- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- e2-3369-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26614-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB ,,Mano būstas sostinė”
- Trečiasis asmuo
- AB ,,Ergo Insurance SE Lietuvos filialas”
- Advokatai
- Karolina Laura Briliūtė
dalyvaujant ieškovo ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.
atsakovo UAB ,,Mano būstas sostinė” atstovei advokato padėjėjai Karolinai Laurai Briliūtei,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ERGO Insurance SE veikiantis per Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 917,00 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (ieškovo patikslintas ieškinys nepriimtas, byla išnagrinėta pagal byloje pateiktą pirminį ieškinį). Nurodė, kad 2023 m. balandžio 15 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio šalto vandens stovo buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0312210). Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip šio buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir nustatė, kad butui padarytas 9 917,18 Eur nuostolis: 1 811,55 Eur pagal darbų atlikimo aktą Nr. 1, 4 029,45 Eur pagal darbų atlikimo aktą Nr. 2, 2 965,78 Eur, pagal pasiūlymą Nr. PSL068551 (atlyginama už 4 vnt.), 1 170,40 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0010241. Ieškovas išskaitęs 60 Eur franšizę, išmokėjo 9 917,18 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovas draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas Daugiabučio namo administratoriumi, kuris buvo atsakingas už minėto namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovui netinkamai vykdant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, atsakovas 2017 m. lapkričio 2 d. organizavo balsavimą dėl karšto ir šalto vandens vamzdynų atkarpos keitimo, tačiau balsavimas neįvyko. Patys gyventojai nepritarė ir nenorėjo remonto darbų dar 2017 mm. Jei tuo metu savininkai būtų pritarę darbų atlikimui, tai 2023 m. nebūtų kilusi žala, nes darbai jau būtų atlikti. Ieškovas visiškai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Vien tai, kad, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 4 dalimi, namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti atliekant darbus, skirtus pašalinti grėsmę bei kartu privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo šios normos laikyti nustatančia pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Dėl to nepagrįsta teigti, jog dėl įvykusio įvykio kyla absoliuti atsakovo atsakomybė.
3. Pažymėjo, jog apgadintas turtas buvo naudojamas, todėl neapskaičiavus turto nusidėvėjimo ir tokią sumą priteisus iš atsakovo, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, nes turto būklė būtų geresnė nei buvusi iki ginčo įvykio. Pareiga apskaičiuoti ir pritaikyti turto nusidėvėjimą, taip įrodant žalos dydį tenka ieškovui, todėl šiai to neatlikus, žalos dydis negalėtų būti laikomas įrodytu, bei nebūtų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio, o vien pateikti abejotini įrodymai, kuriais ieškovas grindžia žalos dydį, niekaip nepatvirtina patirtos žalos. Be to, ieškovas nepateikia įrodymų, kad atsakovas būtų veikęs nerūpestingai ar neapdairiai. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
4. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad klausimas dėl šalto vandens vamzdynų stovo keitimo buvo svarstytas prieš 6 metus, tikėtina, kad vamzdyno būklė prieš 6 metus dar nebuvo kritinė, dėl ko daugiabučio namo savininkai galėjo priimti atitinkamą sprendimą, t. y., kad vamzdynų keitimas nėra būtinas. Pažymėjo, kad net ir namo patalpų savininkams 2017 m. lapkričio 2 d. nesutikus keisti viso šalto vandens vamzdyno, atsakovui išliko pareiga prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus bei imtis prevencinių veiksmų, kad trečiųjų asmenų turtui nebūtų padaryta žala. Ieškovo įsitikinimu, atsakovui tinkamai neatlikus nurodytų pareigų, nebuvo laiku pastebėti ir likviduoti inžinerinės sistemos trūkumai bei dėl nurodyto padaryta žala. Pažymėjo, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovas apskritai atliko kokius nors bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus – atliko kasmetines bei nuolatines objekto apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan. Atsakovas yra profesionalas, atlygintinai teikiantis daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administravimo paslaugas, kurio pagrindinė funkcija – bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Vertinant tai, kad atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė, ir toks, susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, egzistuoja priežastinis ryšys tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių – buto apliejimo. Pažymėjo, kad turto nusidėvėjimas turi būti vertinamas kiekvienu atveju individualiai. Šiuo atveju apgadintas butas yra geros būklės, todėl reikalavimui nusidėvimo procentas nebuvo taikytas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas triplike palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad iš ieškovo pateiktų draudiminio įvykio administravimo dokumentų, procesinių dokumentų nėra aiškus užliejimo šaltinis. Kaltas asmuo tinkamai nenustatytas, taigi draudikas padarė esminius Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatų pažeidimus, patvirtina ir tai, kad visų pirma draudikas kreipėsi į 55 buto gyventoją 2023 m. gegužės 9 d. Byloje ieškovas, kaip profesionali draudimo veiklą vykdanti įmonė, privalėjo pateikti įrodymus, kaip buvo nustatyta, kad būtent atsakovas yra kaltas už 51 buto užliejimą, kokiais įrodymais nustatyta, kokie tyrimo veiksmai buvo atlikti. Matyti, kad buvo kreiptasi į 55 buto gyventoją, tačiau nėra jokių duomenų dėl atsakymo iš šio gyventojo, kokiais tyrimo veiksmais buvo nustatyta, kad užliejimas įvyko ne dėl 55 buto, kaip kad liudija paties ieškovo pateiktas kreipimasis. Pažymėjo, kad esminiu Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatų pažeidimu (draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas) laikytina ir tai, kad turto apžiūra buvo atlikta tik 2024 m. vasario 27 d., t .y. praėjus beveik metams po apliejimo. Per beveik metus laiko bet kokie apliejimo požymiai galėjo ir neabejotinai suintensyvėjo – galėjo atsirasti pelėsis, apnašos, dar labiau būti apgadinti daiktai.
6. Nurodė, kad atsakovas karšto ir šalto vandens vamzdynų atkarpos keitimo (remonto) darbus būtų galėjęs atlikti tik tokiu atveju, jeigu jie būtų susiję su privalomaisiais reikalavimais, būtų avarinio pobūdžio, ar kitaip keltų grėsmę gyventojams, jų turtui, saugumui, ar būtų susiję su didesniais potencialiai kilsiančiais materialiniais nuostoliais. Kiek tai susiję su galimu pratekėjimo šaltiniu (šalto vandens vamzdynas) niekuomet nebuvo nustatytas toks gedimų intensyvumo laipsnis, jog atsakovas būtų turėjęs pareigą juos nedelsdamas šalinti be gyventojų pritarimo. Atsakovas visuomet tinkamai ir periodiškai atlikdavo pastato techninę priežiūrą ir būklės įvertinimą. Tais atvejais, kai būdavo nustatomi defektai, jie būdavo nedelsiant šalinami. Į bylą pateikti kasmetinės apžiūros aktai paneigia dubliko teiginius, kad nuo 2017 m. karšto ir šalto vandens vamzdynų būklė galėjo pasikeisti (pablogėti). Priešingai, aktais patvirtinta, kad būklė buvo patenkinama.
7. Atkreipė dėmesį, kad apibendrinus dokumentus, kuriais ieškovas įrodinėja jo patirtą žalą, tampa akivaizdu, kad tai yra tarpusavyje nesusiję dokumentai – nėra galimybės identifikuoti, kad už šiuos darbus pagal darbų atlikimo aktus ir pasiūlymą yra realiai apmokėta. Kyla pagrįsta prielaida – galbūt rangovas tiesiog išrašė atliktų darbų aktus, pateikė pasiūlymą tam, kad draudikas sumokėtų niekuo nepagrįstą sumą, tačiau darbai netgi nebuvo realiai atlikti, už juos nebuvo apmokėta (nepateikus tą pagrindžiančių duomenų). Iš ieškovo pateiktų dokumentų ir kainų matyti, kad jos ženkliai viršija rinkos kainas. Ieškovas, skaičiuodamas draudimo išmoką, nepritaikė nusidėvėjimo, nors iš fotofiksacijų daugiau nei akivaizdu, kad aplietos patalpos nėra naujos. Ieškovui neįrodžius kitaip, faktinis nusidėvėjimas yra 28 proc. (2023-1988 x 0,8 proc. = 28 proc.). Atsakovo įsitikinimu, nurodytu dydžiu yra mažintinas ir ieškinio reikalavimas kaip nepagrįstas, t. y. ieškinio suma turėtų būti ne didesnė nei 7 140,37 Eur (9 917,18 Eur – (9 917,18 Eur : 100 x 28 proc. = 2 776,81 Eur) (nusidėvėjimas)). Susipažinus su turto apžiūros akto dalimi, esančiomis fotofiksacijomis akivaizdu, kad didelė dalis tariamų defektų negali būti laikoma užliejimo priežastimi. Tą iškalbingai patvirtina įtrūkimai sienose arba tualeto patalpos fotofiksacijos, kuriose apliejimo padarinius apskritai sunku identifikuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje nustatyta, kad ieškovas Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 220 0312210, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., buvo apdraudęs A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo aplietas vandeniu. Aiškinantis apliejimo aplinkybes, atsakovas 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. MBST-RS-23-5204, atsakydamas į ieškovo paklausimą patvirtino ieškovui, kad 2023 m. balandžio 15 d., gavo (duomenys neskelbtini) buto pranešimą, kad pro bendrą šalto vandens stovą bėga vanduo. Šiame rašte nurodyta, kad avarinei tarnybai atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad trūko šalto vandens stovas, avarinė situacija buvo likviduota, sumontuota apkaba. Atsakovas minėtame rašte taip pat ieškovui nurodė, kad negali būti atsakingas už 51 buto savininko patirtą žalą dėl buto užliejimo, nes butas buvo aplietas dėl natūraliai nusidėvėjusio šalto vandens stovo. Ieškovas atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, ir išskaitęs frančizę, nukentėjusiam asmeniui A. K. išmokėjo 9 917,18 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, būdamas nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudiku ir atlyginęs nukentėjusiam žalą, subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovo, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriaus, 9917,18 Eur išmokėtą draudimo išmoką, nes laiko, kad atsakovas yra atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų netinkamą priežiūrą. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su ieškiniu, laikydamas, jog tinkamai atliko daugiabučio namo administratoriaus pareigas; nėra aiškus užliejimo šaltinis ir kaltas asmuo, be to, ieškovas nepagrindė žalos dydžio, prašoma priteisti žala yra per didelė, ieškovas neįvertino turto nusidėvėjimo.
9. Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovui padarant žalą vienam iš butų savininkų.
10. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
11. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
12. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai, redakcija nuo 2023-01-01), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju, ieškovo 2023 m. balandžio 1 d. gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 15 d. įvyko draudžiamasis įvykis – butas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančio buto Nr. 55. Atsakovas atsiliepime ginčijo savo kaltę, priežastinį ryšį ir žalos dydį. Tuo tarpu triplike, atsakovas jau ginčijo ir draudiminio įvykio aplinkybes teigdamas, jog neaiškus užliejimo šaltinis ir nenustatytas kaltas asmuo, turto apžiūros akte neužpildyta grafa apie už žalą atsakingą asmenį, nėra aišku, ar tai 55 buto savininkas, ar kitas asmuo, ar užlieta iš viršuje esančių patalpų, ar iš kokių bendro naudojimo patalpų, pratekėjimas vyko per sienas, stogą, vamzdynus ar pro kur nors kitur. Tačiau teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
15. Iš atsakovo ieškovui pateikto 2023 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. MBST-RS-23-5204 matyti, kad atsakovas 2023 m. balandžio 15 d. gavo buto Nr. 55 gyventojų pranešimą, kad pro bendrą šalto vandens stovą bėga vanduo. Avarinei tarnybai atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad trūko šalto vandens stovas, avarinė situacija nedelsiant buvo likviduota, sumontuota apkaba. Buto Nr. 51 savininkų pranešimo negavo; butas Nr. 51 buvo aplietas dėl natūraliai nusidėvėjusios bendrosios inžinerinės įrangos (šalto vandens stovo).
16. Taigi, aktualiu laikotarpiu atsakovas negavo jokių pranešimų iš kitų patalpų savininkų ar naudotojų dėl galimų avarijų ar vandens nutekėjimo atvejų, išskyrus buto Nr. 55 gyventojų 2023 m. balandžio 15 d. pateiktą pranešimą apie vandens nutekėjimą iš šalto vandens stovo. Avarinės tarnybos nustatyta aplinkybė, jog įvyko šalto vandens stovo trūkimas, kuris buvo nedelsiant pašalintas, patvirtina vandens nutekėjimo šaltinį, ir nors Turto apžiūros akte nėra tiesiogiai įvardytas konkretus vandens patekimo į butą Nr. 51 šaltinis, jame pažymėta, kad butas buvo užlietas iš gretimų patalpų, vis dėl to ši aplinkybė yra papildomai ir aiškiai patvirtinta atsakovo 2023 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. MBST-RS-23-5204. Minėtame dokumente detalizuojama, jog būtent iš buto Nr. 55, pro šalto vandens stovą įvyko vandens nutekėjimas, kurį fiksavo avarinė tarnyba ir kurio padarinius nedelsiant pašalino. Šis rašytinis įrodymas neabejotinai patvirtina faktines aplinkybes ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buto Nr. 51 užliejimas kilo būtent dėl įvykusios avarijos bute Nr. 55, o ne dėl nežinomos kilmės priežasčių.
17. Sprendžiant, kaip atsakovas atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, teisiškai reikšminga yra tai, kad atsakovas, vykdydamas minėto namo administratoriaus funkcijas, dar 2017 m. inicijavo balsavimą dėl šio namo karšto, šalto ir nuotekų vamzdynų atkarpų keitimo. Namas yra 1988 m. statybos ir atsakovas iniciavęs vamzdynų keitimą, aiškiai suprato ir žinojo jų būklę. Kokia 2017 metais buvo vamzdynų būklė, šios bylos nagrinėjimo metu nustatyti nebuvo galimybės, nes atsakovo teigimu, Statinio techninės priežiūros žurnalas pradėtas vesti tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Iš atsakovo 2017 m. lapkričio 2 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad iš 68 butų, buvo gauti tik 6 biuleteniai, todėl balsavimas neįvyko. Dėl šios priežasties nutarta, kad vamzdynų stovai ar atkarpos bus keičiami tik avarijos atveju ar atliekant papildomas apžiūras ir nustačius defektą. Pakartotinis balsavimas nebuvo skelbiamas. Vėliau atsakovas daugiau neinicijavo balsavimų dėl bendrų vamzdynų stovų ar jų atkarpų keitimo.
18. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nuo 2017 metų, kai atsakovas pirmą kartą inicijavo balsavimą dėl bendrojo naudojimo vamzdynų atnaujinimo, iki pat 2023 metais įvykusios avarijos, nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų ar iniciatyvų spręsti šį klausimą iš esmės. Atsakovas daugiau nekėlė šio klausimo butų ir patalpų savininkams, nors bendro naudojimo inžinierinės įrangos būklė, jo paties vertinimu, jau kėlė pagrįstų abejonių dėl jų tinkamumo eksploatacijai 2017 metais. Šis ilgas, net 6 metų neveikimo laikotarpis rodo nepakankamą atsakovo, kaip pastato administratoriaus rūpestingumą ir atidumą, vykdant jam pavestas funkcijas. Atsakovas, žinodamas apie vamzdynų nusidėvėjimą, ne tik neinicijavo pakartotinių balsavimų, bet ir nesiekė aktyviai spręsti nusidėvėjusių inžinierinių tinklų atnaujinimo klausimo. Toks pasyvumas, tęsiantis 6 metus, suponuoja išvadą dėl pareigų nevykdymo arba jų vykdymo formaliai, kas šiuo atveju ir lėmė kilusią avariją bei atsiradusią žalą.
19. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, teismui pateikė ir Statinio apžiūros aktus, siekdamas įrodyti, kad visuomet ir periodiškai atlikdavo pastato techninę priežiūrą ir būklės įvertinimą. 2021 m., 2022 m. Statinio apžiūros aktuose Nr. DA430611 ir DA 486170 konstatuota, kad bendro naudojimo inžinierinė įranga yra patenkinamos būklės. Vertinant, ar inžinierinės įrangos patikrinimas buvo tinkamas ir visapusiškas, aktualus yra atsakovo pateiktas 2023 m. balandžio 18 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr.DA538513 turinys, iš kurio matyti, kad nuolatinės apžiūros metu nustatytas 55 bute prakiuręs plieninis šalto vandens stovas, prie perdangos, uždėta apkaba, karšto vandens plieniniai stovai atitarnavę resursus, su išrūdijimais perdangos iš jungčių zonose, į 51 butą patekti ir prisiskambinti nepavyko. Nutarta keisti iš 51 buto į 55 butą šalto, karšto ir cirkuliacijos stovus į PPR, atidaromoje techninėje nišoje, su perdangos užtaisymo darbais, prijungti gyvatuką ir vandentiekį.
20. Taigi, atsakovas niekaip negalėjo patikrinti visų inžinierinių tinklų, nes kaip matyti iš šio akto turinio, plieniniai stovai atitarnavę resursus, su išrūdijimais perdangos ir jungčių zonose, administratoriui neprieinami, išskyrus tuos atvejus, kai patenkama į patalpas.
21. Taigi, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 18 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA538513 turinį, akivaizdu, kad atsakovas neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti visų inžinerinių tinklų būklės. Akte aiškiai nurodyta, jog dalis stovų buvo su stipriai pažengusiu nusidėvėjimu, išrūdijimais perdangos bei jungčių zonose, tačiau šios konstrukcijų vietos buvo fiziškai neprieinamos dėl jų lokalizacijos privačiose patalpose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo formaliai atliekamos periodinės pastato techninės apžiūros, kurių metu fiksuojama tik tai, kas prieinama iš bendrų erdvių, o tai nėra pakankama visapusiškai įvertinti inžinerinių sistemų techninę būklę. Nepaisant to, esant žinomai inžinerinių tinklų nusidėvėjimo rizikai (namas 1988 metų statybos; 2017 m. administratoriui jau buvo žinoma apie poreikį keisti vamzdynus), atsakovas privalėjo imtis papildomų aktyvių priemonių – pavyzdžiui, pakartotinai inicijuoti sprendimų priėmimą (2018 m. 2019 m., 2020 m., ir t. t.), dėl vamzdynų keitimo ir užtikrinti sistemingą ir realią, o ne tik formalią techninę jų priežiūrą.
22. Atsakovas gindamasis nuo ieškinio, remiasi kasacinio teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, nurodydamas, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai. Atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Tuo tarpu ieškovas atsikirsdamas į šiuos argumentus teigia, kad net ir daugiabučio namo patalpų savininkams 2017 m. lapkričio 2 d. nesutikus keisti viso šalto vandens vamzdyno, atsakovui išliko pareiga prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus bei imtis prevencinių veiksmų, kad trečiųjų asmenų turtui nebūtų padaryta žala ir teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais.
23. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2 punktą (redakcija nuo 2023-01-01), administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.4¹ punktas); Nuostatų 5.4, 5.4¹, 5.4², 7.1, 11, 12, 12¹ punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas).
24. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.2, 5.3, 5.4, 5.11, 6.1 punktuose.
25. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu (redakcija nuo 2023-01-01), bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, įskaitant ir vandentiekio vamzdynus.
26. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (2022-05-01 – 2024-08-07 redakcija) be kita ko nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 punktas). Pagal šio reglamento 43 punktą, kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).
27. 2023 m. balandžio 18 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA538513 nurodyta, kad komisija, atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus ginčo daugiabučio namo (bendro naudojimo objekto) defektus (prakiuręs plieninis šalto vandens stovas, karšto vandens plieniniai stovai atitarnavę resursus, su išrūdijimais perdangos ir jungčių zonose), konstatavo, kad nurodytos namo sistemos neatitinka STR 1.074.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Komisija rekomendavo nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo defektų pašalinimo, priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus.
29. Teismas pažymi, kad defektai, tokie kaip prakiuręs plieninis šalto vandens stovas, karšto vandens plieniniai stovai atitarnavę resursus, su išrūdijimais perdangos iš jungčių zonose, nėra naujai susiformavę ar staiga atsiradę. Jie aiškiai rodo ilgalaikio naudojimo, nusidėvėjimo pasekmes. Tokie pažeidimai galėjo būti nustatyti, jei inžinerinių sistemų apžiūra būtų buvusi atliekama ne formaliai, bet tinkamai – sistemiškai, atsižvelgiant į namo amžių, realią vamzdynų būklę ir jų tarnavimo laiką. Vadovaujantis administratoriui taikomais teisės aktais, įskaitant Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 bei Administravimo nuostatus, administratorius privalėjo savarankiškai, neapsiribodamas formaliu savininkų sutikimo nebuvimu, imtis neatidėliotinų priemonių užtikrinti bendrojo naudojimo objektų techninę būklę, siekiant išvengti žalos tretiesiems asmenims ir apsaugoti pastato inžinerinių sistemų funkcionavimą. Net jei savininkai nesutiko su visos sistemos keitimu (atnaujinimu), dar 2017 m. esant tam poreikiui, jų pašalinimas privalėjo būti organizuotas nedelsiant, t. y., atsakovas turėjo imtis iniciatyvos ir priimti sprendimus dėl būtinų remonto darbų be papildomo delsimo, kaip to reikalauja jo pareigas apibrėžiantys teisės aktai. Šio neveikimo pasekmė – kilusi avarija ir žala turtui, rodo pareigų nevykdymą arba jų vykdymą tik formaliai.
30. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas neturi pagrindo laikyti, kad kasacinio teismo civilinėje byloje e3K-3-409-684/2017 buvo susiklosčiusi analogiška situacija šioje byloje aptariamai situacijai, ir teismas, kaip ir kasacinėje byloje turėtų ieškinį atmesti, nes civilinėje byloje e3K-3-409-684/2017 ieškinys buvo atmestas dėl to, kad administratorius tinkamai atliko savo funkcijas, stebėjo namo techninę būklę, t. y., ja domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę. Be to, administratorius parengė informacinius pranešimus gyventojams, kuriais juos informavo apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų būklės galimos vandentiekio avarijos, prašė namo gyventojus apžiūrėti savo butuose esančius vandentiekio stovus ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai nuolat informuoti, todėl kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, jog administratorius užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2002 7 punktą. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. administratorius patikrinimo žurnale pažymėdavo patenkinamą inžinierinių tinklų būklę, tačiau patalpų savininkų neinformavo apie realią jų būklę bei daugiau neinicijavo šio klausimo sprendimo. Todėl atsakovas negali besąlygiškai remtis kasacinės bylos e3K-3-409-684/2017 išaiškinimais, kaip pagrindu savo atsakomybei paneigti, kadangi šioje byloje faktinės aplinkybės skiriasi.
Dėl žalos ir jos dydžio
31. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad minėtam butui vis tik buvo padaryta žala. Ieškovas pateikė 3 minėto buto apžiūros aktus. 2024 m. vasario 27 d. aplieto buto apžiūros akte užfiksuoti lubų, sienų, grindų, durų pažeidimai; nurodyta, kad užliejimas vyko iš viršaus; po įvykio bute buvo negyvenama, džiovinama, ant lubų atsirado apnašos. Šiame akte, defektų aprašymo skiltyje nurodyta: koridorius 51-1, kiekis 10,36; sienos – betonas, dažytos, vandens nubėgimo žymės, dažų patamsėjimai, kiekis 49,98 kv/m.; lubos – perdanga, dažytos, apnašos, kiekis 10,36 kv/m.; grindys – parketas, spalvos pokyčiai, tarpai, nelygumai sujungimuose (1 tomas, el. b. l. 14). Antrame buto apžiūros akte (1 t., el. b. l. 15) dalis pažeidimų kartojasi ir nurodyti papildomi pažeidimai: parketas iširo atsiklijavo, patamsėjo tapetai; 3.1 punkte nurodyta, kad wc per siūles bėgo vanduo, aplink šviestuvą rudos apnašos, nėra šviesos; vonioje dalis lubų PVC dailylenčių demontuotos, matyti apnašos, ant dažytos perdangos dėmės; sandėliuke tapetai atsiklijavo; kambario (51-8) siena dėmėta, dažai įtrūkę; lubų dažai atšokę. Trečiame akte (1 t., el. b. l. 16) iš esmės pakartoti pažeidimai, tačiau papildomai nurodyti durų pažeidimai, t. y. kad dažai atšokę, įtrūkę, kartotinės varčios apačia išsikėlė; elektros instaliacija – patikra, remontas, elektra atjungta. Byloje taip pat pateikta didelė apimtis minėto buto nuotraukų, kuriose matosi aktuose aprašyti vandens apliejimu padaryti butui pažeidimai.
32. Taigi, byloje esant pateiktiems trijų apžiūros aktų duomenims bei juos pagrindžiančioms nuotraukoms, kuriose aiškiai užfiksuoti konkretūs lubų, sienų, grindų, durų, elektros instaliacijos pažeidimai, padaryti dėl vandens užliejimo, žalos padarymo faktas butui yra neabejotinai įrodytas.
33. Atsakovas teigia, jog žalos faktas nebuvo fiksuotas iš karto po užliejimo, todėl, esą, laikui bėgant žalos mastas galėjo padidėti. Vis dėlto šie teiginiai paneigiami ieškovo pateiktais apžiūros aktais, iš kurių matyti, kad po įvykio butas buvo natūraliai džiovinamas, jame buvo atjungta elektra, o bet kokie remonto darbai objektyviai galėjo būti pradėti tik tada, kai visiškai išdžiūvo patalpos konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad iš karto po įvykio nebuvo įmanoma išsamiai įvertinti visos padarytos žalos apimties, kadangi kai kurie pažeidimai išryškėja tik laikui bėgant. Todėl atsakovo argumentai, esą žala padidėjo vien dėl vėlesnio jos fiksavimo, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
34. Byloje tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl žalos dydžio. Ieškovas nurodo, kad atlikęs žalos sureguliavimą nustatė, kad butui padarytas 9 917,18 Eur nuostolis, kurį apskaičiavo pagal darbų atlikimo aktą Nr. 1 (1 811,55 Eur); pagal darbų atlikimo aktą Nr. 2 (4 029,45 Eur); pagal pasiūlymą Nr. PSL068551 (2 965,78 Eur; atlyginta už 4 vnt. durų), pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0010241 (1170,40 Eur). Atsakovas nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi nėra galimybės identifikuoti, kad už ieškovo nurodytus darbus buvo realiai apmokėta. Be to, iš ieškovo pateiktų dokumentų ir kainų matyti, kad jos ženkliai viršija rinkos kainas. Ieškovas, skaičiuodamas draudimo išmoką, nepritaikė nusidėvėjimo, nors iš nuotraukų matyti, kad aplietos patalpos nėra naujos. Ieškovo skaičiavimu, patalpų faktinis nusidėvėjimas yra 28 proc. (2023 m. - 1988 m. x 0,8 proc. = 28 proc.), todėl nurodytu dydžiu turėtų būti mažintinas ir ieškinio reikalavimas, ir ieškovui galėtų būti priteista ne didesnė, kaip 7 140,37 Eur (9 917,18 Eur – (9 917,18 Eur : 100 x 28 proc. = 2 776,81 Eur nusidėvėjimas) suma. Atsakovas taip pat pažymi, kad iš pateiktų aplieto buto nuotraukų matyti, kad didelė dalis tariamų defektų negali būti laikoma užliejimo priežastimi; tai patvirtina įtrūkimai sienose arba tualeto patalpos nuotraukos, kuriose apliejimo padarinių iš viso nesimato.
35. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
36. Taigi, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, žalos dydis gali būti įrodinėjamas įvairiomis leistinomis priemonėmis, įskaitant ir turto remonto ar atkūrimo sąmatas, net jei konkretūs darbai dar nėra atlikti ar už juos dar nėra sumokėta. Žala vertinama pagal tai, kiek kainuotų atkurti sugadinto objekto fizinę ir funkcinę būklę vertinimo metu galiojančiomis kainomis ir technologijomis, o ne pagal tai, ar realiai darbai jau atlikti ar apmokėti. Todėl atsakovo argumentai, kad žala neva nėra įrodyta vien dėl to, kad neaišku, ar ieškovas faktiškai padengė atkūrimo kaštus, laikytini teisiškai nereikšmingais ir nesudarančiais pagrindo atsisakyti vertinti padarytos žalos mastą.
37. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 ir kt.). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
38. Nagrinėjamu atveju, ieškovas žalos dydį įrodinėja trimis turto apžiūros aktais (1t., el. b. l. 14,15, 16), aplieto buto nuotraukomis (1t., el. b. l. 17-251), sąmata 4 485,75 Eur sumai (1t., el. b. l. 11-12), atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 2 – 1 811,55 Eur ir 4 029,45 Eur sumai (1t., el. b. l. 9, 10), šių aktų apmokėjimais už atliktą darbą (1t., el. b. l. 252, 253), PVM sąskaita-faktūra Nr. MFS 0010241 1170,40 Eur sumai už grindų dangos įsigijimą (1t., el. b. l. 13) ir mokėjimo pavedimu už šios dangos apmokėjimą (1t., el. b. l. 254).
39. Visi šie dokumentai – turto apžiūros aktai, nuotraukos, sąmata, atliktų darbų aktai, jų apmokėjimo įrodymai bei grindų dangos įsigijimo ir apmokėjimo dokumentai laikytini tinkamomis ir pakankamomis žalos dydžio įrodinėjimo priemonėmis šioje byloje.
40. Atsakovas ginčija su elektros instaliacijos pakeitimo susijusių darbų poreikį, tačiau teismas, įvertinęs Turto apžiūros aktuose nurodytas aplinkybes, kad aplietame bute atjungta elektra, taip pat įvertinus pateiktas buto nuotraukas, iš kurių matyti vandens nubėgimai sienomis, Turto apžiūros aktuose nurodytas aplinkybes, jog yra lubų patamsėjimai aplink šviestuvus, o butas buvo džiovinamas natūraliai, laiko, kad po tokios apimties buto apliejimo, vis tik buvo būtini su elektros elementų pakeitimu susiję darbai, todėl šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis.
41. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis išlaidas, patirtas atliekant sienų ir lubų paruošimo bei dažymo darbus, nepaisant to, kad kai kuriose vietose sienos buvo įtrūkusios. Atliekant dažymą, įtrūkimų užtaisymas ir paviršių paruošimas yra būtini darbai, todėl šios išlaidos laikytinos tiesiogiai susijusiomis su užliejimo padarinių šalinimu ir būtinuoju turto atkūrimu. Net jei dalis sienų deformacijų atsirado anksčiau, jų pašalinimas buvo būtinas, siekiant atkurti patalpų estetinę ir funkcinę būklę. Kita vertus, atliktų darbų aktuose nėra išskirti ir įvertinti sienų įtrūkimų užtaisymo darbai, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo šių darbų kainos, todėl teismas laiko, kad nėra pagrindo mažinti priteistinos sumos už sienų ir lubų paruošimo bei dažymo darbus.
42. Byloje nekilo ginčas, kad buvo poreikis keisti/atnaujinti ir grindis, atsakovas grindų medžiagų kainų neginčijo, o byloje pateiktos grindų nuotraukos rodo, kad aplietos buto grindys buvo sugadintos, todėl laiko, jog ir su grindų pakeitimu/remontavimu susijusios išlaidos taip pat yra pagrįstos.
43. Minėta, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo specialistų vertinimu, visos atliktų darbų kainos yra protingo dydžio, atitiko rinkas kainas, todėl ieškovas rėmėsi nukentėjusio asmens pateiktais įrodymais, ir savarankiškai neskaičiavo žalos dydžio Sistelos sistema. Tuo tarpu, atsakovas atsikirsdamas į šiuos argumentus teigia, kad ieškovas vis tik nepagrįstai išmokėjo draudimo išmokas remiantis nukentėjusio asmens pateiktais įrodymais ir laiko jog atliktų darbų kainos yra gerokai paaukštintos, tačiau neteikė teismui iš viso jokių įrodymų, siekiant paneigti šias aplinkybes.
44. Tokioje situacijoje svarbus įrodinėjimo naštos paskirstymas, kuris civiliniame procese grindžiamas CPK 178 straipsniu, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovas šią pareigą įvykdė, pateikdamas turto apžiūros aktus, nuotraukas, sąmatas, darbų atlikimo aktus, mokėjimų įrodymus. Atsakovui, nesutinkančiam su žalos dydžiu ar atitinkamų darbų poreikiu, tenka pareiga tai įrodyti. Vien tik deklaratyvus prieštaravimas, kad kainos yra per didelės, ar nėra žinomas darbų atlikimo faktas, neturi teisinės reikšmės, jei jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, atsakovas turėjo galimybę teismui teikti priešingus įrodymus, prašyti skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, tačiau šiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo pateiktus įrodymus ir pateiktus mokėjimus už atliktus darbus ir medžiagų įsigijimą, remiantis pirmiau aptartomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovo pateikti įrodymai laikytini pakankamais ir labiau tikėtinais, kad juose nurodytos atliktų darbų kainos atitinka darbų atlikimo metu rinkoje galiojusias kainas, todėl šiuo atveju žalos dydis nustatytinas remiantis ieškovo pateiktais įrodymais.
45. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir ieškovo kompensuotos durų kainos. Iš byloje pateikto pasiūlymo (1 t., el. b. l. 11-12) ir jo apmokėjimo matyti (1 t., el. b. l. 254), kad nukentėjęs asmuo keisdamas sugadintas duris įsigijo ąžuolines; vienų durų vertė 622,81 Eur be PVM. Atsakovas triplike pateikė nuorodas, jog medinių durų kaina svyruoja nuo 330 Eur iki 449 Eur su PVM, „Ermitažo“ tinklapyje nuo 109 Eur iki 149 Eur (tik varčios kaina). Be to, atsakovo teigimu, turto apžiūros akte konstatuotas tik durų dažų atšokimas, todėl nebūtina buvo keisti durų.
46. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė nurodė, kad nukentėjusiam asmeniui atlygino tik už 4 durų įsigijimą. Trečiame Turto apžiūros akte (1 t., el. b. l. 16) nurodyti durų pažeidimai, t. y. kad dažai atšokę, įtrūkę, kartoninės varčios apačia išsikėlė. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad bute yra skirtingos durys, jų staktos dažytos storu sluoksniu, nelygiai, kai kur matosi staktų įtrūkimai, dažų atšokimai, kai kurios darys aplink rankenas yra itin nešvarios. Iš nuotraukų nėra matyti durų/staktų apibėgimų, nuo vandens išsipūtimų, jų išsikraipymo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo argumentais, jog byloje nepateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių būtinybę keisti duris. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo atlyginti ąžuolinių durų įsigijimo kainos, kadangi, įvertinus aplieto buto vidaus durų nusidėvėjimo lygį, matyti, jog jos nebuvo tokios vertės ar būklės, kuri pagrįstų tokių brangių durų įsigijimo kompensavimo kainą. Priešingai, įrengus naujas ąžuolines duris, buto būklė bei estetinė išvaizda reikšmingai būtų pagerinta, palyginti su ta, kuri buvo iki buto apliejimo, todėl tokios išlaidos laikytinos perteklinėmis ir nepatenkančiomis į būtinos žalos atlyginimo apimtį. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Turto apžiūros akte buvo konstatuotas durų dažų atšokimas bei kartoninės staktos išsikėlimas, laikytina, jog tam tikri pažeidimai visgi buvo padaryti dėl buto užliejimo, todėl remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), darytina išvada, kad pagrįsta ir pakankama suma tokių pažeidimų šalinimui, t. y., durų pataisymo ir staktos pakeitimo darbams būtų 200 Eur.
47. Teismas pažymi, kad tokia išvada darytina dėl to, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad aplieto buto durys buvo sugadintos tokiu mastu, kad jas buvo būtina visiškai keisti naujomis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šalys yra savo srities profesionalais, nuolatos dalyvauja tokio pobūdžio bylose vienu, ar kitu procesiniu statusu, ir joms žinomos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, todėl pareiga pateikti aiškius, objektyvius ir pakankamus įrodymus dėl padarytos žalos masto, jos pobūdžio bei būtinybės atkurti konkretų turtą tenka ieškovui. Kadangi byloje nebuvo pateikta įtikinamų duomenų, jog visų durų keitimas buvo būtinas ir neišvengiamas dėl užliejimo padarinių, teismas vertina tik realiai pagrįstą ir įrodymais pagrįstą žalą. Atsižvelgiant į tai, išlaidos, viršijančios objektyvios žalos šalinimo poreikį, vertintinos kaip perteklinės ir nepatenkančios į būtino žalos atlyginimo apimtį pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.
48. Taigi, teismas pripažįsta pagrįstomis 1 811,55 Eur išlaidomis pagal Darbų atlikimo aktą Nr. 1, 3749,45 Eur išlaidomis pagal Darbų atlikimo aktą Nr. 2 (4029,45 – 280 Eur durų demontavimas), 1170,40 Eur išlaidomis pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MFS 0010241 ir 200 Eur durų pataisymui; iš viso 6 931,40 Eur sumai.
49. Atkuriamoji turto vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Ši pinigų suma apskaičiuojama taikant išlaidų metodą, pagal kurį įvertinamos ne tik turto sąnaudos, bet ir atsižvelgiama į vertinamo turto nusidėvėjimą. Atstatant sunaikintą objektą naudojamos naujos medžiagos, perkamos realiomis kainomis, dėl to naujomis medžiagomis atstatytas objektas bus vertingesnis nei tas, kuris buvo jo sunaikinimo metu. Dėl to siekiant nustatyti atkuriamąją vertę, t. y. vertę, buvusią daikto sugadinimo metu, yra būtina įvertinti turto sugadinimo metu buvusį nusidėvėjimą.
50. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalą, ieškinyje neskaičiavo nusidėvėjimo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, akcentavo ir šią aplinkybę, ieškovo neteisingai skaičiuojamą žalą. Ieškovas, atsikirsdama į šiuos argumentus dublike nurodė, kad apgadintas butas buvo geros būklės, todėl reikalavimui nusidėvėjimo procentas nebuvo skaičiuotas. Atsakovas triplike pakartojo poreikį skaičiuoti buto nusidėvėjimą, tačiau ieškovas tik likus dienai iki teismo posėdžio, perskaičiavo reikalavimo sumą ir tikslino ieškinį, tačiau jis nebuvo priimtas, nes pateiktas nesavalaikiai, jau po pasirengimo bylos nagrinėjimui. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad namas yra 1988 m. statybos laikė, kad buto nusidėvėjimas yra 28 proc. Tuo tarpu ieškovas įrodinėjo aplinkybę, kad bute remontas darytas prieš 8 metus iki įvykio.
51. Pagal Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 p. plytų mūro, blokelių arba mišrių konstrukcijų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. Teismo vertinimu, pagal pateiktas buto nuotraukas (grindų dangos medžiagas, durų modelius, durų staktų dažymo būdą, durų nešvarumus aplik rankenas, wc ir vonios plytelių bei lubų medžiagiškumą bei spalvinę gamą, negalima daryti išvados, kad butas buvo remontuotas prieš 8 metus iki įvykio, o gerokai seniau. Namas yra 1988 m. statybos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo galimo skaičiuotino 28 proc. nusidėvėjimo dydžio, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju, žalos dydis turi mažintinas 28 procentais (2023 m. – 1988 m. x 0,8 proc. = 28 proc.). Teismas laikė, kad šiuo atveju pagrįsta 6 931,40 Eur žalos suma (6731,40 Eur + 200 Eur durų pataisymui), todėl atsižvelgiant į taikytiną 28 proc. buto nusidėvėjimą, atėmus 60 Eur frančizę, kurios dydžio šalys neginčijo, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 930,61 Eur žalos suma (6931,40 Eur – 28 proc. – 60 Eur).
Dėl procesinių palūkanų
52. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
53. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
54. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 930,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
56. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 224 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 651,65 Eur atstovavimo išlaidų. Nagrinėjamu atveju, patenkinta ieškinio dalis sudaro 49,72 proc. (4 930,61 Eur x 100 proc. : 9 917,18 Eur), nepatenkinta – 50,28 proc.
57. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistina 111,37 Eur (224 Eur x 49,72 proc.) bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovui iš ieškovo priteistina 830,45 Eur (1 651,65 Eur x 50,28 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
58. Byloje nepatirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl teismas nesprendžia dėl jų paskirstymo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“, j. a. k. 121457971, 4 930,61 Eur žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 930,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 111,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 830,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.