- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-549-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23446-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Blunitrans“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jumbo transport“
- Kategorijos
- 3.2.4.2Įrodymų vertinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blunitrans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1185-863/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blunitrans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumbo transport“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Blunitrans“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jumbo transport“ 4000 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė Krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo nugabenti atsakovės krovinį – 21000 kg tablečių iš (duomenys neskelbtini) miestą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti jai 4000 Eur.
3. Po to, kai susitarimas buvo įvykdytas, (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė iki numatyto termino – (duomenys neskelbtini), apmokėjimo neatliko.
4. Nurodė, kad krovinio gavėjas, nereikšdamas jokių pretenzijų krovinį priėmė (duomenys neskelbtini) d. Tačiau (duomenys neskelbtini) iš atsakovės gavo (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl sugadinto krovinio. Pretenzijoje nurodyta, jog dėl sugadinto krovinio žala sudaro 6618 Eur, o ji, kaip krovinio vežėjas, turi minėtą žalą atlyginti. Su pareikšta pretenzija nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Blunitrans“ iš atsakovės UAB „Jumbo transport“ 3504,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 884,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei iš ieškovės 459,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) elektroninėmis ryšio priemonėmis sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sulygo dėl krovinio – 21000 kg tablečių, pervežimo iš (duomenys neskelbtini). Krovinio pakrovimo data – (duomenys neskelbtini); krovinio pristatymo data – (duomenys neskelbtini); pervežimo kaina – 4000 Eur ir apmokėjimas per 30 d. po CMR originalų pristatymo. Sulygtas krovinys buvo vežamas maršrutu (duomenys neskelbtini), krovinys iš siuntėjo nurodytos vietos buvo gabenamas (duomenys neskelbtini) vežėjo (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) krovinį paėmė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atgabeno į (duomenys neskelbtini) sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Krovinys (duomenys neskelbtini) buvo perkrautas į kitą transporto priemonę, nurodant, jog 6 padėklai yra pasvirę, kibirėliai apatiniuose sluoksniuose aplankstyti. Kas krovinį pristatė į (duomenys neskelbtini) byloje nenustatyta.
7. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad iš Vilniaus krovinį į paskirties vietą gabeno ieškovės pasamdyta (duomenys neskelbtini) įmonė. Krovinį pakrovė atsakovė. Tarp šalių nėra ginčo, jog iš (duomenys neskelbtini) krovinys išvažiavo tinkamai pakrautas ir be akivaizdžių sugadinimų. Krovinys į iškrovimo vietą pristatytas ir priimtas krovinio gavėjo partnerio (duomenys neskelbtini) m. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur sumai už atliktą vežimą. (duomenys neskelbtini) krovinio gavėjas – (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini), pareiškė pretenziją krovinio siuntėjui – (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog prekės atvežtos partneriams (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sandėlį buvo stipriai apgadintos, apgadinti 124 vienetai (25 kg plastikiniai kibirai), todėl bus utilizuotos ir paprašė 6630 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė 2019 m. liepos 15 d. iš Ispanijos bendrovės gavo reikalavimą dėl 6618 Eur nuostolių atlyginimo ir jį įvykdė išrašydamas minusinę PVM sąskaitą faktūrą.
8. Teismas pasisakė, kad ginčo dalyku esantis krovinio vežimas atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija arba konvencija) konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčui spręsti. Teismas vertino, kad tarp šalių nėra ginčo, nei, kad krovinys buvo nugabentas į paskirties vietą, nei dėl vežimo kainos. Šalys nekėlė klausimo ir dėl ranka į sutartį padaryto įrašo „-100“, tačiau kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti atsiradimo, nesant rašytinių įrodymų, jog ieškovė atsakovei pateikė CMR važtaraščio originalą.
9. Teismas aplinkybę, kas ranka užbraukė reikalavimą dėl CMR originalo pateikimo ir kodėl nebuvo gautas ieškovės parašas ant sutarties, laikė nereikšminga ieškovės teisei į atlygį už atliktą vežimą gauti, nes priešingas sutartinių santykių aiškinimas sudarytų sąlygas vežimo užsakovui piktnaudžiauti ir CMR važtaraščių originalų praradimo atveju išvengti prievolės apmokėti už atliktą vežimą.
10. Atsakovės argumentus, kad CMR važtaraščio originalas yra būtinas nustatyti, ar krovinio gavėjas nepadarė jokių pastabų krovinio priėmimo metu, teismas vertino kaip negalinčius įtakoti atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove, nes priešinio reikalavimo dėl kompensacijos už sugadintą krovinį byloje atsakovė nereiškė, sutiko su krovinio siuntėjo jai pareikšta pretenzija ir ją įvykdė, kas atitinkamai reiškia, jog arba atsakovė disponuoja CMR važtaraščio originalu arba aplinkybės nurodytos į bylą pateiktoje CMR važtaraščio kopijoje, t. y., jog krovinys buvo priimtas, nenurodant jokių pastabų, jai nekelia abejonių. Be to, ieškovė kreipėsi į krovinį priėmusią (duomenys neskelbtini) ir gavo jo originalius spaudus ant CMR važtaraščio kopijos, pastarajam nenurodant jokių pastabų. Tad teismas sprendė, kad CMR originalo nepateikimas negali įtakoti ieškovės teisės į atlyginimą už atliktą vežimą.
11. Nors byloje nenustatyta, kad krovinį priėmęs krovinio gavėjo įgaliotas asmuo (partneris) būtų padaręs kokias pastabas krovinio važtaraštyje dėl krovinio trūkumų, teismas iš atsakovei pareikštų pretenzijų dėl dalies krovinio sugadinimo, esančių nuotraukų ir vaizdo įrašų sprendė, jog dalis krovinio vežimo metu buvo sugadinta.
12. Kadangi (duomenys neskelbtini) pakrovus krovinį į ieškovės pristatytą transporto priemonę, jokių pastabų dėl krovinio ar jo pakuotės nei viena iš šalių neturėjo, jokių pastabų krovinio važtaraštyje nepadarė, todėl teismas laikė, kad krovinys ieškovės dispozicijon perėjo be jokių trūkumų. Iki krovinio pristatymo vietos krovinį gabeno ieškovė, todėl jai tenka atsakomybė už patikėto krovinio būklę. Nors ieškovės vadovas teigė, kad krovinys galimai buvo netinkamai supakuotas muitinėje, tačiau jokių aplinkybių, pagrindžiančių krovinio tikrinimą muitinėje, jo perkrovimą, į bylą nepateikė ir neįrodinėjo aplinkybių, pašalinančių jos atsakomybę už krovinio dalies sugadinimą.
13. Kadangi ieškovės atlikto vežimo metu buvo sugadinta 2600 kg krovinio iš 21000 kg (t. y. 12,38 procentai nuo visumos), teismas sutiko su atsakovės prašymu, jog nagrinėjamu atveju ieškovei priklausantis atlygis turėtų būti proporcingai sumažintas.
14. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 504,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir proporcingai tenkintų atmestų reikalavimų daliai paskirstė tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog krovinys buvo apgadintas ieškovės vykdyto pervežimo metu. Atkreipia dėmesį, kad įrašai CMR važtaraštyje patvirtina, jog krovinio priėmimo metu pretenzijos nebuvo reiškiamos, priešingai – įrašytas nurodymas apmokėti.
17. Be to, dar su (duomenys neskelbtini) pretenzija ieškovei atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodoma, kad dar iki krovinio pakrovimo ieškovei krovinys (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas – 6 padėklai pasvirę, kibirėliai apatiniuose sluoksniuose aplankstyti.
18. Taip pat teigia, kad atsakovės darbuotojas T. I. pripažino, kad iš (duomenys neskelbtini) atvykusį krovinį papildomai apvyniojo plėvele, ko nebūtų reikėję, jei krovinys būtų tinkamos būklės ir kas apsunkino vežėjui galimybę pastebėti, ar krovinys nebuvo apgadintas iki pakrovimo.
19. Nurodo, kad pervežimo metu krovinys buvo sulaikytas ir tikrinamas (duomenys neskelbtini) muitinėje, nes paaiškėjo, kad jis yra pavojingas (ADR), o atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, to nebuvo nurodžiusi, kai pagal teisinį reglamentavimą ji turėjo tokią pareigą.
20. Pažymi, kad surašytos pretenzijos nepatvirtina nei ieškovo atsakomybės, nei fakto, koks konkretus krovinys buvo apgadintas, nei apgadinto krovinio kiekio, nei patirtos žalos dydžio, nes nurodomos skirtingos aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) reikalavime krovinio siuntėjui (duomenys neskelbtini), kuris vertintinas kritiškai, nes pateiktas tik į antrąjį parengiamąjį teismo posėdį, nurodoma, jog buvo apgadinti 124 vienetai (25 kg svorio plastikiniai kibirai) (duomenys neskelbtini), apgadinto krovinio svoris – 3100 kg, žala – 6630,00 EUR (po 2.13 EUR/kg). (duomenys neskelbtini) UAB „Jumbo Transport“ išrašė kreditinę sąskaitą krovinio vežėjui (duomenys neskelbtini) (suma – 6890,00 EUR, paskirtis – nenurodyta). (duomenys neskelbtini) elektroniniame susirašinėjime tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės jau nurodoma, kad sugadintas krovinys, gabentas į (duomenys neskelbtini) miestą, sugadinto krovinio kiekis – 2600 kg, vertė – 5618,00 Eur. (duomenys neskelbtini) krovinio siuntėjo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) išrašė kreditinę sąskaitą krovinio gavėjui (duomenys neskelbtini)(suma – 6630,00 Eur), kurioje kaip paskirtis nurodoma „kompensacija už sugadintą medžiagą“, tačiau nenurodomi nei medžiagų kiekiai, nei pavadinimai, nei kitos aplinkybės.
21. Atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio ir neįrodinėjo nei ieškovės atsakomybės, nei kroviniui padarytos žalos ir jos dydžio. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, todėl padarė nepagristą išvadą, kad užmokestis už pervežimą mažintinas 12,38 proc. Apeliantės nuomone, taip formuojama ydinga praktika, kad neįrodinėdama konkrečiai patirtos žalos dydžio ir vežėjos atsakomybės, atsakovė, reikšdama ieškinį kitoje byloje, įgys teisę remtis prejudiciniu faktu ir reikalauti žalos atlyginimo už 12,38 proc. apgadinto krovinio.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jumbo transport“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodo, kad sutinka su teismo vertinimu, jog pakrovimo metu faktinis vežėjas jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, jo netinkamo pakrovimo ar, kad pakrautas krovinys neatitinka dokumentų turinio, neįrašė, todėl vežėjas priėmė visą lydinčiuose dokumentuose nurodytą krovinį ir priėmė jį nepažeistą.
24. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė neįrodinėjo CMR 17 str. 2 d. ir 4 d. nurodytų aplinkybių, kurios leistų atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Ieškovė tvirtino, kad neva krovinys pervežimo metu buvo iškrautas ir išpakuotas muitinėje, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinio patikrinimas muitinėje sąlygojo krovinio sugadinimą, priešingai, vaizdo įraše matyti, kad krovinio patikrinimo muitinėje metu, dalis krovinio jau buvo sugadinta.
Šalies argumentai
25. Teigia, kad iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog faktinis vežėjas krovinio gavėjui pristatė dalinai sugadintą krovinį. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad krovinio gavėjas priėmė pristatytą krovinį be pastabų ir nurodė už pervežimą apmokėti.
26. Apeliacinio skundo argumentai dėl krovinio pavojingumo (ADR) nesusiję su nagrinėjimu ginču, jokių reikalavimų dėl šios aplinkybės ieškovas byloje nereiškė, taip pat nepateikė įrodymų, kad krovinys buvo sugadintas dėl (duomenys neskelbtini) muitinės atlikto patikrinimo.
27. Nurodo, kad aplinkybė, jog gavėjui pristatyta dalis krovinio buvo sugadinta vežėjui buvo žinoma patikrinimo (duomenys neskelbtini) muitinėje metu.
28. Mano, kad teismas, remdamasis (duomenys neskelbtini) pretenzija, pagrįstai sprendė, kad buvo sugadinta 2600 kg iš vežėjui perduoto 21000 kg krovinio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio byloje teismas nepriteisė kompensacijos už sugadintą krovinį.
29. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei priteistino atlygio už vežimą dydį iki 3504,80 Eur, nes atsakovei prašant taikyti CMR konvencijos 24 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turėjo teisinį pagrindą mažinti priteistino vežimo užmokesčio dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos
31. Ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, vėliau apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Savo prašymą argumentavo tuo, kad prašomas prijungti dokumentas buvo gautas tik po to, kai buvo pateiktas apeliacinis skundas. Apeliantės teigimu, teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas apie muitinį patikrinimą, kuris patvirtina, kad krovinys buvo sulaikytas muitinėje, nes atsakovė ieškovei nenurodė krovinio pavojingumo pobūdžio.
32. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
33. Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateiktas įrodymas yra susijęs su sprendžiamu ginču ir jų prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, kadangi šis įrodymas pateiktas per EPP, yra matomas bylos šalims ir su juo buvo galima susipažinti, siekiant tinkamai ir visapusiškai atskleisti bylos aplinkybes ir išnagrinėti apeliacinį skundą, ieškovės pateiktas įrodymas prijungtinas prie bylos.
Dėl vežėjo teisės į atlygį, netinkamai įvykdžius vežimo paslaugą
34. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Blunitrans“ kreipėsi į teismą, siekdama iš atsakovės UAB „Jumbo transport“ prisiteisti 4000 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą Krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo už 4000 Eur atlygį nugabenti atsakovės krovinį – 21000 kg tablečių, iš (duomenys neskelbtini) miestą. Atsakovė, pateikusi atsiliepimą, su tokiais ieškinio reikalavimais nesutiko, argumentuodama tuo, kad krovinys buvo nugabentas iš dalies sugadintas, atsakovė teigė dėl to patyrusi nuostolių, todėl atsisakė ieškovei mokėti už, pasak atsakovės, netinkamai suteiktas paslaugas.
35. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu, tačiau tuo pačiu pripažinęs ieškovės teisę į atlygį už suteiktas vežimo paslaugas, ieškovei priklausantį atlygį proporcingai sumažino atsižvelgęs į sugadinto krovinio kiekį, dėl to ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jai 3504,80 Eur skolą.
36. Ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad krovinys buvo sugadintas ne dėl jos kaltės, be to, mano, kad jokia žala, atsakovei nereiškus šioje byloje priešieškinio, neįrodyta.
37. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl ieškovei priteisto atlygio už suteiktas vežimo paslaugas dydžio, konkrečiai, pagal krovinių vežimo sutartį (užsakymą) sulygto atlygio mažinimo proporcingai sugadintam kroviniui.
38. Byloje nustatyta, ir šalys to neginčija, kad tarp šalių sudarytiems sutartiniams krovinio vežimo santykiams taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) nuostatos. Byloje taip pat nėra ginčo dėl vežimo sutarties šalių ir asmens, privalančio atsiskaityti už suteiktas tarptautinio vežimo keliais paslaugas.
39. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Taigi CMR konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti. Krovinio priėmimo (perdavimo) vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) nustatyta, kad ginčo krovinys buvo pakrautas (duomenys neskelbtini), terminale (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), siuntėjas – (duomenys neskelbtini) gavėjas – (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad prie važtaraščio pridedami dokumentai – (duomenys neskelbtini).
41. Nors apeliantė nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) deklaraciją krovinys į (duomenys neskelbtini) atvažiavo jau su defektais, nagrinėjamam ginčui šis dokumentas iš esmės nėra reikšmingas, kadangi šie defektai užfiksuoti kitoje transporto priemonėje (priekabos Nr. (duomenys neskelbtini)) krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę ir iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo pakrautas į priekabą Nr. (duomenys neskelbtini) būtent šis pakrovimas ir su juo susijęs vežimas yra aktualus nagrinėjamam ginčui.
42. Apeliantė teigia, kad atsakovė nesuteikė jai visos informacijos apie krovinį, t. y. kad tai – pavojingas krovinys, dėl to krovinys buvo tikrinamas (duomenys neskelbtini) muitinėje išpakuojant, iškraunant ir perkraunant krovinį, dėl ko į pristatymo vietą jis buvo atvežtas apgadintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamam ginčui ieškovės nurodomos aplinkybės būtų reikšmingos tuo atveju, jei byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl žalos vežėjui (ieškovei) atlyginimo CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies kontekste. Šioje byloje ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei dėl tinkamos informacijos apie krovinį nesuteikimo ir dėl to kilusios žalos atlyginimo (pvz. muitinėje skirtos baudos vežėjui, krovinio iškrovimo ar perkrovimo, perpakavimo išlaidos).
43. Nors ieškovės atstovas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad atsakovės 2019 m. gruodžio 13 d. į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuota krovinio būklė muitinėje ir kad būtent muitinėje krovinys buvo blogai supakuotas, pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų pranešusi atsakovei, jog muitinėje buvo apgadintas krovinys jį iškraunant, perpakuojant ar pakraunant. Nėra ir duomenų, kad ieškovė, kaip vežėjas, pastebėjusi, jog atliekant muitinės patikrinimo procedūras buvo pažeistas krovinys, muitinei būtų pareiškusi pretenzijas ar apskritai tokį faktą užfiksavusi leistinomis priemonėmis. Kaip 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje paaiškino ieškovės atstovas, muitinėje krovinio dalį (kokią konkrečiai – nenurodė) perkrovė muitininkai, o krovinį sutvirtino vežėjos vairuotojas.
44. Kaip jau minėta, vežėjas, perėmęs krovinį savo dispozicijon, tampa už jį atsakingas iki pat krovinio perdavimo gavėjui momento. Šiuo atveju ieškovė, perėmusi krovinį (duomenys neskelbtini), nenurodžiusi važtaraštyje jokių krovinio trūkumų, patvirtino, kad krovinys ir jo pakuotė yra tinkamos būklės ir pakrauta tinkamai (CMR konvencijos 8 str.), ir nors bylos nagrinėjimo metu teigė, kad krovinys buvo sugadintas muitinėje, apie tai nepranešė atsakovei, krovinį muitinėje sutvirtino ieškovės pasamdyto kito vežėjo vairuotojas, todėl tokiais savo veiksmais ieškovė prisiėmė visą atsakomybę už krovinio pervežimo metu atsiradusius krovinio trūkumus. Nors ieškovė teigia, kad krovinį priėmęs gavėjas važtaraštyje nenurodė jokių pastabų apie priimto krovinio trūkumus, byloje esanti gavėjo (duomenys neskelbtini) pretenzija siuntėjui (el. b. I t., 148 l.), nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina, kad krovinys negalėjo būti atvežtas nesugadintas, to neginčijo ir pati ieškovė. Joks rūpestingas ir atidus vežėjas nebūtų priėmęs vežti tokio krovinio, koks užfiksuotas atsakovės pateiktose nuotraukose, darytose pervežimo metu (el. b. I t., 69–74). Dėl to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl ieškovės kaltės buvo sugadinta dalis krovinio, nes visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina krovinio sugadinimą vežimo metu, t. y. tuo metu, kai už krovinį buvo atsakinga ieškovė.
45. Ieškovė apeliaciniame skunde, ginčydama jai sumažintą atlygio už vežimo paslaugas dalį, teigia, kad surašytos ir į bylą pateiktos pretenzijos nepatvirtina nei ieškovės atsakomybės, nei fakto, koks konkretus krovinys buvo apgadintas, nei apgadinto krovinio kiekio, nei patirtos žalos dydžio, nes jose nurodomos skirtingos aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad tiek gavėjo, tiek siuntėjo, tiek kito transporto užsakovo pateiktose pretenzijose skiriasi tiek nuostolių dydis, tiek sugadinto krovinio kiekiai.
46. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sugadinto krovinio kiekį, rėmėsi (duomenys neskelbtini) elektroniniame susirašinėjime tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės pateikta pretenzija ir joje nurodyta informacija apie sugadinto krovinio kiekį – 2600 kg, t. y. teismas rėmėsi vėliausiai pateiktu įrodymu apie sugadinto krovinio kiekį, kuris, be kita ko, yra ir palankiausias ieškovei. Kad visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su ieškovės vežtu ir pristatytu sugadintu kroviniu patvirtina byloje esančių įrodymų visuma ir jų sąsajumas. Pavyzdžiui, prie galutinės (duomenys neskelbtini) pretenzijos atsakovei elektroniniame laiške pridėtų nuotraukų pavadinimuose nurodytos datos ((duomenys neskelbtini)), pretenzijos pavadinimas (Reikalavimas – žala ((duomenys neskelbtini))) bei CMR nurodyta krovinio gavimo data ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog pretenzija yra susijusi būtent su ieškovės vykdytu vežimu. Šią aplinkybę patvirtina ir pretenzijoje bei pakavimo lape nurodyta analogiška krovinio sudėtis (el. b. I t., 137, 139 b. l.).
47. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovei, netinkamai įvykdžiusiai vežimo paslaugos užsakymą, nepriklauso visas atlygis už suteiktą vežimo paslaugą, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, kurioje pažymėta, kad tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai ar nesugadintai krovinio daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019). Dėl to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti ieškovei priklausantį atlyginimą už atliktą vežimą, kai vežimo paslauga nebuvo suteikta iki galo tinkamai, nes dalis krovinio buvo sugadinta vežimo metu.
48. Ieškovė tai pat teigia, kad atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio ir neįrodinėjo nei ieškovės atsakomybės, nei kroviniui padarytos žalos ir jos dydžio ir, jos teigimu, taip formuojama ydinga praktika, kad neįrodinėdama konkrečiai patirtos žalos dydžio ir vežėjos atsakomybės, atsakovė, reikšdama ieškinį kitoje byloje, įgys teisę remtis prejudiciniu faktu ir reikalauti žalos atlyginimo už 12,38 proc. apgadinto krovinio. Teisėjų kolegija, atmesdama šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą, pažymi, kad šioje byloje, kaip teisingai teigia ir pati apeliantė, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės civilinės atsakomybės atsakovei, jos galimai patirtų nuostolių dėl netinkamai įvykdytos krovinio vežimo sutarties atlyginimo. Šiuo konkrečiu atveju, neperžengiant ieškinio ribų, nagrinėtos aplinkybės, susijusios su sutarties tinkamu vykdymu ir iš to kylančia pareiga užsakovui sumokėti sutartą (ar sumažintą kaip šioje byloje) paslaugų kainą. Atsakovė šioje byloje nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl viso atlygio už suteiktą paslaugą priteisimo, grįsdama savo nesutikimą sugadinto krovinio faktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už ieškinio ribų ir remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, pagrįstai sumažino ieškovei priteistiną atlygį už krovinio pervežimo paslaugas.
49. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Nors atsakovė UAB „Jumbo transport“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, dėl to bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.