Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas – 2025 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2025 m. gegužės 28 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. N. T. rankų nuoplovose (vokas Nr. 5) narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 t., el. b. l. 92-96).

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto nusikaltinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį.

Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 111 punktą psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono (3-CMC) (Iso-3-CMC (1-(3-chlorophenyl)-1-(methylamino)propan-2-one)) nurodyta nedidelio kiekio riba yra 0,2 g, o dideliu kiekiu yra laikytina ne daugiau kaip 20 g. Nagrinėjamu atveju, 2025 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. kratos metu rastos bute medžiagos sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - 3-CMC, kurio masė yra 2,649 g, taigi nustatytas kiekis viršija rekomendacijose nedidelį šios draudžiamos medžiagos kiekį, tačiau neviršija rekomendacijose numatyto didelio kiekio ribos. Rastas psichotropinės medžiagos kiekis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje dalyką.

Kaltinamasis N. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino neteisėto psichotropinių medžiagų disponavimo faktą, teigė, kad 2025 m. gegužės 14 d. apie 20 val. jis per „Telegram“ iš jam nepažįstamo asmens užsisakė 5 g kristalų už 100 Eur. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, miške, pasiėmęs medžiagas, grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), minėtą maišelį jis padėjo ant stalo. Apie 3 g jis suvartojo paros bėgyje. 2025 m. gegužės 15 d. apie 19 val., jam būnant namuose minėtu adresu, pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams pasiteiravus ar kambaryje jis turi draudžiamų daiktų, jis nurodė, jog ant rašomojo stalo guli polietileninis maišelis su kristalinės kilmės psichotropinėmis medžiagomis bei pareigūnams atlikus kratą, jie dar rado ant rašomojo stalo svarstykles. Minėtas psichotropines medžiagas jis įsigijo savo vartojimui ir niekam neketino platinti. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir 2025 m. gegužės 29 d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. gegužės 15 d. kratos protokolas, 2025 m. gegužės 26 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė kaltinamojo N. T. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuota psichotropine medžiaga. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie indikuotų, jog psichotropine medžiaga N. T. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar platinti. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad N. T. kitais būdais platino (vaišino, dovanojo) turėtą psichotropinę medžiagą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog N. T. šlapime rasta 3-chlormetkatinono (3-CMC), šie duomenys patvirtina, jog kaltinamasis psichotropinę medžiagą laikė savo asmeniniam vartojimui.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. T. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 72-75).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę N. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu valstybinė kaltintoja prašo kaltinamąjį pripažinti recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaltinamasis 2025 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis N. T. nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos. Visgi 2025 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo tik 2025 m. gegužės 28 d. (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis), taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu – (2025 m. gegužės 15 d.) kaltinamasis nebuvo laikomas teistu, todėl nėra pagrindo jo pripažinti recidyvistu.

N. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. N. T. teistas už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu (2 t., el. b. l. 36-40). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė yra atimta, vairavo automobilį, kuris nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., el. b. l. 41-60), nedirba (2 t., el. b. l. 61-62), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., el. b. l. 63). Duomenų apie N. T. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam N. T. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą arešto bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnės, sankcijoje numatytos baudos bausmės, nes ji nepadarys kaltinamajam reikšmingos įtakos, be to kaltinamajam ankstesniu baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudos bausmė, kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė ir pakartotinai įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, baudos bausmė nėra įvykdyta, todėl laikytina, jog baudos bausmė paskirta ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nepasiekė savo tikslų. Viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmė nagrinėjamu atveju būtų per švelnios bausmės, o laisvės atėmimo bausmė, šiuo atveju būtų per griežta ir užtikrintų vien tik nubaudimo principo įgyvendinimą. Taigi už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą N. T. skirtina 24 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, pagal N. T. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

N. T. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 16 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 15 d., 20.21 val. iki 2025 m. gegužės 16 d., 14.39 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 120-123; 130-132), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 15 parų arešto.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti narkomanijos prevencijos programoje. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog N. T. šlapime rasta 3-chlormetkatinono (3-CMC). Vadovaujantis kaltinamojo apklausos duomenimis nustatyta, jog psichotropines medžiagas N. T. įgijo asmeniniam vartojimui ir jo teigimu jis suvartojo 3 g draudžiamos medžiagos, taigi psichotropinę medžiagą kaltinamasis įgijo ir laikė su tikslu ją suvartoti. Todėl nagrinėjamu atveju nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo vartotų medžiagų ir nusikalstamos veikos padarymo (psichotropinių medžiagų laikymo). Todėl teismo vertinimu, yra pagrindas N. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per 6 mėnesius sudalyvauti narkomanijos prevencijos programoje. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis sutiko su šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu (2 t., el. b. l. 72-75).

IV. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. gegužės 16 d. nutarimu N. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (1 t, el. b. l. 172-175). 2025 m. liepos 4 d. nutarimu ši kardomoji priemonė buvo panaikinta (1 t, el. b. l. 188-191).

2025 m. gegužės 16 d. nutarimu N. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (1 t., el. b. l. 180-183) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- 3,128 g kristalinės medžiagos, kuri supakuota į plastikinį uždaromą maišelį, ir perduota saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- elektroninės svarstyklės, vatos tamponas ir jų pakuotės, kurie supakuoti į voką, ir perduoti saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugyklą – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. T. paskirti 16 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 15 d., 20.21 val. iki 2025 m. gegužės 16 d., 14.39 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 15 (penkiolika) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. T. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, N. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

N. T. 2025 m. gegužės 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- 3,128 g kristalinę medžiagą, kuri supakuota į plastikinį uždaromą maišelį, ir perduota saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- elektronines svarstykles, vatos tamponą ir jų pakuotes, kurie supakuoti į voką, ir perduoti saugoti į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugyklą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi prisistatyti patys, planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

- Nuteistieji areštu savarankiškai atvyksta į šiuos kalėjimus:

· į Kauno kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - nepilnamečiai bei buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmą kartą atliekantys arešto bausmę (vyrai);

· į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai;

· į Panevėžio kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - moterys.

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.