- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- e2-1035-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00471-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei D. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo; trečiasis asmuo Kauno miesto 1–ojo notarų biuro notarė R. L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 11/30 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11/30 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11/30 dalys kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie įregistruoti R. K. vardu, jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra ieškovės V. P. ir R. K. dalinė nuosavybė, pripažįstant teisę kiekvienam į 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto ir priteisiant jį natūra; 2) pripažinti transporto priemones: krovininius automobilius „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)); ekskavatorius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“; sunkvežimį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); automobilius „(duomenys neskelbtini)“ (valst. (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat žvyro sijotuvą bendrąja daline V. P. ir R. K. nuosavybe, pripažįstant teisę kiekvienam į 1/2 dalį šio turto ir priteisiant jį natūra; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės D. K. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti notarę R. L. sustabdyti R. K. turto paveldėjimo bylą ir neišduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys pagrįstas. Atsakovei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, susiję su nuosavybės teisių pripažinimu. Atsakovė nesąžininga, nes dar negavusi paveldėjimo teisės liudijimo, bet žinodama, kad yra kilęs ginčas dėl turto padalijimo, ėmėsi neteisėtų veiksmų. Atsakovė, neįspėjusi ieškovės, pasiėmė iš kaimynei priklausančio sklypo ieškovei ir R. K. nuosavybės teise priklausantį žvyro sijotuvą. Dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į policiją. Be to, sijotuvas buvo apgadintas. Aptariamos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė daro žalą ginčo turtui. Atsakovė siekia parduoti ar kitaip perleisti ginčo turtą ir sumažinti jo vertę. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išdavus atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, pastaroji sieks kuo greičiau parduoti paveldėta turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo Kauno miesto 1–ojo notaro biuro notarę R. L. sustabdyti R. K. turto paveldėjimo bylą ir neišduoti atsakovei D. K. paveldėjimo teisės liudijimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pagrįstumą, faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti jos nuosavybės teisę į 1/2 dalį mirusiojo R. K. vardu registruoto turto. Testamento registro duomenimis, atsakovė kreipėsi į notarę dėl R. K. palikimo priėmimo. Teismas akcentavo, kad nėra jokių kliūčių išduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra didelė grėsmė, jog atsakovės pagal įstatymą paveldėtas turtas bus įregistruotas jos vardu, ji galės jį perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Dėl to teismui priėmus galbūt ieškovei palankų sprendimą, pastarajai tektų ginčyti atsakovei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, o atsakovei perleidus paveldėtą turtą ar kitaip jį apsunkinus, tektų ginčyti atsakovės sudarytus sandorius. Dėl to vykdyti teismo sprendimą bus itin sunku. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti status quo (faktinės ir teisinės būklės) išsaugojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Nepaisant to, kad atsakovė nesuformulavo konkretaus prašymo, kaip ji norėtų, kad būtų išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog atsakovė siekia, kad būtų atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir šališka. Teismas šališkai įvertino ieškovės nurodytus argumentus dėl sijotuvo. Pastarasis buvo nesaugomojoje teritorijoje, todėl atsakovė siekdama jį apsaugoti nuo dingimo, perkėlė į kitą vietą.
7.2. Teismas išsamiau turėjo įvertinti ieškovės pateiktus ieškinio priedus. Pastarieji patvirtina, kad ieškinys nepagrįstas. Iš kartu su ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad R. K. įgijo dalį ginčo turto dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Dėl to toks turtas yra asmeninis R. K. turtas, jis negali būti pripažintas įgytu ieškovės ir R. K. partnerystės ar bendros veiklos pagrindu.
7.3. Atsakovė sąžininga. Teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti, kad atsakovė apie galimą teisminį ginčą suprato po 2022 m. gegužės 20 d., kai ieškovė atsisakė atskleisti atsakovei informaciją apie mirusiojo turėtą turtą, pateikti turto nuosavybės dokumentus, mirusiajam priklausiusių transporto priemonių ir įrenginių raktus, taip pat atsisakė atiduoti mirusiojo asmeninius ir šeimos daiktus. Atsakovė tik 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. po kelių kreipimosi į policiją, gavo kai kuriuos dokumentus ir transporto priemonių raktus. Atsakovė sąžiningai rūpinasi su ginčo turtu susijusiais klausimais.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime nurodė tokius argumentus:
8.1. Teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų itin apsunkintas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
8.2. Atsakovė nesąžininga, siekia paslėpti ar parduoti ginčo turtą. Ieškovė 2022 m. birželio 14 d. išsiuntė jai pretenziją dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo. Nepaisant to, atsakovė 2022 m. birželio 22 d., neįspėjusi ieškovės, pasiėmė iš kaimynei priklausančio sklypo ieškovei ir R. K. nuosavybės teise priklausantį žvyro sijotuvą. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad sijotuvas buvo nesaugomojoje teritorijoje. Pastarasis ilgą laiką buvo saugomas toje teritorijoje, iš kurios atsakovė jį pasiėmė. Be to, atsakovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavusi transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentus, viešajame registre įregistravo save, kaip transporto priemonės valdytoją.
8.3. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad tik po kelių kreipimosi į policiją gavo kai kuriuos dokumentus ir transporto priemonių raktus. Atsakovė nė karto nesikreipė į ieškovę dėl R. K. priklausiusių daiktų atsiėmimo. Atsakovė tik 2022 m. rugpjūčio 14 d., neįspėjusi ieškovės, atvyko pas ieškovę, bet pastarosios nebuvo namie, nes ji dirbo. Atsakovė nesusisiekė su ieškovė, bet iš karto iškvietė policijos pareigūnus nurodydama, kad jos niekas neįleidžia į namus. Policijos pareigūnams susisiekus su ieškove, pastaroji paaiškino, kad neatsisako įleisti atsakovės į namus, bet atsakovė neįspėjo ieškovės apie atvykimą. Atsakovė klaidingai nurodė, kad ieškovė nereaguoja į jos žinutes ir skambučius. Kartu su atsiliepimu pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys bendravo tik 2022 m. birželio 13 d. ir vėliau iki 2022 m. rugpjūčio 14 d. nepalaikė jokio ryšio. Be to, atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad ieškovė neatiduoda jai mirusiojo asmeninių daiktų. Priešingai, ieškovė savo iniciatyva atidavė atsakovei visus R. K. mamos paliktus papuošalus, aukso dirbinius, taip pat servizus, indus, šeimos albumus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne, kai prašymą ieškovė iš esmės grindė siekiu išsaugoti status quo (faktinę ir teisinės būklę) iki tol, kol ginčas bus išspręstas, ir apeliantės nesąžiningumu.
Dėl naujų įrodymų nepriėmimo
10. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – šalių pasirašytą 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvirtinimą apie dokumentų ir daiktų perdavimą apeliantei. Ieškovė su atsiliepimu į skundą pateikė naujų įrodymų: šalių elektroninį susirašinėjimą ir valstybės įmonės „Regitra“ raštą apie transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojo įregistravimą. Šalys naujais įrodymais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
12. Nagrinėjamojoje byloje šalių pateikti nauji įrodymai neturi įtakos sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui. Be to, šalys neprašė apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos įrodymus, nenurodė, kokias svarbias būtent sprendžiamam klausimui aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia. Tam tikri iš pridėtų naujų įrodymų yra viešuosiuose registruose esanti informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima šalių pateiktų naujų įrodymų (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti.
14. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
16. Nagrinėjamojoje byloje pirmiau nurodytų aplinkybių nenustatyta. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė pasirinko galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais. Nagrinėjamojoje byloje pareikštame ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nėra pagrindas teigti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Nesant aplinkybių, iš kurių jau pradinėje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat aplinkybės, susijusios su R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausiusiu turtu, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su turtu, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, sprendžiant procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantės nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl grėsmės nagrinėjamoje byloje priimtinam teismo sprendimui įvykdyti ir apeliantės elgesio vertinimo sąžiningumo aspektu
17. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir faktines aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi yra tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021). Akcentuotina, kad tais atvejais, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus: pripažinti, kad mirusiojo R. K. vardu įregistruotas ginčo turtas yra ieškovės V. P. ir R. K. dalinė nuosavybė ir ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis turto; priteisti ieškovei natūra 1/2 dalį ginčo turto. Taigi, patenkinus ieškinį, būtų pripažinta ieškovės nuosavybės teisė į 1/2 dalis ginčo turto. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, kuria išsaugoma ginčo šalių teisinė ir faktinė būklė bei užtikrinama, kad ieškinio patenkinimo atveju 1/2 dalis ginčo turto atiteks ieškovei. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškiniu pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės statuso pasikeitimu. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė kreipėsi į notarę dėl R. K. palikimo priėmimo ir nėra jokių kliūčių išduoti apeliantei paveldėjimo teisės liudijimą, nes ji yra vienintelė pirmos eilės palikėjo įpėdinė pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iki ginčo byloje išsprendimo apeliantei paveldėjus visą ginčo turtą iš esmės pasikeistų esama padėtis, nes apeliantė taptų ginčo turto savininkė ir galėtų elgtis su ginčo turtu savo nuožiūra, t. y. perleisti jį, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Teismui priėmus galbūt ieškovei palankų sprendimą – pripažinus jos nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo turto ir ieškovei siekiant tinkamo tokio teismo sprendimo įvykdymo, jai tektų ginčyti apeliantei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kas neabejotinai apsunkintų ir užvilkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to, vadovaujantis pirmiau šioje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo apeliantės nesąžiningumo. Kitaip tariant, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantės galimo nesąžiningumo nustatymas tokio ginčo nagrinėjimo kontekste iš esmės neprivaloma sąlyga.
19. Kita vertus, pažymėtina, kad nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, bet ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino jo nesąžiningumo; ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
20. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl sijotuvo, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojos įregistravimo ir mirusiojo asmeninių daiktų perdavimo apeliantei nepatvirtina apeliantės nesąžiningumo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo kontekste. Vis dėlto, įvertinus konkrečios nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nepaisant to, jog nagrinėjamojoje byloje nėra įrodymų apie apeliantės ketinimus, gavus paveldėjimo teisės liudijimą, perleisti tretiesiems asmenims ginčo turtą, negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, visgi yra tikimybė, jog apeliantė gali perleisti turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti ar kitaip apsunkinti. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad apeliantei sudarius ginčo turto perleidimo ar nuosavybės teisės suvaržymo sandorius, pasunkėtų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nes tektų ginčyti apeliantės sudarytus sandorius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo notarę sustabdyti R. K. turto paveldėjimo bylą ir neišduoti apeliantei paveldėjimo teisės liudijimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes tai yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki tol, kol ginčas bus išspręstas, bei ginčo turto priteisimą ieškovei natūra.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra nepakankamos išvadai daryti, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja yra šališka. Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas. Apeliantei išaiškintina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65, 66 straipsniuose nustatytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis).
22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, atsižvelgė į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą teismų praktikoje, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje nustatytos dvi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
24. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Ieškovė atsiliepime į skundą pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Tokios pozicijos laikomasis ir bei šia linkme formuojama taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Štai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 48 punktą).
27. Dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.