Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės E. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) statybų sektoriuje, pagrindinio išsilavinimo, elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. vengė išlaikyti vaiką, o būtent jis turėdamas pareigą pagal 2012 m. sausio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, bei 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, mokėti lėšas nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį po 115,85 Eur, bei nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 200,00 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatytą tvarką, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 4 d. mėnesio iki 2019 m. birželio mėn. lėšas vaiko išlaikymui mokėjo nepastoviai ir nelygiomis sumomis, o laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. balandžio 1 d., būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas 3080,42 Eur. Tokiu būdu D. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su S. V. susituokė maždaug prieš 13 metų. Maždaug po dvejų metų jiems gimė dukra - K. B.. Jis santuokoje su žmona išgyveno apie metus laiko. Jiems išsiskyrus, jam buvo priteista mokėti K. B. išlaikymui po 400 litų kas mėnesį. Šią sumą jis mokėjo, kol Lietuvoje buvo įvestas euras. Tada pakeitus litus į eurus, ši suma buvo konvertuota į eurus. Vėliau buvo naujas teismas, kuriame K. B. išlaikymui jam buvo priteista mokėti po 200 eurų. Kai išsiskyrė su S. V., jis dirbo Lietuvoje. Jam dirbant, pinigai K. B. išlaikymui buvo išskaičiuojami iš jo atlyginimo. Pinigus iš atlyginimo išskaičiuodavo antstolis. Jis Lietuvoje dirbo įvairiuose darbuose. Buvo ir toks laikas, kai jis nedirbo ir negavo jokių pajamų. Kokiu laikotarpiu tai buvo, neprisiminė. Jis taip pat kai kuriuo metu buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau kada, neatsiminė. Jis vienu metu buvo išvykęs į Angliją, kur taip pat dirbo, tačiau ten dirbant jam lūžo koja. Po to, jis grįžo į Lietuvą ir tęsė gydymą Lietuvoje. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę (tai galėjo būti maždaug 9 ar 10 m. po skyrybų). Jis nei Lietuvoje nei Anglijoje jokių išmokų negavo, nes Anglijoje dirbo nelegaliai. Medicininį gydymą Anglijoje jam padengė darbdavys. Po Anglijos grįžęs į Lietuvą nedirbo apie metus, nes negalėjo vaikščioti, gydėsi koją. Vėliau dirbo įvairiuose darbuose, o kai išeidavo iš darbo, ieškodavosi kito, arba registruodavosi darbo biržoje. Kartais darbą surasti būdavo sunku, nes neturėjo patirties. Kiek dirbo Lietuvoje, tiek pinigai K. B. išlaikymui jam būdavo išskaičiuojami iš jo darbo užmokesčio. Vėliau jis išėjo iš darbo ir kurį laiką šiuos pinigus mokėjo savarankiškai iš sutaupytų pajamų. Nuo 2019 m. birželio mėnesio pinigų K. B. išlaikymui jis nebemoka, nes nebeturi pajamų. Nuo 2019 m. birželio mėnesio jis dirbo Švedijoje ir ten gaudavo atlyginimą. Jis (duomenys neskelbtini) dirba iki šiol. Šiuo metu per mėnesį gauna apie 1500 eurų. Jis K. B. nemokėjo išlaikymo, kadangi nuo 2019 m. jam yra sunki situacija. Jis (duomenys neskelbtini) turi kitą šeimą. (duomenys neskelbtini) gyvena su žmona ir dukra. Jie nuosavo būsto neturi, todėl būstą nuomojasi. Jo žmona šiuo metu nedirba ir augina jų dukrą. Žmona jokių pajamų šiuo metu negauna. Jo dabartinė žmona gavo motinystės išmoką, kol dukrai suėjo 8 mėnesiai, gaudavo apie 400 eurų. Dukrai šiuo metu yra 2 metai. Jis pats neišgali išlaikyti šeimos. Jie turi pasiėmę tris paskolas, kurias kiekvieną mėnesį turi apmokėti. Jis karantino metu ne visą laiką turėdavo darbo. Jo pajamos buvo nepastovios. Dėl to ir negalėjo sumokėti pinigų K. B. išlaikymui. Jis žino, kad turi mokėti išlaikymą K. B. ir jo nevengia. Neužilgo turi pradėti dirbti jo žmona, atsiras daugiau pajamų ir mano, kad tuomet galės vėl pradėti mokėti išlaikymą dukrai. Dėl to, kad negalėjo sumokėti pinigų K. B. jis gailisi ir tikrai artimiausiu metu pasistengs jai vėl pradėti mokėti išlaikymą. Jis, kai galėjo ir turėjo pinigų, išlaikymą jai mokėjo. Jis niekur nebėga ir nesislepia. Jis šiuo metu likusio įsiskolinimo sumokėti negali. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 138-141).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš 2021 m. kovo 23 d. pareiškimo ir jo priedų matyti, kad D. B., turėdamas pareigą pagal 2012 m. sausio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, bei 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, mokėti lėšas nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį po 115,85 Eur, bei nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 200,00 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatytą tvarką, laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 4 d. mėnesio iki 2019 m. birželio mėn. lėšas vaiko išlaikymui mokėjo nepastoviai ir nelygiomis sumomis, o laikotarpyje nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. balandžio 1 d. būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas 3080,42 Eur (1 t., b.l. 1-14).

Iš 2012 m. sausio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad nuo 2011 m. liepos 4 d. D. B. dukters K. B. išlaikymui buvo priteista mokėti po 400 Lt (115,85 eurų), mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (1 t., b.l. 44-49).

Iš 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties matyti, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. D. B. dukters K. B. išlaikymui buvo priteista mokėti po 200 eurų, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kol vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą (1 t., b.l. 6-8).

N. S. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. B. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. B.. Ji 2012 m. vasario 23 d. su D. B. išsiskyrė. Pagal 2012 m. sausio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą buvo nustatyta, kad D. B. dukros išlaikymui privalo mokėti po 400 litų kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. D. B. išlaikymą privalėjo mokėti nuo 2011 m. liepos 4 d., tačiau kartais jį mokėdavo, o kartais ne. Ji prie pareiškimo yra pridėjusį pažymą, kurioje matyti kada D. B. ir kokią sumą mokėjo vaiko išlaikymui, o kada ne. Šie duomenys yra sudaryti pagal jos banko sąskaitą. D. B. pinigus visada pervesdavo į jos banko sąskaitą. Dažniausiai pinigus vesdavo ne jis pats, pinigai būdavo išskaičiuoti, kai D. B. dirbdavo. Kadangi iš D. B. pinigus gaudavo ne visada, kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Kada kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir kiek bei kada fondas pervedė jai pinigų, nurodyta pažymoje, kurią pridėjo prie pareiškimo. 2018 m. pabaigoje ji vėl kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kad būtų priteistas didesnis išlaikymas dukrai. 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta, kad D. B. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį iki vaiko pilnametystės mokės K. B. išlaikymui po 200 eurų. D. B. pagal šį sprendimą pinigus jai mokėjo iki 2019 m. gegužės mėnesio. Po to ir iki šiol, jai pinigų nebepervedė. Nuo 2021 m. kovo mėnesio ji kreipėsi į Sodrą dėl išmokos vaiko išlaikymui, tačiau iš ten iki šios dienos dar nėra gavusi nei vienos išmokos. D. B. po skyrybų su dukra visiškai nebendrauja. Jokių dovanų, nei papildomų pinigų dukra iš jo nėra gavusi. Ji pati su D. B. jau seniai nebendrauja. Kiek jai žinoma, D. B. maždaug prieš 5 metus pradėjo važinėti ir dirbti į Švediją. Iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad jis apie vienerius metus gyvena (duomenys neskelbtini). D. B. adresas ir visi turimi jo duomenys nurodyti jos pareiškime. Jis ištrynė ją iš visų kontaktų ir ji su juo nebegali susisiekti. Nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2021 m. kovo 30 d. D. B. dukters K. B. išlaikymui yra sumokėjęs, bei iš jo išieškota - 13207,92 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. balandžio 1 d. yra 3080,42 eurų (1 t., b.l. 40-43).

Iš 2021 m. kovo 30 d. antstolės V. D. pažymos apie išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui matyti, kad antstolės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo iš D. B. dukters K. B. išlaikymui. Pažymoje nurodyta, kad D. B. išlaikymą dukrai mokėjo tik antstolio raginamas, ne kas mėnesį, priverstine tvarka iš darbo užmokesčio, kai buvo įsidarbinęs Lietuvoje ir piniginių lėšų atskirai pervestų į skolininko sąskaitas. Jis turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Nuo 2018 m. kovo 30 d. Lietuvos teritorijoje nedirba. Keletą metų dirba užsienio valstybėse, tačiau vaiko išlaikymui pinigų neskiria. Nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. D. B. dukters K. B. išlaikymui privalėjo sumokėti 16288,34 eurų. Nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2021 m. kovo 30 d. išieškotoja S. A. yra gavusi 13207,92 eurų sumą. Išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. balandžio 1 d. – 3080,42 Eur (1 t., b.l. 60-61).

2021 m. gegužės 3 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) civilinio registro duomenimis D. B. pateikė (duomenys neskelbtini) mokesčių tarnybai informaciją apie 287 000 Švedijos kronų pajamas už 2020 metus (1 t., b.l. 68).

2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba pateikė (duomenys neskelbtini) mokesčių institucijų informaciją apie D. B. pajamas per 2018-2020 metus (b.l. 69-79).

Iš byloje esančio Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 6 d. rašto matyti, kad D. B. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. Darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai. Nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d. darbo paieška nutraukta, nes nustatytu laiku neatvyko priimti pasiūlymo dirbti. Laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 4 d. iki paklausimo dienos asmeniui išmokos nebuvo mokamos (1 t., b.l. 82).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus matyti, kad S. A. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. išmokėta 1820,68 Eur (1 t., b.l. 91-93).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 3 d. rašto matyti, kad D. B. šioje įmonėje dirbo nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. birželio 12 d. D. B. jo atleidimo dieną buvo išmokėtas pagrindinis atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas - 131.22 Lt (38,03 Eur) Vykdomųjų raštu darbuotojo darbo metu nebuvo gauta (1 t., b.l. 96).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, kad D. B. šioje įmonėje dirbo 2013 m. spalio 1 d. Atlyginimas buvo išmokėtas tą pačią dieną - 63,45 Lt (18.39 Eur). Jei ir buvo gautas vykdomasis raštas, tai pinigų išskaičiuoti nebuvo galimybės, nes darbuotojas dirbo tik vieną dieną (1 t., b.l. 104-105).

Iš 2021 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, kad D. B. dirbo įmonėje nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Priskaičiuotas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. sausio 31 d. - 407.25 Eur, nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d.- 946,77 Eur, nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 16 d. - 421.47 Eur. Įmonė buvo gavusi antstolio vykdomąjį raštą ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 16 d. išskaičiavo ir pervedė antstoliui -164,22 Eur (1 t., b.l. 108).

Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad D. B. į VŠĮ (duomenys neskelbtini) nesikreipė ir joje nebuvo gydomas dėl kojos lūžio (1 t., b.l. 114).

Iš 2021 m. gegužės 18 d. Sodros pateiktų duomenų matyti, kad D. B. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 12 d. registruotas kaip dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Jam išmokėta atleidimo išmoka. Laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. D. B. registruotas, kaip dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Jam išmokėta atleidimo išmoka. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. registruotas kaip dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Jam buvo išmokėta atleidimo išmoka. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. registruotas, kaip dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu jam buvo mokėtas atlyginimas bei atleidimo išmoka. Atlyginimas nemokėtas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. kovo 16 d. registruotas kaip dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu D. B. buvo mokamas atlyginimas bei atleidimo įmoka. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. D. B. registruotas kaip dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu D. B. mokėtas atlyginimas bei atleidimo išmoka (1 t., b.l. 115-117).

Iš gyventojų registro išrašo duomenų matyti, kad nuo 2018 m. balandžio 13 d. D. B. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 118-119).

Iš Sodros duomenų išrašo matyti, kad D. B. dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 12 d.; nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d.; nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.; nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.; nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. vasario 28 d.; nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. kovo 16 d.; nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (1 t., b.l. 120).

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad D. B. vengė išlaikyti vaiką, o būtent jis, turėdamas pareigą pagal 2012 m. sausio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą bei 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, mokėti lėšas nepilnametės dukters K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį po 115,85 Eur, bei nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 200,00 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatytą tvarką, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 4 d. mėnesio iki 2019 m. birželio mėn. lėšas vaiko išlaikymui mokėjo nepastoviai ir nelygiomis sumomis, o laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. balandžio 1 d. būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė įsiskolinimas 3080,42 Eur. Tokiu būdu D. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Tokie kaltinamojo D. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje kaltinamasis D. B. padarė vieną tyčinį trunkamojo pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika nukreipta į vaiko teisę į jo materialinį išlaikymą. Teismas įvertina tai, jog kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis byloje esančiais duomenimis dirba Švedijoje. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – vedęs, profesinio išsilavinimo, anksčiau vieną kartą teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, tačiau paskirtą bausmę atlikęs ir teistumas jam išnykęs.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. B. bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant mažesnę jos trukmę, nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei D. B. charakterizuojančius duomenis, teismas D. B. skiria įpareigojimą – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.). Teismo vertinimu aptartas įpareigojimas, kuris skirtinas vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (1 t., b.l. 147).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.