Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-572-261/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-03
Bylos Nr.: eA-572-261/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02485-2019-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: Turistinių burlaivių savininkų asociacija
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybė

Kategorijos

15.1.3Kiti su disponavimu valstybės (savivaldybių) žeme susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-572-261/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02485-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Turistinių burlaivių savininkų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Turistinių burlaivių savininkų asociacijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Turistinių burlaivių savininkų asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. birželio 7 d. sprendimą Nr.1SS-1104-(8.5.); 2) įpareigoti atsakovą suformuoti vandens ūkio paskirties žemės sklypą Asociacijos valdomai prieplaukai, nurodytai Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2007 m. birželio 6 d. pažymėjime Nr. 00125 (toliau – ir Registravimo pažymėjimas), kurios registracijos Nr. K-03/14, paskirtis – „asmeniniams ar nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), parengti kitus reikiamus dokumentus ir su Asociacija sudaryti nuomos sutartį dėl šio žemės sklypo naudojimo; 3) panaikinti NŽT direktoriaus 2019 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E.) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei“, kuriuo NŽT patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuo yra nuspręsta perduoti Kauno miesto savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui – Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti; 4) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Asociacija asmeninės nuosavybės teise valdo prieplauką Kauno Mariose, šalia valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo Asociacijos įsteigimo 2005 m. sezono metu Asociacijos narių burlaivius klientas švartuoja prieplaukoje, o žiemos metu juos sandėliuoja šio gretimai esančio žemės sklypo dalyje;

2.2. Registravimo pažymėjime nurodoma, kad prieplauka atitinka Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių prieplaukų registravimo taisyklių reikalavimus, prieplaukos paskirtis – „asmeniniams ar nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams“. Nurodomas adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos veiklai natūraliai yra reikalinga naudoti vandens paviršių, t. y. Kauno Marių teritorijos kol kas nesuformuotą valstybinę žemę. Asociacija kreipėsi į atsakovą ir prašė apskaičiuoti Asociacijos naudojamą prieplaukos eksploatavimui reikalingo vandens žemės sklypo plotą, atlikti reikiamus matavimus bei suformavus vandens ūkio paskirties žemės sklypą, parengti reikalingus dokumentus ir su Asociacija sudaryti sutartį dėl šio sklypo naudojimo. Ginčijamu 2019 m. birželio 7 d. sprendimu atsakovas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai kitokių vandens telkinių pardavimo ar nuomos atvejų nereglamentuoja, dėl to nėra teisinio pagrindo suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno Mariose, eksploatuoti;

2.3. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nepasakyta, kad valstybinėje žemėje esantis asmens statinys būtinai turi būti nekilnojamasis daiktas ar turėti kokius nors kitus požymius. Statinio sąvoka naudojama ir kituose teisės aktuose. Įstatymų leidėjas nedraudžia suformuoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypą bet kokiems statiniams, kurie yra suformuoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka;

2.4. Vadovaujantis Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, Asociacijos valdomas objektas – plaukiojanti prieplauka – yra tikslinis hidrotechninis statinys. Statinių ir įrenginių savininkams valstybinėje žemėje (įskaitant ir vandenyje) valstybinė žemė išnuomojama be aukciono;

2.5. Atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Asociacija yra statinio savininkė, nors ją aiškiai atkleidė ir įrodė kartu su prašymu pateikdamas Registravimo pažymėjimą. Atsakovui atsisakius suformuoti atitinkamą žemės sklypą ir sudaryti su Asociacija nuomos sutartį, ji negali įgyvendinti savo interesų bei kartu su prieplaukos pastatymu ir nenutrūkstamu jos naudojimu apie 12 metų įgytų teisėtų lūkesčių. Asociacijai priklausanti prieplauka yra tinkamai, viešojo administravimo subjekto veikla ir veiksmais įregistruotas ir nuolatos veikiantis statinys, turintis aiškią paskirtį ir savininką;

2.6. 2006–2007 metais buvo parengta Asociacijos prieplaukos jachtų švartavimo ir ne sezono metu krante laikymo Kauno marių antrojoje įlankoje schema. Be pačios Asociacijos prezidento šiai schemai 2009 m. spalio 14 d. raštu pritarė Kauno marių regioninio parko direktorė, o 2009 m. spalio 13 d. raštais jam tarpininkavo Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, taip pat Kauno m. savivaldybės administracijos Petrašiūnų seniūnas. Schemoje pavaizduoti pagrindiniai prieplaukos matmenys, jachtų išsidėstymas krante ir vandenyje. Pagal šią suderintą ir patvirtintą schemą prieplauka yra naudojama jau 10–12 metų;

2.7. Kauno marių regioninio parko direkcijos, Vidaus vandens kelių direkcijos, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Susisiekimo ministerijos ir Vidaus vandenų laivybos inspekcijos raštų turinys paneigia atsakovo argumentus, aptakiai nurodančius į šiuo metu galiojančius teisės aktus (faktiškai – jų trūkumą), kadangi ginčo prieplauka atitinka visus jai kaip statiniui keliamus reikalavimus;

2.8. NŽT direktorius 2019 m. liepos 16 d. priėmė įsakymą, kuriuo patikėjimo teise valdomą, šalia ginčo vandens teritorijos pakrantės esantį 3,6920 ha ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, patikėjimo teise valdyti perdavė Kauno miesto savivaldybei, turinčiai šiame sklype kelis statinius. Sklypas yra didžiulis ir keliems statiniams valdyti bei eksploatuoti jo yra per daug, t. y. visiškai nereikalingoje keliasdešimt arų Kauno marių pakrantės dalyje, kurioje Asociacija sandėliuoja savo narių burlaivius žiemą, t. y. prie pat pačios ginčo prieplaukos, nuosavybės teise priklausančios Asociacijai;

2.9. Nekilnojamojo turto registro išraše matyti, kad Kauno miesto savivaldybei priklauso 16 pastatų (dvi transformatorinės ir keturiolika siurblinių), taip pat du inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, vartai, bei krantinė ir krantinės šlaitas. Šie objektai niekaip netrukdo Asociacijai naudotis kita pakrantės dalimi minėtų burlaivių sandėliavimui. Prieš ginčijamo įsakymo priėmimą atsakovui buvo puikiai žinoma, kad pakrantės, t. y. šio žemės sklypo dalyje pareiškėjas keliolika metų atvirai ir nepertraukiamai sausumoje, šalia savo prieplaukos sandėliuoja burlaivius. Ginčo įsakymo priėmimo metu atsakovas žinojo, kad Kauno miesto savivaldybei visas sklypas nereikalingas, jis visas nėra užimtas savivaldybei priklausančiais statiniais, jų eksploatavimui visas žemės sklypas nėra reikalingas. To neneigia ir pati Kauno miesto savivaldybė, be to, tai akivaizdu ir iš keliolikos metų Asociacijos nepertraukiamo naudojimosi sklypo dalimi Asociacijos narių interesais. Savivaldybei nereikalinga sklypo dalis yra gyvybiškai reikalinga ir faktiškai naudojama Asociacijos, dėl to jos teisės ir teisėti interesai ginčo įsakymo dalimi yra tiesiogiai pažeidžiami, kadangi Asociacija turi teisę reikalauti suformuoti ir perduoti naudotis ne tik ties jos prieplauka esantį vandens ūkio paskirties žemės sklypą, bet ir ginčo sklypo dalį, reikalingą jos bei jos narių teisėtiems interesams tenkinti, eksploatuoti nuosavą statinį. Perdavus savivaldybei visą žemės sklypą valdyti patikėjimo teise, Asociacijos interesai yra nepaisomi, kadangi visame žemės sklype turėtų būti vykdoma tik su savivaldybės pastatais ir planuojama kita – statybos – veikla susijusi veikla: Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti. Akivaizdu, kad Asociacijos prieplaukos ir jos naudojimo galimybių šiame taip suformuluotame sklypo perdavimo tiksle nėra numatyta, t. y. Kauno miesto savivaldybės interesai yra iškeliami aukščiau už Asociacijos interesus, kurie tarpusavyje gali ir galėjo būti suderinti, perduodant savivaldybei patikėjimo teise valdyti ne visą, o protingai reikalingą ginčo sklypo dalį;

Atsiliepimas

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą šiais argumentais:

3.1. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo prieplauka bei nuosavybės teisė į ją nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nesant oficialios informacijos apie pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo prieplauką, taip pat nesant nustatytų ir į Nekilnojamojo daikto kadastrą įrašytų šios prieplaukos kadastro duomenų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), tai būtų teisine kliūtimi suformuoti ir be aukciono išnuomoti žemės sklypą tokiam statiniui eksploatuoti, kadangi žemės sklypai formuojami ir be aukciono išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018 konstatavo, jog teisės aktų normos imperatyviai nustato, kad statinys, kuriam eksploatuoti formuojamas ir išnuomojamas žemės sklypas, turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre ir kad jokie teisės aktai nesuteikia teisių NŽT pripažinti asmens nuosavybės teisę į statinį, nustatyti statinio kadastro duomenis ir pan.;

3.2. Vadovaujantis Registravimo pažymėjimo išdavimo metu galiojusių Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4-194 (toliau – ir Steigimo ir registravimo taisyklės), 2.1 ir 2.2 papunkčiais, Registravimo pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės į jame nurodytą prieplauką, o tik suteikia teisę šia prieplauka naudotis;

3.3. Įvertinus pareiškėjo teiginius, kad jis nuosavybės teise valdo „plaukiojančią prieplauką“, bei tai, kad teismui pareiškėjo pateiktame 2010 m. birželio 10 d. rašte „Informacija apie asociacijos narių įnašus ir įsigytą turtą“ minima pareiškėjo įsigyta „plūduriuojanti prieplauka“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, matyti, kad hidrotechniniu statiniu laikoma tik stacionarioji prieplauka, o plūduriuojančioji prieplauka yra plūduriuojantis įrenginys;

Šalies argumentai

3.4. Pareiškėjui išduotame Registravimo pažymėjime nurodyta nekomercinė prieplauka nėra suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas – statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis); tikėtina, kad tai yra plūduriuojančioji prieplauka, o tai suponuoja išvadą, jog ši prieplauka apskritai nėra laikytina statiniu. Tuo atveju, jei ginčo prieplauka bei pareiškėjo nuosavybės teisė į ją būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai vis tiek nesudarytų teisinio pagrindo suformuoti ir be aukciono išnuomoti pareiškėjui vandens ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi teisės aktai to nenumato, t. y. teisės aktai nenumato galimybės be aukciono išsinuomoti iš valstybės vandens ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus prieplaukoms eksploatuoti. Taigi, skundžiamame NŽT 2019 m. birželio 7 d. rašte Nr. 1SS-1104-(8.5.) pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą ginčo prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti;

3.5. Iš ginčijamame įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų ir turinio matyti, kad Kauno miesto savivaldybei žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodamas patikėjimo teise ne todėl, kad ji valdo šiame žemės sklype esančius statinius, o tam, kad būtų įrengti Kauno marių įlankos uostas ir buriavimo mokyklos sporto bazė. Skirtingai nei valstybinės žemės be aukciono išnuomojimo privatiems asmenims atveju, savivaldybėms gali būti perduodami patikėjimo teise ar neatlygintinai naudotis (panaudos pagrindais) ir neužstatyti valstybinės žemės sklypai. Todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su minėto žemės sklypo dydžio nustatymu, yra nepagrįsti;

3.6. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) ir negali juo tapti, t. y. neturi teisinio pagrindo naudotis minėtu valstybinės žemės sklypu ar jo dalimi, konstatuotina, kad pareiškėjas neturi įstatymo numatytos teisės teisme ginčyti įsakymą, kas nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio prasme neleidžia pareiškėjo pripažinti suinteresuotu dėl administracinio ginčo asmeniu, kurio pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą privalo ginti teismas. Pripažinus, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl iškelto administracinio ginčo, skundas turi būti atmetamas.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą šiais argumentais:

4.1. Ginčo atveju prieplaukos valdytojui išduotas Registravimo pažymėjimas suteikė teisę šią prieplauką naudoti pagal paskirtį ir patvirtino, kad jo išdavimo metu prieplauka buvo įrengta laikantis keliamų saugumo reikalavimų, buvo techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatavimui. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo valdoma prieplauka įvardijama kaip pontoninė, plūduriuojanti, jachtų švartavimosi plaustas;

4.2. Registracijos pažymėjimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 15 straipsnio 8 dalis apibrėžė, kad plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti). O vadovaujantis šiuo metu galiojančios redakcijos CK 13 straipsnio 4 dalimi plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitus CK, liko privalomas tik vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimas (CK 13 straipsnio 18 dalis), tuo metu galiojusios Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintos Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklės buvo pripažintos netekusiomis galios. Privalomos nekomercinių prieplaukų registracijos neliko. Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nelikus privalomosios nekomercinių prieplaukų registracijos, siekiant įrengti ar eksploatuoti plūduriuojančiąją prieplauką, tokius veiksmus būtina derinti su kranto juostos ar krantinės savininku. Duomenų apie tai, kad šiuo metu prieplauka atitinka visus saugos reikalavimus, yra techniškai tvarkinga ir eksploatuojama teisės aktų nustatyta tvarka, šiuos veiksmus suderinus su krantinės savininku, nepateikta. Duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo valdoma prieplauka yra statinys – nekilnojamasis daiktas, byloje nėra;

4.3. Iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), 2.4 punkte išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir tik pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių paskirtį, t. y. statiniai ir įrenginiai turi būti registruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Ir tik tokių statinių savininkams ar nuomininkams valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Priešingas paminėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nelogiškas. Pareiškėjui priklausanti prieplauka nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teisės formuoti valstybinės žemės sklypą prieplaukos eksploatavimui ir jį nuomotis be aukciono teisės aktai nenumato;

4.4. Patenkinus skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti konkrečius sprendimus, toks sprendimas būtų prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui, o tokios teisės teismui nėra priskirtos;

4.5. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto savivaldybei perduotas ne jame esančių statinių eksploatacijai, o konkrečiam įstatyme nustatytam tikslui – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui – Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti;

4.6. Pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre skelbiamus duomenis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise – Kauno miesto savivaldybei (įrašas galioja nuo 2019 m. rugsėjo 10 d.). Kauno miesto savivaldybės užsakymu yra rengiamas Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos projektas, kurio projektiniai pasiūlymai nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. teisės aktų nustatyta tvarka skelbiami Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje ir IS „Infostatyba“;

4.7. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijoje pareiškėjas neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir įrenginių ir pagal teisinį reglamentavimą jam nėra suteikta teisė ir nėra numatyta galimybė formuoti žemės sklypą neįregistruotų statinių eksploatavimui, pareiškėjas neturi teisės reikšti reikalavimo panaikinti atsakovo priimtą įsakymą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl NŽT atsisakymo suformuoti pareiškėjui žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti, ir įsakymo, kuriuo Kauno miesto savivaldybei perdavė 3 6920 ha žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija 2007 m. birželio 6 d. išdavė Asociacijai Registravimo pažymėjimą, kuriame liudijama, kad nekomercinė prieplauka atitinka Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių prieplaukų registravimo taisyklių reikalavimus. Nurodyta nekomercinės prieplaukos paskirtis – asmeniniams ar nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas suformuoti žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą Asociacijos nuosavybės teise valdomai plaukiojančiai prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti, bei atlikus visus reikalingus veiksmus siekiant sudaryti sutartį dėl šio žemės sklypo ar jo dalies naudojimo. Prie prašymo pridėjo Registravimo pažymėjimą. NŽT 2019 m. birželio 7 d. sprendime paaiškino teisės aktų nuostatas ir nurodė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, kitokių nei nustatyti teisės aktuose, vandens telkinių pardavimo ar nuomos atvejų nereglamentuoja. Konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti.

8. Teismas, įvertinęs CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog pagrindinė valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga yra statinių buvimas žemės sklype, o nuosavybės teisės išviešinimas (nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre) tampa ta aplinkybė, kurios pagrindu kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį dėl nuomos sutarties sudarymo.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 2 skirsnio (vidaus vandenų keliai ir jų įrenginiai) 13 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 15 straipsnio 8 dalimi (akto redakcija, galiojusi Registracijos pažymėjimo išdavimo metu), 13 straipsnio 4 ir 18 dalimis (redakcija galiojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu), Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4-194 (akto redakcija, galiojusi Registravimo pažymėjimo išdavimo metu) 5, 8 ir 9 punktais, 2.2 papunkčiu, darė išvadą, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitus Kodeksui, liko privalomas tik vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimas. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintos Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklės, kuriose buvo nustatytas privalomas nekomercinių prieplaukų registravimas, neteko galios nuo 2016 m. birželio 3 d. Taigi, teisės aktuose privalomos nekomercinių prieplaukų registracijos neliko.

10. Teismas, vadovaudamasis Kodekso 13 straipsnio 18 dalimi, pažymėjo, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo prieplauka bei nuosavybės teisė į ją nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

11. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui išduotas Registravimo pažymėjimas suteikė teisę šią prieplauką naudoti pagal paskirtį ir patvirtino, kad jo išdavimo metu prieplauka buvo įrengta laikantis keliamų saugumo reikalavimų, buvo techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatavimui, tačiau Registravimo pažymėjimas nėra dokumentas, patvirtinantis prieplaukos, kaip nekilnojamojo daikto, statusą. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga yra statinių buvimas žemės sklype, tačiau nagrinėjamu atveju prieplauka nėra nuosavybės teise registruota Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti ir sudaryti nuomos sutartį su pareiškėju. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kuriais grįstas plūduriuojančios priemonės paskirties nustatymas.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovas NŽT, atsisakydamas suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų panaikinti NŽT sprendimą bei įpareigoti atsakovą suformuoti vandens ūkio paskirties žemės sklypą Asociacijos valdomai prieplaukai, nurodytai Registravimo pažymėjime, parengti kitus reikiamus dokumentus ir su Asociacija sudaryti nuomos sutartį dėl šio žemės sklypo naudojimo.

13. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl NŽT direktoriaus 2019 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1P-178-(1.3 E.) teisėtumo, vadovavosi Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunkčiu, Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418, 1 punktu, iš skundžiamo įsakymo turinio nustatė, kad Kauno miesto savivaldybei perduodamas patikėjimo teise 3,6920 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdai – visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos), esantis Kauno m., (duomenys neskelbtini). Šis valstybinės žemės sklypas Kauno miesto savivaldybei perduodamas patikėjimo teise konkrečiai reikmei – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui (Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktis) bei šią reikmę atitinkančių konkrečių objektų, t. y. Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės, įrengimui. Įsakyme nurodyta informacija patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybei žemės sklypas perduodamas patikėjimo teise tam, kad būtų įrengti Kauno marių įlankos uostas ir buriavimo mokyklos sporto bazė, o ne, kaip mano pareiškėjas, tam, kad savivaldybė valdo šiame žemės sklype esančius statinius.

14. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su Kauno miesto savivaldybei perduoto patikėjimo teise žemės sklypo dydžio nustatymu, yra nepagrįsti ir darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti NŽT 2019 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir įrenginių, todėl jam nėra suteikta teisė ir nėra numatyta galimybė formuoti žemės sklypą neįregistruotų statinių eksploatavimui, todėl ginčijamas įsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu teisės aktai nenustato galimybės prieplaukas naudoti jų neįregistravus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

16. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

III.

17. Pareiškėjas Asociacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas aktyviai bei nuolat naudojasi ir turi nuosavybės teisę į statinį – nekomercinę prieplauką Kauno Mariose, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai ir kuri atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus išnuomoti prie jos valstybinę žemę be aukciono;

18.2. Registravimo pažymėjime aprašyta prieplauka atitinka Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių prieplaukų registravimo taisyklių reikalavimus. Šiuo metu galiojančios šių taisyklių redakcijos 13 straipsnio 18 dalis nepanaikino esamos ginčo prieplaukos registracijos.

18.3. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto kontekste nėra svarbu nustatyti, ar ginčo prieplauka yra statinys ar įrenginys;

18.4. Su apeliaciniu skundu teikiami VĮ Registrų centro atsakymai į pareiškėjo prašymą įregistruoti prieplauką Nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad sudarius Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir pateikus Registravimo pažymėjimą bei 2009 m. gegužės 25 d. bilietą Nr. 120, Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į prieplauką, tačiau įstatymas nenustato, jog būtent šiame registre nesant įregistruoto daikto valstybinėje žemėje, ji negali būti išnuomota be aukciono. Pagrindinė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto sąlyga – nuosavybės teisės egzistavimas į statinį ar įrenginį, kuri šiuo atveju yra tenkinama;

18.5. Prieplaukos įvardinimas kaip statinio ar įrenginio teisiniame reglamentavime kito, tačiau tai nereiškia, kad šis reglamentavimas negali ir neturi būti taikomas kartu su Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies norma ar Lietuvos Respublikos vandens įstatymu, t. y. kompleksiškai;

18.6. Atsakovui įsitikinus, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į statinį / įrenginį egzistuoja bei buvo pripažintos viešojo administravimo subjekto dokumentais ir nėra bei niekada nebuvo ginčijamos, atsakovo 2019 m. birželio 6 d. sprendimas yra ydingas, juo bei teismo sprendimu netinkamai taikomos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Vandens įstatymo 3 straipsnio 18 punkto, 6 ir 7 straipsnių bei kitos teisės normos;

18.7. Teismas išėjo už byloje kilusio ginčo ribų ir nustatė teisės aktuose nenumatytas, pareiškėjui nepriimtinas pareigas, taip formuodamas teismų praktiką bei kurdamas precedentą pagal nesamas įstatymų bei kitų teisės normų leidėjų nenurodytas elgesio taisykles. Byloje nebuvo kilęs ginčas, kad pareiškėjas privalo derinti savo plūduriuojančios prieplaukos tvirtinimo prie kranto juostos vietą ir kad atsakovas ir trečiasis asmuo turi teisę nustatyti pareiškėjo prieplaukos naudojimo tvarką. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neliko tik privalomos naujų nekomercinių prieplaukų registracijos, bet liko anksčiau iki 2016 m. gegužės 1 d. įregistruotų nekomercinių prieplaukų, įskaitant ir ginčo prieplaukos, registracija. Ji suteikia pareiškėjui tam tikrus lūkesčius ir teises bei eliminuoja bet kokį kišimąsi į prieplaukos naudojimo tvarką, nusistovėjusią pagal Registravimo pažymėjimą ir 2009 m. gegužės 25 d. bilietą Nr. 120;

18.8. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. pakeista Kodekso redakcija numato ne eksploatavimo, o naujų komercinių prieplaukų statybos derinimą su kitais asmenimis – kelių bei uostų valdytojais (12 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 21 dalis). Nėra ir nebuvo jokios būtinybės skundžiamu teismo sprendimu spręsti neegzistuojančio ginčo ir nustatinėti pareiškėjui bei žemės valdytojams jų tarpusavio teisinius santykius, elgesio taisykles;

18.9. Teismas netinkamai identifikavo atsakovo pareigą suformuoti vandens ūkio žemės sklypą bei nepagrįstai Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Vandens įstatymo 6 ir 7 straipsnių kontekste nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės be aukciono išsinuomoti iš valstybės vandens ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus prieplaukoms eksploatuoti. Vidaus vandenims esant valstybinės žemės fondo dalimi, ši žemė taip pat turi ir gali būti tiek suformuojama sklypais, tiek ir išnuomojama šių vidaus vandenų naudotojams, pvz. pareiškėjui. Situacija, kai atsakovas dar nėra sukūręs ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos, kaip turėtų būti išnuomojama valstybinė žemė, esanti vidaus vandenimis, laikytina nekonstitucine ir pažeidžiančia pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius tinkamai naudotis savo privačia nuosavybe valstybinėje žemėje, prie jos prieiti ir privažiuoti per valstybinę žemę, valdomą patikėjimo teise;

18.10. Atsakovui priėmus 2019 m. liepos 16 d. įsakymą dėl viso 3,6920 ha žemės sklypo perdavimo trečiajam asmeniui patikėjimo teise, lieka nebeaišku, kokiai paskirčiai bus naudojama prieplauka vandenyje apie 497 kv. m ir apie 0,1442 ha sausumoje, t. y. pakrantėje esanti žemė, kurioje pareiškėjas žiemos metu sandėliuoja savo burlaivius;

18.11. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepaneigė, kad trečiojo asmens užsakymu parengtuose ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, projektiniuose pasiūlymuose dėl griovimo ir naujos statybos numatytų sprendinių turinys nenumato jokių pareiškėjo užimamos teritorijos sausumoje, pakrantėje ir vandens paviršiuje pakeitimų, išskyrus tai, kad projektiniuose pasiūlymuose neparodyta pati ginčo prieplauka, priklausanti pareiškėjui (jos vietoje taip pat nieko nėra numatyta pastatyti ar įrengti, vaizduojamas tik Kauno marių vanduo), tuo tarpu, kai realiai ginčo prieplauka egzistuoja jau 12 metų;

18.12. Trečiojo asmens atstovė 2019 m. spalio 17 d. posėdyje vengė pripažinti, kad trečiasis asmuo bei jo įsteigta Kauno buriavimo mokykla „Bangpūtys“, o taip pat projektuotojas savo projektiniais pasiūlymais nieko neplanuoja keisti ar užstatyti ginčo prieplaukos zonoje bei jos prieigose (sausumoje), t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, 0,1442 ha teritorijoje;

18.13. Teismo sprendime nepagrįstai nepripažintas pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimas ir būtinybė ginti pažeistą pareiškėjo teisę į valstybinės žemės sklypo išsinuomavimą. Joks teisės aktas šiuo metu nenustato pareiškėjui draudimo naudoti savo nuosavybės teise valdomos prieplaukos, tai jis daro daug metų be jokių suvaržymų. Teismas išėjo už ginčo ribų, nurodydamas į neegzistuojančią teisės normą. Pareiškėjas įgijo teisėtus lūkesčius bei teisinę savo nuosavybės apsaugą įvairiais byloje pateiktais dokumentais bei įvykiais. Šie atsiradę teisėti lūkesčiai sukelia tam tikras teisines pasekmes, kurių teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas ir teisinio saugumo bei tikrumo principus. Nėra duomenų, kad teisės aktai, kuriais skunde vadovavosi pareiškėjas, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsiliepimas

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

19.1. Ginčui aktualiais laikotarpiai galiojo Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas privalomasis reikalavimas statytojo teisei įgyvendinti – statytojas turėjo žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys, iš kurių jis įsigijo ginčo prieplauką, nurodyto privalomojo reikalavimo neatitiko, kadangi Kauno marių krante esančio valstybinės žemės ploto, kuriame buvo įrengta ginčo prieplauka, niekada nevaldė ir nenaudojo jokiais teisėtais pagrindais. Pripažįstant, kad ginčo prieplauka, vadovaujantis Kodekso 13 straipsnio 6 ir 4 dalių nuostatomis, laikytina stacionariu hidrotechniniu statiniu, o ne plūduriuojančiu įrenginiu, jos statyba buvo neteisėta, todėl ginčo prieplauka neturėtų būti pripažįstama nuosavybės teisės objektu;

19.2. Registravimo pažymėjimo išdavimo metu galiojusių Steigimo ir registravimo taisyklių 6.3 papunktyje nurodytų dokumentų pareiškėjas negalėjo pateikti, nes valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik 2019 m. sausio 15 d. Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas sujungus du žemės sklypus, kurie Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2016 m. spalio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. Esant tokiai situacijai, ginčo prieplauka apskritai negalėjo būti registruojama ir eksploatuojama;

19.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018 kontekste statinys, kuriam eksploatuoti formuojamas ir išnuomojamas žemės sklypas, turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre ir jokie teisės aktai nesuteikia teisių NŽT pripažinti asmens nuosavybės teisę į statinį, nustatyti statinio kadastro duomenis ir kt.;

19.4. Jei ginčo prieplauka bei pareiškėjo nuosavybės teisė į ją būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai vis tiek nesudarytų teisinio pagrindo suformuoti ir be aukciono išnuomoti pareiškėjui vandens ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi teisės aktai to nenumato;

19.5. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies kontekste valstybinės žemės plotus pareiškėjas naudoja be teisinio pagrindo, todėl pareiškėjui išnuomoti žemės sklypo dalį be aukciono nėra pagrindo (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). NŽT 2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 1SS-820-(8.5.), kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas neturi teisės be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, nebuvo apskųstas ir yra galiojantis;

19.6. Pareiškėjas, neturėdamas teisinio pagrindo naudotis minėtu valstybinės žemės sklypu ar jo dalimi, taip pat neturi įstatymo numatytos teisės teisme ginčyti įsakymą ABTĮ 5 straipsnio prasme;

19.7. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises, nagrinėjamu atveju neįrodyta. Pareiškėjo teisėti lūkesčiai dėl valstybinės žemės nuomos negalėjo susiformuoti, todėl teisėtų lūkesčių apsaugos principą taikyti nėra teisinio pagrindo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

20.1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu plūduriuojanti prieplauka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taigi ir teisės formuoti valstybinės žemės sklypą prieplaukos eksploatavimui ir jį nuomotis be aukciono teisės aktai pareiškėjui nenumato;

20.2. Ginčo atveju prieplaukos valdytojui išduotas pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Registravimo pažymėjimas suteikė teisę šią prieplauką naudoti pagal paskirtį ir patvirtino, kad jo išdavimo metu prieplauka buvo įrengta laikantis keliamų saugumo reikalavimų, buvo techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatavimui. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitus Kodeksui, privalomos nekomercinių prieplaukų registracijos neliko;

20.3. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Kodekso 13 straipsnio 15 dalimi, siekiant įrengti ar eksploatuoti plūduriuojančiąją prieplauką, tokius veiksmus būtina derinti su kranto juostos ar krantinės savininku. Duomenų apie tai, kad šiuo metu prieplauka atitinka visus saugos reikalavimus, yra techniškai tvarkinga ir eksploatuojama teisės aktų nustatyta tvarka, šiuos veiksmus suderinus su krantinės savininku, nepateikta;

20.4. Ginčo žemės sklypas Kauno miesto savivaldybei perduotas ne jame esančių statinių eksploatacijai, o konkrečiam įstatyme nustatytam tikslui – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui – Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su Kauno miesto savivaldybei priklausančių statinių eksploatavimui reikalingu plotu;

20.5. Pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre skelbiamus duomenis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise – Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės užsakymu yra rengiamas Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos projektas, kurio projektiniai pasiūlymai nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo skelbiami Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje ir IS „Infostatyba“;

20.6. Byloje nėra keliamas ginčas dėl rengiamo Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos projekto ar projektinių pasiūlymų, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimais projekto sprendiniais, atmestini. Be to, neaišku, kodėl pareiškėjas komentuoja žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano užstatymo zonos tikslinimo brėžinį. Apeliacinio skundo tekste įterpiamos brėžinių ištraukos, tačiau pareiškėjas nepagrindė, kodėl teikia šiuos rašytinius įrodymus tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadijoje;

20.7. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijoje pareiškėjas neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir įrenginių, pagal teisinį reglamentavimą jam nėra suteikta teisė ir nėra numatyta galimybė formuoti žemės sklypą neįregistruotų statinių eksploatavimui, pareiškėjas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies kontekste neturi teisės reikšti reikalavimo panaikinti atsakovo priimtą įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo suformuoti pareiškėjui žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai eksploatuoti, įsakymo, kuriuo žemės sklypas buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti Kauno miesto savivaldybei, bei Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo suformuoti vandens ūkio paskirties žemės sklypą pareiškėjo valdomai prieplaukai teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pakankamų argumentų, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

25. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad administracinis teismas spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

26. Kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant administravimo subjekto veiksmų teisėtumą reikšminga nustatyti nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžiamos pagal pareiškėjo pateiktą skundo turinį ir jo reikalavimą administravimo subjektui. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo skundo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto skundo turinys.

27. Ši nuostata grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu, kuriuo nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį.

28. Vertinant, ar tinkamai buvo išnagrinėtas skundas, būtina lyginamuoju būdu patikrinti, ar skunde nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir ar pilnai.

29. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 17 d. prašyme atsakovui nurodė kad jo valdomas objektas – plaukiojanti prieplauka – yra tikslinis hidrotechninis statinys ir prašė atsakovo apskaičiuoti naudojamą ir jo plaukiojančios prieplaukos eksploatavimui reikalingo vandens žemės sklypo plotą, atlikti reikiamus matavimus bei, suformavus vandens ūkio paskirties žemės sklypą, parengti reikalingus dokumentus bei sudaryti sutartį dėl šio sklypo naudojimo.

30. Atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 17 d. prašymą ir 2019 m. birželio 7 d. sprendime Nr. 1SS-1104-(8.5.), kurį pareiškėjas skundžia, nurodė, kad suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį reikalinga prieplaukai, esamai Kauno mariose, eksploatuoti, nėra teisinio pagrindo ir atsisakymą pagrindė teisės normomis.

31. Atsakovo sprendimo turinio analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas tinkamai išnagrinėjo prašymą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

32. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, ištyrė visas ginčo kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai jas įvertino bei pateikė išsamų teisės, taikytinos ginčo santykiams, aiškinimą. Ginčo pagrindo teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva ir jis nusprendžia savarankiškai, kuri teisė taikytina ginčui ir kokioje apimtyje (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, aiškindamas teisę, nesilaikė skundo nagrinėjimo ribų, yra nepagrįstas.

33. Pareiškėjo nurodoma prieplauka nėra įregistruota Nekilnojamo turto registre ir Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 16 d. sprendimas patvirtina, kad buvo atsisakyta įregistruoti hidrotechninį įrengimą dėl nepateiktų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų.

34. Nesant Nekilnojamojo turto registro duomenų, nėra galimybės identifikuoti statinio statuso ir nustatyti ar jo eksploatavimui būtinas vandens ūkio paskirties žemės sklypas.

35. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2007 m. birželio 6 d. registravimo pažymėjimas Nr. 00125 nėra dokumentas, patvirtinantis prieplaukos kaip statinio sukūrimą, o tik apibūdina jo funkcinę paskirtį, nenurodant kokio tipo prieplaukai išduotas pažymėjimas, todėl juo remiantis nėra pagrindo pripažinti ar prieplaukai yra būtinas žemės sklypas, nes žemės sklypo paskirtis ir formavimas yra tikslinis (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Remiantis pareiškėjo skunde nurodomu daikto apibūdinimu, kad tai yra plūduriuojanti prieplauka, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnį plūduriuojančios prieplaukos teritorijos plotai bei ribos nenustatomos ir tik pagal 13 straipsnio 15 dalį plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas). Pagal minėtą teisinį reguliavimą vandens ūkio paskirties atskiri žemės sklypai plūduriuojančiai prieplaukai nėra formuojami.

37. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo reikalavimą nepagrįstu, o atsakovo atsisakymą formuoti vandens ūkio paskirties žemės sklypą pagal pareiškėjo reikalavimą teisėtu.

38. Dėl pareiškėjo teisės ginčyti NŽT direktoriaus 2019 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E.) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei“ pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose bylose yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502 -399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822 -2214/2011; kt.).

40. Pareiškėjo nesutikimas su ginčijamu 2019 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1P-178-(1.3 E.) nėra grindžiamas jo konkretaus intereso ar teisės pažeidimu, t. y. tuo, kaip atsakovas suvaržė jo teisę ir kokių veiksmų neatliko bei ką privalėjo jam suteiktos kompetencijos apimtyje atlikti pareiškėjo teisių ar interesų srityje. Pareiškėjo menami ar tikėtini nepatogumai eksploatuoti prieplauką ar sandėliuoti plaukiojimo priemones šalia prieplaukos nepaneigia minėto įsakymo teisėtumo.

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija į juos neatsako.

42. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisę ginčui, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Turistinių burlaivių savininkų asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius