Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojantis asmuo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu pateikė bankroto administratoriui fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Gavęs šį planą, bankroto administratorius FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1-2 dalių nustatyta tvarka parengė rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir sušaukė kreditorių susirinkimą plano tvirtinimui. 2018-06-07 įvyko pirmasis bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas patikslinto plano projekto tvirtinimo klausimas. Susirinkimo metu darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui“ buvo nutarta netvirtinti L. T. parengto ir pateikto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto. Kreditorius AB „Swedbank“ nurodė nepritariantis siūlomam nutarimo projektui patvirtinti Planą dėl žemiau nurodomų: planas neatitinka LR FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. reikalavimų. Šioje įstatymo normoje numatyta, kad plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo Turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, Turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Tuo tarpu kreditoriams pateiktame tvirtinti plane nurodoma dar 2017-04-26 nustatyta Turto vertė (nepateikiami jokie susiję dokumentai), kuri banko nuomone galėjo pasikeisti iki šio plano tvirtinimo dienos (padidėti/sumažėti), nenurodant Turto realizavimo terminų, papildomai nurodant, kad kreditoriui įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka bus nustatoma atskiru kreditorių susirinkimo nutarimu. Tokia plano nuostata akivaizdžiai neatitinka minėto LR FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. įtvirtinto reikalavimo bei formuojamos teismų praktikos, ypač įvertinant tai, kad bankrutuojančio turtas yra pagrindinis (ir šiai dienai vienintelis) šaltinis, iš kurio galėtų būti tenkinami hipotekos kreditorių reikalavimai. Todėl turto pardavimo termino, kainos ir tvarkos nustatymas plane turi esminės reikšmės kreditoriams. Atsižvelgiant į nurodomą pastabą bei remiantis LR FABĮ 7 str. 1 d. 3 p., siūlome plane numatyti, kad įkeistas turtas, būtų parduodamas nedelsiant po plano patvirtinimo teisme dienos. Nustatyti turto bendrą pradinę pardavimo kainą ne mažesnę kaip turto rinkos vertė (kaina turi būti patvirtinta kreditorių susirinkime), su sąlyga, kad turto rinkos vertė yra nustatoma vadovaujantis LR Vyriausybės patvirtintomis nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis ir turto vertės nustatymo pažyma yra ne senesnė kaip 12 mėnesiu iki varžytynių paskelbimo dienos. Papildomai siūlome plane numatyti turto pardavimo tvarką – nepardavus turto pirmose varžytynėse, turtą pardavinėti antrose varžytynėse, kainą mažinti 20 proc. Nepardavus turto antrose varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimą ir nustatyti naują turto pardavimo kainą/tvarką; Be kitų būtinųjų reikalavimų mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta informacija apie priemonės, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.) (LR FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.). Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (LR FABĮ 7 str.). Būtent parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos mokumo atkūrimo priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditoriaus reikalavimo patenkinimą bei užtikrinančios bankrutuojančio fizinio asmens galimybę patenkinti minimalius būtinus jo poreikius. Nagrinėjamu atveju paruoštame plane nėra numatytos konkrečios priemonės, kurių bankrutuojantis ketina imtis (ir tikrai imsis), siekdamas atkurti savo mokumą. Bankrutuojantis plane formaliai nurodo, kad <...atsiradus realiai galimybei gauti didesnes pajamas ar galimybei įsidarbinti geriau apmokamame darbe, Bankrutuojantis asmuo nedelsiant pasinaudos tokiomis galimybėmis...>. Banko nuomone, tai nėra pakankamos mokumo atkūrimo priemonės. Siūlome plane numatyti sąlygą – ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pateikti Bankroto administratoriui ir kreditoriams dokumentus, pagrindžiančius, kokie buvo atlikti veiksmai ieškant geriau apmokamo darbo ar bandant padidinti gaunamas pajamas. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka“. Šios FABĮ normos esmė yra ta, kad nepavykus pasiekti kompromiso tarp bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių dėl plano patvirtinimo, FABĮ 7 straipsnyje numatytus turinio reikalavimus atitinkantis planas turi būti teikiamas teismui tvirtinti. Nagrinėjamu atveju, administratoriaus nuomone, bankrutuojančio asmens pateiktas tvirtinimui planas atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje numatytus reikalavimus (jame yra visi įstatymo reikalaujami turinio elementai), tačiau toks planas pasirodė kreditoriams nepriimtinas dėl kreditorių susirinkimo protokole nurodytų priežasčių (AB „Swedbank“ balsuodamas „prieš“ pateikė pastabas/siūlymus, tuo tarpu „PlusPlus Baltic“ OU balsuodamas „prieš“ plano patvirtinimą apskritai nenurodė priežasčių, dėl kurių nesutinka su Plano patvirtinimu). Analogišką nuomonę dėl plano (t. y. kad planas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus) bankroto administratorius pateikė ir išvadoje dėl patikslinto plano įgyvendinimo galimybių. Būtent todėl bankrutuojančio asmens planas turi būti perduotas teismui tvirtinti. Bankroto administratorius, siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo, papildomai pateikia teismui savo pastabas ir argumentus dėl kreditoriaus AB „Swedbank“ siūlymų koreguoti planą. Pirma, turto pardavimo kaina ir tvarka bet kuriuo atveju bus sprendžiama kreditorių susirinkime. Tuo tarpu plane nurodoma tik preliminari turto vertė bei pardavimo tvarka. Taigi, kreditoriaus siūlymas tikslinti planą 4.2. dalyje nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano ir yra formalus. Antra, hipotekos kreditoriui manant, jog yra verta atlikti naują turto vertinimą ir kreditorių susirinkimui priėmus tokį sprendimą, vertinimas be abejonės bus atliekamas bankroto administratoriui nusiuntus užklausimus hipotekos kreditoriui priimtiniems turto vertintojams ir gautus pasiūlymus dėl turto vertinimo atlikimo pateikiant hipotekos kreditoriui. Trečia, analogiška (t. y. preliminari) nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, nurodant, kad turto pardavimo kaina ir tvarka nustatoma kreditorių susirinkime buvo numatyta ir bankrutuojančio asmens sutuoktinės J. T. mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane, kuriam hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ pritarė be jokių pastabų. Todėl bankroto administratoriui yra nesuprantama dabartinė kreditoriaus pozicija. Ketvirta, informacija apie priemones didinti pajamas taip pat bet kuriuo atveju bus teikiama kreditoriui, jau vien atsižvelgiant į FABĮ 25 str. 2 d. numatytą reikalavimą periodiškai (t. y. ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį) šaukti kreditorių susirinkimus, kuriems bankroto administratorius teikia savo veiklos ataskaitas. Bankroto administratoriaus veiklos ataskaitose, be kita ko, yra pateikiama informacija apie priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti. Bankroto administratorius šiuo atveju įsipareigoja reguliariai sekti situaciją, reikalauti iš bankrutuojančio asmens informacijos apie pastangas didinti pajamas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių AB „Swedbank“ pateiktos pastabos ir siūlymai nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano ir yra formalūs, kadangi visi hipotekos kreditoriaus siūlymai, kaip matyti, yra įgyvendinami plano vykdymo metu.