- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-739-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22870-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 31-ajam notarų biuras, Vilniaus apskrities VMI, VĮ Turto bankas, Vilniaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus miesto 31-ajam notarų biuras, Vilniaus apskrities VMI, VĮ Turto bankas, Vilniaus m. 21-asis notarų biuras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis mirus jo motinai F. P., priėmė palikimą, t.y. jis pradėjo valdyti turtą atsiradusį po motinos mirties, juo rūpintis.
2. Nurodė, kad jis yra F. P. sūnus. Po motinos mirties jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kad paveldimą turtą sudarė pastatas- gyvenamasis namas ir kiti kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. Šis pastatas buvo susidėvėjęs. Pareiškėjas jį pradėjo prižiūrėti ir valdė, pasikvietęs pažįstamą J. A. T. keitė sulūžusius stogo dangos fragmentus, įtrūkusius langų stiklus, remontavo tvorą ir kiemo vartelius ir kt. Tačiau pastatai buvo susidėvėję, todėl pareiškėjas neprieštaravo, kada tuometė Grigiškių miesto valdžia pasiūlė nugriauti pastatus, sutvarkyti teritoriją. Nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėjas galės kreiptis į notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
3. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pagal 2014-10-01 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnį Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas, todėl suinteresuotas asmuo šioje byloje turi būti VĮ Turto bankas.
4. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 31 notarų biuro notaras S. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė dėl pareiškėjo prašymo spręsti irgi teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus kad R. P. priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų pateikto prašymo patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kurių pagrindu pareiškėjo elgesį būtų galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, t.y. aktyviais veiksmais priėmusio nurodytą palikimą, tuo labiau neįrodant, jog toks paveldimas turtas iš tiesų buvo, nes iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Grigiškėse buvo nugriauti iki pareiškėjo motinos mirties, ir kad pareiškėjo motinos mirties dienai nebuvo paveldėjimo objekto, kurį faktiniu valdymu būtų galėjęs priimti pareiškėjas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 185 str., nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus bei kitas aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš kitų įrodymų matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties tvarkė jos turtą, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė mirusios motinos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
8. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Pareiškėjas siekia, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po motinos mirties priėmė palikimą, t. y. faktiškai pradėjo valdyti motinos turtą – pastatą (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone į bylą pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų nepakanka tokiam faktui konstatuoti.
12. Tam, kad pareiškėjas įrodytų, jog jis realiai rūpinosi savo mirusios motinos turtu, jis turėjo į bylą pateikti kokius nors tai patvirtinančius rašytinius įrodymus pvz. patvirtinančius išlaidas prižiūrimo turto eksploatacijai, mokėtus mokesčius ir kt. (t. y. tokius įrodymus, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjas su paveldėtu turtu atliko kokius nors priežiūros ar kitokius veiksmus), tačiau tokių įrodymų nepateikė, o jo teiginiai iš esmės yra grindžiami dviejų liudytojų – J. A. T. ir A. B. parodymais. Tačiau jų parodymai nėra aiškūs, nuoseklūs, juose nurodyti tik atskiri su ginčo turtu susiję epizodai, todėl iš jų neįmanoma padaryti išvados, kad pareiškėjo veiksmai, susiję su ginčo turtu būtų tęstiniai (vykę nuolat ir ilgą laiką), o ne epizodiniai. Be to, iš minėtų liudytojų parodymų neįmanoma nustatyti, kokiu metu pareiškėjas bandė remontuoti ginčo statinius – motinai mirus ar dar esant gyvai.
13. Įvertinus bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus darytina priešinga išvada, nei bando įrodyti pareiškėjas, t. y. labiau tikėtina, jog ginčo pastatai sunyko arba buvo nugriauti dar prieš pareiškėjo motinos mirtį.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pastatai (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, realiai nebuvo parduoti nugriovimui, nes nėra pirkimo-pardavimo nugriovimui sutarties, nėra nustatytas pinigų perdavimo faktas. Pažymėtina, kad Trakų rajono Grigiškių Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1990 06 21 sprendimas dėl pastatų pardavimo nugriovimui, yra oficialus dokumentas, jo turinys jokiais kitais įrodymais nėra paneigtas. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis dėl kokių nors priežasčių nebūtų įvykdytas. Šiuo metu ginčo pastatai nebeegzistuoja, todėl labiau tikėtina, kad jie buvo nugriauti, vykdant minėtą 1990 06 21 sprendimą.
15. Net ir pats pareiškėjas savo pareiškime teismui buvo nurodęs, jog Grigiškių miesto valdžia, pasiūlė nugriauti pastatus, sutvarkyti teritoriją, tačiau pareiškėjas teismui nenurodė konkrečiau šių aplinkybių. Posėdžio metu pareiškėjas šių aplinkybių negalėjo teismui paaiškinti, negalėjo nurodyti ir aplinkybių kada ir kaip šie pastatai buvo sugriauti. Abu apklausti liudytojai irgi nurodė, kad apie pastatų griovimo aplinkybes nežino. Pareiškėjo motina mirties momentu ginčo name ((duomenys neskelbtini), Grigiškėse) jau negyveno, nes mirties įraše (b.l. 117) nurodyta, kad ji tuo metu gyveno kitoje vietoje.
16. Iš to, kas išdėstyta, darytina labiau tikėtina išvada, jog ginčo namas buvo parduotas griovimams, jame niekas nebegyveno ir jis buvo nugriautas dar pareiškėjo motinai esant gyvai. Todėl pareiškėjo motinos F. P. mirties momentu apskritai nebuvo paveldėjimo objekto, kurį faktiniu valdymų būtų galėjęs priimti pareiškėjas.
17. Pažymėtina ir tai, kad jeigu pareiškėjas realiai būtų pradėjęs ginčo pastatus valdyti, jis, elgdamasis rūpestingai, turėjo rūpintis savo statinių priežiūra, o jei statiniai nugriauti, atitinkamai įforminti jų nugriovimą. Be to, kaip turto valdytojas pareiškėjas turėtų aiškiai prisiminti ir žinoti tokias reikšmingas aplinkybes kaip ir kada sunyko paveldėti pastatai. Kadangi, kaip nustatyta, pareiškėjas ginčo pastatais nesirūpino, konkrečių aplinkybių apie jų sunykimą nenurodė, darytina išvada, kad jis nepriėmė palikimo pradėdamas jį faktiškai valdyti.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą ir su tuo susijusią teismų praktiką, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
19. Nors skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, nes surašytas nesilaikant rašybos taisyklių, t. y. jame (ypač aprašomojoje dalyje) trūksta dalies teksto, padaryta daug gramatikos klaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.