- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1300-480/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Z. S., J. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Z. S., J. Ž. dėl savavališkos statybos nugriovimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų D. S., Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė; Inspekcija) ieškinį ir nustatė atsakovėms Z. S. ir J. Ž. 18 (aštuoniolika) mėnesių terminą įteisinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas taip pat nurodė, kad per minėtą terminą neįteisinus pastato, atsakovės per 3 (tris) mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis privalės pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovėms nepašalinus savavališkos statybos padarinių – suteikė Inspekcijai teisę (leidimą) nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių.
2. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismo sprendimo įvykdymas toje dalyje, kuria atsakovėms nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, buvo atidėtas 12 mėnesių terminui, o Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi šį terminą atidėjo dar 18 mėnesių.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo terminą iki 2024 m. vasario 24 d. imtinai. Minėta teismo nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d.
4. 2024 m. vasario 22 d. atsakovė Z. S. pateikė teismui prašymą nustatyti Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymo terminą iki 2026 m. vasario 24 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovės Z. S. (toliau – ir atsakovė) prašymą tenkino ir nustatė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo terminą iki 2026 m. vasario 24 d. (įskaitytinai) (b. l. 24-31)
6. Teismas pažymėjo, kad nėra keliamas klausimas dėl atsakovių Z. S., J. Ž. ir trečiojo asmens D. S. sunkios turtinės padėties, todėl vertino kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. ar egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti atsakovės Z. S. prašymą ir nustatyti papildomą terminą, kaip objektyviai būtiną galutinai atlikti visus kitus reikalingus veiksmus įteisinti statinį. Konstatavo, kad atsakovės Z. S. pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojo parodymai patvirtina, kad po 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties atsakovė, veikdama kartu su sūnumi D. S., aktyviai ir kiek įmanoma maksimaliai dėjo ir deda pastangas vykdyti teismo sprendimą. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo naštą, kad ji ir trečiasis asmuo D. S. aktyviai ir maksimaliomis pastangomis siekė ir siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau šių veiksmų atlikimas didžiąja dalimi užtrunka dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Netenkinus atsakovės prašymo įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti visą namą, būtų neproporcingas susiklosčiusiai faktinei situacijai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės Z. S. prašymą atmesti (b. l. 35-40). Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
7.1. 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimas privalėjo būti įvykdytas iki 2013 m. gruodžio 29 d., tačiau įsiteisėjęs sprendimas nevykdomas jau 12 metų ir visą šį laikotarpį nėra pašalinti teisės aktų pažeidimai. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas, įteisinant ar nugriaunant statinius, yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Bylai reikšmingos aplinkybės iš esmės 2012 m. gegužės 29 d. jau buvo;
7.2. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas yra priverstinai vykdomas antstolio. Aplinkybės nėra išimtinio pobūdžio, todėl, prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, teisė teikti tokį prašymą yra ribota. Atsakovė prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo pateikė jau ketvirtą kartą. Nuo 2015 m. balandžio 2 d. nutarties, kai teismas tenkino antrą atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, faktinės aplinkybės iš esmės nėra pasikeitusios. Nenustačius išimtinių aplinkybių ir tai, kad 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas yra priverstinio vykdymo stadijoje, sudarė pagrindą atsakovės prašymą atmesti;
7.3. Nėra tikėtina, kad atidėjus 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo įvykdymą prašomam terminui, bus užtikrintas jo įvykdymas. Nebuvo ir nėra tikėtina, kad savavališkos statybos įteisinimas gali įvykti artimoje ateityje, kadangi nėra įrodymų, jog gretimų sklypų savininkai būtų davę ar duos sutikimus. Skolininkės prašymo tenkinimas ir nurodyto termino pratęsimas papildomam 2 metų terminui prieštarauja civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams;
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Teismas ginčijama nutartimi sudarė sąlygas piktnaudžiauti teise, vilkinti teismo sprendimo vykdymą, kas pažeidžia teisinio tikrumo principą, neužtikrina sprendimo privalomumo bei neproporcingai riboja išieškotojos Inspekcijos interesus. Atidėjus 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo įvykdymą iki 2026 m. vasario 24 d., nepagrįstai ilgą laiko tarpą nešalinama padaryta žala teisės autoritetui, akivaizdžiai suteikta galimybė piktnaudžiauti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu institutu ir nukrypta nuo bendros taisyklės, įpareigojančios įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus per kuo įmanoma trumpesnį laiko tarpą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė J. Ž. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 56-61). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
8.1. Z. S. ir D. S. daro viską, kad namas būtų įteisintas kaip įmanoma greičiau. Namo įteisinti per 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. vasario 24 d. Z. S. ir D. S. nespėjo dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Inspekcija atskirajame skunde nepagrįstai iš naujo kvestionuoja aplinkybes buvusias iki 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties;
8.2. Inspekcija ignoruoja teismų praktiką dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo termino pratęsimo, ir remiasi teismų praktika dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, sukurta kito pobūdžio ginčuose. Neteisėto statinio griovimas yra paskutinė priemonė galima tik tuomet, jei tikslo negalima pasiekti švelnesnėmis, leidžiančiomis statinį išsaugoti priemonėmis. Neteisėto statinio savininkai turi teisę teisės normų nustatyta tvarka statinį įteisinti. Inspekcija klaidingai interpretuoja teismų praktiką, jos pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos savavališko statinio įteisinimo termino pratęsimo (atidėjimo) klausimu;
8.3. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad termino pratęsimu yra pažeidžiamas valstybės autoritetas ir jos interesai. Priimant 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį Inspekcija pati teigė, kad nesiekia namo griauti, o pirmą kartą apie tokius siekius pareiškė tik po prašymo pareiškimo. Taigi ieškovės argumentai, kad ji norėjo namą griauti, tačiau negalėjo to padaryti dėl pratęsto namo įteisinimui termino, yra nepagrįsti;
8.4. Dabartiniai gretimų sklypų ir statinių savininkai yra minėtus sutikimus davusių asmenų teisių ir pareigų perėmėjai, todėl S. turi teisę remtis turimais sutikimais. Net jei paaiškėtų, kad jiems dar yra reikalinga gauti kokių nors gretimų sklypų ar statinių savininkų sutikimų, pažymi, jog teisės normose numatant galimybę tokius sutikimus gauti, Z. S. ir D. S. turėtų teisę ją pasinaudoti;
8.5. Inspekcijos teiginiai, jog sprendimas nebuvo vykdomas ir nieko nėra atlikta yra akivaizdžiai nepagrįsti. Z. S. ir D. S. sąžiningai ir aktyviai atlikinėjo namo įteisinimo veiksmus. Inspekcija teisme nekvestionavo ir atskirajame skunde nekvestionuoja jokių projektuotojo atliktų veiksmų tinkamumo ir jau vien dėl to atskirojo skundo argumentai negali paneigti nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Atsakovė Z. S. atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 69- 81). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
9.1. Po 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties ji aktyviai atlikinėjo veiksmus, siekdama sprendimo įvykdymo namo įteisinimo būdu. Tačiau dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių nespėjo to padaryti. Inspekcija atskirajame skunde teiginius dėsto neįvertinusi bylos medžiagos bei neįrodžiusi savo teiginių, o savavališkos statybos įteisinimo teisę ir teismų praktiką interpretuoja klaidingai. Teismų praktikoje įvykdymo atidėjimo instituto išimtinis pobūdis atsiskleidžia skirtingai, priklausomai nuo teismo sprendimo įpareigojimų pobūdžio;
9.2. Teismas teisėtai nustatė, kad po 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties priėmimo Sinkevičiai aktyviai tęsė namo įteisinimą, kai teisės aktai ir teismų praktika tokią teisę statinio savininkui nustato. Valstybė neturi jokio intereso, o ir ieškovei nenumatyta teisė griauti statinį, kai dar nėra išnaudotos teisės normose ir teismų praktikoje numatytos galimybės jį įteisinti. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad termino pratęsimas pakenktų valstybės autoritetui, kai pati valstybė yra įtvirtinusi teisę pratęsti terminą. Teismui priimant 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį Inspekcija teismui pripažino, kad neturi intereso ir neketina griauti namo, o dabar persigalvoja, kas rodo logiškai nepagrįstą ir nenuoseklią jos poziciją;
9.3. Atsakovė savavališkos statybos padarinius įpareigota šalinti ne savavališkos statybos aktu, o teismo sprendimu. Aplinkybės, kad nuo sprendimo jau praėję nemažai laiko ir dar daugiau laiko nuo savavališkos statybos akto surašymo egzistavo dar 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties priėmimo metu, kurios buvo įvertintos. Nutartis įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, todėl negali būti iš naujo kvestionuojama;
9.4. Kreiptis į gretimų sklypų savininkus dėl sutikimų bus galima tik tada, kai bus pritarta projektiniams pasiūlymams. Be to, po neteisėtų statybų S. buvo gavę visus reikiamus gretimų sklypų savininkų sutikimus. Dabartiniai savininkai yra buvusių savininkų teisių ir pareigų perėmėjai, todėl jiems įgyjant sklypus, perėjo ir įpareigojimai pagal ankstesnius savininkų sutikimus. S. siekia įteisinti prieš daug metų faktiškai rekonstruotą namą, o naujieji savininkai įgydami sklypus matė, kad namas stovi jiems gretimame sklype. Tad gali būti, kad gauti naujų sklypų savininkų sutikimų net nepriteiks ar tik iš dalies;
9.5. Komunikuojant su projektuotoja ieškota tokių namo įteisimo projektinių sprendinių, kuriais namas būtų keičiamas kaip galima mažiau. Namas statytas seniai, tačiau įteisinimui turi atitikti A++ energetinio naudingumo klasę. Namas turi būti įteisinamas kaip daugiabutis, todėl reikia didelės apimties projekto parengimas. Eigoje projektiniai pasiūlymai buvo tikslinami ir keičiami. S. siekdami namo įteisinimo yra daug atlikę ir patyrė tam didelių išlaidų, jie sąžiningai suinteresuoti namo įteisinimu.
10. Trečiasis asmuo D. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. palikti nepakeistą (b. l. 50-55). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė:
10.1. Nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties priėmimo Z. S. ir D. S. sąžiningai ir aktyviai siekė namo įteisinimo ir to nespėjo atlikti dėl objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis įsiteisėjusi ir ja nustatytos aplinkybes turi prejudicinę reikšmę, todėl negali būti kvestionuojamos. Teismas jau 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodė, kad siekdami namo įteisinimo atsakovai yra jau daug atlikę, o namo įteisinimo nesuspėjo dėl objektyvių priežasčių. Realūs vykdymo veiksmai dar nėra prasidėję ir tai nėra kliūtis pratęsti terminą namo įteisinimui. Prejudiciniai faktai 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje iš naujo neįrodinėjami;
10.2. Inspekcija nepagrįstai teigia, kad sprendimas nėra vykdomas, kai sprendime numatyti du jo vykdymo būdai: įteisinimas ir griovimas. Namo įteisinimo darbai yra aktyviai atliekami ir jų nespėta atlikti per 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytą terminą. S. aktyviai komunikuoja su projektuotoju, kuris atlikinėja reikiamus darbus;
10.3. Dėl gretimų sklypų savininkų sutikimų – jie buvo gauti dar prieš daug metų. Dabartiniai sklypų savininkai yra ankstesnių savininkų teisių ir pareigų perėmėjai. Todėl sutikimai privalomi ir jiems. Jei reikėtų iš naujo gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus, teisės aktai tokias galimybes numato, kas reiškia, kad namą įteisinti įmanoma. Terminas užsitęsė dėl to, kad statinio įteisinimo veiksmai reikalauja tam tikro eiliškumo, be to į kiekvieną paklausimą viešojo administravimo subjektai atsako per 20 darbo dienų, kitus veiksmus vykdo ne iš karto, todėl S. neturėjo galimybių paspartinti namo įteisinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Kauno apylinkės teismo 2012 gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo terminas atidėtas (pratęstas) iki 2026 m. vasario 24 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
3. Trečiasis asmuo D. S. 2024 m. spalio 17 d. pateikė teismui papildomus įrodymus, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 6 d. pastabas dėl projektinių pasiūlymų; galutinius Projektinius pasiūlymus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 10 d. pastabą dėl projektinių pasiūlymų (b. l. 99-119).
4. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus.
5. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, atsakovei nebuvo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad yra pagrindas pateiktus įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl ieškovės atskirojo skundo
6. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
7. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ir pan.
8. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
9. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, kuriuo tenkino ieškovės Inspekcijos ieškinį, nustatė atsakovėms Z. S. ir J. Ž. 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą įteisinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad per minėtą terminą neįteisinus pastato, atsakovės per 3 (tris) mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis privalės pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovėms nepašalinus savavališkos statybos padarinių – suteikė Inspekcijai teisę (leidimą) nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių.
10. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismo sprendimo įvykdymas toje dalyje, kuria atsakovėms nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, buvo atidėtas 12 mėnesių terminui, o Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi šį terminą atidėjo dar 18 mėnesių.
11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo terminą iki 2024 m. vasario 24 d. imtinai. Minėta teismo nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d.
12. Atsakovė Z. S. 2024 m. vasario 22 d. pateikė teismui prašymą – nustatyti Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymo terminą iki 2026 m. vasario 24 d. Šiame prašyme atsakovė nurodė, kad per 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 nustatytą terminą 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo (įteisinti namą) įvykdyti nespės (nespėjo) išimtinai dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.
13. Iš bylos duomenų viseto matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-193-644/2023 pagal pareiškėjų Z. S. ir D. S. skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 2022 m. liepos 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo būdą“ ir dėl 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo būdą“. Ginčas išsisprendė 2022 m. gruodžio 21 d. priėmus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistas sklypo naudojimo būdas iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Pakeistas sklypo naudojimo būdas nuo 2022 m. gruodžio 29 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
14. D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini)studija (projektuotoja) 2023 m. sausio 24 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią projektuotoja įsipareigojo atlikti įvairaus pobūdžio projektavimo ir kitus susijusius darbus. Projektuotoja parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuri buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijai. 2024 m sausio 16 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užduočiai pritarta, kartu nurodžius kai kurias pastabas. Projektuotoja užsakymo pagrindu parengė pakeistą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuriai Kauno miesto savivaldybės administracija pritarė 2024 m. balandžio 17 d. su pastabomis. Parengti projektiniai pasiūlymai teisės aktų nustatyta tvarka yra viešinami. Projektinių pasiūlymų aptarimo viešas susirinkimas įvyko 2024 m. gegužės 16 d. 2024 m. gegužės 17 d. projektuotoja parengė Projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaitą, kurioje pasisakė dėl visuomenės narių pateiktų pasiūlymų. 2024 m. gegužės 22 d. projektuotoja parengė argumentuotus atsakymus į visuomenės narių pateiktus pasiūlymus ir 2024 m. gegužės 23 d. išsiuntė šią informaciją pasiūlymus teikusiems asmenims.
15. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovės 2024 m. vasario 22 d. prašymą, jį tenkino ir 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo terminą nustatė (atidėjo) iki 2026 m. vasario 24 d. (įskaitytinai).
16. Inspekcijos atskirajame skunde teigiama, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą arba labai ilgą laiką, nes tuo yra pažeidžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas, įsiteisėjęs 2012 m. birželio 29 d., nevykdomas jau 12 metų.
17. Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinių įteisinimo galimybė yra išimtinė, taikytina tokiais atvejais, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą asmuo, kuris teismo sprendimo pagrindu turi įteisinti savavališką statybą arba pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai gali padaryti per teismo nustatytą terminą. Tokio teismo nustatomo termino prigimtis yra procesinė, o paskirtis – skatinti ir sudaryti sąlygas asmeniui pačiam atlikti veiksmus ir taip per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi teisę esant motyvuotam asmens prašymui pratęsti ar nustatyti naują teismo sprendimo įvykdymo terminą. Teismo nustatytas terminas savavališkai statybai įteisinti nėra naikinamasis, minėta, jis gali būti teismo pratęstas, vadovaujantis CPK 284 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).
19. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas nėra įvykdytas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė aktyviai siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dar 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjai pateikė įrodymus, jog aktyviai stengiasi įvykdyti teismo sprendimą, be Kauno apylinkės teismo šioje byloje 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. nutartyse nurodytų atsakovių atliktų veiksmų, yra parengtas gretimo sklypo ir atsakovės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, gauti šio projekto suderinimai, patvirtinimas, atlikti sklypo po gretimo sklypo dalies prijungimo kadastriniai matavimai, jie buvo patvirtinti ir padidėjęs sklypas bei teisės į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas dėl valstybinės žemės ploto prijungimo prie sklypo, buvo atlikti šiuo plotu padidinto sklypo kadastriniai matavimai, NŽT patvirtinti, padidėjęs sklypas bei teisės į jį buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Kauno miesto savivaldybės administracijai yra pateiktas ir nagrinėjamas pareiškėjų prašymas dėl sklypo naudojimo būdo pakeitimo iš vienbučių, dvibučių į daugiabučių ir bendrabučių, teisės aktų nustatyta tvarka atliekamos viešinimo procedūros. Pareiškėjai nurodė ir pagrindė objektyvias priežastis, dėl kurių nesugebėjo iki šiol įvykdyti teismo sprendimo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų prašomas nustatyti sprendimo įvykdymo terminas yra protingas, atsižvelgiant į tai, kaip pareiškėjai nurodo, kad namo įteisinimui pakeitus sklypo naudojimo būdą bus reikalinga parengti, suderinti, patvirtinti namo projektą, gauti statybos leidimą, nustatyti pastato kadastrinius duomenis, juos įregistruoti Registrų centre. Tuo metu teismui Inspekcijos atstovas paaiškino, kad teismui netenkinus pareiškėjų prašymo, Inspekcija vis tiek kreiptųsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nes pagal vykdymo tvarką dėl griovimo Inspekcija pastato negalėtų griauti, nes yra projektas, yra galiojantis leidimas nurodytose ribose. Inspekcija dėl griovimo suinteresuotumo neturi. Taigi teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje nustatė atsakovės (-ių) pateiktų veiksmų ir aplinkybių teisėtumą bei pagrindimą dėl termino pratęsimo, nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos ir iš naujo nevertintinos.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aktualu įvertinti atsakovės aktyvumą ir atliktus veiksmus laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria jai buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo įvykdymo terminas iki 2024 m. vasario 24 d.
21. Šiuo laikotarpiu matyti, kad atsakovė pirmiausiai siekė pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimo būdą, kas buvo padaryta Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeistas sklypo naudojimo būdas nuo 2022 m. gruodžio 29 d. įregistruotas Nekilnojamo turto registre.
22. D. S. 2024 m. sausio 24 d. sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) studija, pagal kurią projektuotoja įsipareigojo atlikti projektavimo ir kitus susijusius darbus. Įteisinant statybas namas turi atitikti A++ klasę, todėl reikėjo rasti projektinius sprendinius, kad namas atitiktų dabar keliamus statybos reikalavimus, kas apsunkino namo įteisinimo projekto rengimą. Projektuotoja parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuri buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijai. 2024 m sausio 16 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užduočiai pritarta, kartu nurodžius kai kurias pastabas. 2024 m. gegužės 14 d. atsakovė Z. S. į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 17 d. aktu pritarė projektuotojos parengtai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, naujos statybos, savavališkos statybos įteisinimo, projektas“ su pastabomis. 2024 m. birželio 5 d. atsakovė Z. S. į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog 2024 m. gegužės 16 d. įvyko viešas susirinkimas dėl projektuotojos parengtų projektinių pasiūlymų „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, naujos statybos, savavališkos statybos įteisinimo, projektas“ aptarimo su visuomene. 2024 m. gegužės 17 d. parengta projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaita. 2024 m. gegužės 22 d. projektuotoja parengė detaliai argumentuotus atsakymus į visuomenės narių pateiktus pasiūlymus ir 2024 m. gegužės 23 d. išsiuntė juos pasiūlymus teikusiems asmenims. Vienas iš visuomenės narių pasiūlymų buvo priimtas, tačiau reikalinga koreguoti projektinius pasiūlymus.
23. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo D. S. 2024 m. spalio 17 d. teikė papildomus įrodymus, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 6 d. priimtas pastabas dėl trečiojo asmens D. S. bei atsakovės Z. S. valia projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) studija parengtų projektinių pasiūlymų ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune įteisinimo. Kauno miesto savivaldybės administracija dėl Projektinių pasiūlymų nustatė iš viso 5 pastabas. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 6 d. teiktas pastabas buvo atlikti Projektinių pasiūlymų pataisymai. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo atmesti S. pateikti koreguoti projektiniai pasiūlymai matyti, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad neatsakyta į 2024 m. birželio 6 d. pastabą Nr. 2 ,,Pateikti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus daugiabučio gyvenamojo namo statybai (savavališkai statybos įteisinimui), neišlaikant nuo pastato norminio atstumo iki žemės sklypo ribų“. Taigi galima suprasti, kad dar vykstant bylos nagrinėjimui dėl termino pratęsimo D. S. bei Z. S. ėmėsi veiksmų, susijusių su statybų įteisinimu, buvo pašalintos 4-ios iš 5-ių Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 6 d. nustatytų kliūčių pritarimui projektiniams pasiūlymams gauti. Iš pateiktų duomenų galima suprasti, kad beliko pašalinti paskutiniąją pastabą pritarimui projektiniams pasiūlymams gauti – pateikti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus su pastato įteisinimu mažesniais nei teisės normose numatyti minimalūs atstumai iki žemės sklypų ribų.
24. Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė buvo aktyvi ir šiai dienai yra atlikusi eilę veiksmų savavališkos statybos įteisinimui, tačiau negalėjo įvykdyti sprendimo iki 2024 m. vasario 24 d. pilna apimtimi dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Jokių duomenų, kad ji piktybiškai ar tyčia būtų vengusi iki šiol vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kaip ir duomenų dėl atsakovės nesąžiningumo ar neteisėtų ketinimų ateityje nebevykdyti teismo sprendimo, byloje nėra.
25. Be to, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog sprendimo vykdymo atidėjimas iš esmės lemtų ieškovei kokius nors realius nuostolius ar jos interesų pažeidimą. Šiuo atveju tai nėra piniginio pobūdžio išieškojimas, nėra duomenų, kad savavališka statyba keltų pavojų ar kitaip tiesiogiai ieškovei ar kitiems asmenims trukdytų, iš esmės kenktų ir pan.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktą, – kad šioje situacijoje spręsti dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Kaunas, įteisinimo iš esmės galima; į atsakovės teisių užtikrinimą, įvertinus atliktų veiksmų ir investuotų finansinių išteklių apimtį; į teismų procesinius sprendimus, pratęsiant atsakovei terminą dėl savavališkos statybos įteisinimo; į pačios atsakovės aktyvius veiksmus ir savavališkos procedūros įteisinimo stadiją, o taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, – sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui šį kartą buvo pagrindas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo įvykdymo terminui pratęsti. Laikytina, kad šiuo atveju dar kartą atidėjus terminą įvykdyti teismo sprendimą atsakovei nėra suteikiamas nepagrįstas pranašumas, kaip ir nebus pažeista šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra, kartu pažymint, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas jokia apimtimi neatleidžia atsakovės (-ių) nuo pareigos įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.
27. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinę situaciją bei pateiktus naujus įrodymus, atsižvelgęs į aplinkybes, kad sprendimo dalis dėl savavališkai pastatyto statinio projektinės dokumentacijos parengimo didžia dalimi įvykdyta (aktyviai vykdyta ir bylos nagrinėjimo eigoje) ir, pasak paties D. S., iš esmės belikusi gretimų sklypų savininkų sutikimų stadija, taip pat įvertinus terminų trukmę, kuriais buvo pratęsiama įteisinimo procedūra ankstesnėmis teismo nutartimis (ypač paskutine nutartimi), sprendžia, jog 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimas (pratęsimas) iki 2026 m. vasario 24 d. (įskaitytinai) šiuo konkrečiu atveju yra nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), todėl sprendimo vykdymo atidėjimo terminas sutrumpinamas ir pratęsiamas iki 2025 m. balandžio 24 d. (įskaitytinai).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrinus išdėstytą, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartis keistina, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-51/2012 įvykdymo atidėjimo terminą ir nustatant jį iki 2025 m. balandžio 24 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį pakeisti ir Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 įvykdymo atidėjimo terminą nustatyti iki 2025 m. balandžio 24 d. (įskaitytinai).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.