Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-482/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-03-31Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-07-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
1-14-482/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24933-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Civilinis ieškovas
A. K.
Kaltinamasis
A. Š.
Advokatai
Dainius Gudas, Renas Bradūnas
Baudžiamoji byla Nr. 1-14-482/2025proceso Nr. 1-01-1-24933-2023-1

procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.3.;1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.2.1.;2.1.15.2.2.;2.1.15.4.3.2.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 31 d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Nacikūnui, Giedriui Šalaševičiui, Oskarui Martynaičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojama ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2015 m. balandžio 3d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 51 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė, 2015 m. birželio 8d. paleistas, atlikus arešto bausmę;

2) 2019m. lapkričio 18d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 3000 eurų ( 60 MGL) bauda, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 2000 eurų (40 MGL) bauda, nustatytas 12 mėn. baudos sumokėjimo terminas, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemone, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio "Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, 2021 m. rugsėjo 2d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2023 m. liepos 5d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sugriebė A. K. už kaklo ir jį pargriovė ant žemės, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą, ir padarė psichikos sutrikimą - vidutinio sunkumo depresijos epizodą, nepatikslintą kaip atsirandantį postnataliniu periodu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. Š. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodymus davė po nukentėjusiojo, liudytojų apklausos ir rašytinių įrodymų ištyrimo, paaiškino, kad A. K. neturi jokios nuosavybės, yra sąrašas, kam priklauso turtas. Pas jį atvyko A. K. su broliu ir reikalavo įsileisti jį į namus. Jis pasakė, kad neįsileis ir paprašė parodyti dokumentus. A. K. jokių dokumentų nerodė ir tik teismo metu parodė, kad jis gavęs palikimą. Šis pokalbis vyko pas jį kieme. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kviesdamas pasakė, kad veržiasi pas jį į namus. Prie policijos pareigūnų A. K. jį stūmė ir veržėsi į namus ir po to jiedu pargriuvo besistumdant. Policijos pareigūnai jam pasakė įleisti į namus, bet jis nesutiko, pasakydamas, kad tegul parodo jam dokumentus, bet jokių dokumentų jam nerodė. Matė vaizdo medžiagą. Muštynių nebuvo, jie tik apsistumdė ir viskas. Jis nesumušė A. K.. Žodinio konflikto metu A. K. jį stūmė, nes norėjo įeiti pro duris. Nežino, ar jis A. K. paėmė už kaklo, ar už šono, pastūmė jį ir jis parkrito. Rankomis pastūmė A. K., gal už peties, gal už šono, bet neprisimena, kaip ten buvo. Ligoninėje du kartus gulėjo, jam blogai su sveikata, todėl visko neprisimena. Buvo blaivus, bet gal nuo vaistų buvo apsvaigęs, nes geria daug vaistų nuo spaudimo ir nuo skausmo.

Perskaičius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2t.,b.l.25-26), su parodymais nesutiko, aiškino, kad daug kas čia ne taip surašyta. Vyko jo apklausa, bet viską surašė tyrėjas. Jis neskaitė protokolo, nes nebuvo pasiėmęs akinių. Pasirašė ir viskas. Klausimai jam buvo užduodami. Jis apklausos metu sakydavo, kad nesutinka, bet kaip ten užrašė, nežino. Pasirašė, nes jam liepė pasirašyti. Sakė viskas teisingai surašyta ir liepė pasirašyti. Vyras daugiausiai klausimus uždavinėjo. Vienam kabinete buvo vienas pareigūnas, kitame kitas, o jis prie jų abiejų sėdėjo.

Perskaičius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2t.,b.l.30), paaiškino, kad čia panašiai viskas buvo, su šiais parodymais beveik sutinka. Nesutinka, kad jis A. K. užpuolė ir sumušė. Su Kauno teritorinių ligonių kasų ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo A. K. civiliniu ieškiniu dėl 3000 eurų neturtinės žalos ir 287,65 eurų turtinės žalos, teisinės pagalbos išlaidomis nesutinka. Jis augina grūdus, juos parduoda, dirba sezoninius darbus rudenį apie 3-4 mėnesius fabrike. Gauna apie 1500 eurų per mėnesį, parduoda grūdus ir jam tų pinigų užtenka pragyventi. Jo vardu yra žemės sklypų 6.5 hektarai. Šio namo, dėl kurio kyla ginčas, jam priklauso viena trečioji dalis. Kai jis nupirko iš A. K. motinos dalį, tai nukentėjęs neturėjo jokios teisės į tą namą. Teisme sužinojo, kad jis iš K. nupirkęs dalį ir jei jis būtų parodęs dokumentus, tai nebūtų kilęs ginčas tarp jų. A. K. jį pastūmė ir viskas prasidėjo. Stovėjo prie durų ir neleido A. K. įeiti ir tada A. K. jį pastūmė. Gal netyčia jis apsikabino A. K. už kaklo. Iki šio įvykio santykiai su A. K. buvo blogi, nes jau ilgą laiką pykosi ir vyko teismai. Paėmė jį pareigūnai ir pakėlė, bet jie ir A. K. pakėlė, gal jie galvojo, kad jiedu mušasi, bet jie buvo tik parkritę. Kai nukrito, tai gal kelias sekundes laikė už kaklo, bet nesmaugė. Vienas iš pareigūnų sakė, kad nieko nematė, o dabar sako, kad matė. Iš kur atsirado nukentėjusiajam paraudimas kaklo srityje, nežino. Jis nežino, kurioje vietoje prisilietė A. K. prie kaklo, gal kai pargriuvo. Savo kaltės nepripažįsta dėl to, kad veržėsi pas jį į namus, o kad griebė ir pastūmė, tai pripažįsta. Jis sugriebė A. K. ir jie abu pargriuvo. Savo kaltę dėl to pripažįsta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo mamos brolis, jo dėdė. Praeitais metais liepos mėnesį apie 21 valandą jam nuvykus pas kaltinamąjį į namus (duomenys neskelbtini), kaltinamasis sugriebė jam už kaklo ir parvertė ant žemės. Jis nuvažiavo pas kaltinamąjį, nes paveldėjo teisę į dalį turto. Mirė kaltinamojo motina ir jie buvo paveldėtojai, jam vienas iš paveldėtojų perleido teisę į turtą, į 1/6 dalį gyvenamojo namo ir jis važiavo apsižiūrėti. Kai atvažiavo, kaltinamasis sėdėjo prie durų, jis pradėjo rėkauti ir šaukė, ko jis atvažiavo. Su juo buvo atvažiavęs ir jo brolis R. Kaltinamasis iškvietė pareigūnus ir kai atvažiavo pareigūnai, kaltinamasis griebė jam už kaklo ir parvertė jį ant žemės. Pareigūnai buvo šalia, kai tai įvyko. Jis tik atvažiavęs, pasakė kaltinamajam, kad atvažiavo apžiūrėti turto, o kaltinamasis pradėjo rėkti, kad viskas suklastota ir iš karto kvietėsi pareigūnus. Pareigūnams atvykus, parodė jiems dokumentus ir pareigūnai pasakė kaltinamajam, kad jis turi jį įleisti apsižiūrėti. Kaltinamasis pradžioje sutiko, paskui nesutiko, sakė, kad rytoj, o po to sugriebė jam už kaklo ir parvertė ant žemės ir smaugė. Pareigūnai juos išskyrė. Jo brolis ir du pareigūnai matė šį įvykį. Kaltinamojo veiksmus galėjo iššaukti alkoholis, nes jis buvo neblaivus, jo elgesys buvo neadekvatus ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis buvo blaivus. Kai juos išskyrė pareigūnai, jis apsižiūrėjo namą ir po to vyko į ligoninę. Jam medikai nustatė kaklo sužalojimą. Jis pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro tai, kad jis važiavo pas gydytojus, kainavo kuras, vaistai, gydytojų apmokėjimas. Jis gyvena mieste, pas medikus reikėjo važinėti Marijampolės mieste. Nedaug kilometrų buvo, bet paskui jam reikėjo važinėti pas psichologus ir pas psichiatrą. Jis persikraustė į Kauną ir jam reikėjo važiuoti į Marijampolę. Pradžioje gyveno Marijampolėje, bet paskui jau iš Kauno reikėjo važinėti ir važinėjo gal 5-6 kartus. Buvo pas psichologę ir pas psichiatrą vieną kartą, o paskui per nuotolį bendravo. Jam šeimos gydytoja skyrė vaistus nuo skausmo, o psichiatras skyrė psichotropinius vaistus. Turi išsaugojęs čekių originalus, juos pristatys į kitą posėdį. Neturtinės žalos prašo 3000 eurų, nes patyrė tam tikrus išgyvenimus, jam buvo nemiga, gėrė vaistus, nutrūko bendravimas, nes niekur nenorėjo eiti. Sužalojimas jam sukėlė išgąstį, nemigą. Pas psichiatrą kreipėsi, praėjus savaitei po įvykio. Pradžioje pirko žolinius vaistus, bet nepadėjo ir tada kreipėsi pas gydytojus. Nuo skausmo vaistus vartojo apie pora savaičių, o psichiatro paskirtus-mėnesį, pusantro. Dabar nevartoja. Tuo metu nedirbo. Anksčiau iki šio įvykio neturėjo psichinių problemų. Dabar dirba. 3000 eurų prašo, vertindamas savo išgyvenimus. Patyrė skausmą ir nemigą. Pas psichiatrą lankėsi ir gydymas vyko apie 4 mėnesius. Jam buvo nustatyta depresija. Pas psichiatrą turėjo 5-6 konsultacijas, kurios jam padėjo. K. Š. įgijo paveldėjimo teisę ir jam tą teisės 1/6 dalį perleido. Nežino, kas registrų centre užregistruota. K. Š. yra tarp namo savininkų. Jis paveldėjo teises į O. Š. turtą, bet nėra įvardinta, į kokį turtą. Dėl paveldėjimo teisių buvo byla teisme ir teismas buvo taikęs laikinąsias pasaugos priemones, t.y draudimą perleisti ir jie viską puikiai žinojo, nes teismo posėdyje jiems buvo viskas išaiškinta. Yra šeši paveldėtojai ir visi turi lygias dalis.

Nukentėjusysis A. K. po kaltinamojo apklausos papildomai paaiškino, kad prie pareigūnų rodė dokumentus ir A. Š. pripažino ir leido įeiti jam į namą. Nebuvo jokio susistumdymo. Atvyko į įvykio vietą su tikslu patekti į namą. Į namą įėjo tik tada, atvažiavo pareigūnai. Jam ir broliui atvažiavus į tą kiemą, kaltinamasis sėdėjo ant laiptų ir pradėjo rėkti, tai jie net prie jo nėjo. Paskui kaltinamasis skambino policijai, sakė, kad jį muša ir nori išvyti iš namų. Tada jis su broliu nuėjo į automobilį ir palaukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Atvyko pareigūnai, parodė dokumentus ir tada išsiaiškinus visas aplinkybes, ėjo į namą. Iš jo pusės jokio fizinio kontakto į A. Š. pusę viso incidento metu nebuvo. Jis nesivėlė į jokius ginčus, o kaltinamasis visą laiką rėkė ir vartojo necenzūrinius žodžius.

Apklausus liudytoją A. P., nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad atvykus pas kaltinamąjį apsižiūrėti namo, tuo metu tenai buvo tik A. ir M. Š.. Kiti asmenys, kur matėsi vaizdo įraše, atvyko vėliau. A. Š. paskambino giminaičiams ir po to policijai. Pirmiau atvyko giminaičiai, o po to - atvyko policijos pareigūnai. Jis pateikė policijos pareigūnams dokumentus, atvykę giminaičiai nekėlė konfliktų ir išvažiavo namo. D. ir J. buvo prieš įvykį ir jie paskui išvyko namo ir konflikte nedalyvavo.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad nukentėjusysis A. K. yra jo brolis. Tarp jo brolio ir kaltinamojo kilo konfliktas. Su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju konfliktų jokių nėra. Jo brolis yra bendro turto bendrasavininkas. Jis su broliu važiavo pas A. Š. apžiūrėti to namo ir tada kilo konfliktas. Jiems atvažiavus, kieme buvo A. Š., jis buvo neblaivus ir pradėjo iš karto šūkauti ir jiems grasinti. Nežino, ar jis žinojo, ko jie atvažiavo. Kaltinamasis buvo vienas kieme, po to atėjo jo sutuoktinė M. Jo brolis pasakė, ko atvažiavo, bet kaltinamasis jam neleido apžiūtėti namą. Kaltinamasis pats išsikvietė policiją, sakė, kad jie jį užpuolė. Laukė atvažiuojant policijos ir visi buvo kieme. Policija atvyko gal už 20-30 minučių. Brolis parodė jiems dokumentus, kad yra to namo bendrasavininkis. Vienas policininkas bendravo su juo, kitas policininkas - su jo broliu. Jis nematė to dokumento, kurį pareigūnams rodė brolis. Paskui pareigūnai leido užeiti į namą apsižiūrėti. Kaltinamasis pradžioje sutiko, bet kai brolis bandė užeiti į namą, tai jis griebė broliui už gerklės ir pradėjo jį smaugti. Paskui įsikišo pareigūnai. Skyrė brolį ir A. Š. ir jis, ir pareigūnai. Kai atskyrė, tai kaltinamąjį pareigūnai paguldė ant žemės, o jie buvo į namą užėję apžiūrėti, nes pareigūnai leido. Brolis buvo sužalotas ir jis važiavo į gydymo įstaigą. Jiems važiuojant brolis pasakė, kad jam skauda gerklę ir pradėjo dusti ir tada jis nuvežė brolį į ligoninės priėmimą. Ką ligoninėje jam darė, neatsimena. Po šio įvykio brolis jautėsi blogai, jis nemiegojo, negalėjo eiti į darbą dėl patirto smurto ir gal ir gydytojai jam neleido eiti į darbą. Iki šio įvykio brolis buvo sveikas ir pas gydytojus nesilankė, nebent dėl kokio peršalimo.

Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l.113-114) su parodymais sutiko, tuo metu geriau viską prisiminė. Ar buvo broliui skirtas gydymas, neprisimena. Po įvykio jo brolis lankėsi pas psichiatrus. Po įvykio brolis išsikėlė gyventi į Kauną. Su broliu bendrauja, bet ne dažnai. Įvykio vietoje jis nematė jokio G. Kai atvyko pareigūnai, po to atvažiavo J. ir D. Š.. Neatsimena, ar jau buvo po įvykio ar prieš įvykį, kai atvažiavo tie liudytojai. Kai atvažiavo pareigūnai, parodė jiems dokumentus, sakė, kad atvažiavo apžiūrėti namo. Nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus brolis turėjo ir jei kaltinamasis būtų paprašęs, tai būtų brolis juos parodęs. Nebuvo jokios kalbos, nes iš kaltinamojo buvo tik grasinimai ir keiksmažodžiai.

Liudytoja M. Š. -kaltinamojo sutuoktinė atsisakė duoti parodymus.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad įvykį prisimena, kad vyko kažkoks konfliktas. Atvyko du žmonės pas kaltinamąjį A. Š.. Į įvykio vietą važiavo pagal pranešimą. Buvo ten kažkas dėl turto nepasidalinimo. Su kuo važiavo į įvykio vietą, neatsimena. Atvykus rado du ar tris žmones. Paskui dar atvažiavo daugiau žmonių ir jis suprato, kad jie ten visi giminaičiai. Žodiškai konfliktavo kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Jie bandė išspręsti situaciją, kad nesipyktų, bet buvo labai sudėtinga, nes jie visi labai rėkė. Peržiūrėjo dokumentus ir kadangi dar ten vyko tik procesas, niekas nebuvo padalinta, tai jie nieko negalėjo padaryti. Po to įvyko grumtynės ir kaltinamąjį net ant žemės teko paguldyti, nes jis nukentėjusį buvo už kaklo sugriebęs ir buvo smaugimo manevras. Bandė atskirti ir kaltinamąjį parvertė ant žemės, kad nusiramintų.

Perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l.107-108), su parodymais sutiko. Atvykus į įvykio vietą, atvažiavo dar daugiau žmonių, bet kas ten atvažiavo, nelabai pamena. Žino, kad vienas iš atvažiavusių buvo D. Š., nes jį pažinojo iš anksčiau. Vienas žmogus pasiliko automobilyje. Atvykę asmenys buvo to kiemo teritorijoje. Tuo metu, ar jie buvo blaivūs, ar ne, neatsimena ir neatsimena, ar nustatinėjo neblaivumus. Kūno kameros įrašinėjo viską. A. Š. tikriausiai buvo neblaivus, nes jei nurodė apklausoje, kad neblaivus, tai reiškia, kad jis buvo neblaivus. D. Š. su kitais žmonėmis atvažiavo jau po fizinio konflikto. Konflikto metu buvo jis, jo kolega, Š. bei K. Tie žmonės, kurie atvyko ir norėjo įeiti į namą, buvo nukentėjusieji ir jie pateikė teismo nutartis, kad turtas dar nėra padalintas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai.

2023m. liepos 6d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apklaustas A. K. parodė, kad 2023 m. liepos 5d. apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko į jam priklausantį namą. Atvykus prie namo pagrindinių durų, sėdėjo A. Š., kuris jam yra giminaitis. Pamatęs jį A. Š. pradėjo agresyviai elgtis, šaukti ant jo, vartojo necenzūrinius žodžius ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, prašė policijos pagalbos. Jis stovėjo lauke, netoli pagrindinio namo įėjimo. Netrukus atvyko policija ir jis paaiškino A. Š., kad yra šio namo bendraturtis, parodė dokumentus. A. Š. matė dokumentus, policijos pareigūnai taip pat paaiškino, kad turi teisę į šį namą. Bandant jam įeiti į namą, A. Š. ranka sugriebė jį už kaklo ir pargriovė ant žemės, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Policijos pareigūnai asmenį atitraukė nuo jo. Vėliau įėjo į namą ir nusifotografavo, kad jam priklausantis turtas nebūtų sugadintas. Vėliau nuvyko į Marijampolės ligoninę, kad medikai jį apžiūrėtų. Apžiūrėję medikai nustatė jam paviršinį kaklo sužalojimą. Dėl turto vyksta teismo procesas, todėl A. Š. yra agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu (1 t., b.l. 9-16).

2023 m. liepos 6d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta A. K. kūno apžiūra. Apžiūros metu A. K. kairės pusės kaklo sritis yra paraudusi. Apžiūrėjus jo kūną kitų matomų kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 68-74).

Valstybinė teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 504/2023(09) nurodyta, jog kadangi A. K. teismo med. apžiūrai atvykęs nebuvo, o klinikiniais duomenimis konstatuotas kitos ir nepatikslintos gerklės (kaklo priekinės dalies) paviršinis sužalojimas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei A. K. 2023 m. liepos 5d. buvo suimta už kaklo, dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 42).

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. lapkričio 29 d. - gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-754/2023, kurio aprašomojoje falyje nurodyta, kad po įvykio, kurio metu tiriamasis nukentėjo, buvo paveikta jo psichologinė būsena, kreipėsi pagalbos pas psichikos specialstus, vartojo paskirtus vaistus, šiuometu tiriamojo dėmesio koncentracija normali, astenizacijos požymių nefiksuota, stebima pakankama psichinė pusiausvyra,visgi,fiksuojamas nerimas, pateikta išvada, kad A. K. po įvykio 2023 m. liepos 5d. konstatuotas psichikos sutrikimas - Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F 32.10); kuris yra priežastiniame ryšyje su tiriamojo atžvilgiu atlikta smurtine veika. Šiuo metu A. K. yra Psichiškai sveikas (Z00). Nukentėjusiojo A. K. psichikos sutrikimai yra nusikalstamų veiksmų (2023 m. liepos 5d. galimai patirto smurto iš A. Š.), padarytų jo atžvilgiu, pasekmė. Jam nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 97-99).

2023 m. liepos 6d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog dirbant su vyr. patruliu A. P., apie 20 val. 30 min., gavę pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), „Pranešėjo pažįstamas vyriškis atvažiavęs į pranešėjo namo kiemą kelia konfliktą, pranešėjas prašo policijos pagalbos, laukia“. Atvykę nurodytu adresu, rado kieme žodžiu konfliktuojančius A. Š. (akivaizdžiai neblaivus, nerišli kalba) ir A. K., kurie aiškinosi dėl jiems priklausančio namo. A. K. buvo atsivežęs dokumentus kaip įrodymą, jog yra bendrasavininkas su A. Š., tačiau Š. buvo nusiteikęs agresyviai, nenoriai bendravo, elgėsi neadekvačiai ir nesileido į kalbas. A. K. norėjo geranoriškai apsižiūrėti namo vidų, kad ateityje dalybų metu nebūtų piktybiškai kas nors gadinama, tačiau A. Š. jo nenorėjo įsileisti, nors pagal dokumentus, abu turi vienodą teisę į namą. A. K. einant pro duris, A. Š. sučiupo A. K. viena ranka už kaklo, tuomet jis ir vyr. patrulis A. P. atskyrė A. Š., kad paleistų A. K.. Kai konfliktas nurimo, A. Š. žmona M. Š. įsileido A. K. ir leido jam apžiūrėti namus, vyras po kelių minučių geranoriškai išėjo. Įvykis filmuotas vaizdo kamera (Body) (1 t., b.l. 32).

???2023 m. liepos 6d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijoje stovi dviejų aukštų medinis namas. Matosi medinės durys, prie kurių ir yra įvykio vieta. Teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, spec. eksperto rinkinys naudotas nebuvo. Jokių reikšmingų tyrimui daiktų paimta nebuvo (1 t., b. l. 20-25).

2023 m. liepos 11d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota atlikto skambučio 2023 m. liepos 5d. 21:32 Bendrajam pagalbos centrui 112 įrašo apžiūra. Įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau BPC) ir asmens, kuris prisistatė kaip A. Š.:

A. Š. sako - "Buvo pas mane policija atvažiavusi ir liepia man išsikraustyti, nu aš nežinau 10 metų čia gyvenu, čia mano tėvai mirę, dokumentus kažkokius čia kiša, kaip gyvenau, taip gyvenu, tai ką man dabar daryt".

BPC - "nesuprantu, pareigūnui jums sako išsikraustyti".

A. Š. -" nu taip".

BPC - "nu tai jeigu pareigūnai sako, jums rodo dokumentus, tai kodėl jūs mums skambinate".

A. Š. - "sako tu išsikraustyk ir viskas".

BPC - "nu tai pareigūnai, jeigu taip sako, tai matyt turi teisę taip sakyti, šiaip tai jie nesakys".

A. Š. - "tai aš čia deklaruotas, čia mano gyvenamoji vieta, o man sako išsikraustyti".

BPC - "ar pareigūnai jau išvažiavo".

A. Š.- "taip. jau išvažiavo. Aš čia 10 metų gyvenu. o man sako kraustykis".

BPC - "tai jūs nesupratote. kaip jums pareigūnai aiškino. kodėl jūs turite išsikraustyti".

A. Š. - "nesupratau. rodo dokumentus, kurių aš nesuprantu, atvažiuoja čia ant kiemo ir mane išmest nori".

BPC - "gerai, laukite, policija atvyks ir paaiškins (1 t., b.l. 116-118).

2023 m. liepos 7d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas į įvykį reagavusių pareigūnų "BodyCam" įrašas. Matosi, jog prie namo ateina du pareigūnai, juos pasitinka ateinantys du vyrai, kurie nueina pasikalbėti su vienu pareigūnu, o kitas pareigūnas eina link namo esančių žmonių, klausia, kas nutiko. Priėjęs vyresnio amžiaus vyras pasakoja pareigūnui, jog jį veja iš namų, liepia išsikraustyti, o dar niekas neaišku, vyksta teismai. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, jog jam buvo galva sudaužyta, pareiškimo nerašė ir nerašys. O dabar vėl siūlo į snukį, teigia „ko jis čia draskosi“. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, jog sklypas padalintas į 7 dalis ir dabar vyksta teismas. Kiti asmenys aiškina, kad vyksta teismai, tvarkomi dokumentai su notarais. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, kad „kodėl jis mane girtą paima už pakarpos ir sako dink iš čia, ko jam čia reikia“. Jaunesnis vyras aiškina, jog dar vyksta teismai, jis yra šio namo bendrasavininkas ir turi pilną teisę lankytis šiame name, turėti namo raktus. Vyrai vienas per kitą kalba apie tai, kas turi teisę į namą, kokia dalis kam priklauso. Vėliau pareigūnui paaiškinus, jog bendrasavininkai turi teisę patekti į namą, ten gyvenantis vyresnio amžiaus vyras sutinka įleisti kitą vyrą į namą, bet priėjus prie namo užtrenkia duris ir neleidžia. Vyrai toliau aiškinasi turtinius santykius dėl namo. Jaunesniam vyrui pradėjus eiti pro duris į namą, vyresnio amžiau vyras sugriebia ranka jaunesniam ties kaklu, nepaleidžia ir laiko, po ko abu vyrai pargriūna ant žemės, tuomet pareigūnai atskiria parkritusius vyrus. Pareigūnas klausia vyresnio amžiaus vyro, kodėl jūs puolat žmogų. Vyresnio amžiaus vyras atsako, jog jis nieko nepuolė. Pareigūnas pasako, jog „jūs smaugėt, puolėt žmogų“, o vyresnio amžiaus vyras pasako, jok jis ėjo į jo namą. Jaunesnis vyras apsižiūrėjęs namą išėjo į lauką ir pasakė, jog rašys pareiškimą (1 t., b. l. 119-121).

Marijampolės 2-ajame notaro biute sudaryta 2023 m. balandžio 25d. sutartis, pagal kurią K. Š. pardavė, o A. K. nupirko paveldėjimo teises į butą ir turtines teises, likusias po O. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) (2t.,b.l.130), mekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad gyvenamojo namo su kitais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), savininkas O. Š., įregistruotas 2021 m. rugpjūčio 30d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, įrašas galioja nuo 2021m. rugsėjo 9d., Marijampolės apylinės teismo 2021 m. laspkričio 26d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-7561-301/2021 uždrausta Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. Š. ir M. Š. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2t.,b.l.131-132). LITEKO duomenimis šioje byloje (Nr. e2-12-570/2024) 2024 m. vasario 23d. sudaryta taikos sutartis, panaikintos laikinos apsaugos priemonės.

Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes :

Atsižvelgus į nukentėjusiojo ir liudytojo R. K. parodymus, jie 2023 m. liepos 5d. atvyko prie kaltinamojo namų, norėdami apžiūrėti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti nepavyko, kadangi kaltinamasis neleido, iškvietė policijos pareigūnus.

Tai patvirtina 2023 m. liepos 11d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kai kaltinamasis, paskambinęs Bendrojo pagalbos centrui, nurodė, kad jam liepiama išsikraustyti iš gyvenamosios vietos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad į įvykio vietą važiavo pagal pranešimą. Buvo ten kažkas dėl turto nepasidalinimo. Atvykus rado du ar tris žmones. Žodiškai konfliktavo kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Jie bandė išspręsti situaciją, kad nesipyktų, bet buvo labai sudėtinga, nes jie visi labai rėkė. Peržiūrėjo dokumentus ir kadangi dar ten vyko tik procesas, niekas nebuvo padalinta, tai jie nieko negalėjo padaryti. Po to įvyko grumtynės ir kaltinamąjį teko net ant žemės paguldyti, nes jis nukentėjusį buvo už kaklo sugriebęs ir buvo smaugimo manevras.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 4d. liudytojas A. P. paaiškino, kad yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis. 2023 m. liepos pradžioje dirbo pamainoje kartu su A. S.. Vakare gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), jog pranešėjo pažįstamas atvažiavęs į jo namus ir kelia konfliktą. Atvykus minėtu adresu, kieme pasitiko A. Š. ir A. K.. Dar buvo kažkokia moteris. A. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, rėkė, kėlė žodinį konfliktą. A. K. pateikė jiems dokumentus, kuriuose, kaip suprato, buvo parašyta, jog abu minėti vyrai yra kaip bendrasavininkai namo, (duomenys neskelbtini). A. K. paaiškino, jog jis turi teisę patekti į minėto namo vidų, nes nori apsižiūrėti patalpas. A. Š. buvo agresyvus, kategoriškai atsisakė įleisti bendrasavininką į namą. Jie su kolega paaiškino, jog A. Š. gražiuoju turi įleisti A. K. į namą, nes jis turi pilną teisę įeiti į namą. Einant A. K. pro namo duris, A. Š. griebė A. K. už kaklo ir nepaleidęs laikė. Ar griebė viena ranka, ar abiem, šiuo metu neatsimena. Jie tada pamatę situaciją su kolega staigiai pribėgo prie abiejų vyriškių ir stengėsi atitraukti tą vyrą, kuris buvo sugriebęs A. K. už kaklo. Nuo bandymo išskirti vyrus jie susvirduliavo, įvyko sąmyšis, abu vyrai pargriuvo ant žemės. Tada jie su kolega pasivedė A. Š. kiek toliau ant pievelės, prilaikė, jog jis daugiau nekeltų grėsmės. Numalšinę konfliktą išvyko, o A. K. paaiškino, jog šiuo metu pareiškimo nerašys, atvyks vėliau (1 t., b. l. 107-108).

2023 m. liepos 7d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykį reagavusių pareigūnų "BodyCam" įrašo apžiūra. Matosi, jog prie namo ateina du pareigūnai, juos pasitinka ateinantys du vyrai, kurie nueina pasikalbėti su vienu pareigūnu, o kitas pareigūnas eina link namo esančių žmonių, klausia, kas nutiko. Priėjęs vyresnio amžiaus vyras pasakoja pareigūnui, jog jį veja iš namų, liepia išsikraustyti, o dar niekas neaišku, vyksta teismai. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, jog jam buvo galva sudaužyta, pareiškimo nerašė ir nerašys. O dabar vėl siūlo į snukį, teigia „ko jis čia draskosi“. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, jog sklypas padalintas į 7 dalis ir dabar vyksta teismas. Kiti asmenys aiškina, kad vyksta teismai, tvarkomi dokumentai su notarais. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, kad „kodėl jis mane girtą paima už pakarpos ir sako dink iš čia, ko jam čia reikia“. Jaunesnis vyras aiškina, jog dar vyksta teismai, jis yra šio namo bendrasavininkas ir turi pilną teisę lankytis šiame name, turėti namo raktus. Vyrai vienas per kitą kalba apie tai, kas turi teisę į namą, kokia dalis kam priklauso. Vėliau pareigūnui paaiškinus, jog bendrasavininkai turi teisę patekti į namą, ten gyvenantis vyresnio amžiaus vyras sutinka įleisti kitą vyrą į namą, bet priėjus prie namo užtrenkia duris ir neleidžia. Vyrai toliau aiškinasi turtinius santykius dėl namo. Jaunesniam vyrui pradėjus eiti pro duris į namą, vyresnio amžiau vyras sugriebia ranka jaunesniam ties kaklu, nepaleidžia ir laiko, po ko abu vyrai pargriūna ant žemės, tuomet pareigūnai atskiria parkritusius vyrus. Pareigūnas klausia vyresnio amžiaus vyro, kodėl jūs puolat žmogų. Vyresnio amžiaus vyras atsako, jog jis nieko nepuolė. Pareigūnas pasako, jog „jūs smaugėt, puolėt žmogų“, o vyresnio amžiaus vyras pasako, jok jis ėjo į jo namą. Jaunesnis vyras apsižiūrėjęs namą išėjo į lauką ir pasakė, jog rašys pareiškimą (1 t., b. l. 119-121).

Minėtas įrašas buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu.

2023 m. lapkričio 29 d. - gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-754/2023 pateikta išvada, kad A. K. po įvykio 2023 m. liepos 5d. konstatuotas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); kuris yra priežastiniame ryšyje su tiriamojo atžvilgiu atlikta smurtine veika. Šiuo metu A. K. yra Psichiškai sveikas (Z00). Nukentėjusiojo A. K. psichikos sutrikimai yra nusikalstamų veiksmų (2023m. liepos 5d. galimai patirto smurto iš A. Š.), padarytų jo atžvilgiu, pasekmė. Jam nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 97-99).

Nors baigiamųjų kalbų metu gynėjas kritikavo nustatytą nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau prašymų ryšium su atlikta ekspertize neturėjo, o teismas neturi pagrindo abejoti atlikta 2023 m. lapkričio 29 d. - gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize.

Nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto sužalojimo patvirtina liudytojai R. K., A. P., policijos pareigūnų kūno kamerų įrašas, anksčiau paminėtas ekspertizės aktas.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu, teigdamas, kad kaltinamasis sugriebė jam už kaklo ir pargriovė ant žemės.

Nukentėjusiojo apklausose smurto veiksmų pobūdis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau išanalizuoti liudytojų parodymai, ekspertizės aktas, policijos pareigūnų kūno kameros įrašo apžiūra. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Liudytoja M. Š., būdama kaltinamojo sutuoktine, atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023m. liepos 7d. M. Š. apklausta kaip liudytoja parodė, kad yra A. Š. žmona. Jie su vyru gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023m. liepos 5d. vakare į namų kiemą atvažiavo automobilis, iš jo išlipo R. K. ir A. K.. Šie vyrai yra jos vyro sūnėnai. Pasibeldė į duris, jos vyras atrakino duris ir išėjo į lauką, ji liko name. Būdama name išgirdo triukšmą kieme, tada išėjo į kiemą. A. sėdėjo ant namo durų slenksčio, o A. su R. šaukė, kad duotų raktus ir aiškino nuosavybės teises dėl namo. A. su R. norėjo eiti į namą. Ji pasakė, kad neleis, ir prašė parodyti dokumentus, bet jai nieko nerodė. A. pastūmė A., praeidamas ją pečiu stumtelėjo, bet jos nesužalojo, ji jokio skausmo nejautė, dėl pastūmimo pretenzijų neturi. A. su R. norėjo įeiti į namą. Dar matė, kad A. jos vyrui A. spyrė į šoną. Matė, kad kai vyko susistumdymas, tai A. skėtriojo rankom, gynėsi nuo A., gal tada buvo palietęs rankomis, bet kad jos vyras apkabintų ranka ir parmestų ant žemės A., to nematė. Po to jos vyras skambino 112 ir išsikvietė policiją, ir dar prie policijos A. su jos vyru stumdėsi. Ji buvo blaivi, o jos vyras buvo neblaivus. Jau keli metai vyksta konfliktai su A. K. dėl turtinių santykių. Namas, kuriame jie su vyru A.gyvena, priklauso septyniems savininkams, dėl ko ir vyksta konfliktai. Stumdėsi ir spardėsi tik A. K., o R. K. tik buvo kartu (1 t., b. l. 110-111).

Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameros įrašą, liudytojos nurodytų aplinkybių dėl stumdymosi ir spardymosi nenustatyta. Kadangi liudytojos parodymų nepatvirtina kiti teisiamaojo posėdžio metu surinkti įrodymai, teismas nesivadovauja liudytojos parodymais dėl smurto veiksmų atlikimo.

Kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, jog nežino, ar jis A. K. paėmė už kaklo, ar už šono, pastūmė jį ir jis parkrito.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 7d. A. Š. apklaustas kaip įtariamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad neprisipažįsta, kadangi jis nesugriebė A. už kaklo ir jo neparmetė. 2023 m. liepos 5d. po pietų, į vakarą, tikslios valandos neatsimena, į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo sūnėnas A. K.. Namuose minėtu adresu buvo jis su žmona M. Š.. Buvo užsirakinę duris. Į namo duris pabeldė A. K.. Jis atrakino duris ir išėjo kartu su žmona pakalbėti su sūnėnu. Pamatė, kad A. atėjęs su broliu R. K.. A. jam pasakė, jog atiduotų namo raktus. Jis atsakė, kad neduos raktų. Tada A. K. pradėjo jį mušti kumščiais ir spardyti kojomis į šonus. Kiek kartų sudavė smūgius ir spyrė, neskaičiavo, bet tikrai kelis kartus. Žmona pradėjo rėkti, jis pasitraukė ir paskambino 112, kvietė policiją. Atvyko policija ir atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog namas, kuriame gyvena, priklauso 7 savininkams, tarp kurių yra jis ir A. K.. Supranta, kad į namą gali įeiti ir A. K., jis jam tada leido įeiti į namą. Jis stovėjo prie namo durų, o A. K. praeidamas jį pečiu truputį stuktelėjo, tai jis tada ranka A. taip pat stuktelėjo, ar stumtelėjo į petį, bet aplink kaklą A. neapkabino ir ant žemės neparmetė. Jis buvo neblaivus. Jis kartu į namą nėjo, laukė lauke. Namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jo tėvų, po kurių mirties namas atiteko visiems broliams, seserims, iš viso jų yra septyniese. Šiame name jis gyvena apie 10 metų. Dėl šio namo vyksta konfliktai tarp jo ir A. K.. A. K. yra sesers A. K. sūnus (2 t., b. l. 25-26).

2024 m. sausio 11d. papildomai apklaustas įtariamasis A. Š. kaltu neprisipažino, nurodė, kad tvirtina pirmoje apklausoje duotus parodymus. Jis A. K. ranka nesuėmė, nesmaugė ir ant žemės neparmetė (2 t., b. l. 30).

Kaltinamasis nesutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, aiškindamas, jog parodymų neskaitė, nes neturėjo akinių, parodymai surašyti, užduodant jam klausimus.

Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, po protokolais esantys įrašai (padaryti kaltinamojo) ir kaltinamojo parašai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė, atlikusi kaltinamojo apklausą, sudarė jam galimybę susipažinti su apklausos protokolu, kaltinamasis protokolą perskaitė, nurodė, kad surašytas teisingai, jo apklausa buvo atliekama, užduodant klausimus ( 2t., b.l.25-26, 30).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstamos veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, tai yra 2023m. liepos 5d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sugriebė A. K. už kaklo ir jį pargriovė ant žemės, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą, ir padarė psichikos sutrikimą - vidutinio sunkumo depresijos epizodą, nepatikslintą kaip atsirandantį postnataliniu periodu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas, kurio nukentėjusysis neatsisakė ir teisiamojo posėdžio metu.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui. Nors kaltinamajam nebuvo nustatytas girtumas, tačiau teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą dėl jo neblaivumo : ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad jis buvo neblaivus. Nukentėjusysis, liudytojai M. Š., R. K. A. P. nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Peržiūrėjus teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnų kūno kameros įrašą, matosi neadekvatus kaltinamojo elgesys įvykio vietoje.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teistas, LITEKO duomenimis 2022 m.gruodžio 22d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, įvykdžius 2000 eurų baudos išieškojimą (2t.,b.l.5-10), dirbo iki 2024 m. sausio 5d. (duomenys neskelbtini) (2t.,b.l.16-17), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (2t., b.l.19).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydis parinktinas didesnis nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui, vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Negavus kaltinamojo sutikimo, švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis -viešieji darbai, neskiriama.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti ( 2t.,b.l.31-33).

Byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinių ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašo priteisti iš A. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 91,40 Eur žalą, pervedant pinigus į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000. Ieškinyje nurodyta, jog Informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos: A. K. 2023m. liepos 5d. VšĮ Marijampolės ligoninėje suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga bei atlikta kompiuterinė tomografija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau -PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 91,40 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministro 2022m. lapkričio 3d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priemokų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo”, Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16d. įsakymu Nr. V-1073 „Dėl specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2005m. balandžio 27d. įsakymu Nr. V-304 “Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. A. Š. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 6.246 str., 6.248 str.), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus A. K., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 str., 6.247 str.). CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos adyginimo.Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų (1 t., 134-137).

Atsižvelgus į civilinyje ieškinyje nurodytus juridinius pagrindus, į tai, jog nukentėjusiajam asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos, nes jį sužalojo kaltinamasis, nustačius priežastinį ryšį bei atsižvelgus į CK 6.280 straipsnio reikalavimus, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos duomenimis ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 91,40 Eur žalai atlyginti, pervedant pinigus į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Byloje nukentėjusiojo A. K. įgaliotas atstovas advokatas Renas Bradūnas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 281 eurą patirtai turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjęs - civilinis ieškovas (toliau - Ieškovas) patyrė fizinį, dvasinį skausmą, išgyvenimus, iš esmės pasikeitė jo gyvenimas, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas. Fizinis skausmas, kurį neteisėtais veiksmais padarė kaltinamasis, buvo sukeltas sugriebiant Ieškovą už kaklo, jį spaudžiant bei parverčiant ant žemės. Nors sveikatos sutrikdymas dėl tokių neteisėtų veiksmų ir nebuvo nustatytas, tačiau fizinis skausmas buvo sukeltas, jį Ieškovas išgyveno ir dar kurį laiką po paties incidento. Po patirtų sužalojimu, taip pat likusių liekamųjų reiškinių, Ieškovui pasireiškė ir psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, Ieškovui pasireiškė nuolatinis nerimas, baimė, nemiga, dėl ko jis buvo priversta keiptis med. pagalbos į UAB „Medgintras“ psichiatrus, kur jam buvo skirtas gydymas antidepresantais, nerimą mažinančiais bei smegenų veiklą stiprinančiais vaistais. Dėl šioje gydymo įstaigoje nustatyto (duomenys neskelbtini), gydymas truko apie keturis mėnesius medikamentiniu būdu išrašant vaistus - alprazolamą, Tiapridą, melatoniną. Taip pat gydytojas skyrė apsilankymus pas medicinos psichologą, kuris Ieškovui suteikė septynias konsultacijas, po kurių jo būklė kažkiek pagerėjo. 2023 m.lapkričio 29d.- 2023m. gruodžio 4d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-754/2023 Ieškovui konstatuotas (duomenys neskelbtini); Ieškovo psichikos sutrikimai yra nusikalstamų veiksmų – 2023m. liepos 5d. galimai patirto smurto iš A. Š., padarytų jo atžvilgiu, pasekmė. Šis sveikatos sutrikimas yra kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat Ieškovas patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, baimę, bendravimo galimybių sumažėjimą, pasikeitė jo gyvenimų eiga. Dėl sužalojimų Ieškovui po įvykio teko iškęsti didžiulį fizinį skausmą, nepatogumus, gyvenimas po įvykio iš esmės pasikeitė. Anksčiau gyvenęs pakankamai aktyvų gyvenimo būdą - lankydavo draugus, bičiulius, kultūrinius renginius - teatrą, kiną. kavines, kitokio pobūdžio šventes, renginius, po įvykio apie keturis mėnesius negalėjo to daryti, nes dėl pakrikusios psichikos būklės vengė viešų vietų, susibūrimų, jautė baimę bendraudamas su kitais asmenimis, ne artimaisiais. Tik praėjus gydymo tiek medikamentais, tiek psichologo konsultacijoms jo psichikos būklė stabilizavosi, praėjo baimės, nesaugumo jausmas.

Psichikos sutrikimai buvo priežastis ir to, jog Ieškovas ilgą laiką negalėjo visavertiškai išsimiegoti, kadangi visų pirma buvo sunku užmigti, o užmigus miegas nebuvo gilus, ramus, Ieškovas nuolatos pabusdavo, po ko būdavo sunku vėl užmigti. Dėl miego trūkumo buvo jaučiamas nuolatinis nuovargis, liek fizinis, tiek moralinis, dėl ko buvo sunku susikaupti darbui, laisvalaikiui. Ieškovas tapo dirglus, jautrus, nervingas, susijaudindavo dėl menkiausių dalykų, smulkmenų, prarasdavo savitvardą. Dėl šių priežasčių tapo sunkiau bendrauti su artimaisiais, giminaičiais, pažįstamais, draugais. Psichikos sveikatos sutrikimai buvo priežastis to, jog Ieškovas negalėjo dirbti, jam pakankamai ilgam laikotarpiui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nedarbingumas truko ilgiau nei mėnesį laiko, tai yra nuo 2023 m. liepos 12d. iki 2023m. rugpjūčio 14d. Todėl, atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, liekamuosius reiškinius tiek fizinėje, tiek psichinėje sveikatoje, su tuo susijusius dvasinį, psichologinį skausmą, šoką, stresą, išgyvenimus, gyvenimo kokybės praradimą, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą kaip neturtinę žalą Ieškovas vertina neturtinę žalą 3 000 eurų. Turtinę Ieškovo patirtą žalą sudaro jo perkami medikamentai, Ieškovas išleido 107,95 euro, už apsilankymus pas gydytoją bei psichologą UAB „Medgintras“ sumokėjo 140 eurų. Kurui važiuojant pas gydytojus, taip pat pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus Ieškovas išleido 39 eurus.Taigi, viso Ieškovas patyrė 287,65 euro išlaidų, kurias turėtų kompensuoti kaltinamasis (2 t., b.l.68-69).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. K. lankėsi 2023m. liepos 14d. 09.00 val., 2023 m. liepos 17d. 16.00 val., 2023 m. liepos 19d.16.00 val., 2023 m. liepos 26d. 15.00 val., 2023m. rugpjūčio 9d. 16.00 val., UAB „Medgrintas“ pas medicinos psichologą A. P., 2023 m. liepos 26d. 13.20 val., 2023 m.liepos 31d. 13.40 val. – pas gydytoją psichiatrą Roką Ryselį, kurio pasirašyti elektroniniai receptai, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), skirtas medikamentinis gydymas – (duomenys neskelbtini) ( 2t.,b.l.70-79), nukentėjusiojo pristatyti čekiai ( 2 t., b.l. 86), PVM sąskaitos-faktūros : 2023 m. liepos 26d. dėl psichologo konsulacijos, informacinio pobūdžio pažymos išdavimo -35 eurai, 2023 m. liepos 19d., 2023 m. rugpjūčio 9d. dėl individualios psichoterapijos -35 eurai, 35 eurai, 2023 m. liepos 17d. dėl individualaus psichoterapijos pokalbio-35 eurai ( 2t.,b.l.86-88,106).

Vertindamas nukentėjusiojo pateiktus įrodymus dėl turtinės žalos bei atsižvelgdamas į nukentėjusiojo parodymus, teismas laiko, jog nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti jam turtinę žalą pagrįstas, įrodytas, todėl turi būti tenkinamas. Nukentėjusiajam turtinė žala kilo dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis vyko pas gydytojus, turėjo kuro ir konsultacijų išlaidų, pirko ir naudojo jų paskirtus vaistus. Atsižvelgus į šias aplinkybes, iš kaltinamojo priteistina 287, 65 eurai turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

Nukentėjusysis neturtinę žalą sieja su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, dėl kurių patyrė fizinį skausmą, psichikos sveikatos sutrikimus, dėl kurių buvo nedarbingas ilgiau nei mėnesį nuo 2023 m. liepos 12d. iki 2023 m. rugpjūčio 14d. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai įrodo, kad nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus, vartojo jų paskirtus vaistus.

Nors gynėjas baigiamųjų kalbų metu kritikavo nukentėjusiajam paskirtus vaistus, tačiau įrodymų tyrimo metu prašymų, susijusių su nukentėjusiojo gydymu, neturėjo, o teismas neturi pagrindo netikėti paskirtais specialisto- gydytojo vaistais, kuriuos nukentėjusysis pirko ir vartojo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų konstatuotas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); kuris yra priežastiniame ryšyje su tiriamojo atžvilgiu atlikta smurtine veika. Šiuo metu A. K. yra Psichiškai sveikas (Z00). Nukentėjusiojo A. K. psichikos sutrikimai yra nusikalstamų veiksmų (2023 m. liepos 5d. galimai patirto smurto iš A. Š.), padarytų jo atžvilgiu, pasekmė. Jam nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 97-99).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto ekspertizės išvadoje konstatuoto sužalojimo nukentėjusysis jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir dėl panaudoto smurto jo atžvilgiu jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visgi, sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas jam nebuvo reikalingas, nukentėjusysis buvo nedarbingas, gydėsi ambulatoriškai, jam buvo suteiktos gydytojų konsultacijos, skirti medikamentai. Savaime suprantama, kad po netikėto užpuolimo ir sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, neigiamas emocijas. Nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta tyčia. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, nukentėjusiajam taikytą gydymą ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati kaltinamojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms.

Taip pat byloje pinigų priėmimo kvitai įrodo, kad nukentėjusįjį byloje atstovavo advokatas, kuriam jis sumokėjo 1900 eurus už atstovavimą ir dokumento parengimą ( 2t., b.l.152-154).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisiama 1900 eurų nukentėjusiojo naudai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, diskas su įrašytu pokalbiu tarp Bendrojo pagalbos centro ir pranešėjo bei pareigūnų BodyCam įrašais, esantys byloje, paliekami byloje (1 t., b. l. 115).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (metų) ir 2 mėnesių (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros,vietoj jos skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus : įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti turtinę 287,65 eurų žalą.

Išaiškinti nuteistajam, kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Nuteistasis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. Š. 287, 65 eurus turtinei žalai, 1500 ( vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, 1900 ( vieną tūkstantį devynis šimtus) eurų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. Š. 91,40 eurą žalai atlyginti,pervedant pinigus į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, diską su įrašytu pokalbiu tarp Bendrojo pagalbos centro ir pranešėjo bei pareigūnų BodyCam įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė