Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.6.7.; 1.1.8.7.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.9.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.2.; 2.1.14.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2026 m. vasario 23 d.

nukentėjusiosios nepilnametės ir civilinės ieškovės V. T. įstatyminei atstovei M. T. ir jos atstovei pagal pavedimą advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 140 straipsnio 3 dalį,

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. V., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su A. V., smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. T., o būtent: 2025 m. kovo 24 d. apie 17³⁰ val. kito nukentėjusiojo V. T. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), su A. V. tyčia pargriovė nukentėjusįjį E. T. ant žemės ir spyrė jam į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų; po to V. V. du kartus smogė E. T. į galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam E. T. poodines kraujosruvas abipus kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies srityje, odos nubrozdinimą dešinės išorės kulkšnies srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. T., o būtent: 2025 m. kovo 24 d. apie 17³⁰ val. nukentėjusiojo V. T. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu tyčia smogė nukentėjusiajam V. T. du kartus į kairės pusės skruostą ir abiem rankomis pastūmė jį, dėl ko pastarasis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės. Priėjęs prie gulinčio ant žemės nukentėjusiojo V. T., abiem rankomis sugriebė už kaklo ir spaudė, padarydamas poodines kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus kairio smilkinio srityje ir kakle, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai mažametei V. T., o būtent: 2025 m. kovo 24 d. apie 17³⁰ val. nukentėjusiojo V. T. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), dešine ranka tyčia sugriebė nukentėjusiajai mažametei V. T. už striukės ir numetė ant žemės, dėl ko ji nukrito ant dešinio šono, ir vieną kartą spyrė į dešinės rankos mažąjį pirštą, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

A. V., veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su V. V. ir smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. T., o būtent: 2025 m. kovo 24 d. apie 17³⁰ val. kito nukentėjusiojo V. T. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), su V. V. tyčia pargriovė nukentėjusįjį E. T. ant žemės ir spyrė jam į įvairias kūno vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, po to V. V. du kartus smogė E. T. į galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam E. T. poodines kraujosruvas abipus kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies srityje, odos nubrozdinimą dešinės išorės kulkšnies srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje įrodymų tyrimo pabaigoje kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad iki įvykio pažinojo E. T., V. T. ir S. T.. Kaltinamasis V. V. su dėde A. V. ir dar vienu asmeniu, kuris įvykyje nedalyvavo, nuvažiavo pas V. T., nes dingo jo valtis. Manė, kad valtį pavogė V. T.. Žmonės kalbėjo, kad jie buvo ne vieną paėmę (pavogę). Įvykio dieną buvo išgėręs alaus. Blaivus nebūtų važiavęs (pas V. T.).

Kaltinamasis V. V., atvykęs pas V. T. į namus, rado E. T.. Kalbėjosi su E. (T.), ten (kaltinamajame akte) viskas surašyta, neneigia. Kieme, be suaugusių, buvo nepilnamečių vaikų. Mergaitės (V. T.) atžvilgiu tyčinių veiksmų nenorėjo. Tai nutiko netyčia. Vėliau atėjo ir V. (T.).

Teisiamajame teismo posėdyje įrodymų tyrimo pabaigoje kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad įvykio dieną su V. (V.) atvyko pas nukentėjusiuosius dėl (dingusios ar pavogtos) V. valties. Kaltinamasis A. V. buvo blaivus, todėl vairavo automobilį. Važiavo pas nukentėjusįjį E. T., nes žmonės pasakė, kad jie (nukentėjusieji) galėjo paimti (pavogti) valtį. Norėjo pasiteirauti, ar jie paėmė valtį.

Atvykus pas nukentėjusiuosius, V. pirmas išlipo iš automobilio. E. buvo kieme. Iš pradžių kaltinamojo A. V. nebuvo (sodybos kieme), V. buvo vienas. Matė, kad V. stumdė (nukentėjusįjį E. T.). E. T. buvo neblaivus, vos stovėjo ant kojų. Tuo metu daugiau žmonių (sodybos kieme) nebuvo. Vėliau išėjo trys vaikai ir E. partnerė, su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos. Kaltinamojo A. V. teigimu, jis padėjo (V. V.) perversti nukentėjusįjį (E. T.) ant žemės ir galėjo įspirti jam 1-2 kartus. Labai apgailestauja dėl to. Atsiprašė nukentėjusiojo E. T.. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis E. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Įvykis nutiko kieme adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį atvažiavo V. ir A. (V.). Automobilį vairavo A. Jie įėjo į kiemą. Nukentėjusysis E. T. buvo prie garažo. V. užsipuolė, sakydamas: „Kur valtis?“, ir jam sudavė. Abu susikibo. Nukentėjusysis E. T. nežino, ar A. jam sudavė. A. padėjo V. perversti jį ant žemės ir pradėjo spardyti. Nežino, kiek kartų ir kuris įspyrė. Nematė, ar A. jį spardė, ar ne, bet jis buvo šalia. Nesakė ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kad A. jam sudavė, - sakė, kad A. padėjo V. jį perversti. Daugiausia nukentėjo nuo V. veiksmų. Nukentėjusįjį E. T. spardė tol, kol nuo ūkinio pastato atbėgo brolio mergaitė V. (T.), šaukdama: „Nebemuškit dėdės“. V. nustūmė V. Nukentėjusysis E. T. nematė, ką (neteisėto) V. darė mergaitei, nes buvo ant žemės (ir gynėsi). Po įvykio nuėjo į kambarį ir V. nematė. Kitą rytą matė V. su langete. Neklausė V., kaip ji nukentėjo.

Pasak nukentėjusiojo E. T., kaltinamieji jo atsiprašė, V. V. sumokėjo 200 € (neturtinės) žalos atlyginimą, todėl jie susitaikė.

Nukentėjusioji mažametė ir civilinė ieškovė V. T., 2025 m. balandžio 23 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad įvykis nutiko (2025 m.) kovą apie 17⁰⁰ val. kieme adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną namuose buvo „baba“ ir jos brolis su sese. Vaikai žaidė kambaryje. Prisimena, kad atvažiavo kažkokie dėdės ir pradėjo muštis. Vienas iš dėdžių buvo V. V.. Žino V. V., nes per gimtadienį iš jo nuomodavosi batutą. Tie dėdės šaukė, kad atiduotų valtį. Dėdė E. T. buvo kieme. Pirmas į jų kiemą atėjo V. ir pradėjo rėkti ant dėdės (E. T.). Kitas vyras stovėjo prie savo mašinos. E. atsakė, kad nežino (apie valtį) ir kad reikia klausti tėčio (V. T.). V. pirmas pradėjo stumdyti dėdę (E. T.) ir jį pargriovė. Kai dėdę (E. T.) pargriovė, nukentėjusioji mažametė ir civilinė ieškovė V. T. stovėjo lauke šalia jų ir prašė, kad nemuštų. Iš pradžių mergaitė atsistojo tarp dėdės (E. T.) ir V., ir rankomis bandė juos išskirti, paskui pasitraukė ir prašė, kad nesimuštų. V. suėmė dėdę (E. T.) už pečių, pakišo koją ir metė ant žemės. Paskui prisidėjo kitas vyras, V. draugas: jis daužė pargriautą dėdę (E. T.). Dėdė gulėjo ant nugaros pakėlęs kojas. V. spardė į nugarą į šonus, gal į veidą. V. galėjo suduoti dėdei 6-7 kartus. Kitas vyras trenkė 2-3 kartus ir nuėjo į mašiną. V. ranka trenkė dėdei į veidą. Nepamena, kuo trenkė: plaštaka ar kumščiu. Dėdė gal irgi stumdėsi rankomis, bet smūgių V. nesudavė. Antras vyras spardė dėdę, ranka smūgių nesudavė. Prieš pargriaudamas dėdę, V. spardė dėdei į kojas. Po įvykio dėdės dešinė veido pusė ir koja ištino.

Nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. teigimu, V. ją paėmė abejomis rankomis už striukės, už pečių ir metė į žemę ant dešinio šono kaktos sritimi. V. jos nepakėlė. Ją tiesiog paėmė ir nustūmė. Kai ją nuvertė, jos kakta buvo nubrozdinta, buvo melsva, buvo sutrenkimas, kraujas nebėgo. Skausmą vertina 3 balais ir 10. V. ją parvertė, spyrė į pirštą ir užmynė ant piršto. Mano, kad spirti galėjo tyčia, o užminti – netyčia, eidamas atgal. V. jai trenkė 1 kartą. Nežino, ar kas matė, kaip ją metė ant žemės. Dėdė E. nežino, ar matė, kaip ją nuvertė.

Tuo metu nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. tėtis buvo išėjęs pas kitą brolį S., kuris gyvena priešais jų namus. Iki dėdės S. reikia eiti apie 2 minutes. Iš S. namų negalima pamatyti, kas vyksta jų kieme, nes yra tvora. Išgirdęs, kad kažkas vyksta, tėtis parėjo į kiemą. Iki tėčiui pareinant į kiemą, nukentėjusioji mažametė ir civilinė ieškovė V. T. jau buvo nuversta ant žemės, todėl tėtis nematė, kaip ji buvo pargriauta ant žemės.

Nukentėjusioji mažametė ir civilinė ieškovė V. T. matė, kad V. stumdė jos tėtį, suėmė jį už gerklės, tėčiui buvo randas ant dešinės dalies kaklo. V. spardė tėčiui į kojas, į kojų šonus. V. sudavė tėčiui į veidą, į šonus kokius 2 kartus. V. tėčiui sudavė 5-6 kartus. Tas kitas su V. buvęs vyras irgi stumdė tėtį, trenkė kojomis į šoną gal 2 smūgius, taip pat rankomis smūgiavo į šonus. Jis trenkė tikriausiai plaštaka. Tėtis nukrito ant užpakalio, pusiau sėdomis. Tėtis bandė gintis ir stumti V. Tėčiui ant kaklo dešinėje pusėje buvo nubrozdinimas.

Paskui atėjo tėčio brolis S. T.. Jis pripurškė V. ir jo draugui dujų. Atvažiavo kita pilkos spalvos mašina. Iš jos išlipo trys vyrai ir kvietė tėtį ir dėdę muštis. S. iškvietė policiją.

Kūma J. T. pasiėmė nukentėjusiąją mažametę ir civilinę ieškovę V. T.. Ji sakė, kad vyrai atvažiavo muštis dėl kažkokios valties.

Po įvykio nukentėjusioji mažametė ir civilinė ieškovė V. T. verkė ir buvo labai išsigandusi. Ligoninės priimamajame sakė, kad jai skauda dešinį petį. Petį užsigavo krisdama į žemę. Pirštą sugipsavo. Savaitę buvo su langete. Piršto sužalojimas ir peties skausmas sukėlė nepatogumų, kai reikėjo užsidėti kuprinę, per kūno kultūros pamokas ir kai per pamokas reikėjo rašyti, nes rašo dešine ranka. Dabar pirštas jaučiasi gerai. Peties skausmas praėjo. „Mėlynė“ ant kaktos laikėsi kelias dienas, gydyti ar tepti nieko nereikėjo. Jei V. atsiprašytų, nežino, ar galėtų jam atleisti (1 t., b. l. 142-144).

Teisiamajame teismo posėdyje teismo medicinos ekspertė K. Š. teigė, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2025 m. kovo 24 d. atlikus vieno peties sąnario rentgenogramas, nustatyta, jog nukentėjusiajai mažametei V. T. žastikaulio lūžio ar kitų peties kaulų lūžių nėra. Taip pat padaryta dešinės plaštakos rentgenograma ir radiologas pateikė išvadą: „V piršto kaulo lūžių nerandu“. V pirštas galėjo būti perlenktas į vieną ar kitą pusę. Raiščių patempimas būna nuo kritimo ant sužalotos srities arba suduodant ar tempiant audinį. Apie raiščių patempimą parašė gydytojas ortopedas-traumatologas, bet vien iš rentgenogramos to įvertinti negalima. Nebuvo atliktas raiščių patempimą patvirtinantis tyrimas, pvz., magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomograma. Kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika, teismo medicinos ekspertė K. Š. raiščių patempimo nevertino kaip sužalojimo. Nors apžiūrint mergaitę, jos dešinė ranka buvo imobilizuota į gipso langetę, teismo medicinos ekspertė K. Š. nukentėjusiajai mažametei V. T. nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą tik dėl sužalojimo kaktoje.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis V. T. parodė, kad V. V. pažįsta nuo mokyklos laikų. Su A. V. pirmą kartą susidūrė įvykio metu. Įvykis įvyko nukentėjusiojo V. T. kieme adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. T. buvo pas brolį S. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. už 40 metrų nuo jo (V. T.) namų.

Būdamas prie traktoriaus priekabos, nukentėjusysis V. T. išgirdo triukšmą ir per kiemo vartus parbėgo į kiemą. Kieme sutiko kaltinamuosius. V. V. ir A. V. spardė ant žemės gulintį jo brolį E. T.. E. T. gulėjo ant žemės susirietęs. Dukra V. klykė, norėjo užstoti dėdę, todėl stojo tarp A. V. ir V. V., kurie mušė dėdę (E. T.), gulėjusį ant žemės. V. V. stūmė V. arba užlipo ar spyrė. V. V. stūmė V. į šalį už striukės ir ji nugriuvo ant žemės maždaug metro atstumu. Nukentėjusysis V. T. matė, kad nukentėjo dukros ranka. Brolio sutuoktinė pasiėmė V. pas save.

Nukentėjusiajam V. T. paklausus, kas čia vyksta, V. puolė jį, abu susigrūmė. Tuo metu nukentėjusysis V. T. nežinojo, dėl ko kilo muštynės. V. jį (nukentėjusįjį V. T.) persivertė ant žemės, kelis kartus trenkė į galvą. Kliuvo į kairės galvos pusės sritį. Nukentėjusysis V. T. neprisimena, kiek buvo smūgių. Vėliau jį čiupo už kaklo ir smaugė, bet nukentėjusysis V. T. atstūmė V.

Kol V. V. puolė nukentėjusįjį V. T., A. V. bandė išeiti iš kiemo, tačiau jį pasitiko kitas brolis S. T.. S. T. papurškė V. V. dujų ir taip nutraukė grumtynes.

V. žviegė dėl kažkokios valties. Nukentėjusysis V. T. nesuprato, apie kokią valtį (V. V.) kalbėjo. V. V. „atsimarkstė“, nuėjo kažkur už trijų namų, netoliese gyvena ūkininkas, parsinešė betoninį stulpą (pareigūnai išmatavo, kad jis buvo1,80 m ilgio) ir bandė su juo dar kartą pulti, tačiau, pasirodžius jo (V. V.) tėvui R. V. su draugu, to nepadarė. V. V. betoninį stulpą numetė į griovį prie nukentėjusiojo (V. T.) kiemo.

Nukentėjusysis V. T. iškvietė greitąją pagalbą. Medikai išvežė V. T. į Motinos ir vaiko kliniką, sugipsavo dukros pirštą. V. pirštas gipse buvo 4 savaites, reabilitacijos nereikėjo. V. (po įvykio) buvo išsigandusi, apie 2 savaites vežiojo pas psichologą. Mano, kad V. galėjo likti liekamųjų reiškinių dėl baimių ir sutrikimų. Jam po įvykio buvo „mėlynių“, nubrozdintas kaklas. (Kaltinamieji) jų šeimos neatsiprašė; nesutinka taikytis.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas S. T. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. (Nukentėjusieji) V. ir E. – jo broliai, V. – brolio dukra. (Įvykio dieną) liudytojas S. T. su (broliu) V. T. dažė priekabėlę (liudytojo S. T. kieme) už kokių 100 metrų nuo brolio V. sodybos. Liudytojas S. T. išgirdo labai didelį triukšmą. Kai liudytojas S. T. iš savo sodybos nuėjo (į įvykio vietą), V. tampė E., o A. nubėgo ir atsisėdo į automobilį. Po to V. puolė V. ir liudytoją S. T.. V. puolė ant visų, kas buvo kieme, plūdosi įvairiausiais žodžiais, kad susidoros su jais, pagaus po vieną ir iššaudys, išpjaus. Liudytojas S. T. nematė, ką (neteisėto) darė mergaitei. Liudytojas S. T. suprato, kad konfliktas kilo dėl to, kad jie (nukentėjusieji) neva kažką pavogė. Jie (kaltinamieji) matė ar kažkas pasakė, kad valtį (pavogė), todėl atvažiavo aiškintis dėl vagystės.

Liudytojas S. T. su savimi turėjo dujų ir jų papurškė. Tada jis (V. V.) nulėkė už kaimyno, už 50 metrų, išsirovė ar rado betoninį ar asbestinį stulpą, atėjo, norėjo pulti jį (liudytoją S. T.). Liudytojas S. T. norėjo pasiimti akmenį; siūlė kviesti policiją. V. rėkė kieme prie namo kampo. Atbėgo liudytojo S. T. sutuoktinė J. T. ir išsivedė rėkiančią V. pas save į namus. V. baisiai skaudėjo ranką, nes ją pastūmė. Liudytojo S. T. teigimu, A. paskambino V. V. tėvui, kad pastarasis atvažiuotų į pagalbą. V. V. tėvas atvažiavo su džipu „Opel Antara“, išlipo ir pastovėjo prie automobilio. Atvykus policijos pareigūnams, viskas nurimo. Policijos pareigūnai davė prasipūsti (patikrino neblaivumą).

Anot liudytojo S. T., brolis E. jam sakė, kad kaltinamieji jį užpuolė lauke: nuvertė, spardė, daužė, buvo kraujo. Brolis V. matė, kaip kaltinamieji mušė E. V. pasakojo, kad norėjo padėti dėdei E. T., jog jo nebemuštų, išskirti. Taip sakė ir V. su E. V. sakė, kad jai sudavė ar nustūmė. Liudytojas S. T. nematė, kada V. buvo sužalota. Po įvykio V. verkė, drebėjo, buvo labai išsigandusi. Įvykio vakarą atvažiavo greitoji ir išsivežė V. į ligoninę. Kai grįžo, V. ranka buvo sugipsuota. Ji gipsą nešiojo 2-3 savaites.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja J. T. parodė, kad įvykis nutiko 2025 m. kovo 24 d. Ji su sutuoktiniu (S. T.) gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o nukentėjusieji – (duomenys neskelbtini), liudytoja J. T. virtuvėje išgirdo, kad V. T. lauke garsiai kviečia savo brolį S. T.. Pro langą pamatė, kad S. (T.) bėga į jų (V. T.) pusę. Išėjusi į kiemą, liudytoja J. T. išgirdo triukšmą, šaukiančių vaikų balsus, todėl išbėgo pasižiūrėti. (V. T. namų) kieme liudytoja J. T. pamatė V. T.. Mergaitė verkdama pribėgo prie jos ir apsikabino. Kieme buvo didelis šurmulys: žmonės lakstė, bėgiojo. Liudytoja J. T. nelabai kreipė dėmesį, jai rūpėjo tik mergaitė. Liudytojai J. T. asmenys (kaltinamieji) anksčiau nebuvo matyti, jų nepažįsta, bet matėsi, kad jie apsvaigę. Liudytoja J. T. pasiėmė V. ir parsivedė ją namo. V. ranka buvo ištinusi, sužaloti dešinės rankos pirštukai. V. sakė, kad (nepažįstami asmenys) mušė dėdę „(duomenys neskelbtini)“ (ji taip vadina E. T.), todėl ji norėjo juos atitraukti. Tačiau ją nustūmė ir ji nukrito ant rankos. Kadangi V. skaudėjo, reikėjo medikų pagalbos.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklių matyti, kad V. T. 2025 m. kovo 24 d. 17⁵⁷ val. pranešė, jog pas jį į kiemą atvažiavo keli asmenys ir sumušė jo brolį. Atvykusius asmenis sulaikė ir neleidžia jiems išvažiuoti. GMP nereikia.

18⁰⁷ val. privatus asmuo pranešė, kad gatvėje stovi du automobiliai. Iš jų išlipę keli vyrai mušasi. 18²⁰ val. S. T. klausia, kada atvyks policija, nes puola muštis su vamzdžiais.

21¹⁰ val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų traumatologijos ir chirurgijos skyriaus gautas slaugytojos G. pranešimas, kad į jų įstaigą 19⁴⁴ val. greitosios medicinos pagalbos ekipažas iš namų (duomenys neskelbtini), pristatė V. T.. Jai diagnozuotas dešinio peties sumušimas ir dešinės plaštakos V piršto sumušimas. Mergaitė dalyvavo konflikte. Išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 19-28).

Nukentėjusysis E. T. 2025 m. kovo 26 d. pareiškime – protokole nurodė, kad 2025 m. kovo 24 d. apie 17⁵⁰ val. adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančio namo kieme jį sumušė iš matymo žinomi du asmenys. Jie atvyko tamsiai mėlynu automobiliu. Minėti vyrai jį nuvertė ant žemės ir spardė į įvairias kūno dalis, sukeldami fizinį skausmą. Prašo nubausti juos įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 73).

Nukentėjusysis V. T. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2025 m. kovo 25 d. protokole nurodė, kad 2025 m. kovo 24 d. apie 17⁵⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme jį sumušė iš matymo žinomas V. V.. V. V. atvažiavo su A. Š. ir A. V.. V. V. čiupo dukrą V. T. už striukės ir, ją numetęs ant žemės, vieną kartą spyrė dešine koja į ranką (1 t., b. l. 95-98).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyresnioji tyrėja M. V. 2025 m. kovo 24 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl muštynių ROIK: (duomenys neskelbtini)“. Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad 2025 m. kovo 24 d. apie 18⁰² val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad į pranešėjo kiemą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko keli asmenys ir sumušė jo brolį.

Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai rado neblaivų V. V. (jam nustatyta 1,79 promilių). V. V. buvo atvykęs su blaiviais A. Š. ir A. V.. Taip pat įvykio vietoje buvo neblaivus nukentėjusysis E. T. (jam nustatyta 1,26 promilių), neblaivus nukentėjusysis V. T. (jam nustatyta 2,21 promilių) ir blaivus S. T.. E. T. paaiškino, kad jis buvo kieme, kai atvyko V. V., A. Š. ir A. V.. A. Š. nieko nedarė, tačiau V. V. ir A. V. įbėgo į kiemą ir jį (E. T.) mušė. Kieme kilusį konfliktą išgirdo netoliese buvę jo broliai S. T. ir V. T.. Broliai atbėgo į kiemą ir jį gynė. Dar atvyko blaivus V. V. tėvas R. V.. E. T. teigė, kad konfliktas ir muštynės buvo jo namo kieme, jį matė jo partnerė, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, ir vaikai. Į kiemą įbėgę vyrai reikalavo atiduoti jiems valtį, kurią neva pavogė. E. T. nurodė, kad jis nežino, apie kokią valtį vyrai kalbėjo. Visus atvykusius vyrus pažįsta iš matymo. E. T. nenurodė, kad įvykyje dalyvavo ir buvo sužalotas nors vienas vaikas. Asmenys atsisakė GMP (1 t., b. l. 36).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Trečiojo veiklos skyriaus tyrėjas E. A. 2025 m. kovo 25 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl asmens, kaip įtariama, padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“. Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad liudytojas V. T. 2025 m. kovo 25 d. apklausoje nurodė, jog kieme adresu (duomenys neskelbtini), matė, kaip V. V. ir A. V. spardė jo brolį E. T.. V. V. kaltino jo brolį E. T. valties vagyste. Taip pat matė ir girdėjo, kaip dukra (V. T.) klykė ir šaukė, kad jie nemuštų dėdės. V. V. atsisuko į ją (V. T.) ir sugriebė dešine ranka už dukros striukės bei sviedė ją ant žemės. Dukra nukrito ant dešinės pusės. V. V. dukrai spyrė dešine koja ir pataikė į dešinės rankos plaštaką. V. T. šaukė, kad paleistų jo brolį ir dukrą. V. V., pamatęs V. T., puolė ant jo: pribėgęs trenkė dešinės rankos kumščiu 2 kartus į kairės pusės skruostą ir pastūmė abiem rankomis į krūtinę, todėl V. T., neišlaikęs pusiausvyros, nuvirto ant nugaros. V. T. gulint, V. V. sugriebė abiem rankomis jį už kaklo ir smaugė. V. T. trenkė V. V. vieną kartą dešinės rankos kumščiu į krūtinę ir išsilaisvino. Atbėgęs V. T. brolis S. T. papurškė V. V. dujų ir jis atsitraukė. V. V. susirado betoninį stulpą ir bandė juo suduoti S. T.. Vėliau atvyko V. V. tėvas ir taip pat pradėjo konfliktuoti. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Vėliau V. T. su dukra išvyko į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų traumatologijos ir chirurgijos skyrių. Ten V. T. diagnozuotas dešinio peties sumušimas ir dešinės plaštakos V piršto sumušimas (1 t., b. l. 32-33).

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. kovo 25 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 8-17).

Asmens apžiūros 2025 m. kovo 25 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo V. T. kūno apžiūra. Ant kairės pusės skruosto matyti 80 mm įbrėžimas, ant kaklo – 30 mm kraujosruva. Daugiau akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 183-189).

Asmens apžiūros 2025 m. kovo 26 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo E. T. kūno apžiūra. Ant kairės pakaušio pusės matyti gumbas (guzas). Kairės kojos čiurna sutinusi. Daugiau akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 172-176).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistė K. Š. 2025 m. kovo 26 d. pateikė išvadą Nr. G 363/2025(04). Išvadoje teigė, kad nukentėjusiajai V. T. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos dešinėje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2025 m. kovo 24 d. V. T. nustatyti dešinio peties sumušimas ir dešinio peties raiščių patempimas, dešinės plaštakos V piršto sumušimas ir dešinės plaštakos V piršto raiščių patempimas sužalojimais nevertinami, nes diagnozės pagrįstos subjektyvia simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu bei vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir/ar paviršių (2 t., b. l. 5-6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistė K. Š. 2025 m. kovo 27 d. pateikė išvadą Nr. G 372/2025(04). Išvadoje rašė, kad nukentėjusiajam E. T. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abipus kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies srityje; odos nubrozdinimas dešinės išorinės kulkšnies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. E. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 t., b. l. 182).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistė K. Š. 2025 m. kovo 27 d. pateikė išvadą Nr. G 371/2025(04). Išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajam V. T. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kakle, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje ir kakle. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 t., b. l. 194).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2025 m. kovo 26 d. protokole su foto lentelėmis nurodyta, kad nukentėjusysis E. T. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris su kitu asmeniu jį spardė įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini). Atpažįstamas asmuo vairavo tamsios spalvos automobilį. Asmenį atpažįsta, nes ne kartą jį matė Kuršėnuose (2 t., b. l. 44-50).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2025 m. kovo 26 d. protokole su foto lentelėmis teigiama, kad nukentėjusysis E. T. atpažino V. V. kaip asmenį, kuris su kitu asmeniu jį spardė įvykio metu adresu (duomenys neskelbtini). Atpažįstamas asmuo atvyko tamsios spalvos automobiliu ir avėjo guminius batus. Asmenį atpažįsta, nes ne kartą jį matė Kuršėnuose (2 t., b. l. 52-58).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2025 m. balandžio 15 d. protokole su foto lentelėmis rašoma, kad liudytojas S. T. atpažino V. V. kaip asmenį, kuris konfliktavo su jo broliais V. T. ir E. T., tai pat jam (liudytojui S. T.) bandė smogti pagaliu ar betono dalimi. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, nes jį matė iš arti (2 t., b. l. 28-34).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2025 m. balandžio 15 d. protokole su foto lentelėmis sakoma, kad liudytojas S. T. atpažino A. V. kaip asmenį, kuris konfliktavo su jo broliais V. T. ir E. T. adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojui S. T. atėjus į įvykio vietą, A. V. nubėgo į šalia (kiemo) vartelių buvusį automobilį. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, nes jį matė iš arti (2 t., b. l. 36-42).

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 4-18 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra (2 t., b. l. 66-70).

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 28 d. protokole užfiksuota garso įrašų, nukentėjusiajam V. T., privačiam asmeniui ir liudytojui S. T. skambinant į BPC, apžiūra. Paskambinusieji nurodė apie muštynes adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 62-64).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodyti visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo. Nėra duomenų, kad nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Iš kaltinimo kaip perteklinės šalinamos aplinkybės apie fizinio skausmo nukentėjusiesiems sukėlimą, nes nežymus sveikatos sutrikdymas apima fizinio skausmo sukėlimą. Kitaip tariant, neįmanoma tam tikru mastu sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu nesukelti fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto (ne)taikymo

Kaltinamojo V. V. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios; nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamasis V. V. yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2021 m. kovo 26 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (2 t., b. l. 96). Per pastaruosius 5 metus 12 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus (būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per 5 d. d. nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2024 m. kovo 17 d. naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone; būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido darbuotojams dirbti krūmapjovėmis be disko apsaugų bei nekontroliavo, kad darbuotojai darbo metu dėvėtų saugos priemones; vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatyta 0,62 promilių); teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai metinės pajamų deklaracijos; neblaivus atėjo į buvusios partnerės, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, J. Š. namus ir, šiai pradėjus priekaištauti dėl pinigų, pasiėmė ant stalo virtuvėje peilį, konfliktą matė dukra G. V. bei kitus pažeidimus, susijusius su KET). Jam skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – nuo 2025 m. vasario 26 d. iki 2026 m. rugpjūčio 25 d. Dalį baudų sumokėjo, todėl dalis nuobaudų tebegalioja (2 t., b. l. 73-74, 81-94). Neteistas, bet Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo, pritaikius BK 40 straipsnį, kaltinamasis V. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį padarymą (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (2 t., b. l. 76-79).

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015).

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.).

Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, Nr. 2K-74-594/2024).

Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jei tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-122-699/2018 ir kt.).

Teismo vidinį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023, 2K-63-813/2025).

Kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodymų tyrimo pabaigoje po to, kai jo gynėjas paprašė apklausti pretendentą į laiduotojus Š. V.. Teismo nuomone, kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikoma, kad jis pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes kaltinamasis V. V. tą padarė priremtas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, suvokęs, kad beprasmiška neigti akivaizdžius dalykus.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė mažametei bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 5 ir 9 p.).

Kaltinamasis V. V. ir pretendentas į laiduotojus Š. V. prašė atleisti kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 140 straipsnio 3 dalį padarymą ir perduoti jį Š. V. atsakomybėn pagal laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas pretendentas į laiduotojus Š. V. nurodė, kad palaiko prašymą atleisti brolį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimą.

Pasak pretendento į laiduotojus Š. V., apie įvykį sužinojo iš brolio V. V.. Žinojo, kad dingo brolio V. valtis ir pastarasis įtarė nukentėjusiuosius, todėl nuvažiavo pas juos išsiaiškinti, kaip, kas buvo. Broliui V. atvykus pas nukentėjusiuosius kilo konfliktas, kuris peraugo į smurtinius veiksmus. Pretendentas į laiduotojus Š. V. nežino, kas pradėjo konfliktą, kaip ten buvo. Nežino, ar jie (nukentėjusieji) paėmė valtį, ar ne. Valties iki šiol nerado. Įvykio vietoje atsidūrė mergaitė, ją užkliudė. Brolis V. teigė, kad pasielgė neapdairiai, nuvažiavo apimtas emocijų. O reikėjo kreiptis į policiją, kad spręstų klausimą dėl valties. Brolis V. apgailestauja dėl savo elgesio.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kaltininkas: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: kaltinamasis V. V. padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), pripažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė jog, jas padaręs, gailisi; atlygino Valstybinei ligonių kasai prie SAM padarytą turtinę žalą, atsiradusią už nukentėjusiajai mažametei ir civilinei ieškovei V. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (3 t., b. l. 154), taip pat atlygino neturtinę žalą nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. įstatyminei atstovei M. T. (4 t., b. l. 32). Dirba. Neteistas. Teismas parodo kaltinamajam V. V. atsargų pasitikėjimą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pretendentas į laiduotojus Š. V. yra kaltinamojo V. V. brolis. Per pastaruosius 5 metus jis 6 kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus. Baudas sumokėjo. Nuobaudos nebegalioja. (4 t., b. l. 9-12). Neteistas (3 t., b .l. 155).

Iš kaltinamojo V. V. brolio Š. V. tikimasi, kad jis pateisins laiduotojams keliamus uždavinius – paveikti brolį V. V. teigiama linkme taip, jog šis pasitaisytų netaikant baudžiamajame įstatyme numatytos kriminalinės bausmės ir daugiau nenusikalstų.

Ar kaltinamasis V. V. pasimokys iš savo klaidų, suras socialiai priimtinų konfliktų sprendimo būtų, parodys laikas. Teismas parodo jam atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 40 straipsnį, atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoda Š. V. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatydamas minimalų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam V. V. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir užkirsti kelią fiziniam smurtui ateityje.

Kaltinamajam V. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.) (2 t., b. l. 142-144).

Kaltinamojo A. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali; nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamasis A. V. yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2024 m. sausio 7 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai (2 t., b. l. 178). Nuo 2024 m. sausio 8 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 176). Per pastaruosius 5 metus 3 kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus. Baudas sumokėjo, nuobaudos nebegalioja (2 t., b. l. 172-174). Neteistas, bet Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo, pritaikius BK 38 straipsnį, kaltinamasis A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą (grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą) ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (2 t., b. l. 168-170). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių (BK 59-60 str.) nenustatyta.

Kaltinamasis A. V. ir nukentėjusysis E. T. 2025 m. gruodžio 19 d. pasirašė susitaikymo protokolą (4 t., b. l. 13). Nukentėjusysis E. T. priėmė kaltinamojo A. V. atsiprašymą, jam atleido, pretenzijų neturi; taip pat nurodė, kad iš V. V. gavo 200 € (neturtinės) žalos atlyginimą.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs. Be to, atsiprašė nukentėjusiojo E. T.. Šis pretenzijų kaltinamajam A. V. neturėjo ir jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, tačiau V. V. atlygino 200 € neturtinę žalą, su kaltinamuoju A. V. susitaikė, sutinka, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Kaltinamasis A. V. dirba, tris kartus baustas administracine tvarka (nuobaudos nebegalioja), neteistas. Ar jis laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, parodys laikas. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas parodo kaltinamajam A. V. atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 38 straipsnį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajam A. V. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir užkirsti kelią fiziniam smurtui ateityje.

Kaltinamajam A. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.) (2 t., b. l. 190-192).

V. Dėl civilinių ieškinių prašant priteisti (ne)turtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. atstovė pagal pavedimą advokatė Z. K. 2025 m. balandžio 25 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 800 € neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) V. V. (1 t., b. l. 150-152).

Teisiamajame teismo posėdyje 2026 m. sausio 16 d. kaltinamasis V. V. atlygino nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. įstatyminei atstovei M. T. 500 € neturtinę žalą (4 t., b. l. 32), o ji atsisakė kitos neturtinės žalos dalies – 300 €.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie SAM 2025 m. gegužės 8 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo V. V., jeigu jis bus pripažintas kaltu, 126,87 € turtinės žalos už nukentėjusiajai mažametei ir civilinei ieškovei V. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo. Pridėjo gydymo paslaugų apskaitos duomenų išrašą (2 t., b. l. 15-18).

Kaltinamasis V. V. 2025 m. lapkričio 28 d. pervedė civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie SAM 126,87 € turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 154).

Kadangi nusikalstamomis veikomis padaryta (ne)turtinė žala atlyginta, procesas dėl civilinių ieškinių nutraukiamas (BPK 107 str.).

VI. Dėl nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės atstovavimo

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Z. Kastėnienė (1 t., b. l. 128; 3 t., b. l. 87).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. rugsėjo 11 d., 2025 m. rugsėjo 17 d., 2025 m. lapkričio 28 d. ir 2026 m. sausio 15 d. atsiųstomis pažymomis prašo priteisti 704,16 € išlaidų, skaičiuojamų kaupiamuoju būdu, už advokatės Z. Kastėnienės nukentėjusiajai mažametei ir civilinei ieškovei V. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimą į valstybės biudžetą (3 t., b. l. 88-91, 101-105, 107-111, 174-178, 4 t., b. l. 25-30).

Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašė nepriteisti iš jo ginamojo atstovavimo išlaidų atlyginimo, teigdamas, kad jo klientas ir taip patyrė šiame procese daug išlaidų.

704,16 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo V. V., dėl kurio jos ir susidarė (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 2-3 d.).

VII. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 2 optinės duomenų laikmenos su garso įrašo skaitmenine kopija, skambinant į BPC, su vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje bei nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. apklausos įrašu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios prisegtos prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 140 straipsnio 3 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. V. brolio Š. V. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. V., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Š. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jeigu jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti V. V., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

V. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

Procesą pagal nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. atstovės pagal pavedimą advokatės Z. K. 2025 m. balandžio 25 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM 2025 m. gegužės 8 d. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju E. T., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. V., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti A. V., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

A. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

704,16 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už nukentėjusiajai mažametei ir civilinei ieškovei V. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą iš V. V..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 2 optines duomenų laikmenas su garso įrašo skaitmenine kopija, skambinant į BPC, su vaizdo bei garso įrašais, darytais policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje, bei su nukentėjusiosios mažametės ir civilinės ieškovės V. T. apklausos įrašu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios prisegtos prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.