- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-332-993/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24933-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (metų) ir 2 mėnesių (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus: įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti turtinę 287,65 eurų žalą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš A. Š. priteisti 287,65 Eur turtinei žalai, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 900 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. Š. priteista 91,40 Eur žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023 m. liepos 5 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sugriebė A. K. už kaklo ir jį pargriovė ant žemės, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir padarė psichikos sutrikimą – vidutinio sunkumo depresijos epizodą, nepatikslintą kaip atsirandantį postnataliniu periodu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nuosprendį, paskirti jam švelnesnę bausmę ir sumažinti priteistą A. K. neturtinės žalos dydį. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme jis pripažino, kad nustatytu laiku ir vietoje su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas, kurio pasėkoje jie abu susikibo, nugriuvo ant žemės. Neneigia, kad galėjo griūdamas sugriebti nukentėjusįjį už kaklo, tačiau neigia tai padaręs tyčia, taip pat neigia, kad dėl šio veiksmo nukentėjusiajam padarė psichikos sutrikimą.
2.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykį išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris beveik nakties metu – apie 21 val. atvyko pas jį į namus, bandė jėga įeiti į jam priklausančią nuosavybę. Nors nukentėjusysis pagal pateiktus dokumentus ir turėjo įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, kuriame gyveno apeliantas, dalį, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kuri konkrečiai namo dalis jam priklauso, nes tai nėra iki šiol nustatyta civilinio proceso tvarka. Vien fakto, kad formaliai nukentėjusiajam priklauso gyvenamojo namo dalis nepakanka, kad galėtų kada panorėjęs ateiti į gyvenamąjį namą, vaikščioti po jį ir pan. Juo labiau, kad pagal esamus namo dokumentus akivaizdu, kad namas priklauso šešiems savininkams. Jo nuomone, buvo galima paskambinti, susitarti dėl atvykimo, tada atvykti, viską išsiaiškinti. Tačiau nukentėjusysis pasielgė priešingai – atvyko naktį, bandė jėga patekti į namo vidų, dėl ko jam tai padaryti buvo neleista ir dėl ko įvyko šis konfliktas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis elgėsi nederamai, pats išprovokavo konfliktą.
2.3. Nukentėjusysis tvirtina, jog šio įvykio metu patyrė psichikos sutrikimą. Tai tėra bandymas prisiteisti kaip galima didesnę neturtinę žalą, ką ir padarė nukentėjusiuoju patikėjęs pirmos instancijos teismas. Niekas nepatikrino, ar nukentėjusysis be to, kad nusipirko jam skirtus vaistus, juos iš tikro vartojo.
2.4. Teismas į bausmę turėjo žiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teisėjas neatkreipė dėmesio ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti bausmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad skunde ginčijama ir kaltė, teigiant, kad apeliantas galėjo griūdamas sugriebti nukentėjusįjį už kaklo, tačiau neigia tai padaręs tyčia, nurodo, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, taip pat nesutinka, kad nukentėjusiajam sukėlė psichikos sutrikimą.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir išanalizavęs įrodymų visumą padarė išvadą, kad A. Š. tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą.
7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. A. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Žodinio konflikto metu nuteistasis ranka sugriebė A. K. už kaklo ir jį pargriovė ant žemės. Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog A. Š. galėjo griūdamas sugriebti nukentėjusįjį už kaklo, tačiau neigiama, kad tai padarė tyčia. Tačiau tokią nuteistojo poziciją paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. K. parodymai, kad atvyko su tikslu pateikti į namą, kurio dalį paveldėjo, nuteistasis pradėjo šūkauti ir iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus ėjo į namą, kai nuteistasis sugriebė jam už kaklo ir parvertė ant žemės. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina: asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo kairės pusės kaklo srities paraudimas; ekspertizės aktas, kuris patvirtina, kad nukentėjusiajam po įvykio konstatuotas psichikos sutrikimas, kuris yra priežastiniame ryšyje su tiriamojo atžvilgiu atlikta smurtine veikla; liudytojų buvusių įvykio metu parodymai, tai yra nukentėjusiojo brolio R. K. ir policijos pareigūno A. P. parodymai, kad nukentėjusįjį nuteistasis buvo už kaklo sugriebęs, parvertė ant žemės ir tada įsikišo policijos pareigūnai; policijos pareigūno A. S. 2023 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas, kad nuteistasis buvo nusiteikęs agresyviai, sučiupo nukentėjusįjį už kaklo; policijos pareigūnų kūno kameromis fiksuoti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis A. Š. R. K. už kaklo sugriebė ne kritimo metu, o pastarajam einant pro duris į namo vidų ir tik tada pargriovė jį ant žemės, tebelaikydamas sugriebęs už kaklo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu visetas aptartų aplinkybių sudaro pagrįstą pagrindą apelianto teiginius, kad jis nukentėjusįjį sužalojo netyčia, atmesti kaip nepagrįstus.
8. Byloje surinktų įrodymų visuma pakankama A. Š. kaltei pagrįsti. Aukštesniajam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nekyla abejonių, kad A. Š. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas, padariniai – specialisto išvadoje Nr. G 504/2023(09) nustatytas faktas, kad nukentėjusysis dėl kaklo priekinės dalies paviršinio sužalojimo galėjo jausti skausmą, ekspertizės akte Nr. 83TPK-754/2023 nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistasis nukentėjusiajam ranka sugriebė už kaklo ir jį pargriovė ant žemės, suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, juos numatė ir jų norėjo.
9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nusikalstamos veikos padariniais, neigiant, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam padarytas psichikos sutrikimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 4 d. Ekspertizės akto Nr. 83TPK-754/2023 išvada, kurioje nustatyta, kad A. K. psichikos sutrikimai yra nusikalstamų veiksmų, padarytų jo atžvilgiu, pasekmė. Jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje nurodyta, kad paveldimumas psichikos sutrikimais neapsunkintas, iki 2023 m. liepos 12 d. psichikos sveikatos centro įskaitoje nebuvo įrašytas. 2023 m. liepos 5 d. patyrė stresinę situaciją, kuomet giminaitis konflikto metu sugriebė jam už kaklo, pargriovė ant žemės, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Po įvykio, kurio metu tiriamasis nukentėjo, buvo paveikta jo psichologinė būsena, kreipėsi pagalbos pas psichikos sveikatos specialistus, vartojo paskirtus vaistus. Nukentėjusiajam po įvykio konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, kuris yra priežastiniame ryšyje su tiriamojo atžvilgiu atlikta smurtine veika (1 t., b. l. 97-99). Be to, liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad po šio įvykio jo brolis A. K. jautėsi blogai, nemiegojo, negalėjo eiti į darbą dėl patirto smurto, gydytojai jam neleido eiti į darbą. Iki įvykio brolis buvo sveikas, pas gydytojus nesilankė. Aptartų duomenų visumoje, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam konstatuotą psichikos sutrikimą sukėlė nuteistojo smurtiniai veiksmai.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, kuris nors ir turėdamas nuosavybės teisę į apelianto gyvenamojo namo dalį (nepateikęs dokumento kuri konkreti dalis jam priklauso, nes tai nenustatyta), atvyko naktį, bandė jėga patekti į namo vidų, dėl to jam tai padaryti buvo neleista ir dėl to įvyko konfliktas. Apelianto teigimu, nukentėjusysis elgėsi nederamai, pats išprovokavo konfliktą. Iš apeliacinio skundo argumentų ir prašymų, kurie formuluojami tik dėl bausmės švelninimo, civilinio ieškinio mažinimo galima suprasti, kad apeliantas siekia, jog būtų pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens (t. y. A. K.) elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turėjęs įtakos veikos padarymui, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pagal kasacinę praktiką nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad konstatuoti pirmiau nurodytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Nors apeliantas akcentuoja, jog nukentėjusysis atvyko naktį, bandė jėga patekti į namo vidų, nepateikęs dokumentų, kuri konkreti dalis nuosavybės jam priklauso, tačiau kaip matyti iš policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų aplinkybių nukentėjusysis atvyko šviesiu paros metu, norėjo patekti į savo nuosavybę, turėjo dokumentus patvirtinančius jo teisę į dalį turto, kuri yra bendroji nuosavybė (tikslios dalys nenustatytos), nurodė žodžiu, kokias dalis nuosavybės ir iš ko įgijo, policijos pareigūnai A. Š. ne kartą nurodė, kad nukentėjusysis turi teisę pateikti į savo nuosavybę. Vykstant žodiniam konfliktui ir nukentėjusiajam bandant įeiti į namą apžiūrėti savo nuosavybę, nuteistasis griebė jį už kaklo ir pargriovė ant žemės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad konfliktiškai nusiteikęs buvo ne nukentėjusysis, o priešingai – nuteistasis. Nukentėjusysis norėjo apžiūrėti savo nuosavybę, jis ramiai ėjo per duris į vidų, šalia jo buvo policijos pareigūnai, jis turėjo teisę patekti į savo nuosavybę, net ir nesant nustatytos (atidalintos) konkrečios nukentėjusiojo turimo turto dalies, todėl tokio jo elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio.
Dėl bausmės individualizavimo
11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
12. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam A. Š. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta. Nagrinėjamu atveju A. Š. yra nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino tai, kad A. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Buvo įvertinta ir A. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad jis teistas (2022 m. gruodžio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, įvykdžius 2 000 Eur baudos išieškojimą), kad iki 2024 m. sausio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą.
15. Atsižvelgiant į inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į A. Š. charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, negavus jo sutikimo skirti švelniausią bausmės rūšį viešuosius darbus, teismas sprendė, kad šiuo atveju nuteistajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia yra laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydį parinko didesnį nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkis, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
16. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, taip pat į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo paties charakteristiką, šiuo atveju visiškai pagrįstai buvo parinkta laisvės apribojimo bausmė ir jos dydis, tinkamai parinkti įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti turtinę žalą, todėl švelninti bausmę, kaip to prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
17. Byloje nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Grįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nurodė, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį, dvasinį skausmą, išgyvenimus, iš esmės pasikeitė jo gyvenimas, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas. Pasireiškė ir psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškė nuolatinis nerimas, baimė, nemiga, dėl ko kreipėsi į medikus, buvo skirtas gydymas, vartojo antidepresantus, nerimą mažinančiais bei smegenų veiklą stiprinančius vaistus. Nustatytas adaptacijos sutrikimas, gydymas truko apie keturis mėnesius, lankėsi pas psichologą. Patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, baimę, bendravimo galimybių sumažėjimą, pasikeitė jo gyvenimo eiga, daugiau nei mėnesį laiko buvo nedarbingas.
18. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl pateikto civilinio ieškinio, nurodė, jog nukentėjusiajam dėl tyčinių neteisėtų A. Š. veiksmų konstatuotas psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, kuris yra priežastiniame ryšyje su tiriamojo atžvilgiu atlikta smurtine veika. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad dėl patirto (ekspertizės išvadoje konstatuoto) sužalojimo nukentėjusysis jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir dėl panaudoto smurto jo atžvilgiu, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visgi, teismas įvertino ir tai, kad sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas nukentėjusiajam nebuvo reikalingas, nukentėjusysis buvo nedarbingas, gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai. Teismas pripažino, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Vertindamas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms. Kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šios žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad niekas nepatikrino ar nukentėjusysis vartojo vaistus, neturi esminės reikšmės neturtinės žalos dydžiui. Pažymėtina, jog neigiamas prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmes psichologinei nukentėjusiojo būsenai patvirtina ekspertizės aktas, gydytojo sprendimas skirti gydymą medikamentais. Kilusius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, laikiną bendravimo galimybių sumažėjimą, šiuo atveju visiškai pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės. A. K. nukentėjo šalia esant policijos pareigūnams, buvo sugriebtas už kaklo, pargriautas, todėl neabejotina, kad jautė fizinį skausmą ir patyrė neigiamus išgyvenimus.
20. Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje (skirtingose šio straipsnio dalyse), įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).
21. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, netinkamai taikė įstatymų nuostatas, nustatančias neturtinės žalos kriterijus, ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Priešingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir priteisė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančią sumą neturtinei žalai atlyginti, kurios mažinti pagrindo nėra.
Dėl proceso išlaidų
3. 2025 m. birželio 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatei Vitalijai Smolenskienės teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. Š., kurias sudaro 139,58 Eur. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo nutartimi (3 t., b. l. 12), siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nors byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo skundą, skundas atmetamas, tačiau jis niekur nedirba, jo finansinė padėtis šiuo metu sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2025 m. birželio 12 d. pažymą iš nuteistojo nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.