- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-946-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00856-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Parama“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Druskininkų savivaldybei, VĮ Registrų centrui, J. D., R. M., J. M., A. M., T. D., J. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ bei tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Druskininkų savivaldybei, VĮ Registrų centrui, J. D., R. M., J. M., A. M., T. D., J. J. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. D. 2016 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2016 m. gegužės 30 d. su patikslintu ieškiniu dėl pažeistų teisių atkūrimo. 2016 m. liepos 19 d. patikslintame ieškinyje sukonkretinęs reikalavimus jis prašė atkurti natūra iki teisės pažeidimo (2014 m. balandžio mėnesio) žemės sklypų teisinį statusą 0,05 ha žemės plote tarp naujai suformuoto kelio ašinių linijų Nr. 11 ir Nr. 12, raudonų kelio linijų koordinatės (duomenys neskelbtini), išvežant apie 200 kubinių metrų kaip statybines medžiagas žvyrą ir skaldą, ir užvežant juodžemį žemės ūkio paskirties žemei pagal Nekilnojamo turto registro duomenis bei priteisti iš atsakovės UAB „Parama“ jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal Nekilnojamo turto registro duomenis jis ir tretieji asmenys J. D., T. D., R. M., A. M. ir J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1,07 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš kurio jam nuosavybės teise priklauso 1/9 (0,118 ha dalis) žemės sklypo. 2005 m. vasario 1 d. su pusbroliu J. J. pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir dovanojimo sutartį įgijo nuosavybės teisę į 2,11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį šalia anksčiau minėto žemės sklypo, iš kurio jam nuosavybės teise priklauso 11/211 (0,11 ha) dalis šio žemės sklypo. Abu žemės sklypai yra vienas šalia kito ir yra apie 300 metrų nuo (duomenys neskelbtini) miesto ribos. Turėdamas tikslą žemę naudoti pagal paskirtį, teisės aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) jis įregistravo ūkininko ūkį. 2006 m. rugpjūčio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius išdavė jam statybos leidimą statyti pastatus, vykdyti turizmo verslą ir naudoti žemę pagal paskirtį. Atsakovė UAB „Parama“, kaip kelio statytoja, be išduoto Druskininkų savivaldybės statybos leidimo neturėjo teisės vykdyti kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės – statybos darbų. Todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį šie darbai yra savavališka statyba. UAB „Parama“ neturėjo teisės statyti kelią žemės ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos naudojimo būdo ir pobūdžio, kadastriniais matavimais nesuformuotame žemės sklype, taip pat neturint Druskininkų savivaldybei nuosavybės teisių į žemės sklypą, kaip infrastruktūros teritoriją. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis Druskininkų savivaldybė teisių į (duomenys neskelbtini) gatvę neturi, nes tokias teises suteikia tik Nekilnojamo turto registras, todėl buvusiam kaimo lauko-kiemo keliui neturėjo teisės suteikti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo. Ši gatvė nėra nuosavybės teisės objektas pagal 1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir ribų įstatymo 9 straipsnį. UAB „Parama“ statybos darbais be teisinio pagrindo suformavusi (duomenys neskelbtini) gatvę privačiuose žemės sklypuose, pažeidė Nekilnojamo turto registre įregistruotų sklypų teisinį statusą (vientisus sklypus suskaldė į dvi dalis). VĮ Registrų centro Alytaus filialas sumažino 0,05 ha plotu jo žemės sklypą, o tai prieštarauja Nekilnojamo turto registro įstatymo 12 straipsniui.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Parama“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2012 m. gegužės 17 d. tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir UAB „Parama“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bendrovė kaip rangovas įsipareigojo atlikti Druskininkų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) ir šaligatvių (įskaitant pėsčiųjų ir dviračių takų, įvažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių, želdynų, žalių vejų ir kitų susisiekimo infrastruktūros statinių) priežiūros darbus. Vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo R. V. parengta bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės V. J. patvirtinta (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbų projektavimo užduotimi, UAB „Parama“ parengė nužymėjimo ir dangų planą (duomenys neskelbtini), kuris buvo patvirtintas ir suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriumi. Tai reiškia, kad buvo duotas sutikimas nužymėjimo ir dangų plane nurodytoms susisiekimo komunikacijoms tiesti bei joms funkcionuoti būtiniems statiniams statyti nužymėjimo ir dangų plane pažymėtoje vietoje. Taigi bendrovė, kaip rangovas, kapitalinio remonto darbus vykdė, turėdama Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, t. y. pritarimą (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto aprašui, parengtam vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos, Teritorijų planavimo, Aplinkos apsaugos, Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatomis, statybos techniniais reglamentais (STR 1.07.01::2010, 1.05.06.:2015, 2.01.(1):2005, 2.06.04.:2014), Kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 bei kitais norminiais aktais. 2015 m. gegužės 15 d. buvo gautas rašytinis pritarimas statinio projektui. Todėl teigti, jog UAB „Parama“ neturėjo teisės vykdyti kelio kapitalinio remonto darbų ir vykdė savavališką statybą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Trečiasis asmuo atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdama su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, kaip ir jos atstovas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013-02-07 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo J. D. ieškinys atsakovams UAB „Druskininkų vandenys“, AB LESTO, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų savivaldybei ir R. S., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Alytaus filialui, J. D., R. M., J. M., A. M., T. D., J. J. dėl pažeistų teisių atkūrimo, šioje byloje ieškovas J. D. ginė savo teises, kurios tariamai buvo pažeistos per jo žemės sklypą neteisėtai nutiesus inžinierinius įrenginius ir (duomenys neskelbtini) gatvę. Šioje byloje priimtu sprendimu teismas ieškovo J. D. ieškinį atmetė, pripažino, jog išlikusio nekilnojamo turto atkūrimo metu laikinuose žemės sklypų planuose egzistavo pažymėtas kelias, kuris vėliau tapo (duomenys neskelbtini) gatve, šio kelio užimamas plotas buvo išminusuotas iš grąžintinų žemės sklypų. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra suformuotas, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius 2015-05-04 išdavė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Sutikime nurodyta, kad nužymėjimo ir dangų planas yra neatsiejama sutikimo dalis, o iš nužymėjimo ir dangų plano matyti, kad tvarkoma (duomenys neskelbtini) gatvė ties plane nurodytomis ribomis. Iš šių dokumentų matyti, kad projektuojamos (duomenys neskelbtini) dangos kraštas ir kelkraščių dangos kraštas nepatenka į ieškovui priklausančius žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos duotas sutikimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra apskųstas ar panaikintas, ieškovas šio sutikimo neginčija, nenurodo formalių šio sutikimo negaliojimo aspektų, todėl, nesant pagrindo naikinti sutikimą ir kitus atitinkamų valstybės įstaigų suderinimus, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės UAB „Parama“ atlyginti nuostolius ar atlikti kitus veiksmus.
Trečiasis asmuo atsakovės pusėje Druskininkų savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Ieškinio turinys (ieškovas pateikė atsakovės UAB „Parama“ veiksmų, atliekant (duomenys neskelbtini) atvės kapitalinio remonto darbus, aprašymą), nesutampa su faktiškai reiškiamu reikalavimu – atkurti natūra iki teisės pažeidimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypų teisinį statusą pagal Nekilnojamo turto registrą, nes UAB „Parama“ pagal veiklos pobūdį nevykdo ir negali vykdyti nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrų. Ieškovo pateikti žemės nuosavybės valdymo ir naudojimo teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės kelia abejonių dėl ieškovo kaip proceso šalies tinkamumo. Ieškovo keliamus reikalavimus paneigia tai, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimu buvo nustatyta, kad tarp ieškovo valdomų žemės sklypų esančios (duomenys neskelbtini) gatvės plotas, kuris viename sklype sudarė 0,02 ha, kitame – 0,03 ha, buvo išminusuotas iš A. J. ir A. D. grąžintino žemės ploto. Ieškovas, pateikdamas tokio turinio ieškinį, dirbtinai kelia ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kvestionuodamas minėtus teismo sprendimus, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Ieškovas ieškiniu siekia įrodyti priešingai. Be to, VĮ Registrų centro Adresų registro gatvių išrašas ir ortofoto nuotrauka su žemės sklypų ribomis, tik patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra įregistruota Nekilnojamo turto registre ir ji nepatenka į ieškovo žemės sklypų ribas. (duomenys neskelbtini) gatvė pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d. yra Druskininkų savivaldybei priklausantis viešasis vietinės reikšmės kelias (gatvė). Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad VĮ Registrų centre nėra įregistruotos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepaneigia teismų nustatytų faktų ir pačios (duomenys neskelbtini) gatvės egzistavimo. Ieškovo veiksmai, siekiant įrodyti (duomenys neskelbtini) gatvės neegzistavimo faktą, vertintini kaip nesąžiningi atsakovo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, nes į teisminį procesą įtraukiami asmenys, kurie veikia teisėtai ir savo pareigas vykdo pagal galiojančius teisės aktus.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo J. D. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 34,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,07 ha ir 2,11 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Po A. D. mirties (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1/3 dalį 1,07 ha žemės sklypo paveldėjo ieškovas J. D., jo brolis J. D. ir sesuo O. M.. Trečiasis asmuo J. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 2,11 ha žemės sklypą, kurio 11/211 dalių 2005 m. vasario 1 d. padovanojo ieškovui. Pastarasis (duomenys neskelbtini) su trečiaisiais asmenimis T. D., J. D. ir O. M., o taip pat (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu J. J. tarpusavyje susitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos, susitarimuose aptarė žemės sklypų ribas, vietą ir plotus. Naudojimosi žemės sklypais tvarka įregistruota Nekilnojamo turto registre. Nurodyti žemės sklypai ribojasi vienas su kitu.
Teismas pripažino, kad byloje sprendžiama dėl savininko teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimo būdo (CK 4.98 straipsnis). Jis nustatė, kad ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013, išnagrinėtoje Druskininkų miesto apylinkės teisme, ieškovas J. D. prašė įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybę patikslinti Druskininkų savivaldybės teritorijos detalųjį planą pagal patikslintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą dėl viešo kelio ((duomenys neskelbtini) gatvė) įteisinimo. Druskininkų miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal J. D. ieškinį, ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs J. D. apeliacinį skundą, nustatė, kad išlikusio nekilnojamo turto atkūrimo metu laikinuose žemės sklypuose egzistavo pažymėtas kelias, kuris vėliau tapo (duomenys neskelbtini) gatve. Šis kelias dokumentuose nurodomas nuo (duomenys neskelbtini), o prieš grąžinant išlikusį nekilnojamą turtą natūra buvo atliktas žemės sklypų parodymas ir jų paženklinimas, kas įforminta (duomenys neskelbtini) aktais, prie kurių papildomai (duomenys neskelbtini) buvo užpildyti kontūrų plotų skaičiavimo žinialapiai. Taip pat nustatyta, kad iš grąžintinos žemės ploto buvo išminusuotas bendro naudojimo plotas – kelias (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė), kuris viename sklype sudarė 0,02 ha, kitame 0,03 ha. Tokiu būdu, teismo sprendimais nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad kelio (dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės) užimamas žemės plotas nėra ieškovo J. D. nuosavybės teise valdomas, ir yra prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Teismas sprendė, jog ieškovui nesant ginčo ploto, t. y. kelio užimto ploto, savininku, ieškovas J. D. neturi reikalavimo teisės, nes tik savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Taip pat teismas nurodė, kad teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai nei jos paskirtis pareiškiant žinomai nepagrįstą ieškinį yra piktnaudžiavimas procesu. Ieškovas, žinodamas teismo sprendimais nustatytus prejudicinius faktus dėl kelio, kurio plotas neįskaičiuotas į ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų plotą, tuo pačiu pagrindu, tik kitam subjektui, pareiškė žinomai nepagrįstą ieškinį. Piktnaudžiavimas teise nėra teisės pripažįstamas, saugomas ir ginamas, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. D. prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė įrodymų, neobjektyviai juos vertino, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ir formuojamos šios kategorijos bylose praktikos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dėl teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
12.2.Teismas, nagrinėdamas bylą, absoliučiai neatskleidė bylos esmės, kadangi aiškindamas įstatymus bei juos taikydamas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovo reikalavimą nuosavybės teisių pažeidimo teismas nagrinėjo formaliai, dėl ko ieškovo teisės liko realiai ir veiksmingai neapgintos.
12.3. Atsakovė UAB „Parama“, kaip inžinerinio statinio – kelio ((duomenys neskelbtini)) – statytojas, (duomenys neskelbtini), netinkamai įgyvendino statytojo teises. Neturėdama nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, atsakovė šiurkščiai įsiveržė į privačios žemės teritoriją ir nutiesė kelią. Sklypai, per kuriuos buvo nutiestas kelias, priklauso ieškovui ir bendraturčiams tretiesiems asmenims, todėl teismo teiginys, kad ieškovas J. D. neturi reikalavimo teisės, nes tik savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra absoliučiai niekinis.
12.4. Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė atlikdama kelio kapitalinį remontą, pažeidė jo teisę į nuosavybę. Nekilnojamojo turto registro duomenis privalėjo teisme nuginčyti atsakovė. Teismas nieko nepasisakė ir neatsakė į klausimą, ar galima pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teises į privačius 1,07 ha ir 2,11 ha žemės sklypus, ar jie nepadalinti prieš savininko valią.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas piktnaudžiauja teise. Jis tik ginė savo teises ir teisėtus lūkesčius, kurie liko neapginti. Piktnaudžiavo teise Druskininkų savivaldybė, kuri neturėdama jai jos reikmėms perduotos valstybinės žemės, įregistruotų nuosavybės teisių į kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę, Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui piktnaudžiaujant savo teise, atsakovei UAB „Parama“ sudarė sąlygas pažeisti teisės aktus tiesiant kelią, padaryti žalą ieškovui aneksuojant 0,05 ha žemės.
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB „Parama“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 206 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priteisti iš apelianto (ieškovo) išlaidas, susijusias su procesu. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai vertino, jog ieškovui nepriklauso 0,05 ha žemės sklypas (dalis dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės), todėl teisingai įvertino, kad ieškovas piktnaudžiauja teise.
14. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto J. D. apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo surinkti visi reikšmingi įrodymai, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos galimybės išdėstyti savo argumentus tiek raštu, tiek žodžiu, teikti įrodymus. Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi apeliantas neprašo apklausti liudytojų ar ekspertų. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu patikslintą ieškinį atmetė iš esmės remdamasis civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 nustatytu prejudiciniu faktu, kad atkuriant nuosavybės teises A. D. (duomenys neskelbtini) gatvės užimtas žemės plotas nebuvo įskaičiuotas į grąžintinos žemės plotą, t. y. nebuvo grąžintas A. D., dėl ko apeliantas, nebūdamas ginčo žemės ploto savininku, neturi reikalavimo teisės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu. Įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013, nustatyta šiai bylai reikšminga aplinkybė, kad, atkuriant nuosavybės teises, kelias, kuris vėliau tapo (duomenys neskelbtini) gatve, nebuvo įskaičiuotas į žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą bei privatizuotas. Šio teismo sprendimo prejudicinės galios apeliantas neginčija. Nuosavybės teisės atkurtos (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, kuria remiasi ieškovas, buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir Įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, t. y. jau atkūrus nuosavybės teises A. D.. Projektuojant bei formuojant grąžintinus žemės sklypus ši metodika negaliojo.
15.Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti naujomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertinti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2016 m. vasario 29 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, pareikšdamas reikalavimą ginant jo pažeistas teises atkurti iki teisės pažeidimo žemės sklypų teisinį statusą. 2016 m. gegužės 30 d. patikslintu ieškiniu, ieškovas prašė atkurti natūra iki teisės pažeidimo ((duomenys neskelbtini) mėnesio) žemės sklypų teisinį statusą pagal VĮ Nekilnojamojo turto registrą. 2016 m. liepos 19 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė atkurti natūra iki teisės pažeidimo ((duomenys neskelbtini) mėn.) žemės sklypų teisinį statusą 0,05 ha žemės plote tarp naujai suformuoto kelio ašinių linijų Nr. 11 ir Nr. 12, raudonų kelio linijų koordinatės (duomenys neskelbtini), išvežant apie 200 kubinių metrų kaip statybinės medžiagas žvyrą ir skaldą, ir užvežant juodžemį žemės ūkio paskirties žemei pagal Nekilnojamo turto registro duomenis bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino, kad įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką, byloje sprendžiama dėl savininko teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimo (CK 4.98 str.). Teismas vertino, kad ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, įrodinėdamas, kad atsakovė UAB „Parama“, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų kelio rekonstrukcijai ir įrengusi kelią per jam nuosavybės teise priklausančius ir naudojamus žemės sklypus, trukdo ieškovui naudotis priklausančiu turtu – žemės ūkio paskirties žemės sklypais, reikalaudamas, kad atsakovės atkurtų iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (kad kelio užimta žemė vėl taptų žemės ūkio paskirties žeme). Teismas pripažino, kad ieškovas nėra (duomenys neskelbtini) užimto 0,05 ha žemės ploto savininkas, todėl jis neturi reikalavimo teisės (teisės reikalauti, kad būtų konkrečioje vietoje panaikinta kelio (gatvės) dalis). Dėl šios priežasties Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip nuspręsdamas Alytaus rajono apylinkės teismas vadovavosi įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 nustatytu prejudiciniu faktu, kad atkuriant nuosavybės teises A. D. (duomenys neskelbtini) užimtas žemės plotas (0,05 ha) nebuvo įskaičiuotas į grąžintinos žemės plotą, t. y. nebuvo grąžintas A. D., todėl J. D. nėra jo nurodyto ginčijamo 0,05 ha žemės ploto savininkas. Ieškovas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo jo reikalavimų, netyrė ir objektyviai nevertino įrodymų, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, pripažįsta, kad remiantis šio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kaip matyti iš prijungtos Druskininkų miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-28-314/2013 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovams UAB „Druskininkų vandenys“, AB LESTO, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui, Druskininkų savivaldybei, R. S. bei tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Alytaus filialui, J. D., R. M., J. M., A. M., T. D., J. J. dėl pažeistų teisių atkūrimo, ieškovas J. D. be kitų reikalavimų pareiškė ir reikalavimą dėl 0,05 ha žemės ploto vietinės reikšmės viešo kelio ((duomenys neskelbtini)), kuriuo naudojasi atsakovai bei kiti tretieji asmenys, nurodydamas, kad kelio užimamas plotas įskaičiuotas į jo bendrą sklypo plotą ir kad kelio buvimas pažeidžia ieškovo teises į žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą. Šioje byloje Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą, susijusi su keliu, pripažindamas, kad remiantis oficialiais rašytiniais įrodymais yra pagrindas pripažinti, jog išlikusio nekilnojamo turto atkūrimo metu laikinuose žemės sklypuose egzistavo pažymėtas kelias, kuris vėliau tapo (duomenys neskelbtini) ir šis kelias dokumentuose nurodomas nuo (duomenys neskelbtini), o prieš grąžinant išlikusį nekilnojamą turtą natūra buvo atliktas žemės sklypų parodymas ir jų paženklinimas, kas įforminta (duomenys neskelbtini) aktais, prie kurių papildomai (duomenys neskelbtini) buvo užpildyti kontūrų plotų skaičiavimo žinialapiai, ir iš šių duomenų matyti, jog iš grąžintinos žemės ploto buvo išminusuotas bendro naudojimo plotas – kelias (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), kuris viename sklype sudarė 0,02 ha, kitame 0,03 ha. Tokiu būdu teismo sprendimu buvo nustatyta ir įrodytos aplinkybės, kad dalies kelio (dabartinės (duomenys neskelbtini)) užimamas žemės plotas nėra ieškovo J. D. nuosavybės teise valdomas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 14 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 paliko nepakeistą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. D. pareiškė ieškinį, kurį patikslino ir prašė pašalinti jo teisų pažeidimą – atkurti natūra iki teisės pažeidimo ((duomenys neskelbtini) mėn.) žemės sklypų teisinį statusą 0,05 ha žemės plote tarp naujai suformuoto kelio ašinių linijų Nr. 11 ir Nr. 12, raudonų kelio linijų koordinatės (duomenys neskelbtini), išvežant apie 200 kubinių metrų kaip statybinės medžiagas žvyrą ir skaldą, ir užvežant juodžemį kaip žemės ūkio paskirties žemei. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė remdamasis įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 nustatytu prejudiciniu faktu, kad atkuriant nuosavybės teises A. D. (duomenys neskelbtini) užimtas žemės plotas (0,05 ha) nebuvo įskaičiuotas į grąžintinos žemės plotą, t. y. nebuvo grąžintas A. D., todėl ieškovas J. D., nebūdamas ginčo žemės ploto savininku, neturi reikalavimo teisės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu.
CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; kt.).
Ieškovui apeliaciniame skunde nenurodžius argumentų, kad nepagrįstai ir kodėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis kitoje civilinėje byloje, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškovas, Druskininkų miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 priimtu įsiteisėjusiu sprendimu nustačius, kad 0,05 ha užimantis kelias – dalis (duomenys neskelbtini) – nėra ieškovo žemės sklypų dalis, neturi teisės reikalauti, jog atsakovė UAB „Parama“, įrengusi kelią, ieškovo nurodytoje dalyje kelio dalį panaikintų.
Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas nepagrįstai atsakovę UAB „Parama“ laiko statytoju ir dėl to jai pareiškė šioje byloje reikalavimą. UAB „Parama“ buvo tik rangovas, kuris atliko statinio (kelio) statybos darbus pagal su užsakovu Druskininkų savivaldybe sudarytą Rangos sutartį ir perdavė užsakovui atliktų darbų rezultatą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statytojas yra asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Būtent statytojas privalo valdyti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų numatytais pagrindais, statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą bei nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti statinį. Taigi, jei kelio statyba būtų pažeidusi ieškovo teises, tinkamu atsakovu, kuriam ieškovas turėtų reikšti reikalavimą, kokį pareiškė byloje, turėtų būti užsakovas Druskininkų savivaldybė. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, jog aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) buvo privatizuota atkuriant nuosavybės teises, patvirtina Lietuvos Respublikos žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 52 punktas. (Šio punkto nuostatos numatė galimybę nustatyta tvarka pareikšti pretenzijas, kai piliečiai nesutinka su suprojektuotais asmeninio ūkio žemės sklypais). Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes, kaip teisingai pastebėjo atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius, ieškovo nurodyta metodika buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai A. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas neįrodė jo nuosavybės teisės pažeidimo fakto, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, apelianto J. D. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.