Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-65-638/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-09
Bylos Nr.: e2A-65-638/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: Turistinių burlaivių savininkų asociacijos
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei Turistinių burlaivių savininkų asociacijai

Kategorijos

1.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-65-638/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00178-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1; 1.3.5.5 (S)

Kaunoapygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijai, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei Turistinių burlaivių savininkų asociacijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. T. burlaivių savininkų asociacija (toliau – ir ieškovė, TBSA), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 7 d. atsakymą Nr. (33.200 E) R-3241;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir Kauno miesto savivaldybės administraciją raštu ir neatlygintinai nustatyti Turistinių burlaivių savininkų asociacijai priklausančių Kauno marių įlankoje esančių Plūduriuojančios priemonės Nr. PP-497 ir Nekomercinės prieplaukos Nr. K-03/14 tinkamam funkcionavimui bei eksploatavimui reikalingą: 2.1. plūduriuojančios priemonės Nr. PP-497 tvirtinimo prie kranto juostos arba krantinės žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), vietą, nekeičiant esamos tvirtinimo prie kranto juostos vietos; 2.2. kranto juostos arba krantinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinio naudojimo tvarką pagal 2019 m. spalio 15 d. UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), 1 442 kv. m. ploto dalies topografinio plano schemą M1:500, pagal kurią ieškovei, be kita ko, būtų užtikrinamas: 2.1.1.) nekliudomas ir nenutrūkstamas naudojimasis esamu elektros energijos tiekimo 0,4 kV elektros kabeliu, tikslu savo reikmėms naudotis esamu elektros įvadu bei elektros energija; 2.1.2.) netrukdomas šio elektros įvado galios padidinimas nuo esamo 5 kw iki 20 kw galingumo; 2.1.3.) netrukdomas ieškovės ir jos narių laivų ir kito su jų aptarnavimu susijusio turto krante laikymas ne navigacijos sezono metu; 2.1.4.) netrukdomas ieškovės narių laivų keltuvo ir ieškovės laivus pervežančio transporto privažiavimas prie ieškovės laivų iškrovimo iš Kauno marių vandens ir į Kauno marių vandenį tikslu šiuos laivus saugiai bei patogiai iškelti iš vandens į sausumą ir iš sausumos į Kauno marių vandenį ne mažiau kaip 20 metrų kranto ilgio ir ne mažiau kaip 10 metrų pločio žemės sklypo vietoje, 2019 m. spalio 15 d. UAB „Geometra“ parengtoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini),1 442 kv. m. ploto dalies Topografinio plano schemoje M 1:500 pažymėtoje raidėmis CB; 2.1.5) netrukdomas mažiausiai 1 automobilio privažiavimas ir parkavimas ieškovės narių daiktų bei krovinių išsikrovimo tikslu ties žemės sklypo vieta, 2019 m. spalio 15 d. UAB „Geometra“ parengtoje žemės sklypo(duomenys neskelbtini), 1442 kv. m. ploto dalies Topografinio plano schemoje M 1:500 pažymėta skaičiais ir raide „51B“;

3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovė 1) ir Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė2) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti atsakovės2 2022 metais pastatytos bei įrengtos plūduriuojančios pontoninės buitinių jachtų prieplaukos Nr. 12 (toliau – ir Prieplauka Nr. 12) tiltelių perkonfigūravimo darbus taip, kad būtų užtikrinti saugūs atstumai laivams tarp šios prieplaukos ir ieškovei priklausančių bei Kauno marių įlankoje eksploatuojamų plūduriuojančios priemonės Nr. PP-497 ir Nekomercinės prieplaukos Nr. K-03/14 praplaukti;

4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 21 d. atsakymą Nr. 8SD-6622-(14.8.125E) „Dėl gauto prašymo“ ir įpareigoti ją išnagrinėti Turistinių burlaivių savininkų asociacijos 2022 m. spalio 30 d. prašymą iš naujo;

5) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymą Nr. 2D-22612 „Dėl skundų“ ir įpareigoti ją išnagrinėti Turistinių burlaivių savininkų asociacijos 2022 m. spalio 30 d. prašymą iš naujo;

6) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) 2023 m. sausio 19 d. atsakymą Nr. 15B-411 „Dėl atlikto vertinimo“ ir įpareigoti ją išnagrinėti Turistinių burlaivių savininkų asociacijos 2022 m. spalio 30 d. prašymą iš naujo;

7) įpareigoti LTSA išregistruoti iš Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų laivų registro jame 2022 m. gruodžio 20 d. kaip plūduriuojančią priemonę, įregistruotą Kauno marių įlankoje, Kauno miesto savivaldybės administracijos pastatytą burinių jachtų pontoninę Prieplauką Nr. 12.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022 teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, uždraudė Kauno miesto savivaldybei daryti bet kokį poveikį ieškovės prieplaukai PP-497, panaikino dalį 2020 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimo, susijusio su Kauno miesto savivaldybės administracijos susiprojektuota kita burinių jachtų pontonine prieplauka. Be to, Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022 41 punkte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybei priklausanti Prieplauka Nr. 12 yra statinys. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 13 straipsnio 15 dalies redakcija nustato, kad Plūduriuojančių prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas). Ieškovė neprašė Kauno miesto savivaldybės nei perduoti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), ar jo dalies, nei jos išnuomoti – prašė tik suderinti TBSA prieplaukai tinkamai funkcionuoti reikalingos žemės sklypo dalies naudojimo tvarką, siekiant ieškovei ir toliau teisėtai naudotis pakrantės teritorija ar jos dalimi, t. y. nustatyti kranto juostos naudojimo tvarką, nes tokią Kauno miesto savivaldybės pareigą nustato Kodekso 13 straipsnio 15 dalis. Atsakovei1 ir atsakovei2 buvo žinomi Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022, išaiškinimai, t. y. kad ieškovė turi teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybę ir teisės aktų nustatyta tvarka derinti su ja reikalingos prieplaukai tinkamai funkcionuoti žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką bei sąlygas ir toliau teisėtai naudotis pakrantės teritorija ar jos dalimi. Ieškovė pati po ginčo atsakymo kreipėsi į NŽT ir gavo 2023 m. vasario 8 d. atsakymą, neprieštaraujantį pareiškėjos prašymui „<...savivaldybės sprendimus teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dėl joms patikėjimo teise perduotų žemės sklypų priima pačios“. Tai reiškia, kad NŽT nebūtų prieštaravusi kodekse ir Kauno apygardos teismo aukščiau minėtoje nutartyje nurodytų išaiškinimų dėl ieškovės turimų teisių įgyvendinimo. NŽT 2019 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. 1P-178-(1.3E) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei“ nurodomos sąlygos, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), perduodamas viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui (Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti). Ieškovės veikla yra susijusi su turistinių burlaivių eksploatavimu, t. y. su turizmu, poilsiu, tuo pačiu – su uostais, prieplaukomis ir panašia infrastruktūra. NŽT 2019 m. liepos 16 d. įsakyme atsakovei nėra draudžiama vykdyti kodekse nustatytų įsipareigojimų, t. y. derinti plūduriuojančios priemonės ar prieplaukos tvirtinimo prie kranto juostos vietą bei nustatyti kranto juostos naudojimo tvarką. Šiuo metu oficialios krantinės ir formaliai įsteigto (įregistruoto) uosto minėtoje teritorijoje bei Kauno marių įlankoje nėra. Krantinė bei uostas yra teisinės sąvokos, numatytos Kodekso 13 straipsnio 1,7,16 ir 25 dalyse. Skundžiamais NŽT 2022 m. gruodžio 21 d. ir VTPSI 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymais šios dvi atsakovės nepaisė Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022 pateiktų išaiškinimų apie atsakovės1 Prieplaukos Nr. 12 prigimtį ir nurodydamos, kad Prieplauka Nr. 12 nėra statinys, todėl šios institucijos neturi kompetencijos tikrinti, ar Prieplauka Nr. 12 pastatyta ir užima valstybinę žemę teisėtai. Kauno miesto savivaldybė niekada neprašė NŽT jokio sutikimo Prieplaukos Nr. 12 statybai, nederino su NŽT jokių šios Prieplaukos Nr. 12 statybos vietos ar kitokio įrengimo dokumentų. Valstybinė žemė, nepaisant to, ar Prieplauka Nr. 12 yra statinys, ar nėra statinys, yra pastatyta Kauno mariose be NŽT, t. y. savininko patikėtinio sutikimo. VTPSĮ nepagrįstai laikė, kad Prieplauka Nr. 12 yra kilnojamasis daiktas, ne statinys. VTPSI pozicija prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)18 straipsnyje įtvirtintą principą. LTSA 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 22 d. atsakymais yra nustačiusi, kad Kauno miesto savivaldybės Prieplauka Nr. 12 yra nesaugi, tačiau 2022 m. gruodžio 20 d. vis tiek neteisėtai įregistravo neteisėtai pastatytą ginčo Prieplauką Nr. 12. Dar 2022 m. spalio 27 d. teismo procesiniu sprendimu statybos leidimo Nr. LSNS-21-200810-00418 (versija 2) dalis, susijusi su šia Prieplauka Nr. 12, buvo panaikinta. Tai reiškia, kad atsakovė1 ir atsakovė2 neteisėtai pastatytos ir nesaugios Prieplaukos Nr. 12 nei statyti, nei įrenginėti, nei eksploatuoti, nei teisėto eksploatavimo tikslu įregistruoti bet kuriame registre nebuvo galima.

3. Atsakovė1 ir Atsakovė2 pateikė atsiliepimus (DOK-79332, DOK-143014) į patikslintą ieškinį, prašė ieškovės ieškinį, patikslintą 2024 m. spalio 24 d. dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė1 ir atsakovė2 pateikė priešieškinį (DOK-111642) (techniniai patikslinimai DOK-128754), kuriame prašė:

1) pripažinti, kad Turistinių burlaivių savininkų asociacijai priklausanti prieplauka buvo neteisėtai pritvirtinta prie valstybinės žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), bei neteisėtai prailginta iki 175 m bendro ilgio ir įpareigoti Turistinių burlaivių savininkų asociaciją patraukti (atkabinti) prieplauką nuo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei patraukti ją, kad netrukdytų įgyvendinti plūduriuojančių priemonių – pontoninių prieplaukų Nr. 12,13,14,15,16 įrengimo projekto Nr. 2018-01-ĮP ir 2023 Kauno marių įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės(duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendinius;

2) uždrausti Turistinių burlaivių savininkų asociacijai jos ir jos narių reikmėms naudotis valstybinės žemės sklypu, esančiu adresu(duomenys neskelbtini), Turistinių burlaivių savininkų asociacijos nariams priklausančių laivų, laivų gabenimo priekabų ir ratelių, kiblokų (laivo kylio įtvirtinimo priemonių, skirtų laivo laikymui ir priežiūrai sausumoje) ir kitų daiktų laikymui (sandėliavimui);

3) įpareigoti Turistinių burlaivių savininkų asociaciją pašalinti nuo valstybinio žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), visus Turistinių burlaivių savininkų asociacijai ar jos nariams ar su jais teisiniais santykiais susijusiems asmenims priklausančius daiktus, įskaitant, bet neapsiribojant, laivus, laivų gabenimo priekabas ir ratelius, kiblokus (laivo kylio tvirtinimo priemones, skirtas laivo laikymui ir priežiūrai sausumoje) ir kitus daiktus, bei valstybinės žemės sklype, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), neteisėtai paklotą ir prie Kauno miesto savivaldybei priklausančio elektros skydo Nr. KAS-98393 prijungtą bei iki Turistinių burlaivių savininkų asociacijai priklausančios ir Kauno marių įlankoje esančios prieplaukos atvestą 0,4 kv elektros kabelį ir leisti Kauno miesto savivaldybės administracijai pašalinti visus valstybiniame žemės sklype, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), be Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo trečiųjų asmenų laikomus laivus, laivų gabenimo priekabas ir ratelius, kiblokus ir kitus daiktus.

5. Priešieškinyje nurodė, kad asociacijos prieplauka buvo neteisėtai pritvirtinta prie žemės sklypo bei neteisėtai prailginta iki 175 m bendro ilgio, todėl turi būti patraukta (atkabinta) nuo žemės sklypo ir patraukta, kad netrukdytų įgyvendinti prieplaukų projekto ir naujo statybos projekto sprendinius. Ieškovė, norėdama įrengti ir įregistruoti ieškovės prieplauką, o vėliau įrengti papildomas šios prieplaukos dalis, kiekvieną kartą privalėjo: 1) parengti ieškovės prieplaukos projektą, kuriame turėjo nurodyti prieplaukos matmenis ir šiai prieplaukai naudoti reikalingos pakrantės teritorijos ribas bei Kauno marių akvatorijos ribas; po 2016 m. gegužės 1 d. ilginant ieškovės prieplauką, jos akvatorija turėjo būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose; 2) sudaryti terminuotą valstybės žemės nuomos sutartį su Kauno apskrities viršininku dėl pakrantės teritorijos nuomos, kuria ieškovei būtų leista Kauno marių kranto apibrėžtose ribose įrengti ir eksploatuoti ieškovės prieplauką, mokant žemės nuomos mokestį; 3) sudaryti terminuotą sutartį su Kauno apskrities viršininku dėl Kauno marių akvatorijos naudojimo sąlygų, kuria ieškovei būtų leista Kauno marių apibrėžtoje akvatorijoje pastatyti ir laikinai eksploatuoti statinį (atitinkamą ieškovės prieplaukos dalį); 4) suderinti ieškovės prieplaukos pradinį / naują projektą ir prieplaukos laikymo sąlygas su Kauno apskrities viršininku (iki 2010 m. birželio 30 d.), Kauno miesto savivaldybe, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu (iki 2010 m. kovo 23 d.) ir Kauno marių regioninio parko direkcija, gauti administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir Kauno marių regioninio parko direkcijos įgalioto atstovo rašytinius pritarimus; 5) siekdama įregistruoti ieškovės prieplauką (laikotarpiu iki 2016 m. balandžio 30 d.), pateikti VTPSI žemės nuomos / naudojimo sutartis, tinkamai parengtą bei suderintą ieškovės prieplaukos pradinį/naują projektą ir kitus reikiamus dokumentus; 6) įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre visą TBSA prieplauką (o ne tik mažąją jos dalį – 12 m ilgio Plūduriuojančią priemonę) ir kaskart ją modifikavus perregistruoti; 7) teisės aktų nustatytu periodiškumu kreiptis dėl ieškovės prieplaukos (o ne tik dėl 12 m ilgio Plūduriuojančios priemonės) techninės apžiūros atlikimo. Asociacija neįvykdė nė vieno iš aukščiau išvardintųjų reikalavimų – nei įrengdama pradinę 24 m ilgio prieplauką, nei ją prailgindama iki dabartinės 175 m bendro ilgio TBSA prieplaukos, nei eksploatuodama ją visus 16 metų. Asociacijos neteisėtai iki 175 m prailginta prieplauka trukdo pilnai įrengti ir naudoti Kauno miesto savivaldybės burinių jachtų prieplauką. Konkrečiai – kaip matyti iš į bylą pateikto Prieplaukų projekto Kauno miesto savivaldybės burinių jachtų prieplauka yra suprojektuota ilgesnė, nei šiuo metu yra įrengta, ir netgi yra šiek tiek pasislinkusi į teritorijos pietryčius, t. y. šiuo metu Kauno miesto savivaldybės burinių jachtų prieplauka nėra visiškai ir tinkamai įrengta bei negali būti pilnai eksploatuojama, kadangi tam objektyviai trukdo ieškovės prieplauka – ji yra toje vietoje, kurioje turi būti įrengti savivaldybės burinių jachtų prieplaukos elementai. Ieškovė neturi jokių teisių į žemės sklypą. Taip pat neegzistuoja joks teisinis pagrindas ieškovei įgyti kokią nors teisę (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitokią teisę) į valstybinį žemės sklypą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje eA-572-261/2021 konstatavo, jog NŽT pagrįstai ir teisėtai atsisakė sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį dėl Kauno marių kaip vandens ūkio paskirties žemės sklypo.

Atsiliepimas

6. Atsakovė LTSA 2023 m. birželio 6 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-71464), kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovei LTSA nėra suprantama, kokie LTSA veiksmai lemia skundžiamo 2023 m. sausio 19 d. rašto 15B-411 „informacija apie atliktą vertinimą“ neteisėtumą. Vien tai, kad ieškovei nėra priimtinas rašto Nr. 15B-411 turinys, nėra pagrindas pripažinti jį neteisėtu. LTSA išsamiai išnagrinėjo ieškovės 2022 m. spalio 30 d. prašymą ir pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą. LTSA negali išeiti už jai teisės aktais nustatytų kompetencijos ribų ir atlikti veiksmų, kurie nepatenka į ieškovės suteiktų įgaliojimų sritį. Be to, ieškinyje iš viso nėra jokių motyvų, kodėl LTSA 2023 m. sausio 19 d. raštas Nr. 15B-411 yra neteisėtas ir ieškinys yra grindžiamas tik prieplaukos registracijos Vidaus vandenų registre ginčijimu. LTSA pagal savo kompetenciją negali įpareigoti atsakovės 2 išardyti pontoninę Prieplauką Nr. 12, nes galiojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia LTSA įgaliojimų įpareigoti išardyti ir nugriauti statinį; LTSA registruoja ir prižiūri tik valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose įsteigtas komercines prieplaukas. LTSA negavo prašymo dėl Kauno miesto savivaldybės plūduriuojančios priemonės registravimo kaip prieplaukos ir nėra jos registravusi kaip prieplaukos. Prašymas buvo teiktas dėl vidaus vandenų transporto priemonės registravimo ir kaip tokia ji buvo užregistruota.

7. NŽT 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį DOK-142763, kuriame prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Ieškovė praleido įstatymų nustatytą terminą ieškiniui paduoti, patikslintame ieškinyje net neprašo jo atnaujinti, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Kauno miesto skyriaus NŽT rašto neturėtų būti apskritai nagrinėjamas. Ieškovė šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir uždelsė paduoti ieškinį teismui, todėl teismas turėtų šį ieškinio reikalavimą palikti nenagrinėtu. Ieškovės minima prieplauka – pagamintas kilnojamasis daiktas, atgabentas į vietą ir nuleistas ant vandens, ir yra galimybė jį neišradžius perkelti į kitą vietą, todėl ji negali būti laikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas. Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išduodami Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir atvejais. Aukščiau minėtame akte nėra numatyta, kad įrenginėjant kilnojamąjį daiktą valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose, yra reikalingas NŽT sutikimas.

Šalies argumentai

8. Atsakovė VTPSI 2024 m. lapkričio 24 d. pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį (DOK-79044, DOK-142174), kuriuose prašė: 1) taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad ieškovė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą VTPSI 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymui Nr. 2D-22612 ginčyti ir ieškovės šį ieškinio reikalavimą atmesti vien šiuo pagrindu; 2) teismui netaikant teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmių, ieškovės ieškinio reikalavimą dėl Inspekcijos 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymo Nr. 2D-22612 panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti Turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovo prašymą iš naujo, atmesti kaip nepagrįstą; 3) dėl kitų ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. VTPSI nuomone, VTPSI atsakymas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Inspekcijos departamentas įvertino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir prašymų reikalavimus, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, įvertinusi faktinius duomenis ir dokumentus, 2022 m. gruodžio 13 d. atsakyme ieškovei nurodė apie VTPSĮ atliktus patikrinimus, nustatytus pažeidimus, surašytus patikrinimo aktus, inicijuotus teisminius procesus ir jų baigtį, taip pat informavo apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad yra įrengti takeliai, pradėti kelio stiprinimo darbai, baigiamos įrengti parkavimo vietos (sudėti bortai, trūksta dangos), nugriautos siurblinės. Nagrinėjamu atveju 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymo apskundimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymas ieškovei ir jos atstovui buvo įteikti tinkamai 2022 m. gruodžio 14 d., o pirminis skundas Regionų apygardos administraciniam teismui pateiktas 2023 m. sausio 23, t. y. praleidus procesinį terminą kreiptis į teismą. Ieškovės 2023 m. kovo 16 d. prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos tik subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios nepripažintinos svarbiomis ir nuo ieškovės valios nepriklausančiomis priežastimis, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Atsiliepimas

9. NŽT pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-125041), kuriame prašė atsakovės1 ir atsakovės2 priešieškinį tenkinti. Atsiliepime NŽT nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registre esančia informacija, ieškovė žemės sklype nevaldo jokių statinių/įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre. NŽT vertinimu, žemės sklype nėra statinių/įrenginių, kuriems eksploatuoti būtų teisinis pagrindas išnuomoti arba suteikti neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi. Žemės įstatyme nėra įtvirtinta, kad valstybinė žemė gali būti suteikiama neatlygintinai asmenims, kurie siekia prisitvirtinti plūduriuojančią prieplauką prie valstybinės žemės.

10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-126415), kuriame prašė priešieškinį atmesti ir taikyti priešieškinio senatį visiems priešieškinio reikalavimas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė valdo dvi prieplaukas: 2008 m. pastatytą ir 2009 m. gegužės 18 d. valstybės registre įregistruotą plūduriuojančią priemonę Nr. PP-497, bei 2007 m. birželio 6 d. valstybės registre įregistruotą Nekomercinę prieplauką Nr. K-03/14, kurios paskirtis – asmeniniams ir nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams. Abiejų jų registracijos, pritvirtinimo, atsiradimo bei kiti duomenys yra skirtingi. Jas vienija bendras savininkas – ieškovė, ir įregistravimą atlikusi įstaiga (tuometinė Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, kurios dabartines funkcijas yra perėmusi atsakovė LTSA). Abu šie daiktai yra įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, juos ieškovė valdo ir naudojasi teisėtai. Jų teisinė registracija niekada nebuvo ginčijama ir nėra ginčijama. Kasacinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje Nr. e3K-3-199-701/2023, nurodė, kad ieškovė valdo jai teisėtai priklausantį turtą: prieplauką ir plūduriuojančią priemonę. Šis turtas yra įregistruotas viešame Vidaus vandenų laivų registre, o tai reiškia, kad ieškovė yra išviešinusi faktą, jog ji teisėtai šį turtą valdo ir naudoja pagal funkcinę paskirtį. Kol registravimas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, jis yra galiojantis. Ieškovės turtas niekam niekada netrukdo ir netrukdė. Atsakovė1 tik 2023 m. rugsėjo 15 d. pirmą kartą kreipėsi į teismą, prašydama turtą („prieplauką“) pašalinti, patraukti, atkabinti nuo patikėjimo teise jos valdomo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). Nuo 2007 m. birželio 6 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. praėjo atitinkamai 16,3 ir 14,4 metų/ tai 6,3 ir 4,4 metais viršija bendrąjį ieškinio senaties terminą. Dėl priešieškinio 21 punkto argumentų, kad ieškovės turtas prie Atsakovės1 valdomo kranto yra pritvirtintas poliais ieškovė nesutinka, kadangi Atsakovė1 klysta, analizuodama ieškinio 16 priedo 7 ir 8 lapuose pateiktus 5.1 punkte aptarto turto brėžinius (architekto M. P. priešprojektinius pasiūlymus, ieškovės 2009 m. pateiktus VTPSI su prašymu dėl šio turto įregistravimo). Juose akivaizdžiai matyti, kad du plieniniai poliai yra įkasti į dugną po Kauno marių vandeniu, t. y. dar ne Atsakovės1 valdomojoje kranto sausumos teritorijoje, o tik stacionarus tiltelis yra atremtas į jau sausumoje esančio kranto kraštą. Atsakovė1 imasi kompetencijos, kuri jai nepriklauso (pvz. dėl neva vykdomos techninės apžiūros) – nurodo reikalavimus ir priekaištus, kuriuos ieškovei galėtų teikti NŽT, LTSA, AB ESO ar kitos įmonės. Ieškovė turi sutartį su ESO jau 14 metų, teisėtai naudojasi elektra ir už ją moka, o kilusius nesutarimus dėl nutraukto kabelio ieškovė teisėtai išsprendė priešieškinio prieduose nurodytu būdu, t. y. sudarydama susitarimą su Atsakovės1 dukterine įmone uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kauno švara“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį (patikslintą) atmetė, priešieškinį (su techniniais patikslinimais) patenkino. Teismas pripažino, kad Turistinių burlaivių savininkų asociacijai priklausanti prieplauka buvo neteisėtai pritvirtinta prie valstybinės žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), bei neteisėtai prailginta iki 175 metrų bendrojo ilgio. Teismas įpareigojo Turistinių burlaivių savininkų asociaciją patraukti (atkabinti) prieplauką nuo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), bei patraukti ją kad netrukdytų įgyvendinti Plūduriuojančių priemonių – pontoninių prieplaukų Nr. 12, 13, 14, 15, 16 įrengimo projekto Nr. 2018-01-ĮP ir 2023 m. Kauno marių įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projekto sprendinius. Teismas uždraudė Turistinių burlaivių savininkų asociacijai jos ir jos narių reikmėms naudotis valstybinės žemės sklypu, esančiu adresu(duomenys neskelbtini), Turistinių burlaivių savininkų asociacijos nariams priklausančių laivų, laivų gabenimo priekabų ir ratelių, kiblokų (laivo kylio įtvirtinimo priemonių, skirtų laivo laikymui ir priežiūrai sausumoje) ir kitų daiktų laikymui (sandėliavimui). Teismas įpareigojo Turistinių burlaivių savininkų asociaciją pašalinti nuo valstybinio žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), visus Turistinių burlaivių savininkų asociacijai ar jos nariams ar su jais teisiniais santykiais susijusiems asmenims priklausančius daiktus, įskaitant, bet neapsiribojant, laivus, laivų gabenimo priekabas ir ratelius, kiblokus (laivo kylio įtvirtinimo priemones, skirtas laivo laikymui ir priežiūrai sausumoje) ir kitus daiktus, bei valstybinės žemės sklype, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), neteisėtai paklotą ir prie Kauno miesto savivaldybei priklausančio elektros skydo Nr. KAS-98393 prijungtą bei iki Turistinių burlaivių savininkų asociacijai priklausančios ir Kauno marių įlankoje esančios prieplaukos atvestą 0,4 kV elektros kabelį ir leisti Kauno miesto savivaldybės administracijai pašalinti visus valstybiniame žemės sklype, esančiam adresu(duomenys neskelbtini), be Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo trečiųjų asmenų laikomus laivus, laivų gabenimo priekabas ir ratelius, kiblokus ir kitus daiktus. Teismas priteisė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos 31 907,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos 220,00 Eur žyminį mokestį.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė iki 2010 m. liepos 1 d. yra gavusi apskrities viršininko, o po 2010 m. liepos 1 d. NŽT sutikimą, kokiu nors pagrindu (nuomos, panaudos) naudotis valstybinio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi ir ši teisė ieškovei būtų suteikta. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad TBSA prieplauka, laikotarpiu nuo 2007 m., kai buvo įregistruota TBSA priklausanti prieplauka, iki 2022 metų pailgėjo daugiau nei du kartus (DOK-79332 5 priedas). Šias aplinkybes patvirtina ir 2022 m. birželio 23 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bei biudžetinės įstaigos „P. K.“ raštas (DOK-79332 7 priedas, DOK-111462 10 priedas). Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prieplauka, kuri yra neteisėtai pritvirtinta prie valstybinio žemės sklypo (neturint žemės patikėtinio sutikimo), be kita ko, laiko apsektu buvo ir neteisėtai ilginama. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės pagal 2007 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį nusipirktą 24 metrų ilgio Prieplauką, kuri buvo įregistruota kaip nekomercinė prieplauka ir ieškovei buvo išduotas 2007 m. birželio 6 d. Nekomercinės mažųjų, pramoginių laivų ir sportinių laivų prieplaukos registravimo pažymėjimas Nr. 00125 (DOK-7362 7 priedas). Ieškovė iki 2009 m. gegužės 18 d. įrengė Plūduriuojančią priemonę, kurios ilgis 12 m., plotis 6 m. Ši plūduriuojanti priemonė buvo įregistruota Vidaus vandenų laivų registre ir TBSA buvo išduotas 2009 m. gegužės 18 d. Vidaus vandenų transporto priemonės bilietas Nr. 120 (DOK-7362 6 priedas). Pagal nuo 2005 m. birželio 9 d. Kodekso 16 straipsnį plūduriuojančios prieplaukos, kaip viena iš plūduriuojančių priemonių rūšių, turi būti registruojamos Vidaus vandenų registre. Duomenų nei apie 24 metrų prieplaukos įregistravimą Vidaus vandenų registre, nei jos prailgintos dalies 117,67 metrų įregistravimą Vidaus vandenų registre byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teismas vertino, kad ieškovės teisėto naudojimosi valstybinio žemės sklypo dalimi nepatvirtina ir 2023 m. spalio 24 d. ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės dėl ilgamečio bendradarbiavimo su Kauno miesto savivaldybe bei prie prašymo pridėti įrodymai (DOK-128104). Teismas pažymėjo, kad asmenų, kurie neturėjo teisės spręsti dėl valstybinės žemės perdavimo ieškovei bet kokiu pagrindu naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi sutikimai, negali būti laikomi kaip sutikimai, sukeliantys „lūkestį“ ieškovei, kad ji valstybinio žemės sklypu naudojasi teisėtai, o juolab „lūkestį“ tuo pačiu pagrindu (neatlygintinai ir neribotą laiką) valstybiniu žemės sklypu naudotis nuolat, neatlygintinai TBSA narių reikmėms ir ateityje.

13. Teismas nurodė, kad ieškovei perduoti naudotis valstybiniu žemės sklypu neatlygintinai neribotą laiką nėra teisinio pagrindo. N. K. miesto savivaldybė 2022 m. gruodžio 7 d. atsakyme Nr. (33.200 E) R-3241 TBSA (DOK-7362 2 priedas), kurį ginčija ieškovė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (galiojusi įstatymo redakcija nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d.) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė neturi teisės spręsti dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos žemės sklypo dalies naudojimosi kitiems asmenims, tačiau iš esmės priėmė teisingą administracinį aktą, kurio naikinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

14. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme civilinės bylos Nr. e2A-1056-775/2022 nagrinėjime dalyvavo ieškovė, atsakovė1, atsakovė2 ir Ž. N. atveju dalyvauja ieškovė, atsakovė1, atsakovė 2, NŽT, LTSA ir S. T. pažymėjo, kad Kauno apygardos teismui, priimant 2022 m. spalio 27 d. procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022, aplinkybė, ar Kauno miesto savivaldybės Prieplauka Nr. 12 yra kilnojamasis daiktas ar nekilnojamasis daiktas, taip pat ar Prieplauka Nr. 12 yra statinys, nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, todėl ieškovės argumentai, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022 41 punkte nurodytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai šioje byloje, laikytini nepagrįstais. Kaip pagrįstai nurodė, atsakovės1 ir atsakovės2 atstovai, minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje buvo nagrinėjami klausimai dėl ieškovės teisių į prieplauką ir statybos leidimo panaikinimo objektams, įskaitant Prieplaukai Nr. 12, tačiau ne dėl ieškovės teisių į valstybinį žemės sklypą (2022 m. spalio 27 d. Kauno apygardos nutarties Nr. e2A-1056-775/2022 35 punktas). Teismas nurodė, kad iš liudytojų parodymų teismo posėdžių metu seka išvada, kad Kauno miesto savivaldybės Prieplauka Nr. 12 nėra statinys ir yra kilnojamasis daiktas. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė, siekdama įrodyti, kad Prieplauka Nr. 12 yra statinys, nepateikė kitų įrodymų, pvz. ekspertų, specialistų išvados, kurios suponuotų išvadą, kad Prieplauka Nr. 12 yra statinys ir lemtų priešingas išvadas byloje (CPK 178 straipsnis).

15. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė į bylą ieškovės su ESO 2018 m. liepos 1 d. sudarytą sutartį (DOK-126415 1 priedas), tačiau ši sutartis, teismo vertinimu, patvirtina tik tai, kad ieškovei yra tiekiama elektra, tačiau nepatvirtina, kad ieškovė turi ankstesnio patikėtinio NŽT ir esamo patikėtinio atsakovės1 sutikimą tiesti kabelį valstybinės žemės sklype. Sprendžiant dėl ieškovės kabelio nutiesimo ir prijungimo prie atsakovės1 skydinės teisėtumo, laikytini neaktualiais ieškovės atstovų argumentai, kad žemės patikėtiniai niekada nereiškė pretenzijų dėl ieškovės nutiesto kabelio, todėl jis nutiestas pagrįstai. Teismas laikė pagrįstais atsakovės1 ir atsakovės2 atstovų argumentus, kad nutiesus elektros kabelį valstybiniame žemės sklype būtų apribotos atsakovės1, kaip valstybinės žemės patikėtinės teisės, toje dalyje atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus projektui, kuriam buvo perduotas valstybinis žemės sklypas, projektui įgyvendinti.

16. Teismas nurodė, kad VTPSI atsakyme padarė pagrįstą išvadą nurodydama, kad pontoninė Prieplauka Nr. 12 (kurios sumontavimas galimai pažeidžia ieškovės interesus) nėra statinys ir statybą reglamentuojantys teisės aktai jai nėra taikomi, o kilnojamųjų daiktų priežiūra/kontrolė nėra priskirta VTPSI kompetencijai, todėl ieškovės 2022 m. spalio 30 d. prašymo dalis dėl Prieplaukos Nr. 12 nėra nagrinėjama.

17. Teismas nurodė, kad atsakovės 1 Prieplauka Nr. 12 nėra statinys ir yra kilnojamasis daiktas, todėl NŽT sutikimas įrenginėjant pačią ginčo Prieplauką Nr. 12 nebuvo reikalingas. NŽT pagrįstai sprendė, kad atsakovė1 Prieplauką Nr. 12 yra pritvirtinusi prie patikėjimo teise jai valdyti perduotos pakrantės, todėl atskiras NŽT leidimas tokiems veiksmams nėra reikalingas.

18. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyti argumentai, kad LTSA negalėjo įregistruoti Prieplaukos Nr. 12, kadangi tarp ieškovės Prieplaukos Nr. PP-497 ir A. P. Nr. 12 yra nesaugūs atstumai, sprendžiant LTSA ginčijamo 2023 m. sausio 19 d. atsakymo 15B-411 „Dėl atlikto vertinimo“ pagrįstumą, teisinės reikšmės neturi, kadangi LTSA vertino Prieplaukos Nr. 12 techninę būklę, o ne jos teisėtą prikabinimą prie kranto juostos. Kaip pagrįstai LTSA nurodė savo atsiliepime į ieškinį, atsakovė1 kreipėsi dėl vidaus vandenų transporto priemonės registravimo ir kaip tokia ji buvo užregistruota (DOK-79332 priedas 16).

19. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į bylos esmę, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų visetą, į tai, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, teismas konstatuoja, kad mažinti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas visiškai nevertino ankstesnių teisminių ginčų tarp ieškovės ir atsakovės1 rezultatų, t. y. prejudicinio fakto, kad priešieškiniu prašomas „atkabinti nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ieškovės turtas yra sukurtas, eksploatuojamas ir viešuosiuose registruose įregistruotas teisėtai. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovės1 prašoma patraukti (atkabinti) nuo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), ieškovės „prieplauka“ net nėra „prikabinta“ ar kitaip pritvirtinta prie sausumoje esančio ir atsakovės1 patikėjimo teise valdomo valstybei priklausančio minėto žemės sklypo.

20.2. Tiek priešieškinio reikalavimas, tiek ir jį patenkinusi teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai neaiški ir nekonkreti. Atsakovė1 savo priešieškinio netikslino, o teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę ne tik atkabinti tai, kas jokiu techniniu būdu net nėra „prikabinta“ prie sausumos žemės sklypo, bet ir įpareigojo ieškovę atkabinti neaiškų daiktą - „prieplauką“ (sprendimo rezoliucinėje dalyje vartodamas atsakovės1 pasiūlytą bendrinį žodį), tuo tarpu kai iš ieškovės suformuluotų ieškinio reikalavimų ir jo priedų bei turto registravimo duomenų šioje byloje yra akivaizdu ir neginčijama, jog ieškovė K. M. įlankoje valdo ne šiaip abstrakčią „prieplauką“, o konkrečius pavadinimus ir numerius turinčius įrenginius – šalia kranto Plūduriuojančią priemonę Nr.PP-497 (paskirtis – „prieplauka“) ir prie jos (vandenyje prijungtą) Nekomercinę prieplauką Nr.K-03/14.

Žemesnės instancijos teismas

20.3. Teismo sprendimas yra ne tik neaiškus, abstraktus ir neįvykdomas, bet ir neteisėtas, nes šis ieškovei priklausantis turtas esamoje Kauno marių vietoje yra sukurtas ir valdomas teisėtai bei nėra niekaip „prikabintas“ prie sausumoje esančio ir suformuoto žemės sklypo(duomenys neskelbtini). Be to, tai, kad visas šis ieškovės turtas yra sukurtas bei eksploatuojamas teisėtai, ir be to, yra tinkamai įregistruotas bei jo registracija nėra kada nors ginčyta ar nuginčyta, pripažino ir visų 3 lygių teismai ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-40-877/2022 (aukštesnių teismo instancijų bylų numeracija: e2A-1056-775/2022 ir e3K-3-199-701/2023), padarydami vieningą išvadą, kad dėl to ieškovės nuosavybės teisės ir turi būti ginamos ir būtent dėl to atsakovei1 uždraustina kaip nors patraukti, išardyti ar kur nors perkelti ieškovės teisėtai priklausantį ir jos teisėtai eksploatuojamą turtą.

20.4. Iki šiol galiojančia ir neginčijama Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi buvo apginta ieškovės nuosavybės teisė, įskaitant ir ieškovės teisę netrukdomai naudotis Kauno marių vandens paviršiaus dalimi savo turto įrengimui ir teisėtam eksploatavimui, t. y. visus kitus ieškovės prevencinio ieškinio reikalavimus teismai patenkino ir uždraudė atsakovei1 išardyti ar kur nors perkelti visą įregistruotą ieškovės turtą būtent remiantis tuo, kad jis buvo sukurtas, įregistruotas ir yra eksploatuojamas konkrečioje vietoje (K. M.) visiškai teisėtai, t. y. kitoje byloje jau buvo apgintos ieškovės nuosavybės teisės, įskaitant ir teisę savo turtą eksploatuoti, t. y. kasdien naudoti pagal funkcinę paskirtį.

20.5. Teismo sprendime be jokių nuorodų į konkrečius teisės aktus, t. y. be aiškaus teisinio pagrindimo nurodoma, kad iki 2007m. birželio 6 d. ieškovė turėjo „gauti“ žemės patikėtinio sutikimą ar „kokiu nors“ pagrindu naudotis tuo metu dar net nesamo žemės sklypo, „esančio(duomenys neskelbtini)“, dalimi. Teismas iš esmės vertina procedūrą, kurios pasėkoje Nekomercinė prieplauka Nr.K-03/14 buvo įregistruota. Atsakovė1 ar koks nors kitas asmuo neginčija pačios šio turto registracijos, t. y. neprašo pripažinti, kad ieškovei neatlikus tam tikrų sąlygų ar nepateikus Vidaus vandenų laivybos direkcijai tam tikrų dokumentų, pati Vidaus vandenų laivybos direkcijos atlikta ieškovės turto registracija buvo neteisėta. Atsakovė LTSA (o taip pat ir kiti asmenys, įskaitant šią registraciją atlikusią Vidaus vandenų laivybos inspekciją) šioje byloje ir niekada anksčiau ieškovei nenurodė, kad matmenų pasikeitimai kaip nors įtakotų šios Nekomercinės prieplaukos registracijos tolimesnį galiojimą ar išregistravimą, naudojimo galimybes, techninės apžiūros nebegaliojimą, taip pat nenurodė ir teisės aktų, kuriais tokį vertinimą būtų įmanoma pagrįsti. Teismas taip pat jų nenurodė, nes jų nėra. Dėl to prieštaraudamas pats sau, teismas įpareigojo ieškovę atkabinti ir patraukti „prieplauką“ visą, netgi su ta įregistruota „tik 24 metrų ilgio“ dalimi (nors teismai 2022-10-27 d. nutartimi apgynė ne kurią nors ieškovės Nekomercinės prieplaukos Nr.K-03/14 dalį, o visą ieškovės įregistruotą turtą, nepaisant jo ilgio ar kokių nors kitų matmenų).

20.6. Nėra suprantama, ar priešieškinį teismas tenkino dėl to, kad prieš 2007 m. birželio 6 d. registraciją nebuvo gautas apskrities viršininko sutikimas bei nebuvo sudaryta sklypo (duomenys neskelbtini)(toliau – sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutartis, ar kad šios prieplaukos matmenys pasikeitė ir jos registracija Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje pagal 2005-2009 metais galiojusias Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių prieplaukų registravimo taisykles tapo nebesvarbi ar negaliojanti (nors tokio teisinio reguliavimo taip pat nėra ir teismas jo nenurodė).

20.7. Visiškai nepagrįstai skundžiamame teismo sprendime, nenustačius jokių naujų aplinkybių, pvz., nenuginčijus ieškovės turto registracijos, yra daromos naujos, įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir nutartims prieštaraujančios išvados, kad esą ieškovė neteisėtai (nes be NŽT sutikimo ar nuomos sutarties, kurių gavimo pareigos 2007-2009 m. galiojusiais teisės aktais teismas nepagrindė) įrengė, naudoja pagal paskirtį ir eksploatuoja savo turtą K. M. įlankoje, 2007-2009 m. suderinęs tokį naudojimą su kitomis įstatymo reikalaujamomis valstybės institucijomis.

20.8. Teismas sprendime privalėjo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę bei analogiškai spręsti, kad ieškovė turi teisinį bei įstatyminį pagrindą reikalauti atsakovės1 atitinkamos naudojimo tvarkos valstybine žeme nustatymo, kadangi tam yra visos jau anksčiau kitų teismų nustatytos sąlygos, o būtent – neginčijama ir nenuginčyta ieškovės nuosavybės teisė, įregistruota valstybės registre, įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijai pateikus visus reikiamus ir reikalaujamus (bei įmanomus tuo metu pateikti) dokumentus, įvykdžius kitus tuo metus nustatytus reikalavimus ieškovės turto registracijai atlikti.

20.9. Visiškai nepagrįsti yra teismo sprendimo 72 p. motyvai ne tik apie pradinę ieškovės prieplaukos dalies 2007m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį (priešieškinis buvo patenkintas remiantis vien šia ieškovės sutartimi, nevertinant byloje surinktų įrodymų visumos ir neatliekant jų vertinimui reikalingos teisės normų bei teismų praktikos analizės), bet ir teismo motyvas, neva šios 24 metrų ar 117,67 metrų ilgio prieplauka (galimai omenyje turima Nekomercinė prieplauka Nr.K-03/14) privalėjo būti įregistruota Vidaus vandenų registre (tokio registro apskritai nėra, yra Vidaus vandenų laivų registras).

20.10. Atsakovė1 praleido ieškinio senaties terminą ir net neprašo jo atnaujinti. Teismas visiškai nepagrįstai netaikė ieškinio senaties visiems atsakovės1 priešieškinio reikalavimams.

20.11. Atsakovės1 patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija net 31 000 Eur sumą. Šioje byloje atsakovei1 atstovavo net du advokatai ir be to, pirmosios instancijos teisme. Tokio kiekio advokatų dalyvavimas, be to, atsakovei nuolat turint apie 30 teisės skyriaus darbuotojų, nebuvo būtinas joks išlaidavimas advokatų paslaugoms samdyti ir apmokėti.

Atsiliepimas

21. A. K. miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad asociacija niekada neturėjo ir šiuo metu neturi jokių teisių į valstybinės žemės sklypą. Žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ir visa Kauno marių teritorija yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė; atitinkamai, sprendžiant dėl teisių į žemės sklypą suteikimo, turi būti paisoma imperatyvaus teisinio reguliavimo, pagal kurį asociacija nėra tinkamas subjektas jokioms teisėms į žemės sklypą įgyti. Byloje, kuria kaip precedentu remiasi asociacija šioje byloje, siekdama pagrįsti savo teises į valstybinį žemės sklypą, teismas nenagrinėjo ir nepasisakinėjo, ar naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal teisės aktų reikalavimus galėtų būti nustatyta asociacijai. Šis klausimas nagrinėjamas būtent šioje byloje. Ieškovės nurodoma Vidaus vandenų transporto kodekso 13 str. 15 d. teisės norma, priešingai, nei nepagrįstai teigia asociacija, jokių savarankiškų teisių į valstybinės žemės sklypus nenustato ir nustatyti negali.

21.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad asociacijos prieplauka buvo neteisėtai prailginta. Teismui nustačius, kad ieškovė neturi jokių teisių į valstybinės žemės sklypą bei neteisėtai prailgino asociacijos prieplauką, Teismas pagrįstai įpareigojo asociaciją patraukti asociacijos prieplauką bei pašalinti nuo žemės sklypo visus jame be teisėto pagrindo laikomus daiktus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asociacijos prieplauka yra pritvirtinta prie žemės sklypo, tuo tarpu Kauno marių teritorijos detaliojo plano tvirtinimo klausimas niekaip nėra susijęs su bylos esme. Kauno apygardos teismas sprendė tik dėl asociacijos nuosavybės teisių į prieplauką, bet ne dėl jos ilginimo teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senatis priešieškinio reikalavimams pareikšti nėra praleista. Teisė į priešieškinį atsakovėms anksčiausiai atsirado 2019 m. rugsėjo 4 d., kuomet žemės sklypas savivaldybei buvo perduotas patikėjimo teise. Asociacijos atliekamas pažeidimas yra tęstinis, dėl ko bet kuriuo atveju ieškinio senaties terminas atsinaujina kiekvieną dieną.

21.4. Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad asociacija niekada neturėjo ir šiuo metu neturi jokių teisių į valstybinės žemės sklypą. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tik vienam savininkui – Lietuvos Respublikai (valstybinės žemės patikėjimo teisė – savivaldybei). Todėl remiantis CK 4.81 str. žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp sklypo savininkų nustatymas taip pat nėra galimas. Jokių kitų teisės normų, kurios reglamentuotų naudojimosi svetimu daiktu, į kurį asmuo neturi jokių teisių, tvarką, nėra.

21.5. Teismas pagrįstai nusprendė, kad asociacijos prieplauka buvo neteisėtai prailginta. Tai, kad 12 m ilgio asociacijos prieplaukos dalis yra registruota Vidaus vandenų laivų registre, nesuteikė ir nesuteikia asociacijai neribotos ir nevaržomos teisės šią prieplauką ilginti.

21.6. Teismas pagrįstai įpareigojo asociaciją patraukti asociacijos prieplauką bei pašalinti nuo žemės sklypo visus jame be teisėto pagrindo laikomus daiktus. Asociacijos prieplaukos patraukimas nuo žemės sklypo nepaneigia asociacijos nuosavybės teisės į prieplauką, kadangi nors prieplauka buvo įrengta neteisėtoje vietoje (neturint atitinkamų leidimų), tačiau gali būti perkelta į kitą vietą.

21.7. Teismas pagrįstai administracijos naudai priteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės civilinio proceso teisės normomis jai suteiktomis teisėmis naudojosi tinkamai ir sąžiningai, netinkamo atsakovių procesinio elgesio teismas nenustatė. Asociacija ne kartą tikslino ieškinį ir, nepaisydama teismo nustatytų terminų, į bylą 10 kartų teikė su byla nesusijusius papildomus dokumentus ir rašytinius paaiškinimus, kuriuos atsakovės (jų atstovai) neišvengiamai turėjo analizuoti bei teikti savo poziciją dėl jų, dėl ko nepagrįstai bylos nagrinėjimas teisme buvo labai ištęstas.

Atsiliepimas

22. A. N. žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė, naudodamasi žemės sklypu, nesilaikytų dokumentuose, kurių pagrindu suteikta valstybinė žemė naudotis, nustatytų sąlygų.

22.2. Ieškovo minima prieplauka - pagamintas kilnojamasis daiktas, atgabentas į vietą bei nuleistas ant vandens ir yra galimybė jį neišardžius perkelti į kitą vietą, todėl nelaikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas. Kilnojamasis daiktas- tai fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Kai objektas neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Statybos įstatyme, tuomet jis nepriskiriamas statiniams ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos tokiam objektui netaikomos.

22.3. Pabrėžtina, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022 buvo nustatinėjamos ieškovės teisės į prieplauką ir statybos leidimo panaikinimą objektams, tačiau joje nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su ieškovės teisėmis į žemės sklypą, nes tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas.

22.4. Ieškovė žemės sklype nevaldo jokių statinių/įrenginių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre. Tarnybos nuomone, žemės sklype nėra statinių/įrenginių, kuriems eksploatuoti būtų teisinis pagrindas išnuomoti arba suteikti neatlygintinai naudotis jo dalimi. Žemės įstatyme nėra įtvirtinta, kad valstybinė žemė gali būti suteikiama neatlygintinai asmenims, kurie siekia prisitvirtinti plūduriuojančią prieplauką prie valstybinės žemės.

22.5. Sprendiniai, susiję su žemės sklypo naudojimu, jau yra išspręsti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1P178-(1.3E.) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei“, kuriuo jis perduotas KMS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui (Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti). Nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarkos nustatymas žemės sklype neabejotinai pažeistų Tarnybos įsakymą, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų apsunkintas jo naudojimas pagal numatytą paskirtį.

22.6. Ieškovė neteisėtai naudojasi žemės sklypu, todėl savivaldybės teisei reikšti ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol ieškovė neteisėtai naudojasi žemės sklypu. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad senaties terminas nėra praleistas.

Atsiliepimas

23. Atsakovė Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo laikyti, kad teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimo 1 ir ieškinio reikalavimo 2 nebuvo apskųstos apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė apeliacinio skundo pagrindo ir dalyko, kiek tai susiję su jo keltais reikalavimais atsakovei, kuriuos teismas sprendimu atmetė. Nenurodžius šioje dalyje apeliacinio skundo pagrindo ir dalyko, apeliacinis skundas dėl atsakovei reikštų reikalavimų laikytinas nepaduotu ir įsiteisėjo teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimas 1 ir ieškinio reikalavimas 2. Vien tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde bendrai prašo ieškinį tenkinti, negali būti laikoma tinkamu ieškinio pagrindu ar dalyku dėl atsakovei keltų reikalavimų.

23.2. Didžioji dalis bylos laiko ir patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo ginče tarp ieškovės ir Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, todėl būtų pagrįsta, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų ir būtų skirstomos tarp šių ginčo šalių. Net iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė iš esmės skundžia tik sprendimo dalį jo ginče su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

23.3. Atsakovė išsamiai išnagrinėjo ieškovės prašymą ir pateikė į jį tinkamus ir išsamius atsakymus. Todėl nėra pagrindo naikinti atsakovės rašto Nr. 15B-411.

23.4. Atsakovė atliko teisėtus registracijos veiksmus, numatytus teisės aktuose, nėra pagrindo naikinti atsakovės sprendimą dėl Kauno miesto savivaldybės plūduriuojančios priemonės registravimo Vidaus vandenų laivų registre.

24. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad „<...> VTPSI atsakyme padarė pagrįstą išvadą nurodydama, kad pontoninė Prieplauka Nr. 12 (kurios sumontavimas galimai pažeidžia TBSA interesus) nėra statinys ir statybą reglamentuojantys teisės aktai jai nėra taikomi, o kilnojamųjų daiktų priežiūra/kontrolė nėra priskirta VTPSI kompetencijai, todėl ieškovės 2022 m. spalio 30 d. prašymo dalis dėl Prieplaukos Nr. 12 nėra nagrinėjama.“

24.2. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad „<...> VTPSI 2022 m. gruodžio 13 d. atsakymą 2D-22612 „Dėl skundų“ į ieškovės 2022 m. spalio 30 d. prašymą panaikinti ir įpareigoti VTPSI išnagrinėti ieškovės 2022 m. spalio 30 d. prašymą iš naujo nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo <...>.“

24.3. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros gali būti inicijuojamos tik statinio, kuris atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies apibrėžtį, savavališkos statybos atveju. Kadangi prie kito hidrotechnikos statinio krantinės (08) (nekilnojamojo daikto) pritvirtinta pontoninė prieplauka (12) yra kilnojamasis daiktas, o kilnojamiesiems daiktams netaikytini statybą reglamentuojantys teisės aktai, Inspekcija pagrįstai nenagrinėjo ieškovės atstovo prašymo dalies dėl prieplaukos (12).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Ieškovė prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus – 2024 m. spalio 2 d. atsakovės2 (Kauno miesto savivaldybės administracijos) įsakymą dėl patikslinto detaliojo plano(duomenys neskelbtini), patvirtinimo, 2024 m. lapkričio 3 d. ieškovės prašymą atsakovei2 dėl taikaus susitarimo ir atsakovės atsisakymą tartis, 2024 m. lapkričio 5 d. ieškovės skundą Regionų administraciniam teismui dėl detaliojo plano panaikinimo, 2024 m. lapkričio 11 d. teismo nutartį priimti šį skundą nagrinėti teisme, 2024 m. gruodžio 2 d. susirašinėjimą patvirtinančius įrodymus, pakartotinį 2024 m. gruodžio 3 d. prašymą atsakovei2 dėl vandens teritorijos naudojimo. Nurodo, kad po apeliacinio skundo šioje byloje pateikimo, 2024 m. spalio 2 d. atsakovės KMSA direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, kuriame nebuvo atsižvelgta į ieškovės turimas prieplaukas, jų vietą. Ieškovė apskundė parengtą detalųjį planą, Regionų administraciniame teisme yra užvesta byla dėl šio plano teisėtumo.

27. Pagal CPK 314 straipsnio taisykles, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Be to, teismas gali naudoti duomenis, esančius LITEKO sistemoje, t. y. kitų susijusių bylų duomenis, spręsdamas apeliacinį skundą (CPK 179 str. 3 dalis). Šiuo atveju duomenys apie kitą administracinę bylą, kurioje ginčijamas patvirtintas detalusis planas, yra galimi naudoti ir priimtini. Ieškovės prašymai atsakovei siūlant sudaryti taikų susitarimą tiek dėl žemės sklypo, tiek dėl vandens teritorijos naudojimo, atsakovės atsakymai, esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, todėl neprijungiami ir nebus vertinami.

28. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip plūduriuojančių prieplaukų/įrenginių savininkės teisės naudotis Kauno marių kranto žemės sklypu (Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 15 dalis, Žemės įstatymo 8 straipsnis).

29. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė Turistinių burlaivių savininkų asociacija (toliau – ir TBSA) savo nuosavybės teise 2007 m. birželio 6 d. Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje yra įregistravusi nekomercinę mažųjų, pramoginių laivų ir sportinių laivų prieplauką, vadinamą Nekomercine prieplauka Nr.K-03/14, prieplaukos vieta/adresas nurodoma Kauno marios,(duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad registracija įrodo teisę prieplaukai būti toje vietoje, kurioje ji yra laikoma, todėl nenuginčijus registracijos nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti ieškovę iškelti prieplauką į kitą vietą, kitaip tariant, ieškovė įrodinėjo, kad esama registracija susieja įregistruotą daiktą su konkrečia vieta.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ši nekomercinė prieplauka buvo registruota pagal Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4-194 „Dėl nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles (toliau - Taisyklės), kurių redakcijos, galiojusios nuo 2005 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 15 d., t. y. ginčo prieplaukos registracijos metu, 6.3 punktas nustatė reikalavimą registruojant prieplauką pateikti inspekcijai žemės sklypo, kuriame steigiama nekomercinė prieplauka, teisinės registracijos dokumentus arba, jei sklypas nuomojamas, notaro patvirtintą nuomos sutartį; o 6.5 punktas nustatė reikalavimą pateikti pažymą, patvirtinančią, jog nekomercinės prieplaukos steigimas ir eksploatavimas konkrečiame vandens telkinyje suderintas su atitinkama regionine aplinkos apsaugos tarnyba. Pažymėtina, kad šioje byloje teismui nebuvo pateikti duomenys, pagal kuriuos 2007 m. birželio 6 d. registruojant ginčo prieplauką Nr. K-03/14 buvo įrodyta/patvirtinta žemės sklypo nuosavybės arba nuomos teisė. Ieškovė pateikė 2007 m. sausio 10 d. TBSA laivų švartavimosi Kauno mariose schemą, kuri suderinta su Petrašiūnų seniūnu, jo įrašas ant schemos yra toks: „Neprieštarauju įrengti jachtų švartavimosi plaustą“, taip pat ieškovė pateikė suderinimus su Kauno regiono aplinkos apsaugos tarnyba, Kauno marių regioninio parko direkcija. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neturėjo tuometinio valstybinės žemės patikėtinio sutikimo/leidimo pastatyti ginčo prieplauką būtent toje vietoje, kurioje ji pastatyta, ir tokiai išvadai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pritarti.

31. Taip pat nustatyta, kad kitoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendime, aptaręs prieplaukos Nr.K-03/14 registraciją 2007 m. birželio 6 d., konstatavo, kad registravimo pažymėjimas nėra dokumentas, patvirtinantis prieplaukos, kaip nekilnojamojo daikto, statusą. LVAT, išnagrinėjęs TBSA apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, 2021 m. kovo 3 d. nutartyje byloje Nr. eA-572-261/2021 pažymėjo, kad valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2007 m. birželio 6 d. registravimo pažymėjimas Nr. 00125 nėra dokumentas, patvirtinantis prieplaukos kaip statinio sukūrimą, o tik apibūdina jo funkcinę paskirtį, nenurodant, kokio tipo prieplaukai išduotas pažymėjimas, todėl juo remiantis nėra pagrindo pripažinti, ar prieplaukai yra būtinas žemės sklypas, nes žemės sklypo paskirtis ir formavimas yra tikslinis (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Teisėjų kolegija šioje byloje pritaria, kad nepaisant pateikto 2007 m. ginčo prieplaukos Nr. K-03/14 registracijos pažymėjimo, ši prieplaukos registracija nelaikytina tinkamu įrodymu, kad prieplauka gali būti laikoma ginčo sklype (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes pažymėjime nurodytas prieplaukos adresas yra (duomenys neskelbtini) gatvė, nėra suderinimo su tuometiniu valstybinės žemės patikėtiniu, nėra žemės sklypo nuosavybės ar nuomos teisės, galiausiai, nėra pateikto galiojančio ginčo prieplaukos Nr. K-03/14 techninės apžiūros akto, nors Taisyklės numatė kasmetinę prieplaukos techninę apžiūrą, o ginčo prieplaukos registracijos pažymėjime nurodyta, kad be galiojančio techninės apžiūros akto prieplaukos eksploatacija draudžiama. Todėl tenka sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė negalėjo įgyti teisėto lūkesčio naudotis ginčo valstybinės žemės sklypu neatlygintinai ir neribotą laiką. Kitaip tariant, prieplaukos Nr.K-03/14 registracijos pažymėjimas nesusieja šios prieplaukos buvimo vietos su konkrečiu sklypu(duomenys neskelbtini), todėl net ir nenuginčijus registracijos pažymėjimo, ginčas dėl prieplaukos laikymo vietos išlieka, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prieplauka esamoje vietoje yra laikoma be teisinio pagrindo.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad prieplauka K-03/14 yra neteisėtai prailginta 117 metrų, t. y. dalis prieplaukos yra apskritai neregistruota. Apeliantė ginčija, kad šios prieplaukos registracijos metu matmenys (ilgis, plotis) apskritai nebuvo fiksuojami, todėl neaišku, kuo teismas rėmėsi darydamas išvadą, kad prieplauka neteisėtai prailginta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad išvada apie prieplaukos neteisėtą prailginimą išplaukia iš jau aptartos aplinkybės, kad prieplaukos K-03/14 techninės apžiūros aktas yra nepateiktas. Darytina išvada, kad be techninės apžiūros akto visa prieplauka K-03/14 yra netinkama naudoti nepaisant jos ilgio.

34. Taip pat nustatyta, kad 2009 m. gegužės 18 d. vidaus vandenų laivų registre ieškovės vardu yra įregistruota plūduriuojanti priemonė Nr.PP-497 (paskirtis - prieplauka, ilgis 12 m., plotis 6 m.), plaukiojimo vieta - Lietuvos Respublikos vidaus vandenys. Ši registracija taip pat nesieja plūduriuojančios priemonės nei su konkrečiu kranto žemės sklypu, nei su konkrečiu vandens telkiniu ir vieta jame.

35. Taigi, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu paneigė ar netinkamai įvertino ieškovės prieplaukų teisinę registraciją. Kaip jau minėta, ieškovės prieplaukos įregistruotos kaip kilnojamieji daiktai, kitaip tariant, šių daiktų registracijai neturi reikšmės aplinkybė, ar jie sujungti su sausumos ar vandens žemės sklypu ar nesujungti. Šių daiktų registracija niekaip nesusieja pačių daiktų su vieta, kurioje jie gali būti laikomi. Priimtas teismo sprendimas nedaro įtakos ieškovės daiktų registracijai.

36. Apeliantė (ieškovė) kritikuoja teismo sprendimą teigdama, kad jis nekonkretus ir neaiškus, nes neaišku, apie kokią prieplauką teismas kalba. Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad abi prieplaukos yra tarpusavyje sujungtos ir dėl patogumo jas abi vadina „prieplauka Nr.PP-497“. Iš 2022 m. birželio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad abi prieplaukos yra sujungtos tarpusavyje apytikrės T raidės forma, trumposios dalys išilgai kranto linijos, ilgoji dalis - statmenai kranto linijai. Visa konstrukcija prie kranto jungiasi lieptu.

37. Teismui nėra pateikta duomenų, kad ieškovė turėtų dar kokį nors kitą plūduriuojantį hidrotechninį įrenginį. Nepaisant, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardino, kokius įrenginius įpareigojo ieškovę patraukti (atkabinti) nuo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei patraukti, pavadindamas tuos įrenginius tiesiog prieplauka, tačiau tai nedaro teismo sprendimo nesuprantamu, nes, kaip minėta, yra tik vienas ieškovei priklausantis hidrotechninių įrenginių komplektas, susidedantis iš: Nekomercinės prieplaukos Nr.K-03/14, plūduriuojančios priemonės Nr. PP-497 ir neregistruotos prailgintos prieplaukos dalies.

38. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, kad jos prieplaukų komplektas yra prikabintas prie kranto linijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal jau minėtą faktinių aplinkybių nustatymo protokolą, ieškovės prieplaukų komplektas prie kranto linijos yra prijungtas vienu lieptu. Ar tas lieptas yra prikabintas, prijungtas, atremtas, padėtas prie kranto linijos, byloje nebuvo atskirai nustatinėjama ir tai esminės teisinės reikšmės neturi. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pati pripažįsta, kad jos įrenginiai prie kranto linijos jungiasi vienoje vietoje, apeliaciniame skunde jau nurodo, kad „vienu jo (metalinio lieptelio - teismo pastaba) galu tiesiog atremta į kranto juostą sausumoje“, toliau nurodo, kad plūduriuojanti priemonė Nr.PP-497 (paskirtis – prieplauka) yra pritvirtinta prie K. M. dugno 2 inkarais su 2 grandinėmis, taip pat stabilumui užtikrinti pagal suderintą bei įregistruotą 2008.09 projektą ir transporto priemonės bilietą yra įgręžti į dugną plieniniai poliai, ant kurių laikosi ir pati priemonė, ir išlipimo iš jos liepto galas, o kitas liepto galas padėtas ant kranto sausumoje (sklype Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra pritvirtintas prie šio kranto“. Vadinasi, nepaisant ieškovės nurodomų prieplaukos pritvirtinimo prie vandens telkinio dugno būdų ( inkarų, polių) ir nepaisant jungimosi prie kranto žemės būdų, teismo sprendimas yra aiškus, nes aiškiai pasakyta, kad ieškovės plaukiojantys įrenginiai negali būti jungiami su kranto žeme esamoje vietoje.

39. Ieškovė savo reikalavimais pageidavo, kad jos turimų prieplaukų prijungimo prie kranto vieta nebūtų keičiama, be to, ieškovė pageidavo gauti naudotis dar ir 1 442 kv. m. ploto žemės sklypą greta prieplaukos prisijungimo prie kranto vietos. Teismas šiuos reikalavimus atmetė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 15 dalimi, kuri nustato, kad plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas), kurį taikė sistemiškai kartu su Žemės įstatymo 8 straipsniu, nustatančiu, kad valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis tik apibrėžtam ratui viešojo sektoriaus asmenų (valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms). Teismas motyvavo, kad ieškovė nėra subjektas, kurio veikla susijusi su visuomenės interesų tenkinimu, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei suteikti naudotis valstybinės žemės sklypą.

40. Apeliantė teigė, kad Vidaus vandenų transporto kodekso 13 str. 15 dalis yra specialioji teisės norma, sureguliuojanti teisinius santykius tarp prieplaukų ir žemės sklypų savininkų, kadangi vien nekilnojamojo daikto neturėjimas konstituciškai niekaip negali užkirsti kelio ir neužkerta kelio ieškovei reikalauti žemės savininko ar jo patikėtinio nustatyti naudojimosi kranto juosta ar krantine (netgi ne „žemės sklypu“) tvarką, taip pat prieplaukos tvirtinimo prie kranto juostos arba krantinės vietą. Apeliantė teigė, kad Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 15 dalis esą nustato imperatyvią pareigą kranto juostos savininkui nustatyti naudojimosi tvarką, reikalingą ir toliau teisėtai bei pagal funkcinę paskirtį eksploatuoti ieškovei priklausančias plūduriuojančią Nekomercinę prieplauką Nr.K-03/14 ir Plūduriuojančią priemonę Nr.PP-497. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu aiškinimu negali sutikti, nes tai reikštų žemės savininko nuosavybės teisių ribojimą. Taip aiškinant bet kuris plūduriuojančios prieplaukos savininkas galėtų pareikalauti kranto juostos žemės. Įstatymo vartojama formuluotė „naudojimo tvarką nustato savininkas“ nereiškia, kad savininkas privalo nustatyti naudojimo tvarką, o atvirkščiai, savininkas gali spręsti, ar nustatyti naudojimo tvarką, todėl šios normos laikyti imperatyvia negalima. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1053-822/2016 buvo sprendžiamas Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 16 dalies (kad Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos ribas ir plotus nustato savivaldybės taryba) aiškinimo klausimas, ir teismas šioje byloje pasisakė, kad Vidaus vandenų transporto kodekso nuostata dėl savivaldybės tarybos nustatomų prieplaukų ribų turi būti aiškinama kartu su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 5 dalimi, įvertinus imperatyvias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. kad savivaldybės panaudos teise valdomų žemės sklypų kaip valstybės turto negalima išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis kitiems asmenims. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, priešingai, negu teigia apeliantė, Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 15 dalis nesukuria jokios naujos specialios daiktinės teisės, pagal kurią savivaldybė galėtų nustatyti naudojimosi tvarką pakrantės sklypu, išskyrus jau minėtas Žemės įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas.

41. Apeliantė teigia, kad teismo priimtas šioje byloje sprendimas prieštarauja kitoje byloje (Kauno apygardos teismo Nr.e2A-1056-775/2022 ir kasacinio teismo Nr. e3K-3-199-701/2023) priimtam sprendimui, kuriuo Kauno miesto savivaldybei uždrausta kaip nors patraukti, išardyti ar kur nors perkelti ieškovei teisėtai priklausantį ir jos teisėtai eksploatuojamą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomas ankstesnėje byloje priimtas sprendimas šioje byloje negali būti laikomas prejudiciniu, nes ankstesnės bylos situaciją teismai sprendė esant sąlygai, kad visa Kauno marių teritorijos dalis įlankoje, kurią ieškovė naudoja prieplaukai laikyti ir naudoti, yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, joje šiuo metu nėra suformuotų žemės sklypų ir šią teritoriją valdo Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Kauno miesto savivaldybė, todėl ( ...) Kauno miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo iš ieškovės reikalauti pašalinti jai priklausančius statinius iš ne Kauno miesto savivaldybės, o Nacionalinės žemės tarnybos valdomos teritorijos. Būtent darydami prielaidą, kad valstybinės žemės patikėtinis yra NŽT, teismai patenkino prevencinį ieškinį ir uždraudė Kauno miesto savivaldybei/jos administracijai daryti kokį nors poveikį ieškovės plūduriuojančioms prieplaukoms. Nors sprendimo priėmimo metu NŽT jau buvo priėmusi 2019-07-16 įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E) perduoti Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise 3,6920 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą(duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė buvo apskundusi įsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4332-535/2019. Ieškovės skundas nebuvo patenkintas, NŽT 2019 m. liepos 16 d. įsakymas paliktas galioti.

42. Šioje gi byloje esant jau galiojančiam 2019 m. liepos 16 d. NŽT įsakymui dėl suformuoto žemės sklypo perdavimo Kauno miesto savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise konkrečiam tikslui – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui (Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti) ir 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmimo-perdavimo aktu žemės sklypą perdavus valdyti Kauno miesto savivaldybei, ir patikėjimo teisę įregistravus Nekilnojamojo turto registre, Kauno miesto savivaldybė įgijo valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas, viena iš kurių yra spręsti dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo ar nesuteikimo naudotis. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ankstesniam prieštaraujantį teismo sprendimą.

43. Apeliantė savo skunde išreiškia mintį, kad galiojančia ir neginčijama Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi (jau minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1056-775/2022) buvo apginta ieškovės nuosavybės teisė, įskaitant ir ieškovės teisę netrukdomai naudotis Kauno marių vandens paviršiaus dalimi savo turto įrengimui ir teisėtam eksploatavimui, (...) nes ginčo turtas buvo sukurtas, įregistruotas ir yra eksploatuojamas konkrečioje vietoje (K. M.) visiškai teisėtai, todėl esą pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai nepaisė ankstesnio teismo sprendimo. Su tokiais apeliantės teiginiais teisėjų kolegija negali sutikti. Pirmiausia, apeliantės cituojamas teismo sprendimas kitoje byloje nenustatė konkrečios vietos, kurioje turi teisę būti laikomi ieškovės plaukiojantys daiktai, toje byloje buvo nagrinėjamas tik ieškovės turimų prieplaukų santykis su pakrantės žemės sklypo naudojimu. Antra, kaip jau minėta šios nutarties 32-35 pastraipose, ieškovės plūduriuojančios prieplaukos buvo įregistruotos kaip kilnojamojo pobūdžio objektai, vadinasi, gali būti laikomos įvairiose vietose, nuo laikymo vietos jų teisinė registracija nesikeičia.

44. Pažymėtina, kad vandens žemės sklypo naudojimo klausimas buvo sprendžiamas administracinėje byloje (LVAT Nr. eA-572-261/2021), kurioje ieškovė reiškė reikalavimą NŽT suformuoti vandens ūkio paskirties žemės sklypą ieškovės valdomai prieplaukai, nurodytai Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2007 m. birželio 6 d. pažymėjime Nr. 00125 (toliau – ir Registravimo pažymėjimas), kurios registracijos Nr. K-03/14, ir su Asociacija sudaryti nuomos sutartį dėl šio žemės sklypo naudojimo. Ieškovės reikalavimas buvo atmestas, LVAT 2021 m. kovo 3 d. nutartimi sprendimas yra įsiteisėjęs, kas reiškia, kad ieškovės teisė naudotis vandens telkinio ( Kauno marių) konkrečia įlanka yra paneigta. Kita reikšminga aplinkybė yra ta, kad cituojamoje byloje buvo atmestas ir ieškovės reikalavimas panaikinti NŽT 2019 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E.), kuriuo NŽT perdavė Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise 3,6920 ha ploto valstybinės žemės sklypą konkrečiam tikslui - viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui – Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti. Pastarasis įsakymas taip pat paliktas galioti, kas reiškia, kad Kauno miesto savivaldybė įgijo materialinę teisę pareikšti priešieškinį šioje byloje TBSA įpareigojant patraukti savo prieplaukas ir netrukdyti savivaldybei įgyvendinti savo uosto bei buriavimo mokyklos sporto bazės prieplaukos projektinius sprendinius.

45. Apibendrindama visumą išvardintų byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė iki 2019 m. sudariusi pakrantės sklypo valstybinėje žemėje teisėto naudojimo sutartį su tuometiniu žemės sklypo valdytoju (patikėtiniu), esama ieškovės prieplaukų teisinė registracija nesieja šių daiktų su konkrečiu žemės sklypu, ginčas dėl vandens teritorijos sklypo kitoje byloje išspręstas ieškovės nenaudai, todėl Kauno miesto savivaldybė, perėmusi valstybinės žemės patikėtinio teises pagal NŽT 2019 m. liepos 16 d. įsakymą, pagrįstai nustatė, kad ieškovė be pagrindo naudoja pakrantės sklypą ir pareiškė atitinkamą priešieškinio reikalavimą šį sklypą atlaisvinti (CK 4.110 straipsnis kartu su CK 4.98 straipsniu) kartu reikalaudama netrukdyti jos pačios planuojamos prieplaukos projekto įgyvendinimui, kas galutiniame rezultate nulėmė Kauno miesto savivaldybės priešieškinio reikalavimų patenkinimą. Kartu darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti priešieškinio reikalavimą, nes ji kaip valstybinės žemės patikėtinė neperėmė ankstesnio patikėtinio įsipareigojimų ar sutarčių (kurių ir nebuvo) ginčo sklypo atžvilgiu, o nustatytas esamas jos kaip patikėtinės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, iš naujo prasideda kiekvieną dieną nuo valstybinės žemės valdymo teisės perėmimo 2019 metais (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

46. Ieškovės kiti pareikšti reikalavimai (dėl Kauno miesto savivaldybės, NŽT, VTPSI, LTSA atsakymų panaikinimo, reikalavimo išregistruoti atsakovės2 pastatytą kitą prieplauką, įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę suteikti ieškovei elektros kabelio nutiesimo teisę, tam tikrą elektros galingumą ir pan.) yra išvestiniai iš pagrindinio ieškovės reikalavimo - gauti teisę naudotis pakrantės žemės sklypu konkrečioje vietoje. Šio pagrindinio reikalavimo pagrįstai netenkinus, teismas pagrįstai atmetė ir išvestinius reikalavimus.

47. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės naudojimą (Žemės įstatymo 8 straipsnis, Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 15 dalis), vandens transporto priemonių registraciją, tinkamai įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

48. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės atsakovei 31 907,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertino, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, todėl mažinti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra pagrindo. Apeliantė nesutinka su priteista suma, nurodo, kad atsakovė turi apie 30 darbuotojų teisininkų, kurie galėjo parengti procesinius dokumentus, be to, dviejų advokatų dalyvavimas byloje nebuvo reikalingas ir būtinas.

49. Dėl savivaldybės ar jos įstaigų teisės samdyti byloje advokatą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023, kurioje nurodė, kad teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas. (...) Juridinis asmuo dėl darbo organizavimo situacijos gali neturėti pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atstovautų jam teisme, todėl juridiniam asmeniui teisme gali atstovauti ir advokatas ar jo padėjėjas (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vien tai, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nelemia jo pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. (...) Minėta, kad teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą viešojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jį priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Šioje gi byloje buvo keliama keletas reikalavimų, pareikštas ieškinys ir priešieškinys, byla nagrinėta ilgą laiką, sprendžiami klausimai buvo sudėtingi, kompleksinio pobūdžio, susiję su žemės ir vandens sklypų naudojimu, įrenginių teisine registracija ir pan., todėl nebūtų pagrįsta paneigti savivaldybės teisę į profesionalių advokatų pagalbą. Spręstina, kad šioje byloje nagrinėtos aplinkybės, teisiniai klausimų sudėtingumas leidžia taikyti maksimalius nustatytus dydžius skaičiuojant galimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

50. Tačiau iš atsakovės2 pateiktų bylinėjimosi išlaidų sąskaitų matyti, kad advokatai į sąskaitą įtraukė išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams ( 400,02 Eur pasirengimas 2023-07-19 parengiamajam teismo posėdžiui, 1600,08 Eur pasirengimas 2023-10-25 teismo posėdžiui, 1000,05 Eur pasirengimas 2023-12-07 teismo posėdžiui, 1412,74 Eur pasirengimas 2024-01-04 teismo posėdžiui, 1009,10 Eur pasirengimas 2024-01-30 teismo posėdžiui, 1210,92 Eur pasirengimas 2024-02-13 teismo posėdžiui, 1009,10 Eur pasirengimas 2024-02-20 teismo posėdžiui, 605,46 Eur pasirengimas 2024-03-12 teismo posėdžiui, iš viso 8246,47 Eur). Teisėjų kolegijos nuomone, Rekomendacijų nustatyti koeficientai, padauginti iš užpraėjusio ketvirčio vidutinio šalies ūkio darbo užmokesčio, už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, kitų procesinių dokumentų surašymą nustato pakankamą apmokėjimo sumą, kuri apima kartu ir pasiruošimą bylai, jos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, todėl papildomas pasiruošimas atskirai neturėtų būti apmokestinamas. Todėl priteista atsakovei bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 8246,47 Eur ir priteistina iš ieškovės suma nustatoma 23 661,18 Eur.

51. A. K. miesto savivaldybės administracija prašė priteisti 7660,17 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktą rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), dauginant iš koeficiento 1,3. Atsiliepimas rašytas 2024 m. ketvirtą ketvirtį (spalio mėnesį), vidutinis šalies darbo užmokestis buvo 2196,4 Eur, atitinkamai atsiliepimas į apeliacinį skundą maksimaliai gali būti apmokamas 2855,32 Eur (2196,4*1,3). Ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnis). Priteisti didesnę sumą nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sumažinant atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos, juridinio asmens kodas 300531032, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 23 661,18 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 18 ct).

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos, juridinio asmens kodas 300531032, 2855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė