Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje U. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti arba pašalinti. Be to, prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, o nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 418 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajai J. U. 2018 m. kovo 19 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame išaiškinta nukentėjusiosios teisė šį sprendimą skųsti aukštesniajam prokurorui, nenurodant tokio skundo padavimo termino. Pažymėtina, kad tokiu raštu nukentėjusioji buvo suklaidinta, nes pagal BPK 418 straipsnio 4 dalį toks prokuroro sprendimas per septynias dienas nuo skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisme byla kartu su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo buvo gauta 2018 m. kovo 20 d., tačiau byloje nėra duomenų, ar nukentėjusioji iš tikrųjų gavo tokį pranešimą, kada jį gavo, kokia jos pozicija šiuo klausimu. Be to, nors byloje yra duomenys apie nukentėjusiosios ankstesnę poziciją (2018-01-31) dėl jai galimai padarytos žalos, tačiau nėra aišku ar ši jos nuomonė iki šios nėra pasikeitusi. Kita vertus, atitinkamos nuomonės pareiškimas tyrimo metu nereiškia, kad nukentėjusysis praranda teisę naudotis kitomis savo teisėmis ir skųsti priimtus sprendimus. Teismui siekiant patikslinti paminėtas aplinkybes, buvo bandoma susisiekti su nukentėjusiąja, tačiau to padaryti nepavyko (telefonas išjungtas).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 420 straipsnį, teisėjas sprendimą dėl prokuroro pareiškimo turi priimti per 7 dienas. Akivaizdu, kad teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, nukentėjusioji praras galimybę skųsti prokuroro sprendimą ir taip bus pažeidžiamos jos teisės. Vadinasi, nukentėjusioji nebuvo tinkamai informuota apie jos teisę apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (kai apskundimo terminas skaičiuojamas nuo tokio pranešimo gavimo, o ne jo išsiuntimo dienos), jai nebuvo suteikta įstatymų nustatytas terminas realizuoti savo teises.

Kartu pažymėtina ir tai, kad prokuroro pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taikomi analogiški reikalavimui kaip ir kaltinamajam aktui. Tiek kaltinamajame akte, tiek prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, turi būti suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme arba priimamas teismo baudžiamasis įsakymas. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016).

Byloje pareikšti kaltinimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad U. A. kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 12.55 val., viešoje vietoje, gyvenamųjų namų kieme, šalia gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė ranka ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajai J. U. į įvairias kūno vietas, šiais smūgiais padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio gleivinėje ir odos nubrozdinimą išoriniame vokų kampe, keliuose, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. U. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal byloje esančius duomenis (nukentėjusiosios J. U. parodymai), nukentėjusiajai J. U. smūgiai buvo suduoti ne viešoje vietoje, o privačiame bute, o viešoje vietoje galimai buvo atlikti kiti veiksmai (tampoma už plaukų). Kitokias faktines aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Tokios aplinkybės reiškia, kad kaltinimas iš esmės yra netinkamai formuluojamas, iš esmės neteisingai aprašomos faktinės aplinkybės. Taigi prokuroro pareiškime nebuvo nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą, todėl toks prokuroro pareiškimas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte reikalavimų.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus, kuriais buvo iš esmės apribotos nukentėjusiosios teisės. Be to, byloje reikalingas papildomas aplinkybių tyrimas ir esamo kaltinimo tikslinimas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog šiuo metu teismas neturi galimybės priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti. Papildomai pažymėtina, jog perduoti bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje, esant tokiems trūkumams, yra neracionalu, kadangi dėl minėtų ikiteisminio tyrimo trūkumų, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, būtų pažeisti kaltinamojo teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, negalimas tokios praktikos formavimas, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas paviršutiniškai bei pažeidžiant BPK reikalavimus, paliekant bylą nagrinėjančiam teismui pareigą šalinti minėtus trūkumus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje 1S-435-209/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 418 straipsnio 1, 4 dalimis,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje U. A. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui tyrimui papildyti.

Nurodytiems pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti nustatyti dviejų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.