Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pernešėjas) ir Gyčio Večersko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. Č., jo gynėjai advokatei Valdai Grogonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. Č., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos J. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

S. Č. išaiškinta, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirta S. Č. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Paskirta S. Č. 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB bankas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2013 m. liepos 3 d. VĮ „Regitra“) paėmimas, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintinas, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas S. Č. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

S. Č. priklausanti transporto priemonė „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktina savininko S. Č. nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant jį tuo, kad 2018 m. vasario 18 d., apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio ir susidūrė su automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtino, jog kaltinimas S. Č. pasitvirtino, kaltinamasis savo kaltę pripažino, buvo nustatyti BK 40 straipsnio nuostatų taikymo pagrindai, dėl ko byla nutraukta atleidžiant S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, taip pat paskyrus 15 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paliekant savininko S. Č. nuosavybėje transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. Č. transporto priemonė „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikta savininko S. Č. nuosavybėje konfiskuojant automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį S. Č.. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netaikė prokuroro prašytos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018) bei, kai sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). Prokurorės nuomone, teismas pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau jį taikė netinkamai, nes nepagrįstai iškėlė S. Č. ir jo šeimos interesus, skunde nurodė, jog pasirūpinti sergančia motina galima ir kitais būdais, tarkim apgyvendinant ją kartu ar kitais būdais vykstant pas ją, o pačios J. Č. sprendimas ateityje įgyti teisę vairuoti bei naudotis transporto priemone „Ford Galaxy“ negali būti priežastimi netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Skunde prokurorė atkreipė dėmesį, jog S. Č. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kitos kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikytos ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi: teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nustatytas tik pusės maksimalios įstatymo numatytos trukmės, o įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – beveik septynis kartus mažesnė nei maksimalus jos dydis, taip pat nespręstas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Atleisdamas S. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, darbe charakterizuojamas teigiamai, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, nesivadovavo tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-14-511/2018). Iš to darė išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo paskyrimas, neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras O. Stadalius palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, S. Č. ir jo gynėja prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo klausimas, ginčijant galutinę teismo išvadą, jog kaltininkui S. Č., priklausanti transporto priemonė Ford Galaxy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikta savininko S. Č. nuosavybėje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 721, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekelia abejonių. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018).Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti S. Č. BK 72 straipsnį, akcentavo proporcingumo tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės su savo nuosavybe elgtis nevaržomai svarbą. Teismas, įvertinęs S. Č. asmenybę, jo veikos pavojingumo laipsnį, transporto priemonės konfiskavimo netaikė.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą pagal gautą prokurorės apeliacinį skundą, vertindama BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo S. Č., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau tuo pačiu pažymi, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų. Šį aspektą tyrė ir vertino apylinkės teismas, jo pagrįstumą patikrino ir apeliacinės instancijos teismas. Analizuojant tai bylos duomenys pagrindė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos S. Č. prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis asmuo, jo darbas susijęs su transportu, anksčiau nėra teistas, neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų, Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą, nesukėlė didelės žalos žmonių sveikatai ar turtui, veika labiau vertinama kaip atsitiktinė. Be to, įvykusi situacija buvo nulemta priežasčių atsiradimou dėl pablogėjusios šeimos nario (motinos) sveikatos ir aplinkybės, jog S. Č. žmona, kuomet vyras prarado teisę vairuoti transporto priemones, ėmėsi veiksmų šią teisę įgyti pati, teisėjų kolegijai pateikė tai patvirtinančius duomenis, kas leidžia tvirtinti, kad automobilis, dėl kurio konfiskavimo pasisakyta apeliaciniame skunde, S. Č. šeimai yra ne prabangos daiktas, o būtina susisiekimo priemonė, transporto priemonės konfiskavimo klausimas šioje byloje buvo teisingai išspręstas pirmosios instancijos teisme, teismui nenukrypus nuo kasacinio teismo išaiškinimų šios kategorijos bylose bei pasinaudojant suteikta diskrecijos teise taikyti išimtį vertinant proporcingumą tarp paskirtų poveikio priemonių komplekso ir bausmės tikslų pasiekimo. Teismas įgyvendina teisingumo užtikrinimą ir tai, kad įstatymas numato kaltininkui priklausantį konfiskuotiną turtą visais atvejais konfiskuoti (BK 72 straipsnio 3 dalis) nepatvirtina Konstitucinio Teismo regimybės įgyvendinti teisingumą bet kokia forma. Vadovaujantis šio Teismo išaiškinimais vien formaliai teismo vykdomas teisingumas (šiuo atveju formalus įstatymo taikymas, neįvertinus konkrečios bylos aplinkybių) nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija ( inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai atliko savo veiklos funkciją ir užtikrino konstitucinės vertybės – teisingo sprendimo priėmimo, esmę. Vertinant nuosprendžio pagrįstumą šioje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apimtyje teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs dviejų tarpusavyje suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo ir automobilio konfiskavimo) nesivadovavo proporcingumo ir teisingumo principais, nes atsižvelgus į aukščiau išanalizuotą ir dar kartą teisėjų įvertintą bylos dalį šiame kontekste visiškai sutinkant su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais spręstina, kad būtent tokiu būdu teisingumas ir buvo įgyvendinimas, atsižvelgus ne tik į kaltininko bei jo šeimos interesus, o taip pat nesumenkinus ir įstatymo leidėjo tikslų (eismo saugumo didinimo, kelio užkirtimo neblaivių vairuotojų daromiems kelių eismo taisyklių pažeidimams, kur keliamas itin didelis pavojus kitiems eismo dalyviams). Be to pažymėtina, jog teismas, užtikrindamas proporcingumą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją parinko S. Č. ne tik teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą (BK 68 straipsnis), bet ir 15 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) kas teismo vertinimu šis teisinių priemonių kompleksas pilnai užtikrins tikimybę tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, neanalizavo ir įstatymo galimybės, kad nekonfiskavus S. Č. turto (transporto priemonės) nebuvo spręstas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš byloje esančių ištirtų įrodymų ir nuosprendžio motyvų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos veikos pavojingumą, įstatymo leidėjo tikslų svarbumą visuomenės atžvilgiu ir priėmęs sprendimą netaikyti konfiskavimo instituto, įvertinęs S. Č. ir jo sutuoktinės gaunamas mėnesines pajamas, sprendė, kad pakankamą turtinio pobūdžio poveikį padarys be paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas) proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat teisėjų kolegija nemano, jog tinkamam kaltininko nubaudimui, kuris teismo įsitikinimu yra vertas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones maksimalia apimtimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymą, skiriant minėtas poveikio priemones, atsižvelgdamas į išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagą, reikšmingą asmenybės vertinime ir padarytos veikos pavojingumo kontekstuose, bei parinkdamas atitinkamai priemonių taikymo terminus ir įmokos dydžius, teisingumo principo esmę užtikrino ir proporcingumą tarp jų išlaikė. Vertinant tokios išvados teisingumą bausmės paskirties įgyvendinime, teisėjų kolegija nemano, jog teismo sprendimas buvo netinkamas ir neužtikrinantis bausmės tikslų. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama analizuojant kaltininko asmenybę, jo parodymus, byloje ištirtus įrodymus ir juos įvertinus visumoje yra tinkamos teisinės priemonės paveikti S. Č. ir taip jį nubausti dėl jo padarytų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nei procesinių, nei teisės klaidų nepadarė, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, todėl Kauno apylinkės prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu bei 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.