Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams J. D. ir T. D. dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti be bendrasavininkų sutikimo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo pripažinti ieškovo teisę pateikti UAB „Aginro“ atliktų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, 2023 m. kovo 30 d. žemės sklypo planą trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Aginro“ atlikto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą be atsakovo J. D. sutikimo. Nurodo, kad A. J. ir J. D. yra žemės sklypo, 2,1100 ha ploto, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. A. J. nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį (200/211 ha) įgijo paveldėjimo pagrindu, o J. D. to paties žemės sklypo dalį 11/211 ha ploto įgijo dovanojimo pagrindu. J. D. dalį savo sklypo 2023 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido T. D.. Minimas žemės sklypas 2,1100 ha. ploto suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į UAB „Aginro“ ir 2022 m. balandžio 14 d. sudarė kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. D22-032. UAB „Aginro“ matininkas M. N. šiuos matavimus atliko, sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planus. Atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą, dalyvavo ir J. D., bet 2022 m. gegužės 17 d. surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto nepasirašė ir nepateikė pastabų. UAB „Aginro“ matininke V. B. atsakovą informavo pranešimu 2022 m. lapkričio 8 d. Nr. D-497, kad matininkas M. N. atliko matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė atvykti susipažinti su parengtais žemės sklypo planais ir kitais dokumentais. Atsakovas 2022 m. lapkričio 10 d. atvyko pas matininkę V. B., su planais susipažino, bet pasirašyti atsisakė. UAB „Aginro“ matininke V. B. atsakovą J. D. 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. D-252 pakartotinai informavo apie atvykimą susipažinti su parengtais žemės sklypo planais ir kitais dokumentais, ir juos suderinti, bet atsakovas į gautą pranešimą nereagavo ir pakartotinai pas matininkę neatvyko. UAB „Aginro“ matininkas M. N. 2023 m. gegužės 17 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriui aiškinamąjį raštą, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo matuojamas pagal esamus riboženklius, sklypo preliminarų planą ir abrisą. Po matavimų sklypas skilo į du atskirus sklypus, nes per dalį sklypo praeina Panemunės gatvė. Preliminarinio matavimo metu nustatytas plotas 2,1100 ha, o atlikus kadastrinius matavimus plotas yra 0,0868 ha + 1,8944 ha, viso 1,9812 ha. Kadastrinių matavimų metu nustatytas sklypo ploto pasikeitimas yra leistinumo ribose. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. atliko žemės sklypų, kurių plotas 18944 kv. m. ir 868 kv. m. kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo duomenų tikrinimą, kurių metu jokių pažeistų teisės akto nuostatų ar pažeidimų nenustatė ir apie tai surašė aktus Nr. KDV-3131-(10.10 E.) ir Nr. KDV-3128-(10.10E.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyrius 2023 m. gegužės 19 d. atliko minimų žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimą ir aktuose Nr. KAM-35315-(10.9 E) ir KAM-35297-(10.9) ir nurodė, kad plane nepasirašęs bendrasavininkas. Bendrasavininkui nepasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir kadastrinių matavimų planuose, tolimesni veiksmai nederinami Nacionalinėje žemės tarnyboje bei atitinkamai kadastriniai matavimai neregistruojami nekilnojamojo turto kadastre. Dėl atsakovo nesutikimo pasirašyti kadastrinių matavimų planus ir ribų paženklinimo parodymų aktą, neišreiškiant pagrįstos pozicijos, yra pažeidžiami ieškovo interesai, kuris negali įgyvendinti savininko teisės tinkamai disponuoti turtu, užkertami tolimesni veiksmai, norint tinkamai rūpintis nekilnojamojo daikto nuosavybės įregistravimu, sklypo formavimu, detalaus plano rengimu. Nėra numatyta kitų atvejų, kuomet kadastrinių matavimų byla gali būti derinama, nesant bendrasavininkų parašų, atitinkamai NŽT skyriui nėra numatyta teisė derinti minėtus dokumentus be vieno iš savininkų parašo. Todėl ieškovas priverstas kreiptis teisminės gynybos į teismą (el. b. l. 1-4, 77-79).

Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir jame nurodytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas T. D. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas tinkamai (el. b. l. 87, 110, 176).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovo atstovų, atsakovo J. D., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovo paaiškinimais, liudytojų M. N. ir V. B. parodymais ir bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams J. D. ir T. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,11 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus (el. b. l. 7, 62, 113-120). Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 200/211 dalis žemės sklypo, atsakovui J. D. 5/211 dalis žemės sklypo, o atsakovui T. D. – 6/211 dalis žemės sklypo (el. b. l. 62, 113-120). Ieškovas, siekdamas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje kreipėsi į UAB „Aginro“ ir 2022 m. balandžio 14 d. sudarė Kadastrinių matavimų sutartį Nr. D22-032, atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą. UAB „Aginro“ 2022 m. gegužės 17 d. paženklino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, kurie buvo pasirašytinai suderinti su ieškovu. Kadangi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiria Panemunės g., atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du 1,8944 ha ploto ir 0,0868 ha ploto žemės sklypai. Atsakovas J. D. dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų nepasirašė (el. b. l. 13-14, 15-16). UAB „Aginro“ 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. D-497 pakvietė atvykti atsakovą J. D. į įmonės buveinę ir susipažinti su parengtais žemės sklypo planais ir kitais dokumentais, tačiau atvykęs atsakovas pasirašyti žemės sklypo dokumentus atsisakė (el. b. l. 23). UAB „Aginro“ pakartotinai 2023 m. balandžio 8 d. raštu Nr. D-252 (el. b. l. 25) pakvietė atsakovą J. D. atvykti susipažinti su parengtais žemės sklypo planais ir kitais dokumentais, tačiau atsakovas, neatvyko. UAB „Aginro“ parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas pateikė patikrai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriui. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas 2023 m. gegužės 19 d. atliko žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietoje ir surašė žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktus Nr. KDV-3131-(10.10 E.) ir KDV-3128-(10.10 E.), kuriuose konstatavo, kad atliekant žemės ribų ženklinimą pažeidimų nenustatyta (el. b. l. 28, 29). Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlikusi pateiktų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą, 2023 m. gegužės 19 d. surašė Kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. KAM-35297-(10.9) ir KAM-35315-(10.9 E), kuriuose nustatė pažeidimus – žemės sklypo planuose ir paženklinimo aktuose nepasirašęs žemės sklypo bendraturtis, todėl pateiktų bylų nesuderino (el. b. l. 30, 31). Atsakovas J. D. 2023 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr. 1800 dalį jam priklausančios žemės sklypo dalies, padovanojo atsakovui T. D. (el. b. l. 113-120).

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 78 punktas).

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ nustatytos tvarkos (toliau – Taisyklės).

P. K. nuostatų 15.6 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pageidaujant žemės sklypo savininkui. Minėtame punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas ar bendrasavininkas gali inicijuoti žemės sklypo ribų nustatymą žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, parengiamas žemės sklypo planas bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.18, 32.1.10. punktai). Kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (Kadastro nuostatų 3.2.1.1.4 punktas). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 22 punkte. Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai (Kadastro Nuostatų 22 punktas). Tikrinimo taisyklių 9.5. punkte nurodyta, kad žemės sklypo planas turi atitikti Taisyklų 35, 36, ir 38-40 punktų reikalavimus. Taisyklių 38.4.5. punkte nurodyta, kad žemės sklypo plano 4 eilutėje nurodomas žemės sklypo savininkas (esamasis arba busimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas, kuris pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą, pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamasis arba busimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu. Kadastro nuostatų 84 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nesant bent vieno iš savininkų prašymo ar sutikimo procesas negalimas.

Nagrinėjamu atveju atliekant ieškovui ir atsakovams J. D. ir T. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atsakovas J. D. dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, tačiau Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose nepasirašė. Atsakovas T. D. ženklinant žemės sklypo ribas nedalyvavo, kadangi tuo metu dar nebuvo žemės sklypo bendraturtis.

Atsakovas J. D. atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose bei planuose ir nesutikimą su atliktais kadastriniais matavimais motyvuoja, kad bendro naudojimo kelias – Panemunės g., kuri skiria šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra neišskirta iš žemės sklypo ploto, jos teisinis statusas yra neaiškus, be to šiuo atveju buvo atliekami ne kadastriniai matavimai, o atliktas žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

Pažymėtina, tai, kad Panemunės g. yra neįskaityta į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotą jau yra konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1091-221/2013, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1448-292/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-946-260/2017). Atsakovas J. D. dalyvavo minėtose bylose, todėl nepagrįstais laikytini atsakovo J. D. argumentai, kad Panemunės g. yra jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje ir neaiškus jos teisinis statusas. Minėta, kad Kadastro Nuostatų 22 punkte įtvirtinta, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., skiria Panemunės g., kuri yra neįskaičiuota į minėto žemės sklypo plotą, todėl UAB „Aginro“ matininkas atlikdamas kadastrinius matavimus ir įvertinęs Panemunės g. statusą, pagrįstai suformavo 2 žemės sklypus, t. y. 1,8944 ha ploto žemės sklypą ir 0,0868 ha ploto žemės sklypą (el. b. l. 17-19, 20-22), vadovaujantis Kadastro nuostatų 22 punktu. Nors atsakovas J. D. teigia, kad šiuo atveju turėjo būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą sutikti su tokiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo.

Atsakovas J. D. savo nesutikimą su atliktais kadastriniais matavimais grindžia ir tuo, kad atlikus kadastrinius matavimus sumažėjo bendras žemės sklypo plotas, todėl suformavus du atskirus žemės sklypus jam priklausančia žemės sklypo dalimi su T. D. (11/211) teks naudoti dviejuose žemės sklypuose. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus faktiškai keitėsi nusistovėjusios žemės sklypo ribos ar tarp bendraturčių nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. Panemunės g., kuri teismo vertinimu ir yra pagrindinė atsakovo J. D. atsisakymo priežastis pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentuose egzistavo nuo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus momento. Iš atsakovo J. D. argumentų galima spręsti, kad atsakovai naudojosi ta žemės sklypo dalimi, kurios plotas atlikus kadastrinius matavimus nustatytas 0,0868 ha ploto. Tai reiškia, kad atsakovai pagal nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką, naudojosi faktiškai mažesne žemės sklypo dalimi nei jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o šis faktas paaiškėjo tik atlikus kadastrinius matavimus. Duomenų, kad dėl to buvo kilęs ginčas tarp žemės sklypo bendraturčių byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad po atliktų kadastrinių matavimų sumažėjo ne tik atsakovų naudojama žemės sklypo dalis, tačiau ir ieškovo, nes bendras žemės sklypo plotas sumažėjo 0,1288 ha, t. y. nuo 2,11 ha iki 1,9812 ha (1,8944 + 0,0868 ha). Šis sumažėjimas neviršija Kadastro nuostatų 21 punkte ir 1 priede nustatytos leistinos ploto paklaidos, kadangi maksimali leistina ploto paklaida gali būti 0,1307 ha (el. b. l. 27, Kadastro nuostatų 21 punktas, 1 priedas). Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyta žemės naudojimosi tvarka gali būti keičiama pačių bendraturčių susitarimu, o nesutarus dėl jos – teismo sprendimu, todėl įvertinus, kad atlikus kadastrinius matavimus kito suformuoto žemės sklypo plotas yra 1,8944 ha, atsakovai gali susitarti su bendraturčiu (ieškovu) dėl kitokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos – viename sklype.

Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus.

Byloje pateikti Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai Nr. KAM-35297-(10.9) ir KAM-35315-(10.9 E) patvirtina, kad patikrai pateiktų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylose buvo nustatyti vieninteliai pažeidimai – žemės sklypo planuose ir paženklinimo aktuose nepasirašęs žemės sklypo bendraturtis (el. b. l. 30, 31). Taigi, byloje esančių įrodymu visuma patvirtina, kad po atliktų kadastrinių matavimų, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planai yra parengti teisingai, kadastro duomenų bylas jau yra patikrinusi už tai atsakinga institucija, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba, o atsakovai nenurodė ir neįrodė esminių pažeidimų, kodėl parengtos bylos negali būti teikiamos derinti be atsakovų parašų ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, tokių pažeidimų nenustatė ir teismas. Nors atsakovas J. D. teigia, kad ginčo žemės sklypui kadastriniai matavimai jau atlikti, pagal jo ir VĮ Valstybės žemės fondas 2017 m. birželio 19 d. žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. SR-3282, tačiau kad VĮ Valstybės žemės fondas atlikti kadastriniai matavimai būtų atlikti teisingai (patikrinti ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) ar įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Tuo pagrindu konstatuotina, kad atsakovai atsisakydami pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir parengtus planus po atliktų kadastrinių matavimų pažeidžia bendrasavininkų interesų derinimo principą ir nepagrįstai trukdo ieškovui pilnai įgyvendinti savo teises.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pripažinus, kad atsakovai atsisakydami pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir parengtus planus po atliktų kadastrinių matavimų, pažeidžia bendrasavininkų interesų derinimo principą ir nepagrįstai trukdo ieškovui pilnai įgyvendinti savo teises, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovui pripažintina teisė pateikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos derinimo procedūroms atlikti bei VĮ Registrų centrui įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Aginro“ atliktus kadastrinius matavimus be atsakovų J. D. ir T. D. sutikimų.

Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas teikdamas teismui ieškinį sumokėjo 110,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. l. 39) ir 1 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 177-179). Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 110,00 Eur žyminis mokestis ir 1 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 610,00 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai po 39,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovo, A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę pateikti UAB „Aginro“ atliktų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, 2023 m. kovo 30 d. žemės sklypo planus, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Aginro“ atlikto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą be atsakovų J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovų J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 805,00 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš atsakovų J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. D., valstybei po 39,75 Eur (trisdešimt devynis eurus 75 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.