Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-181-418/2024 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams J. D. ir T. D. dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti be bendrasavininkių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas A. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti ieškovo teisę pateikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aginro“ atliktų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kadastrinių matavimų bylą, 2023 m. kovo 30 d. žemės sklypo planą trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Aginro“ atlikto žemės sklypo planą be atsakovo J. D. sutikimo.

2. Nurodė, kad jis ir atsakovas J. D. yra žemės sklypo bendrasavininkai. Ieškovas nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį (200/211 ha) įgijo paveldėjimo pagrindu, o J. D. to paties žemės sklypo dalį (11/211 ha) įgijo dovanojimo pagrindu. J. D. dalį savo žemės sklypo 2023 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido atsakovui T. D.. Minimas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į UAB „Aginro“ ir 2022 m. balandžio 14 d. sudarė kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. D22-032. UAB „Aginro“ matininkas M. N. atliko matavimus, paženklino sklypą vietovėje, parengė žemės sklypo planus. Atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą, dalyvavo ir atsakovas J. D., tačiau jis 2022 m. gegužės 17 d. surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė ir nepateikė pastabų. NŽT Druskininkų skyrius 2023 m. gegužės 19 d. atliko minimų žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimą ir aktuose nurodė, kad plane nepasirašęs bendrasavininkas. Bendrasavininkui nepasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir kadastrinių matavimų planuose, tolimesni veiksmai nederinami NŽT bei atitinkamai kadastriniai matavimai neregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre. Dėl atsakovo nesutikimo pasirašyti kadastrinių matavimų planus ir ribų paženklinimo parodymų aktą, neišreiškiant pagrįstos pozicijos, yra pažeidžiami ieškovo interesai, nes jis negali įgyvendinti savininko teisės tinkamai disponuoti turtu, užkertami tolimesni veiksmai, norint tinkamai rūpintis nekilnojamojo daikto nuosavybės įregistravimu, žemės sklypo formavimu, detalaus plano rengimu. Nėra numatyta kitų atvejų, kada kadastrinių matavimų byla gali būti derinama, nesant bendrasavininkų parašų. Todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą.

3. A. J. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Aginro“ neturi teisės naujai formuoti ar pertvarkyti žemės sklypų. Tam jie neturi licencijos, o ir pati sutartis 2022 m. balandžio 14 d. Nr. sudaryta tik kadastriniams matavimams, bet ne žemės sklypų formavimui ar pertvarkymui.

4. Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Nurodė, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teisės aktų įtvirtintais reikalavimais. Ginčo žemės sklypas yra valdomas bendrosios nuosavybės teisėmis dviejų bendraturčių. Pagal teisės aktų reikalavimus, tokiu atveju žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus ir planus turi pasirašyti visi sklypo bendraturčiai. Nepaisant to, kad abu iš bendraturčių dalyvavo žemės sklypo ženklinime ir žymėjime, tik vienas iš jų (ieškovas) pasirašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus bei žemės sklypo planus. Atsakovas, vengdamas pasirašyti dokumentus, vengdamas bendradarbiauti, sąžiningai elgtis, tiesiogiai pažeidžia ieškovo teises. Be to, atsakovas, nepasirašydamas žemės sklypo planų bei žemės ribų paženklinimo-parodymo aktų, užkerta kelią NŽT Druskininkų skyriui suderinti elektronines kadastrinių matavimų bylas bei įregistruoti kadastrinius matavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino ieškovo teisę pateikti UAB „Aginro“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, 2023 m. kovo 30 d. žemės sklypo planus trečiajam asmeniui NŽT derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Aginro“ atlikto žemės sklypo planą be atsakovų J. D. ir T. D. sutikimo; priteisė ieškovui iš atsakovo po 805 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei po 39,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad atsakovams nesutinkant pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir parengtus žemės sklypo planus, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo teisę pateikti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, patikrai trečiajam asmeniui NŽT derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre be atsakovų sutikimo. Atliekant ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas J. D. dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose nepasirašė. A. T. D. ženklinant žemės sklypo ribas nedalyvavo, kadangi tuo metu dar nebuvo žemės sklypo bendraturtis. A. J. D. atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose bei planuose ir nesutikimą su atliktais kadastriniais matavimais motyvavo tuo, kad bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini)), kuris skiria šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, yra neišskirtas iš žemės sklypo ploto, jo teisinis statusas yra neaiškus, be to, šiuo atveju buvo atliekami ne kadastriniai matavimai, o atliktas žemės sklypo padalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

7. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) yra neįskaityta į ginčo žemės sklypo plotą jau yra konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1091-221/2013, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1448-292/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-946-260/2017). A. J. D. dalyvavo minėtose civilinėse bylose, todėl teismas laikė nepagrįstais atsakovo J. D. argumentus, kad (duomenys neskelbtini)yra jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje ir neaiškus jos teisinis statusas. Teismas pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad žemės sklypą skiria (duomenys neskelbtini), kuri yra neįskaičiuota į minėto žemės sklypo plotą, todėl UAB „Aginro“ matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus ir įvertinęs (duomenys neskelbtini) statusą, pagrįstai suformavo 2 žemės sklypus, t. y. 1,8944 ha ploto žemės sklypą ir 0,0868 ha ploto žemės sklypą. Nors atsakovas J. D. teigia, kad šiuo atveju turėjo būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko.

8. A. J. D. savo nesutikimą su atliktais kadastriniais matavimais grindė ir tuo, kad atlikus kadastrinius matavimus sumažėjo bendras žemės sklypo plotas, todėl suformavus du atskirus žemės sklypus jam priklausančia žemės sklypo dalimi su atsakovu T. D. (11/211 ha) teks naudoti dviejuose žemės sklypuose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, faktiškai keitėsi nusistovėjusios žemės sklypo ribos ar tarp bendraturčių nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. (duomenys neskelbtini), kuri teismo vertinimu ir yra pagrindinė atsakovo J. D. atsisakymo pasirašyti dokumentus priežastis, egzistavo nuo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus momento. Iš atsakovo J. D. argumentų teismas sprendė, kad atsakovai naudojosi ta žemės sklypo dalimi, kurios plotas, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 0,0868 ha. Tai reiškia, kad atsakovai pagal nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką, naudojosi faktiškai mažesne žemės sklypo dalimi nei jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Duomenų, kad dėl to buvo kilęs ginčas tarp žemės sklypo bendraturčių, byloje nėra. Po atliktų kadastrinių matavimų sumažėjo ne tik atsakovų naudojama žemės sklypo dalis, tačiau ir ieškovo, nes bendras žemės sklypo plotas sumažėjo 0,1288 ha, t. y. nuo 2,11 ha iki 1,9812 ha (1,8944 + 0,0868 ha). Šis sumažėjimas neviršija teisės aktuose nustatytos leistinos ploto paklaidos, kadangi maksimali leistina ploto paklaida gali būti 0,1307 ha. Teismas pažymėjo, kad nustatyta žemės naudojimosi tvarka gali būti keičiama pačių bendraturčių susitarimu, o nesutarus dėl jos – teismo sprendimu.

9. Teismas vertino, kad byloje esančių įrodymu visuma patvirtina, jog po atliktų kadastrinių matavimų, žemės sklypo planai yra parengti teisingai, kadastro duomenų bylas jau yra patikrinusi NŽT, o atsakovai nenurodė ir neįrodė esminių pažeidimų, kodėl parengtos bylos negali būti teikiamos derinti be atsakovų parašų ir įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, tokių pažeidimų nenustatė ir teismas. Nors atsakovas J. D. teigė, kad ginčo žemės sklypui kadastriniai matavimai jau atlikti, pagal jo ir VĮ Valstybės žemės fondas 2017 m. birželio 19 d. žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. SR-3282, tačiau duomenų, kad atlikti kadastriniai matavimai būtų atlikti teisingai (patikrinti ir patvirtinti NŽT) ar įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepateikė. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovai, atsisakydami pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir parengtus planus po atliktų kadastrinių matavimų, pažeidžia bendrasavininkų interesų derinimo principą ir nepagrįstai trukdo ieškovui pilnai įgyvendinti savo teises. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas ieškinį tenkino.

10. Tenkinęs ieškinį, teismas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas J. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

11.1. Apelianto nuomone, ieškovo pasamdytas matininkas atliko neteisėtus veiksmus ir be jokio teisinio pagrindo sumažino privačios žemės sklypo dalį. Be to, matininkas be jokio teisinio pagrindo, neturėdamas kompetencijos, žemės sklypą padalino į du žemės sklypus. Todėl apeliantas nesutinka pasirašyti kadastrinių matavimų bylos, kartu laiko, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas.

11.2. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju ieškovas ir matininkas pažeidė jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir kituose teisės aktuose.

11.3. Apelianto nuomone, teismas turėjo ieškinio nenagrinėti tol, kol nebus šiuo klausimu išnagrinėta kita byla Nr.13-6953-780/2024, pradėta Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose.

11.4. Sprendime teismas nuslėpė reikšmingą faktą, nurodydamas, jog atsakovui J. D. nuosavybės teise priklauso ne 8,68 aro dydžio žemės sklypo dalis, o 10,516 aro ir šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino NŽT Druskininkų skyriaus vyr. specialistas, kas galėjo nulemti klaidingo sprendimo priėmimą.

2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą NŽT prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

12.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad matininkas, vykdydamas kadastrinius matavimus, viršijo sutartyje numatytas paslaugas ir vietoje kadastrinių matavimų, padalinamas žemės sklypą į du žemės sklypus, atlikto žemės sklypo formavimo-perdarkymo projekto darbus (padalino sklypą į du sklypus). Vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypą skiria bendro naudojimo kelias (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė), atlikus kadastrinius matavimus yra formuojami du atskiri žemės sklypai. Bylos nagrinėjimo atveju žemės sklypas yra valdomas bendrosios nuosavybės teisėmis trijų bendraturčių, tačiau tik vienas iš bendraturčių (ieškovas) pasirašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus bei kadastriniais matavimais atliktuose ir nubraižytuose žemės sklypo planuose. Apeliantas, nepasirašydamas žemės sklypo planų bei žemės ribų paženklinimo-parodymo aktų, užkirto kelią NŽT Druskininkų skyriui suderinti elektronines kadastrinių matavimų bylas bei įregistruoti kadastrinius matavimus. Atsakovas, vengdamas pasirašyti dokumentus, vengdamas bendradarbiauti, sąžiningai elgtis, tiesiogiai pažeidžia ieškovo teises.

12.2. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad po atliktų kadastrinių matavimų, sumažėjo ne tik atsakovų naudojama žemės sklypo dalis, tačiau ir ieškovo, nes bendras žemės sklypo plotas sumažėjo 0,1288 ha, t. y. Nuo 2,11 ha iki1,9812 ha (1,8944 + 0,0868 ha). Šis sumažėjimas neviršija kadastro nuostatų 21 punkte ir 1 priede nustatytos leistinos ploto paklaidos, kadangi maksimali leistina ploto paklaida gali būti 0,1307 ha (kadastro nuostatų 21 punktas, 1 priedas). Nustatyta žemės naudojimosi tvarka gali būti keičiama pačių bendraturčių susitarimu, o nesutarus dėl jos – teismo sprendimu. Todėl atsakovai gali susitarti su bendraturčiu (ieškovu) dėl kitokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

13.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad matininkas, nepaisydamas sutartyje numatytų paslaugų atlikimo apimties, būdamas nekompetentingas, vykdė nurodytame žemės sklype ne kadastrinius matavimus, bet naujų žemės sklypų formavimą. Pažymi, kad ieškovo, kaip vieno iš žemės sklypo savininko, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus, patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas. Pagrįstai teismas sprendime nurodė, kad ieškovas, turėdamas nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija (NŽT skyrius), įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovo nesutikimas, pasireiškęs jo nepasirašymu žemės sklypo plane, užkerta kelią ieškovui toliau įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis.

13.2. Atsakovas iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su prašomais atlikti veiksmais priežasčių ar aplinkybių, kaip ieškovo prašomi atlikti veiksmai gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus. Todėl sprendimu pagrįstai teismas pripažino, jog atsakovas nepagrįstai faktiškai ginčija pačią ieškovo, kaip bendraturčio, teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas, dėl ko toks atsakovo elgesys neatitinka teisės aktų reikalavimų.

13.3. Pirmosios instancijos teismas tiek nagrinėdamas bylą, tiek priimdamas skundžiamą sprendimą, griežtai laikėsi procesinio reguliavimo, buvo išklausytos abi ginčo šalys, tretieji asmenys, apklausti liudininkai, ištirti visi bylos duomenys. Priimant sprendimą, teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, vertino visus bylos duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant tik ieškovo atstovų paaiškinimais. Nagrinėjant bylą, atsakovo buvo prašoma savo nurodomus teiginius pagrįsti įrodymais, teismo buvo išaiškintos teisės ir galimybės teikti byloje priešieškinį, bet atsakovas tokia procesine teise nesinaudojo.

13.4. Apelianto skunde minima Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama byla Nr. 13-6953-780/2024 buvo priimta 2024 m. vasario 14 d, o skundžiamas sprendimas paskelbtas 2024 m. vasario 13 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus – 2023 m. spalio 3 d. Druskininkų savivaldybės administracinio akto Nr.S12-3021(17.25.) kopiją ir UAB „Aginro“ 2022 m. birželio 21 d. rašto Nr.D371 kopiją.

6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, pateikdamas kartu su apeliaciniu skundu įrodymus, prašymo pridėti juos prie bylos, nesuformulavo. Be to, nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų padaryti išvadą, kad egzistuoja CPK 314 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant būtų galima pridėti prie bylos atsakovo teikiamus įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas iš atsakovo pateiktų įrodymų, t. y. UAB „Aginro“ 2022 m. birželio 21 d. rašto kopija, jau yra pridėta į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 58). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia atsisakyti priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

Dėl faktinių aplinkybių

8. Nagrinėjamu atveju nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

- ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,11 ha ploto žemės sklypas, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., b. l. 7, 62, 113–120). Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 200/211 dalis žemės sklypo, atsakovui J. D. 5/211 dalis žemės sklypo, o atsakovui T. D. – 6/211 dalis žemės sklypo (1 t., b. l. 62, 113–120);

- ieškovas, siekdamas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, su UAB „Aginro“ 2022 m. balandžio 14 d. sudarė Kadastrinių matavimų sutartį Nr. D22-032;

- UAB „Aginro“ 2022 m. gegužės 17 d. paženklino žemės sklypo ribas ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, kurie buvo pasirašytinai suderinti su ieškovu. Atliekant kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du žemės sklypai, t. y. 1,8944 ha ploto ir 0,0868 ha ploto;

- atsakovas J. D. dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų nepasirašė (1 t., b. l. 13–14, 15–16). A. T. D. nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo buvo perleistos 2023 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartimi atsakovo J. D., t. y. jau atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus;

- UAB „Aginro“ parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas pateikė patikrai NŽT Druskininkų skyriui. NŽT, atlikusi pateiktų žemės sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą, 2023 m. gegužės 19 d. surašė Kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. KAM-35297-(10.9) ir KAM-35315-(10.9 E), kuriuose nustatė pažeidimus – žemės sklypo planuose ir paženklinimo aktuose nepasirašęs žemės sklypo bendraturtis, todėl pateiktų bylų nesuderino (1 t., b. l. 30–31).

Dėl apeliacijos objekto

12. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo teisę pateikti UAB „Aginro“ atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, 2023 m. kovo 30 d. žemės sklypo planą NŽT derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Aginro“ atlikto žemės sklypo planą be atsakovų sutikimo.

13. Ieškovas nagrinėjamu atveju tvirtino, kad dėl atsakovų veiksmų, t. y. jiems nepasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir kadastrinių matavimų planuose, neišreiškiant pagrįstos pozicijos, yra pažeidžiamos jo teisės, nes jis negali įgyvendinti savininko teisės tinkamai disponuoti savo turtu, užkertami tolimesni veiksmai, norint tinkamai rūpintis nekilnojamojo daikto nuosavybės įregistravimu, žemės sklypo formavimu, detalaus plano rengimu.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. A. J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

15. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir pripažinta jo teisė be atsakovų sutikimo pateikti žemės sklypo kadastrinio matavimo bylą ir žemės sklypo planus trečiajam asmeniui NŽT derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovai, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškiai motyvuotas – teismas išsamiai išdėstė šalių (jų atstovų) paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išdėstytomis, jam nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar tai, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir (ar) tai, kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo esminius argumentus, juos papildo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Aginro“ matininkas M. N. viršijo sutartyje numatytus įsipareigojimus, nes vykdė ne žemės sklypo kadastrinius matavimus, o naujų žemės sklypų suformavimą (padalino žemės sklypą į du sklypus). Atsakovo teigimu, tokiam darbui (žemės sklypo padalijimui) matininko turimos kvalifikacijos pažymėjimas yra nepakankamas, nes būtina licencija. Be to, atsakovo nuomone, matininkas padalino žemės sklypą į dvi dalis savavališkai, be jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka, juos laiko nepagrįstais ir neįrodytais dėl žemiau nurodytų argumentų.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Aginro“ 2022 m. balandžio 14 d. sudarė kadastrinių matavimų sutartį Nr. D22-032. Sutarties objektas – žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad UAB „Aginro“ matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, įvertinęs (duomenys neskelbtini) statusą, suformavo 2 žemė sklypus, t. y. 1,8944 ha ploto žemės sklypą ir 0,0868 ha ploto žemės sklypą (1 t., b. l. 17–19, 20–22). Matininkas M. N., kaip liudytojas, buvo apklaustas 2024 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad M. N. turi kvalifikacijos pažymėjimą (1 t., b. l. 182–185). Taigi, byloje esantys duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, kad matininkas kadastrinius matavimus atliko ne savavališkai, o vadovaujantis su ieškovu sudaryta sutartimi, be to, kadastriniams matavimams atlikti ji turėjo ir šiuo metu turi tam reikalingą kvalifikacijos pažymėjimą.

19. Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės).

20. Kadastro nuostatų 22 punkte numatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju žemės sklypą skiria bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė), todėl atlikus kadastrinius matavimus matininkas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, suformavo du atskirus žemės sklypus.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad matininkas be jokio teisinio pagrindo sumažino jo naudojamą žemės sklypo dalį, todėl jis ir nesutinka pasirašyti kadastrinių matavimų bylos.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurios plotas, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 0,0868 ha. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai naudojasi mažesne žemės sklypo dalimi, nei jiems priklauso nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, atlikus kadastrinius matavimus, sumažėjo ne tik atsakovų naudojama žemės sklypo dalis, bet ir ieškovo, nes bendras žemės sklypo plotas sumažėjo 0,1288 ha, t. y. nuo 2,11 ha iki 1,9812 ha (1,8944 ha + 0,0868 ha). Šis sumažėjimas neviršija Kadastro nuostatų 21 punkte ir 1 priede nustatytos leistinos ploto paklaidos, nes maksimali leistina ploto paklaida gali būti 0,1307 ha. Atsakovas duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą, t. y. kad bendras žemės sklypo plotas sumažėjo neleistinos paklaidos ribose, nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka gali būti kečiama pagal bendraturčių susitarimus, o nesusitarius teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovu, kad matininkas be jokio teisinio pagrindo sumažino jo naudojamą žemės sklypo dalį.

23. Atsakovas teigia, kad ieškovas ir matininkas, kuris pagal sutartį suteikė paslaugas, pažeidė jo teises, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje bei 4.98 straipsnyje.

24. Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybė neliečiama. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir į anksčiau nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovai nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti arba tai, kad ieškovas neturėjo įstatyminės teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, neturėjo ir neturi įstatyminės teisės įregistruoti atliktus žemės sklypo kadastrinių matavimus, arba, tai, kad atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų įregistravimas pažeistų jų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus. Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, taip pat ir dėl kadastrinių matavimų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (nagrinėjamu atveju – atsakovams) (CPK 178 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo pareikštas reikalavimas pažeidžia jo, kaip žemės sklypo savininko, teises (kad ieškovas neturėjo įstatyminės teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kad matininko atlikti kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kad kadastrinių matavimų įregistravimas pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus). Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai, atsisakydami pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymu aktus ir parengtus planus po atliktų kadastrinių matavimų, pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisę pateikti žemės sklypo kadastrinio matavimo bylas NŽT bei įregistruoti VĮ Registrų centrui patvirtinus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylos tol, kol šiuo klausimu nebus išnagrinėta Regiono administracinio teismo Kauno rūmuose pradėta byla Nr. I3-6853-780/2024.

29. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad atsakovas J.D. R. administraciniam teismui yra pateikęs skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti NŽT 2024 m. sausio 10 d. administracinį aktą Nr. 1SS-7-(5.75 E.); 2) įpareigoti atsakovę NŽT patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), planus, kuriems 2020 m. rugsėjo 18 d. kadastriniais matavimais nustatyta koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto skundo pagrindu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-6853-780/2024. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovas skundą Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose pateikė 2024 m. vasario 14 d., vėliau, t. y. 2024 m. kovo 6 d., jį patikslino. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą 2024 m. vasario 13 d., t. y. iki atsakovo skundo pateikimo Regionų administraciniam teismui dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismui, paskelbiant sprendimą, atsakovas net nebuvo pateikęs skundo Regionų administraciniam teismui.

30. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje į teismą kreipėsi ieškovas A. J., kuris, kaip minėta anksčiau, ieškiniu prašė pripažinti jo teisę pateikti UAB „Aginro“ atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, 2023 m. kovo 30 d. žemės sklypo planą NŽT derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Aginro“ atlikto žemės sklypo planą be atsakovų sutikimo. Tuo tarpu Regionų administraciniame teisme sprendžiamas ginčas pagal atsakovo skundą nėra susijęs su UAB „Aginro“ atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais. Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad šioje byloje ir Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjamas analogiškas ginčas.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Atmetus atsakovo J. D. apeliacinį skundą, yra pagrindas spręsti bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ieškovas ir tretieji asmenys atlyginimą. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys įrodymų, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepateikė. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija sprendžia ieškovui iš atsakovo J. D. priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.