- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- eI-4332-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02485-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- Turistinių burlaivių savininkų asociacijos
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Dominykas Varnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. A. ir advokatui Dominykui Varnui, atsakovės atstovui Laurynui Konteniui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Laurai El Ostai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Turistinių burlaivių savininkų asociacijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Turistinių burlaivių savininkų asociacija (toliau – Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019-06-07 sprendimą Nr.1SS-1104-(8.5.); 2) įpareigoti atsakovę suformuoti vandens ūkio paskirties žemės sklypą Asociacijos valdomai prieplaukai, nurodytai Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2007-06-06 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Registravimo pažymėjimas), kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis - „asmeniniams ar nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), parengti kitus reikiamus dokumentus ir su Asociacija sudaryti nuomos sutartį dėl šio žemės sklypo naudojimo; 3) panaikinti NŽT direktoriaus 2019-07-16 įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E.) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei“ kuriuo NŽT patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo yra nuspręsta perduoti Kauno miesto savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise - viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui - Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti; 4) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo prieplauką Kauno Mariose, šalia valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nuo Asociacijos įsteigimo 2005 m., sezono metu Asociacijos narių burlaivius Klientas švartuoja prieplaukoje, o žiemos metu juos sandėliuoja šio gretimai esančio žemės sklypo dalyje.
Paaiškina, kad Registravimo pažymėjime, išduotame viešojo administravimo subjekto pagal jo veiklai nustatytus ir taikomus teisės aktus bei kompetenciją, nurodoma, kad prieplauka atitinka Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių prieplaukų registravimo taisyklių reikalavimus, prieplaukos paskirtis - „asmeniniams ar nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams“. Nurodomas adresas - (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Asociacijos veiklai natūraliai yra reikalinga naudoti vandens paviršiaus, t. y. Kauno Marių teritorijos kol kas nesuformuotą valstybinę žemę. Asociacija kreipėsi į atsakovę ir prašė apskaičiuoti Asociacijos naudojamą prieplaukos eksploatavimui reikalingo vandens žemės sklypo plotą, atlikti reikiamus matavimus bei suformavus vandens ūkio paskirties žemės sklypą, parengti reikalingus dokumentus ir su Asociacija sudaryti sutartį dėl šio sklypo naudojimo. Ginčijamu 2019-06-07 sprendimu atsakovė prašymą atmetė, motyvuodama tuo, jog pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) - šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai kitokių vandens telkinių pardavimo ar nuomos atvejų nereglamentuoja, dėl to nėra teisinio pagrindo suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno Mariose, eksploatuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nepasakyta, kad valstybinėje žemėje esantis asmens statinys būtinai turi būti nekilnojamasis daiktas ar turėti kokius nors kitus požymius. Statinio sąvoka naudojama ir kituose teisės aktuose. Įstatymų leidėjas nedraudžia suformuoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypą bet kokiems statiniams, kurie yra suformuoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Žemės įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, Asociacijos valdomas objektas - plaukiojanti prieplauka - yra tikslinis hidrotechninis statinys. Atkreipia dėmesį, kad statinių ir įrenginių savininkams valstybinėje žemėje (įskaitant ir vandenyje) valstybinė žemė išnuomojama be aukciono.
Atsakovė neatsižvelgė į aplinkybę, kad Asociacija yra statinio savininkė, nors ją aiškiai atkleidė ir įrodė, kartu su prašymu pateikdama ir Registravimo pažymėjimą. Atsakovei atsisakius suformuoti atitinkamą žemės sklypą ir sudaryti su Asociacija nuomos sutartį, ji negali įgyvendinti savo interesų bei kartu su prieplaukos pastatymu ir nenutrūkstamu jos naudojimu apie 12 metų įgytų teisėtų lūkesčių. Asociacijai priklausanti prieplauka adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamai, viešojo administravimo subjekto veikla ir veiksmais įregistruotas ir nuolatos veikiantis statinys, turintis aiškią paskirtį ir savininką.
Paaiškina, kad 2006-2007 metais buvo parengtas Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prieplaukos (duomenys neskelbtini) jachtų švartavimo ir ne sezono metu krante laikymo Kauno marių antrojoje įlankoje schema. Be pačios Asociacijos prezidento, šiai schemai 2009-10-14 raštu pritarė Kauno marių regioninio parko direktorė, o 2009-10-13 raštais jam tarpininkavo Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, taip pat Kauno m. savivaldybės administracijos Petrašiūnų seniūnas. Schemoje pavaizduoti pagrindiniai prieplaukos matmenys, jachtų išsidėstymas krante ir vandenyje. Pagal šią suderintą ir patvirtintą schemą prieplauka yra naudojama jau 10-12 metų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Kauno marių regioninio parko direkcijos, Vidaus vandens kelių direkcijos, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Susisiekimo ministerijos ir Vidaus vandenų laivybos inspekcijos raštų turinys paneigia atsakovės atsakymo argumentus, aptakiai nurodančius į šiuo metu galiojančius teisės aktus (faktiškai - jų trūkumą), kadangi ginčo prieplauka atitinka visus jai kaip statiniui keliamus reikalavimus.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad NŽT direktorius 2019-07-16 priėmė įsakymą, kuriuo patikėjimo teise valdomą, šalia ginčo vandens teritorijos pakrantės esantį 3,6920 ha ploto valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdyti perdavė Kauno miesto savivaldybei, turinčiai šiame sklype kelis statinius. Sklypas yra didžiulis ir keliems statiniams valdyti bei eksploatuoti jo yra per daug, t. y. visiškai nereikalinga toje keliasdešimt arų Kauno marių pakrantės dalyje, kurioje Asociacija sandėliuoja savo narių burlaivius žiemą, t. y. prie pat pačios ginčo prieplaukos, nuosavybės teise priklausančios Asociacijai.
Nekilnojamojo turto registro išraše matyti, kad Kauno miesto savivaldybei priklauso 16 pastatų (dvi transformatorinės ir keturiolika siurblinių), taip pat du inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė, vartai, bei krantinė ir krantinės šlaitas. Šie objektai niekaip netrukdo Asociacijai naudotis kita pakrantės dalimi minėtų burlaivių sandėliavimui. Prieš ginčijamo įsakymo priėmimą atsakovei buvo puikiai žinoma, kad pakrantės, t. y. šio žemės sklypo dalyje pareiškėja keliolika metų atvirai ir nepertraukiamai sausumoje, šalia savo prieplaukos sandėliuoja burlaivius. Ginčo įsakymo priėmimo metu atsakovė žinojo, kad Kauno miesto savivaldybei visas sklypas nereikalingas, jis visas nėra užimtas savivaldybei priklausančiais statiniais, jų eksploatavimui visas žemės sklypas nėra reikalingas. To neneigia ir pati Kauno miesto savivaldybė, be to, tai akivaizdu ir iš keliolikos metų Asociacijos nepertraukiamo naudojimosi sklypo dalimi Asociacijos narių interesais. Savivaldybei nereikalinga sklypo dalis yra gyvybiškai reikalinga ir faktiškai naudojama Asociacijos, dėl to jos teisės ir teisėti interesai ginčo įsakymo dalimi yra tiesiogiai pažeidžiami, kadangi Asociacija turi teisę reikalauti suformuoti ir perduoti naudotis ne tik ties jos prieplauka esantį vandens ūkio paskirties žemės sklypą, bet ir ginčo sklypo dalį, reikalingą jos bei jos narių teisėtiems interesams tenkinti, eksploatuoti nuosavą statinį. Perdavus savivaldybei visą žemės sklypą valdyti patikėjimo teise, Asociacijos interesai yra nepaisomi, kadangi, kaip ir nustatoma neteisėtame ginčo įsakyme, visame žemės sklype turėtų būti vykdoma tik su savivaldybės pastatais ir planuojama kita - statybos - veikla susijusi veikla: Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti. Akivaizdu, kad Asociacijos prieplaukos ir jos naudojimo galimybių šiame taip suformuluotame sklypo perdavimo tiksle nėra numatyta, t. y. Kauno miesto savivaldybės interesai yra iškeliami aukščiau už Asociacijos interesus, kurie, beje tarpusavyje gali ir galėjo būti suderinti, perduodant savivaldybei patikėjimo teise valdyti ne visą, o protingai reikalingą ginčo sklypo dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo prieplauka bei nuosavybės teisė į ją nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir kad nesant oficialios informacijos apie pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo prieplauką, taip pat nesant nustatytų ir į Nekilnojamojo daikto kadastrą įrašytų šios prieplaukos kadastro duomenų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), tai būtų teisine kliūtimi suformuoti ir be aukciono išnuomoti žemės sklypą tokiam statiniui eksploatuoti, kadangi žemės sklypai formuojami ir be aukciono išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. ir 9 str. 6 d. 1 p., taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-08-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018). Atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT 2018-08-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018 konstatavo, jog teisės aktų normos imperatyviai nustato, kad statinys, kuriam eksploatuoti formuojamas ir išnuomojamas žemės sklypas, turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre ir kad jokie teisės aktai nesuteikia teisių NŽT pripažinti asmens nuosavybės teisę į statinį, nustatyti statinio kadastro duomenis ir pan.
Atsakovė nurodo, kad remiantis Registravimo pažymėjimo išdavimo metu galiojusių Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2005-08-08 įsakymu Nr. 4-194 „Dėl Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“, 2.1 ir 2.2 papunkčiais, Registravimo pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į jame nurodytą prieplauką, o tik suteikia teisę šia prieplauka naudotis.
Įvertinusi pareiškėjos teiginius, kad ji nuosavybės teise valdo „plaukiojančią prieplauką“, bei tai, kad teismui pareiškėjos pateiktame 2010-06-10 rašte „Informacija apie asociacijos narių įnašus ir įsigytą turtą“ minima pareiškėjos įsigyta „plūduriuojanti prieplauka“, remdamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, matyti, kad hidrotechniniu statiniu laikoma tik stacionarioji prieplauka, o plūduriuojančioji prieplauka yra plūduriuojantis įrenginys.
Šalies argumentai
Pareiškėjai išduotame Registravimo pažymėjime nurodyta nekomercinė prieplauka nėra suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas – statinys (Statybos įstatymo 2 str. 84 d.); tikėtina, kad tai yra plūduriuojančioji prieplauka, o tai suponuoja išvadą, jog ši prieplauka apskritai nėra laikytina statiniu. Pabrėžia, kad tuo atveju, jei ginčo prieplauka bei pareiškėjos nuosavybės teisė į ją būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai vis tiek nesudarytų teisinio pagrindo suformuoti ir be aukciono išnuomoti pareiškėjai vandens ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi teisės aktai to nenumato, t. y. teisės aktai nenumato galimybės be aukciono išsinuomoti iš valstybės vandens ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus prieplaukoms eksploatuoti. Taigi, skundžiamame NŽT 2019-06-07 rašte Nr. 1SS-1104-(8.5.) pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą ginčo prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti.
Iš ginčijamame įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų ir turinio matyti, kad Kauno miesto savivaldybei žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodamas patikėjimo teise ne todėl, kad ji valdo šiame žemės sklype esančius statinius, o tam, kad būtų įrengti Kauno marių įlankos uostas ir buriavimo mokyklos sporto bazė. Skirtingai nei valstybinės žemės be aukciono išnuomojimo privatiems asmenims atveju, savivaldybėms gali būti perduodami patikėjimo teise ar neatlygintinai naudotis (panaudos pagrindais) ir neužstatyti valstybinės žemės sklypai. Todėl pareiškėjos teiginiai, susiję su minėto žemės sklypo dydžio nustatymu, yra nepagrįsti.
Įvertinus tai, kad pareiškėja nėra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotoja (Žemės įstatymo 2 str. 11 d.) ir negali ja tapti, t. y. neturi teisinio pagrindo naudotis minėtu valstybinės žemės sklypu ar jo dalimi, konstatuotina, kad pareiškėja neturi įstatymo numatytos teisės teisme ginčyti įsakymą, kas nagrinėjamu atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio prasme neleidžia pareiškėjos pripažinti suinteresuotu dėl administracinio ginčo asmeniu, kurio pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą privalo ginti teismas. LVAT praktikoje pabrėžiama, kad pripažinus, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl iškelto administracinio ginčo, skundas turi būti atmetamas
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ginčo atveju prieplaukos valdytojui išduotas Registravimo pažymėjimas suteikė teisę šią prieplauką naudoti pagal paskirtį ir patvirtino, kad jo išdavimo metu prieplauka buvo įrengta laikantis keliamų saugumo reikalavimų, buvo techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatavimui. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjos valdoma prieplauka įvardijama, kaip pontoninė, plūduriuojanti, jachtų švartavimosi plaustas.
Paaiškina, kad Registracijos pažymėjimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 15 straipsnio 8 dalis apibrėžė, kad plūduriuojanti priemonė - nesavaeigis plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti). O vadovaujantis šiuo metu galiojančios redakcijos CK 13 straipsnio 4 dalį, plūduriuojančioji prieplauka - prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. Nuo 2016-05-01 pasikeitus CK, liko privalomas tik vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimas (CK 13 str. 18 d.), tuo metu galiojusios Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2016-06-02 įsakymu Nr. V-134 Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklės buvo pripažintos netekusiomis galios. Taigi, privalomos nekomercinių prieplaukų registracijos neliko. Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nelikus privalomosios nekomercinių prieplaukų registracijos, siekiant įrengti ar eksploatuoti plūduriuojančiąją prieplauką, tokius veiksmus būtina derinti su kranto juostos ar krantinės savininku. Duomenų apie tai, kad šiuo metu prieplauka atitinka visus saugos reikalavimus, yra techniškai tvarkinga ir eksploatuojama teisės aktų nustatyta tvarka šiuos veiksmus suderinus su krantinės savininku byloje nepateikta. Trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos valdoma prieplauka yra statinys - nekilnojamasis daiktas, byloje nėra.
Iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo Nr. 3D-542/D1-513, 2.4 punkte išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir tik pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių paskirtį, t. y. statiniai ir įrenginiai turi būti registruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Ir tik tokių statinių savininkams ar nuomininkams valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Priešingas paminėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nelogiškas. Pareiškėjai priklausanti prieplauka nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taigi ir teisės formuoti valstybinės žemės sklypą prieplaukos eksploatavimui ir jį nuomotis be aukciono teisės aktai nenumato.
Kauno miesto savivaldybės vertinimu, teismui patenkinus skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę priimti konkrečius sprendimus, toks teismo sprendimas būtų prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui, o tokios teisės teismui nėra priskirtos.
Akcentuoja, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei perduotas ne jame esančių statinių eksploatacijai, o konkrečiam įstatyme nustatytam tikslui - viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui - Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti.
Pareiškėjos argumentus, susijusius su Kauno miesto savivaldybei priklausančių statinių eksploatavimui reikalingu plotu, laiko nepagrįstais ir atmestinais. Pareiškėjai neįrodžius ir nepagrindus savo argumentų teisės normomis, bei niekaip nepaneigus skundžiamo įsakymo teisėtumo, skundo reikalavimas panaikinti įsakymą yra atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.
Pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre skelbiamus duomenis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise - Kauno miesto savivaldybei (įrašas galioja nuo 2019-09-10). Atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės užsakymu yra rengiamas Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės (duomenys neskelbtini), statybos projektas, kurio projektiniai pasiūlymai nuo 2019-09-19 teisės aktų nustatyta tvarka skelbiami Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje ir IS „Infostatyba“.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijoje pareiškėja neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir įrenginių ir pagal teisinį reglamentavimą jai nėra suteikta teisė ir nėra numatyta galimybė formuoti žemės sklypą neįregistruotų statinių eksploatavimui, pareiškėja neturi teisės reikšti reikalavimo panaikinti atsakovės priimtą įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl NŽT atsisakymo suformuoti pareiškėjai žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti, ir įsakymo, kuriuo Kauno miesto savivaldybei perdavė 3 6920 ha žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija 2007-06-06 išdavė Asociacijai Registravimo pažymėjimą, kuriame liudijama, kad nekomercinė prieplauka atitinka Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių prieplaukų registravimo taisyklių reikalavimus. Nurodyta nekomercinės prieplaukos paskirtis - asmeniniams ar nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams.
Pareiškėja 2019-05-15 kreipėsi į NŽT, prašydama suformuoti žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą Asociacijos nuosavybės teise valdomai plaukiojančiai prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti, bei atlikus visus reikalingus veiksmus siekiant sudaryti sutartį dėl šio žemės sklypo ar jo dalies naudojimo. Prie prašymo pridėjo Registravimo pažymėjimą.
NŽT 2019-06-07 sprendime paaiškino teisės aktų nuostatas ir nurodė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, kitokių nei nustatyti teisės aktuose, vandens telkinių pardavimo ar nuomos atvejų nereglamentuoja. Konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės sprendimu ir teigia, kad Registravimo pažymėjimas patvirtina Asociacijos nuosavybės teises į prieplauką Kauno mariose, statinio kvalifikacija atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, todėl yra pagrindas suformuoti atitinkamą žemės sklypą ir sudaryti su Asociacija nuomos sutartį.
Sąlygos dėl valstybinės žemės nuomos yra reglamentuotos CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.
CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog pagrindinė valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga yra statinių buvimas žemės sklype, o nuosavybės teisės išviešinimas (nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre) tampa ta aplinkybe, kurios pagrindu kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį dėl nuomos sutarties sudarymo.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (akto redakcija, galiojusi Registracijos pažymėjimo išdavimo metu) (toliau – Kodeksas) reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus (1 straipsnis). Kodekso 2 skirsnio (vidaus vandenų keliai ir jų įrenginiai) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka.
Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2005-08-08 įsakymu Nr. 4-194 (toliau - Taisyklės) 5 punktas (akto redakcija, galiojusi Registravimo pažymėjimo išdavimo metu) numatė, kad visas nekomercines prieplaukas nepriklausomai nuo jų nuosavybės ir naudojimo formų registruoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Įregistravus nekomercinę prieplauką, neribotam laikui buvo išduodamas nekomercinės prieplaukos pažymėjimas (Taisyklių 8 p.), o nekomercinių prieplaukų techninės apžiūros turėjo būti atliekamos kasmet (Taisyklių 9 p.).
Taisyklių 2.2 punkte apibrėžta, kad nekomercinės prieplaukos pažymėjimas - nekomercinės mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukos registravimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad nekomercinė prieplauka yra įregistruota Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje <...>, atitinka keliamus reikalavimus ir suteikia teise naudoti ją pasai paskirtį.
Kodekso 15 straipsnio 8 dalis apibrėžė, kad plūduriuojanti priemonė - nesavaeigis plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).
Kodekso 13 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2016-05-01, t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad plūduriuojančioji prieplauka - prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.
Kodekso 13 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie nėra įregistruoti ir įtraukti į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą.
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad nuo 2016-05-01 pasikeitus Kodeksui, liko privalomas tik vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimas.
Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2016-06-02 įsakymu Nr. V-134 patvirtintos Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklės, kuriose buvo nustatytas privalomas nekomercinių prieplaukų registravimas, neteko galios nuo 2016-06-03.
Taigi, teisės aktuose privalomos nekomercinių prieplaukų registracijos neliko.
Kodekso 13 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas).
Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, patvirtina, kad ginčo prieplauka bei nuosavybės teisė į ją nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Byloje pateikti įrodymai ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai išduotas Registravimo pažymėjimas suteikė teisę šią prieplauką naudoti pagal paskirtį ir patvirtino, kad jo išdavimo metu prieplauka buvo įrengta laikantis keliamų saugumo reikalavimų, buvo techniškai tvarkinga ir tinkama eksploatavimui, tačiau Registravimo pažymėjimas nėra dokumentas patvirtinantis prieplaukos, kaip nekilnojamojo daikto, statusą. Kaip minėta, pagrindinė valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga yra statinių buvimas žemės sklype, tačiau nagrinėjamu atveju prieplauka nėra nuosavybės teise registruota Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, esančiai Kauno mariose, eksploatuoti ir sudaryti nuomos sutartį su pareiškėja. Teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime aiškiai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kuriais grįstas plūduriuojančios priemonės paskirties nustatymas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovė NŽT, atsisakydama suformuoti žemės sklypą (vandens telkinį) ar jo dalį, reikalingą prieplaukai, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų panaikinti NŽT sprendimą bei įpareigoti atsakovę suformuoti vandens ūkio paskirties žemės sklypą Asociacijos valdomai prieplaukai, nurodytai Registravimo pažymėjime, kurios paskirtis - asmeniniams ar nekomerciniams tikslams mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, įlipti ir išlipti keleiviams, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), parengti kitus reikiamus dokumentus ir su Asociacija sudaryti nuomos sutartį dėl šio žemės sklypo naudojimo.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti NŽT direktoriaus 2019-07-16 įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E.) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybei“, kuriuo NŽT patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo yra nuspręsta perduoti Kauno miesto savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise - viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui - Kauno marių įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti.
Pareiškėja įsakymo neteisėtumą grindžia tuo, kad įsakymu Kauno miesto savivaldybei perduotas valdyti žemės sklypas yra per didelis savivaldybei priklausančių statinių eksploatavimui. Savivaldybei nereikalinga žemės sklypo dalis yra gyvybiškai reikalinga ir faktiškai naudojama Asociacijos, dėl to jos teisės ir teisėti interesai įsakymo dalimi yra pažeidžiami.
Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka NŽT vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiu.
Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr. 1418, 1 punkte nustatyta, kad savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės sklypai ar jų dalys, kurie numatomi naudoti būtent Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms.
Iš įsakymo turinio spręstina, kad Kauno miesto savivaldybei perduodamas patikėjimo teise 3,6920 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdai – visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini). Įsakyme nurodyta, kad šis valstybinės žemės sklypas Kauno miesto savivaldybei perduodamas patikėjimo teise konkrečiai reikmei – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui (Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktis) bei šią reikmę atitinkančių konkrečių objektų, t. y. Kauno marių įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės įrengimui. Įsakyme nurodyta informacija patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybei žemės sklypas perduodamas patikėjimo teise tam, kad būtų įrengti Kauno marių įlankos uostas ir buriavimo mokyklos sporto bazė, o ne, kaip mano pareiškėja, tam, kad savivaldybė valdo šiame žemės sklype esančius statinius.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad pareiškėjos teiginiai, susiję su Kauno miesto savivaldybei perduoto patikėjimo teise žemės sklypo dydžio nustatymu, yra nepagrįsti ir daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti NŽT 2019-07-16 įsakymą Nr. 1P-178-(1.3 E).
Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėja neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir įrenginių, todėl pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą jai nėra suteikta teisė ir nėra numatyta galimybė formuoti žemės sklypą neįregistruotų statinių eksploatavimui, todėl ginčijamas įsakymas nepažeidžia pareiškėjos teisių.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė pažeidė jos teisėtus lūkesčius, kadangi nuo 2007 metų buvo suteikusi teisę pareiškėjai prieplauką naudoti, tačiau dabar atsisako išnuomoti žemės sklypą jos naudojimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (pvz., Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas, 2011-12-22 nutarimas ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu teisės aktai nenustato galimybės prieplaukas naudoti jų neįregistravus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Turistinių burlaivių savininkų asociacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.