Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1711-803/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-06
Bylos Nr.: e2A-1711-803/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00459-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
Atsakovas: J. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Good Service Solution“
Advokatai: Tomas Bagdanskis

Civilinė byla Nr. e2A-1711-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00459-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos

: 2.6.11.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Good Service Solution“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SKP langai“, bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Energijos vadyba“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Good Service Solution“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. B. 27 982,44 Eur skolą, kurią sudaro 26 989,11 Eur skola ir 993,33 Eur delspinigių, 8,30 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal ieškovės su atsakovu 2013 m. spalio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20131016/1, kuri buvo pakeista 2014 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2014/01/06-1, ieškovė įsipareigojo perduoti pakeistoje sutartyje nurodytus PVC gaminius, aliumines duris, sandarinimo juostas ir tvirtinimo detales atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti perduodamas prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą. Ieškovės teigimu, jos 2013 m. spalio 16 d. išrašyta išankstinė 28 000 Lt sumos PVM sąskaita – faktūra Nr. 131016-1 buvo apmokėta 2013 m. spalio 31 d. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energijos valdyba“, o likusi 26 989,11 Eur suma atsakovo nebuvo apmokėta, nors 2014 m. balandžio 3d. gaminiai atsakovo nurodymu buvo sumontuoti vienbučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir už atliktus darbus išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovas neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, todėl ieškovė skaičiavo nuo 2014 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. delspinigius, kurie sudaro 993,33 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Good Service Solution“ ieškinys atsakovui J. B. dėl 26 989,11 Eur skolos, 993,33 Eur delspinigių, 8,30 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. sausio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 213 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė teismo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovas J. B. nėra tinkamas atsakovas byloje, tinkamas atsakovas turėtų būti UAB „Energijos vadyba“. J. B. sudarydamas sandorius su UAB „Good Service Solution“ veikė UAB „Energijos vadyba“ vardu ir dėl jos interesų, o ieškovė apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sutartis nėra pasirašyta J. B., avansinį mokėjimą atliko UAB „Energijos vadyba“, objekto statytojas taip pat buvo UAB „Energijos vadyba“, todėl ne J. B., o UAB „Energijos vadyba“ buvo sutarties šalis, o J. B. veikė kaip bendrovės vadovas ir tai buvo atskleista ieškovei. Ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti skolos už netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus bei gaminius. Ekspertas Sigitas Mitkus yra konstatavęs, kad didelės dalies gaminių trūkumų šiai dienai nustatyti negalima, nes darbai nėra baigti. Pagal 2013 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20131016/1 į statytojos UAB „Energijos vadyba“ objektą, esantį Kolektyvo g. 169, Vilnius, buvo tiekiami ir montuojami langai bei durys. 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei buvo pateikta pretenzija dėl langų kokybės, pakartotinai pretenzija pateikta ir 2014 m. gruodžio 19 d. Siekiant išspręsti ginčą šalys pateikė klausimus ekspertui Sigitui Mitkui. Ekspertas nurodė, kad neužbaigti langų įrengimo darbai, neužbaigti durų įrengimo darbai, neužbaigtas tarpaukštinių perdangų vietų uždengimas, neužbaigti cokolio mazgo hidroizoliacijos ir sandarinimo darbai, todėl įvertinti, ar galutinis rezultatas perduotinas užsakovui atitinka normatyvinius reikalavimus, pirmiausiai reikia užbaigti darbus, o tuomet įvertinti pačius gaminius ir jau užbaigtų darbų trūkumų egzistavimą. Užsakovei nepateikus sumontuotų gaminių atitikties deklaracijų, laikoma, kad ieškovė savo pareigų pagal sutartį nėra įvykdžiusi, todėl negali reikalauti priteisti jokių sumų.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo J. B. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka, kad pagal sutartį tikrasis pirkėjas yra UAB „Energijos vadyba“. 2013 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20131016/1 ir 2014 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/01/06-1 buvo sudarytos tarp ieškovės UAB „Good Service Solution“ ir atsakovo J. B., pirkėju pagal sutartis yra fizinis asmuo – J. B.. Į bylą pateiktos sutartys yra originalai, sudaryti telekomunikacijų galiniais įrenginiais. 2013 m. gegužės 27 d. atsakovas J. B. (kaip fizinis asmuo) pirmą kartą kreipėsi į ieškovę UAB „Good Service Solution” dėl stiklo pluošto laikiklių langams. Elektroninis laiškas siųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Atsakovas J. B. niekada nebuvo nurodęs, kad veikia trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba" interesais ir vardu, kaip trečiojo asmens vadovas. Visi elektroniniai laiškai buvo siunčiami išimtinai fizinio asmens J. B., sutartyse nurodytas tik J. B., visos PVM sąskaitos–faktūros ir priėmimo–perdavimo aktai išrašyti J. B., o ne trečiajam asmeniui, visi langų komerciniai pasiūlymai adresuoti J. B., todėl ieškovė negalėjo žinoti, kad atsakovas veikia kaip UAB „Energijos vadyba“ vadovas.

6. Trečiasis asmuo UAB „Energijos vadyba“ pateikė atsiliepimą į atsakovo J. B. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodo, jog UAB „Energijos vadyba“ buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoja. Atsakovas J. B. yra bendrovės vadovas, todėl vykdydamas derybas su ieškove UAB „Good Service Soluton“ atskleidė, kad įsigyjami gaminiai ir montavimo darbai yra užsakomi UAB „Energijos vadyba“ naudai. Nepaisant to, kad sutartis parengta ir sąskaitos išrašytos J. B. vardu, sutartis buvo sudaryta UAB „Energijos vadyba“ naudai ir jos interesais, o atsakovas veikė kaip bendrovės vadovas, o ne asmeniškai. UAB „Energijos vadyba“ sutinka su prieštaravimuose nurodomu argumentu, kad J. B. nėra tinkamas atsakovas byloje, byloje atsakove turi būti UAB „Energijos vadyba“. UAB „Energijos vadyba“ taip pat sutinka su prieštaravimuose nurodomu argumentu, jog ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti skolos už netinkamai ir nekokybiškai atliktus darbus bei gaminius. Ekspertas Sigitas Mitkus nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Good Service Solution“ iš atsakovo J. B. 26 989,11 Eur skolos, 993,33 Eur delspinigių, 8,30 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 221,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens, su savarankiškais reikalavimais, UAB „Energijos vadyba“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

8. Teismas vertino, kad jog ginčo sutarties šalimi – pirkėju buvo fizinis asmuo J. B.. Pažymėjo, jog pirkėju aiškiai įvardintas J. B., sudarant sutartis ar vieną sutartį keičiant kita sutartimi tarp šalių vyko itin aktyvus bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis – ne kartą buvo detaliai derinamas gaminių pagaminimo klausimas, tačiau nei viename elektroniniame laiške atsakovas neatskleidėfakto, kad jis veikia juridinio asmens vardu. Teismas konstatavo, kad sutarties derinimo metu atsakovas J. B. turėjo atkreipti dėmesį į sutarties šalis ir tinkamai atskleisti faktą ieškovei, kad jis veikia juridinio asmens vardu.

9. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Energijos vadyba“, kurio nesieja sutartiniai santykiai su UAB „Good Service Soluton“, yra netinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovės, todėl atmetė UAB „Energijos vadyba“ pareiškimą dėl nuostolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovas J. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. ieškovė žinojo, kad toks didelis kiekis prekių ir montavimo darbai užsakomi statomam namui, kurio statytoja UAB „Energijos vadyba“, o jos vienintelis akcininkas ir vadovas buvo atsakovas J. B.. Sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo vartojimo sutartis, o J. B., kaip fizinis asmuo, nesivertė ūkine–komercine veikla, kad užsakytų tokį kiekį prekių. J. B. veikė UAB „Energijos vadyba“ naudai ir interesais, o ieškovė žinojo apie tai. Avansinį mokėjimą atliko UAB „Energijos vadyba“, prekės buvo pristatytos bendrovės statomame gyvenamajame name, 2015m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktą pasirašė UAB „Energijos vadyba“ atstovas M. V.. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar sandorio šalis UAB „Good Service Solution“ iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovaujamaja UAB „Energijos vadyba“;

1.2. pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, nenurodė, kurios teisės normos, reglamentuojančios teisių gynimo būdus, taikytinos šiuo atveju. atsižvelgiant ne tik į sutarties pavadinimą, bet ir prisiimtų įsipareigojimų dydį, prekių ir užsakytų darbų kainos skirtumą. 2013 m. spalio 16 d. ir 2014 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimis šalys sukūrė pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Pirkėjas neturi pareigos galutinai atsiskaityti už netinkamos kokybės prekes ir darbus. Ginčo sutarties 2.3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad pardavėjas turi teisę gauti prekių kainą su sąlyga, kad jis tinkamai vykdo sutartį, o sutarties 3.2 punkte įtvirtinta, kad pirkėjas įsipareigoja mokėti prekių kainą už tinkamai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos, nevertino šių sutarčių nuostatų ir to, ar pardavėjas–ieškovė tinkamai ir visiškai yra įvykdžiusi savo sutartinius ir įstatyminius įsipareigojimus;

1.3. byloje pateikti net trijų ekspertų vertinimo aktai, kurių teismas iš esmės neįvertino. Vertinant juo pažymėtina, kad darbai ir gaminiai, kuriuos sumontavo ir nebaigė montuoti ieškovė, yra su esminiais trūkumais, todėl pirkėjas neturi pareigos galutinai atsiskaityti už netinkamas prekes ir darbus. Taip pat teismas sutartį ir įsipareigojimus vertino tik vienašališkai, iš pirkėjo pusės, teismas vertino, kad pardavėjo teisė gauti galutinę kainą nepriklauso nuo pardavėjo pareigos perduoti kokybišką prekę ir užtikrinti jos tinkamumą. Pirmosios instancijos teismas nevertino pardavėjo įsipareigojimų ir galutinės kainos už prekes sumokėjimo sąlygų;

1.4. teismas išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti ir gauti visą kainą už ginčo prekes ir darbus, taip pat ir delspinigius, prieštarauja 2014 m. sausio 28 d. sutarties 2.3 ir 3.2 punktams, neatitinka pirkimo – pardavimo teisinių santykių esmės, paneigia pardavėjo pareigą perduoti tinkamos kokybės prekes, pažeidžia pirkėjo teises. Ieškovė yra pažeidė savo kaip pardavėjo pareigas perduoti tinkamos kokybės prekes ir tinkamai atlikti darbus, pažeidė sutartį, todėl neturi teisės reikalauti galutinio apmokėjimo;

1.5. skundžiamo sprendimo motyvavimas yra nepakankamas dėl visų atsikirtimų ir reikalavimų, todėl nesuderinamas su Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintais Rekomenduojamais teismų procesinių sprendimų kokybės standartais. Teismo sprendimas turi būti nuoseklus, o jo motyvai – pakankami, sprendimo motyvai negali prieštarauti vienas kitam, turi būti aiškiai atsakoma į esminius bylos klausimus, teismo sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų pagrįsti tokiam sprendimui, o mažesnis argumentų kiekis yra priimtinas tik tokiu atveju, kai atsakovas pripažįsta ieškinį. Iš teismo sprendimo motyvų turi būti nustatoma teismo pozicija dėl visų priimtų įrodymų ir byloje kilusių klausimų. Skundžiamas sprendimas neatitinka nurodytų nuostatų, todėl motyvų trūkumas yra esminis pažeidimas, o toks sprendimas negali galioti;

1.6. ieškovės prašomos priteisti sumos neturėjo būti pripažintos atstovavimo išlaidomis šioje byloje. Ieškovei atstovavo advokatas Tomas Bagdanskis, tačiau sąskaitas už teisines paslaugas išrašė ir apmokėjimui pateikė juridinis asmuo – advokatų profesinė bendrija „ILAW“. Ieškovė pateiktas sąskaitas apmokėjo ne advokatui Tomui Bagdanskiui, o profesinei bendrijai – juridiniam asmeniui. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad už teisines paslaugas šioje byloje buvo sumokėta advokatui Tomui Bagdanskiui. Kai už advokato suteiktas teisines paslaugas klientas sumoka tarpininkavimo įmonei pagal tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas sutartį, ir nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu, laikytina, kad mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį ir toks mokėjimas nelaikytinas atstovavimo išlaidomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kurias turėtų atlyginti bylą pralaimėjusi šalis.

Atsiliepimas

11. Ieškovė UAB „Good Service Solution“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. sutartys buvo sudarytos tarp UAB „Good Service Solution“ ir J. B., pirkėju pagal sutartis yra fizinis asmuo – J. B.. Ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra originalai, sudaryti telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Atsakovas nebuvo nurodęs, kad veikia trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“ interesais ir vardu, kaip trečiojo asmens vadovas. Visi elektroniniai laiškai buvo siunčiami fizinio asmens J. B.. Sutarčių preambulėse kaip sutarčių šalis nurodytas tik J. B., sutarčių 9 dalyje taip pat nurodytas tik J. B., visos PVM sąskaitos – faktūros ir priėmimo – perdavimo aktai išrašyti atsakovui, o ne trečiajam asmeniui, visi langų komerciniai pasiūlymai adresuoti užsakovui J. B.. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė žinojo ir / ar galėjo žinoti, jog atsakovas J. B. veikia UAB „Energijos vadyba“ vardu. Tai, kad UAB „Energijos vadyba“ atliko avansinį mokėjimą už J. B., nereiškia, kad prievolės šalys pasikeitė – vien dėl atlikto mokėjimo UAB „Energijos vadyba“ netapo pirkėju;

Šalies argumentai

1.2. pažymėtina, kad 2015 m. burželio 4 d. priėmimo – perdavimo aktą pasirašė UAB „Energijos vadyba“ atstovas M. V., tačiau šis aktas buvo sudarytas ir pasirašytas po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Trečiasis asmuo nėra sutarties šalis, todėl jokie įsipareigojimai ieškovei sutarčių pagrindu trečiajam asmeniui nekyla. Sudarydamas sutartis atsakovas prisiėmė visus sutartinius įsipareigojimus. Sandoris nebuvo sudarytas per atstovą, sandoris buvo sudarytas fizinio asmens – J. B. – vardu. J. B., sudarydamas sutartis su ieškove, neveikė trečiojo asmens interesais, ieškovei nebuvo žinoma, kad J. B. galimai veikia UAB „Energijos vadyba“ vardu;

1.3. J. B. pretenzijas dėl parduotų langų ir atliktų darbų ėmė reikšti tik tuomet, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti už parduotus gaminius ir atliktus darbus bei juos priimti. Nepagrįstos pretenzijos buvo reiškiamos, siekiant neteisėtai išvengti mokėjimų ieškovei. Apeliantas piktnaudžiavo savo teisėmis ir elgėsi nesąžiningai, reikalaudamas atlikti darbus dėl kurių nebuvo susitarta, taip pat nemokėdamas susidariusio įsiskolinimo. Taip pat atsakovas net ir prasidėjus garantiniam atliktų darbų terminui ir ieškovei atlikus techninį langų aptarnavimą, nepriėmė atliktų darbų. Ieškovė atliktus montavimo darbus perduoti bandė 2014 m. balandžio 30 d., o deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pasirašyta ir pateikta 2014 m. gegužės 7 d.. Deklaracija patvirtina, kad pastatas yra baigtas statyti, tinkamas naudoti ir naudojamas. Dalis pastate esančių butų yra parduoti ir gyvenami;

1.4. atsakovas J. B. turi didelę patirtį statybose ir negali būti laikomas paprastu vartotoju, silpnesniąja sutartinių santykių šalimi: 2014 m. gegužės 7 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą jis nurodytas kaip techninis prižiūrėtojas; 2014 m. rugsėjo 1 d. darbdavio sutartyje su darbuotoju Nr. 21 atsakovas J. B. nurodytas kaip projekto vadovas;

1.5. apelianto argumentus, kad ieškovas pardavė nekokybiškus gaminius bei netinkamai atliko montavimo darbus paneigia teismo eksperto Eriko Lenkevičiaus 2017 m. birželio 12 d. teismo ekspertizės aktas bei kitų specialistų išvados ir surinkti įrodymai. Ekspertizės akte pažymėta, jog statytoja UAB „Energijos vadyba“ teismo ekspertizei nepateikė duomenų, ar įmonės įstatuose yra numatyta statyba kaip veiklos rūšis, ar statybos metu turėjo statybos darbų kontrolės dokumentus ir personalą, atitinkantį kvalifikacinius reikalavimus konkrečioms pareigoms užimti ar konkretiems darbams atlikti. Taip pat pažymėta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtina, kad objekto statyba užbaigta ir statinys pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto, o taip pat apeliantas iki statybos užbaigimo priėmė visus darbus ir projektinę dokumentaciją bei neturėjo jokių pretenzijų rangovams;

1.6. jei būtų pripažinta, kad langų montavimo darbai turi defektų, atsakomybė už juos turėtų kilti būtent apeliantui, nes asmenys neturėjo kvalifikacijos vykdyti statybos darbus, netinkamai atliko statybos darbų techninę priežiūrą ir kontrolę, elgėsi itin aplaidžiai ir neatsakingai, ieškovė buvo vienintelė statybos dalyvė, kuri turėjo teisę tokia būti;

1.7. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, išsamiai ir iš esmės išnagrinėjo visus pateiktus duomenis, įrodymus bei atsakė į esminius reikalavimus bei šalių argumentus;

1.8. advokatas Tomas Bagdanskis teikia paslaugas advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vardu, todėl ir sąskaitą ieškovei išrašė advokatų profesinė bendrija. Negali būti laikoma, kad advokatų profesinė bendrija „iLAW“ teikia tarpininkavimo paslaugas, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovę ir atsakovą siejančių teisinių santykių kvalifikavimo bei jo nulemtų šalims kylančių teisinių padarinių (sutartinės civilinės atsakomybės) taikymo.

13. Nustatyta, jog ieškovė 2013-10-15 pateikė komercinį pasiūlymą Nr. KP13/05/29-1 dėl langų gaminių pirkimo–pradavimo bei sumontavimo objekte – vienbučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

14. Tiek žemės sklypas, kuriame yra statinys, tiek pats statybos objektas nuosavybės teise priklauso UAB „Energijos vadyba“ (el.b. tomas 2, b.l. 28-34). Trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“ direktorius ir vienintelis akcininkas yra atsakovas J. B. (el.b. tomas 2, b.l 51-53).

Žemesnės instancijos teismas

15. Dėl prekių parametrų galutinai buvo sutarta tik 2014 m. sausio pabaigoje. Tačiau iš vykusio šalių susirašinėjimo el. paštu galima spręsti, jog ieškovė laikė užsakymą pagal komercinį pasiūlymą Nr. KP13/05/29-1 vykdytinu, kai buvo sumokėtas avansas.

16. Ieškovės išrašyta 28 000 Lt sumos 2013 m. spalio 16 d. išankstinė PVM sąskaita–faktūra Nr. 131016-1 apmokėta kaip avansinis mokėjimas trečiojo asmens UAB „Energijos valdyba“ (el. b. Tomas 1, b.l. 11-12.).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė išrašė 73 348,31 Lt sumos 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr.12152; 9 869,97 Lt sumos 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 12153; 8 736,12 Lt sumos 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 12154; 25 410 Lt sumos 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr.12174 ir 3823,60 Lt sumos 2014 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr.12175 (el. b. 1 t., b.l. 39-45 b.l. 49), kurias atsakovas turėjo apmokėti per 7 dienas nuo PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo dienos.

18. Anot ieškovės, tai, kad UAB „Energijos vadyba“ atliko avansinį mokėjimą už J. B., nereiškia, kad prievolės šalys pasikeitė – vien dėl atlikto mokėjimo UAB „Energijos vadyba“ netapo pirkėju. Atsakovas J. B. yra trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“ akcininkas ir vadovas (tomas 2, b.l. 27-29, tomas 4, b.l. 180), todėl, ieškovės manymu, J. B., sudarydamas sutartis su ieškove, turėjo asmeninį suinteresuotumą.

19. Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje nėra ginčo dėl teisės atlikti avansinį mokėjimą. Tačiau aplinkybė dėl sumokėto avanso yra svarbi teisinio santykio identifikavimui, kadangi nuo tada, kai 2013 m. spalio 31 d. UAB „Energijos vadyba“ atliko pavedimą pagal išrašytą išankstinę sąskaitą–faktūrą serija LS Nr. 131016, nurodant „avansinis mokėjimas pagal sutartį Nr.20131016/1“ ieškovei turėjo tapti visiškai aišku, kad mokėjimas yra siejamas su UAB „Energijos vadyba“ ir tai, jog įsipareigojimai atsiranda tarp šių juridinių asmenų.

20. Ieškovė byloje įrodinėdama, maniusi sudaranti sutartį su atsakovu, nenurodė rašytinių įrodymų be trūkumų, kurie pagrįstų šį teiginį.

21. Byloje yra įrodymai, kurie pavadinti kaip 2014 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/01/06-1 (el. b. tomas 1, b.l. 32-33) ir 2013 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20131016/1 (el. b. tomas 1, b.l. 9-10). Nors šiuose dokumentuose yra nurodytas pirkėju J. B., tačiau jie nėra pasirašyti atsakovo J. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuose įrodymuose nėra jokių kitų įprastų sutartyse fizinį asmenį identifikuojančių duomenų (gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir pan.).

22. Byloje nėra ginčo, jog minėta sutartis buvo atsakovo gauta. Ištyrus pateiktus įrodymus, matyti, jog ieškovė komercinį pasiūlymą, sąskaitas siuntė el. paštu (el. b. tomas 1, b.l.34-39). Užsakymo derinimas, šalių bendravimas taip pat vyko e. adresu: (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Teisėjų kolegija, atlikusi UAB „Energijos vadyba“ kaip įmonės paiešką, nustatė, jog nuo 2013 metų UAB „Verslo informacijos agentūra“ pateikia viešą informaciją, kurioje nurodyta, jog atsakovas J. B. yra įmonės vadovu ir jo kontaktinis e. adresas yra (duomenys neskelbtini)@gmail.com (http://www.kursurasti.lt/lt/katalogas/Konsultacine-verslo-ir-kito-valdymo-veikla/energijos-vadyba-uab.html) (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Mažai tikėtina, jog ieškovė nepasidomėjo kokiam asmeniu priklauso e. adresas, kai per jį bendravo veik metus, kol suderino galutinius prekių kiekius ir jų savybes.

23. Trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“ 2013 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodyme nėra įrašo, jog avansas mokamas už J. B. (el. bylos priedo tomas 2, b.l.165). Taip pat byloje yra trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“ 2014-12-19 rengta pretenzija Nr. S-7L/1 ieškovei dėl „matomų langų gaminio defektų“, atliktų montavimo darbų (el. bylos priedo tomas 1, b.l.105). Taigi visi dokumentai, kurie yra susiję su sutartinais santykiais ir pasirašyti kitos šalies, yra ne atsakovo, o trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“.

24. Taigi byloje nėra įrodymų be trūkumų, kurie galėtų pagrįsti ieškovės teiginį dėl sudarytos sutarties su fizinius asmeniu.

25. Atsižvelgiant į tai, galima spręsti, jog ieškovė norėjo sudaryti sutartį su atsakovu J. B. asmeniškai, bet ne su UAB „Energijos vadyba“, siekdamas išvengti komercinės rizikos. Tačiau visi atsakovo veiksmai parodo, kad jis su tokiomis sąlygomis neišreiškė sutikimo. Vadinasi, ieškovė vykdydama komerciniame pasiūlyme suformuluotą užsakymą po UAB „Energijos vadyba“ atlikto avansinio apmokėjimo, veikė savo rizika (CK 6.38 straipsnis).

26. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

27. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).

29. Kilus ginčui dėl sutarties sąlygų, jų aiškinimui taikomos taisyklės, numatytos CK 6.193 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį „aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius“.

30. Nagrinėjamoje byloje šalių elgesys po ieškovės pateikto komercinio pasiūlymo įrodo, kad langų gaminių ir jų sumontavimo darbų pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp ieškovės ir UAB „Energijos vadyba“, kuriai priklauso statybos objektas.

31. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

32. Pareikštame ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal sutartį Nr. 2 4.2. p. buvo nustatyta, kad kai pirkėjas sumoka 28.000,00 Lt avansą pagal išankstinę sąskaitą–faktūrą, tai laikoma sutarties įsigaliojimo pradžia. Minėta, avansą apmokėjo UAB „Energijos vadyba“ (el. bylos tomas 1, b.l.12).

33. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, jog gaminiai parduoti ir montavimo darbai galutinai užbaigti 2014-04-03. Atsakovas nepasirašė nei vieno gaminių priėmimo–pardavimo akto, sąskaitos faktūros (el. bylos tomas 1, b.l.41-52). Darbai buvo vykdomi tam tikrais etapais, tačiau ieškovei, kuri yra verslininkė, turinti komercinės veiklos patirtį, nebuvo kliūtis tai, kad atsakovas neperima darbų. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui išrašytos PVM sąskaitos – faktūros bei 2014 m. balandžio 30 d. priėmimo – perdavimo aktai Nr. 140430/1 ir Nr.140430/2 buvo perduoti per antstolį (el. b. tomas 1, b.l. 46-48, 50-53).

34. Statinys, į kurį vyko ieškovo darbuotojai, siekdami pristatyti langus, yra didelis (el. bylos tomas 1, b.l.122,123, priedo tomas 3, b.l. 41). Pastatas buvo formuojamas taip, kad būtų įrengtos kelios savarankiškos patalpos, kaip butai. Vadinasi, ieškovės darbuotojai tiek tie, kurie formavo komercinį pasiūlymą, tiek tie, kurie atliko montavimo darbus, turėjo matyti statybų pobūdį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė negali remtis aplinkybe, jog jai galėjo susiformuoti pagrista nuomonė, jog fizinis asmuo savo poreikiams pateikė užsakymą.

35. Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomas didesnis atidumo reikalavimas, todėl jei ji jau manė, kad sutartį sudaro su fiziniu asmeniu, jai kilo pareiga išsiaiškinti šią aplinkybę, nes norint nepažeisti vartotojo teisių, atsakovui turėjo būti atliktas specialus instruktavimas apie parduodamus ir montuojamus langus ir duris.

36. Ieškovė įrodinėja, jog įrodymai, kurie pavadinti kaip 2014 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/01/06-1 (el. b. tomas 1, b.l. 32-33) ir 2013 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20131016/1 (el. b. tomas 1, b.l. 9-10), yra originalai, sudaryti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, todėl sukelia atsakovui teisines pasekmes.

37. Pirmosios instancijos teismas šį argumentą laikė pagrįstu, remdamasis CK 1.73 straipsnio 2 dalimi ir aplinkybe, jog sutarties pagrindu buvo parduoti gaminiai ir atlikti langų montavimo darbai.

38. Pagal CK 1.73 straipsnio 2 dalį „Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.“

39. Teisėjų kolegija nurodo, kad būtent parašo rekvizito ir nėra dokumentuose, kurie nurodyti kaip 2014 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2014/01/06-1 (el. b. tomas 1, b.l. 32-33) ir 2013 m. spalio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 20131016/1. Vadinasi, esant ginčui dėl kitos sutarties šalies, negalima vadovautis CK 1.73 straipsnio 2 dalimi.

40. Kasacinis teismas panašiose bylose yra nurodęs, jog teisinio santykio identifikavimui būtina nustatyti aplinkybę, jog sutartis yra pasirašyta atsakovo ir jis parašų tikrumo neginčija. Bet kuriuo atveju, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turi būti bent kuris pasirašytas šalies dokumentas, pagal kurį būtų galima spręsti apie suderintos valios buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017; 22 punktas).

41. Pagal 2014 m. sausio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/01/06-1 esminė jos sąlyga yra gaminiai ir jų kaina (sutarties 1.1 punktas). Sutarties įsigaliojimas siejamas ne su jos pasirašymu, bet su avanso apmokėjimu (4.2. punktas). Minėta, avansą dar 2013 m. spalio 31 d. sumokėjo trečiasis asmuo, todėl esant šioms aplinkybės nėra pagrindo spręsti, jog buvo suderinta šalių valia, kad atsakovas prisiima prekių apmokėjimo pareigą, kuriuos panaudotos trečiajam asmeniui priklausančiame objekte.

42. Sutartiniams santykiams aiškinti yra taikomas ne Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o CK, todėl šalių ginčas dėl statytojo neturi teisinės reikšmės. Be to, galutinis naudos gavėjas yra UAB „Energijos vadyba“. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų statybos finansavimo susitarimą tarp atsakovo ir UAB „Energijos vadyba“. Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog ieškovės argumentai dėl objekto faktinio užsakovo, statytojo nei pagrindžia, nei paneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų sutartiniams santykiams.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą – klaidingai kvalifikavo sutartinius santykius, nepagrįstai pripažino ieškovės reikalavimą pagrįstu. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, konstatuojant, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti apmokėjimo pagal Sutarties Nr. 2 5.4. punktą, nes atsakovas nebuvo jos šalimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Ieškovės ieškinį atmetus šiuo teisiniu pagrindu, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto skunde išdėstytų argumentų, susijusių su prekių ir montavimo paslaugų kokybe, nes pagal byloje pareikšto ieškinio dalyką aplinkybės dėl ieškovės, kaip pardavėjos, civilinės atsakomybės galutiniam procesiniam sprendimui teisinės reikšmės neturi. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai taip pat nedaro įtakos šios bylos išsprendimui apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo nepasisako.

44. Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui dėl atsakovui pareikšto reikalavimo. Ieškovė nesutiko su teismo siūlymu pakeisti atsakovą J. B. tinkamu atsakovu – UAB „Energijos vadyba“. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės UAB „Good Service Solution“ ir atsakovo J. B. (CPK 45 straipsnis).

Dėl parduotų daiktų kokybės

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutarties šalimi buvo fizinis asmuo J. B., todėl laikė, jog trečiasis asmuo, su savarankiškais reikalavimais, UAB „Energijos vadyba“, kurio nesieja sutartiniai santykiai su UAB „Good Service Soluton“, yra netinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovės.

46. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies panaikino sprendimą ir atmetė ieškovės reikalavimus atsakovui. Byloje liko iš esmės neišnagrinėtas trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Energijos vadyba“ pareiškimas dėl nuostolių atlyginimo.

47. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tirta, ar parduotų prekių kokybė ir montavimo darbai atitinka sutarties sąlygas, teisės aktais jiems keliamus kokybės reikalavimus, nepasisakyta dėl trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“ ieškinio faktinio pagrindo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė dėl UAB „Energijos vadyba“ reikalavimo pagrįstumo ieškovei. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla šioje dalyje turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, trečiojo asmens UAB „Energijos vadyba“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

48. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl atsiskaitymo už prekes ir darbus liko ginčo objektu. Ieškovė atsikirsdama į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas (apeliantas) objektu naudojasi. Taip pat įrodinėjo, jog pastatas yra baigtas statyti, kad jis yra priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, t. y. yra tinkamas naudoti ir naudojamas.

49. Pirmosios instancijos teismas netyrė tiek šių aplinkybių, tiek ekspertizių išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pateikti dėl jų teisinio vertino, nes bus pažeista kitos šalies teisė į apeliaciją. Bet kuriuo atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo sutarties šalimi – pirkėju buvo fizinis asmuo J. B., nekvalifikavo šalių teisinio santykio, pasisakydamas dėl reikalavimo sumos, tiesiog nurodė, kad atsakovas neteikė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovo. Tačiau sprendžiant dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo, esant ginčui, turėjo būti įvertinti atsakovo atsikirtimai (CPK 14 straipsnis, reglamentuojantis betarpiškumo principą), kurie buvo grįsti Sigito Mitkaus bei Leono Ustinovičiaus pateiktomis ekspertizės išvadomis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

50. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

51. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6509-809/2015 buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės. Teismas nutarė areštuoti atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, 27982,44 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 44 euro ct) sumai. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose; leisti atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu. Bendra atsakovo areštuoto turto vertė turi atitikti 27982,44 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 44 euro ct). Turtas buvo areštuojamas ieškovo UAB „Good Service Solution“, juridinio asmens kodas 302311070, pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

52. Panaikinus sprendimą ir atmetus ieškinį atsakovui J. B., panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

54. Apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

55. Pripažinus, jog ieškovės ieškinys atsakovui yra nepagrįstas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymų dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

56. Atsakovas patyrė 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 630,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka rekomenduojamus dydžius, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės atsakovui priteisiama viso 1 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

apelianto J. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Good Service Solution“, juridinio asmens kodas 302311070, iš atsakovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6509-809/2015 taikytas laikinąsias pasaugos priemones.

Bylos dalį pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Energijos vadyba“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėRūta PetkuvienėAndrius Verikas