- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-159-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00459-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Good Service Solutions“
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Energijos vadyba“, UAB „SKP langai“
- Kategorijos
- 3.2.4.10Įrodymų užtikrinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Good Service Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Good Service Solution“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys - UAB „Energijos vadyba“ ir UAB „SKP langai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Good Service Solution“ ieškinį atsakovui J. B. (tretieji asmenys UAB „Energijos vadyba“ ir UAB „SKP langai“), kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 26 989,11 Eur skolos, 993,33 Eur delspinigių, 8,3o proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo su atsakovu 2013-10-16 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties, kuri buvo pakeista 2014-01-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti pakeistoje sutartyje nurodytus PVC gaminius, aliumines duris, sandarinimo juostas ir tvirtinimo detales atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti perduodamas prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą. Ieškovo 2013-10-16 išrašytą išankstinę 28 000 Lt sumos PVM sąskaitą-faktūrą 2013-10-31 apmokėjo trečiasis asmuo UAB „Energijos valdyba“, o likusi 26 989,11 Eur suma atsakovo nebuvo apmokėta, nors 2014-04-03 gaminiai atsakovo nurodymu buvo sumontuoti vienbučiame gyvenamajame name, esančiame Kolektyvo g. 169, Vilniuje, ir už atliktus darbus išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Ieškinį ieškovas prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Tačiau atsakovas pateikė ir teismas priėmė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo.
Šalies argumentai
Tolimesnio bylos nagrinėjimo metu ieškovas UAB „Good Service Solution“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl įrodymų užtikrinimo, prašydamas užtikrinti įrodymų pateikimą į bylą, įpareigojant atsakovą J. B. ne vėliau kaip per vieną savaitę sudaryti galimybes ieškovui ir jo pasirinktam ekspertui netrukdomai patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ekspertinio tyrimo atlikimui. Nurodė, kad atsakovas į bylą yra pateikęs du ekspertinio tyrimo aktus, o ieškovas tokios galimybės neturi, kadangi negali patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. su prašymu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovo UAB „Good Service Solution“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovo atstovai ne kartą lankėsi patalpose, esančiose Kolektyvo g. 169, Vilniuje, darė nuotraukas, taip pat iš ekspertinio tyrimo akto Nr.15-05 matyti, kad ekspertui buvo užduoti ir ieškovo klausimai, į kuriuos ekspertas atsakė. Analogiškas ieškovo prašymas teismo 2015-09-18 nutartimi buvo atmestas. Jokių naujų aplinkybių ieškovo atstovas nenurodė. Todėl atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pareikštas prašymas dėl teismo ekspertizės atlikimo ir teismo ekspertizė nėra paskirta, teismas ieškovo prašymo dėl įrodymų užtikrinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Good Service Solution“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:
1. Ieškovas, teikdamas teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad papildomo ekspertinio tyrimo atlikimas jam yra reikalingas tam, kad pasitelkęs patikimą ir kvalifikuotą specialistą galėtų objektyviai įvertinti (nustatyti) patalpose atliktų darbų kokybę, atsakovo nuolat akcentuojamų ir procesiniuose dokumentuose nurodomų tariamų trūkumų egzistavimo faktą bei galimas tariamų trūkumų apimtis. Vienintelė galimybė ieškovui objektyviai įvertinti ir pačiam įsitikinti šiomis aplinkybėmis yra pasitelkiant CPK 221-222 straipsniuose įtvirtintą procesinę priemonę - įrodymų užtikrinimą, t. y. teismo pagalba užsitikrinant galimybes kartu su pasirinktu ekspertu nekliudomai patelkti į patalpas, savarankiško, savo paties lėšomis atliekamo ekspertinio tyrimo atlikimui. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir neanalizavo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas skundžiama nutartimi absoliučiai nepagrįstai apribojo ieškovo galimybes rinkti įrodymus, kurių ieškovas pats, be teismo pagalbos, į bylą pateikti negali, taip pažeidė šalių rungtyniškumo, lygiateisiškumo ir betarpiškumo principus.
3. Ieškovui kilo pagrįstų abejonių atsakovo atliktų ekspertinių tyrimų teisingumu ir pagrįstumu. Šias aplinkybes ieškovas išsakė ir teismui pateiktuose prašymuose. Vien aplinkybė, kad į dalį ieškovo klausimų atsakovo pasirinktas ekspertas atsakė, nereiškia, kad atsakovo pasirinkto eksperto atsakymai negali būti kvestionuojami, yra vienareikšmiški ir ieškovas su jais sutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas J. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad įrodymų užtikrinimo institutas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė, o institutas, leidžiantis skubiai užtikrinti įrodymus, kai kyla grėsmė, kad ateityje jie gali išnykti ir ateityje nebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė ir jokių aplinkybių nėra, kad būtų pagrindo baimintis, kad įrodymai bus sunaikinti, jie pasikeis, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Kaip ir neneigia pats ieškovas, prašymo užtikrinti įrodymus tikslas yra su pasirinktu ekspertu atvykti ir apžiūrėti patalpas, t. y. rinkti įrodymus, ir pateikti savo pasirinkto specialisto išvadas byloje kaip įrodymą. Taigi įrodymas būtų specialisto rašytinė išvada, kurią ieškovas gali pateikti ir dabar (jau yra teikęs net kelias išvadas tiek dėl byloje esančių įrodymų, tiek dėl statybos darbų, tiek kvietęs liudytojus, kurie nurodė, ką matė ir kaip jie vertina atliktų darbų kokybę). Galiausiai, dalis patalpų pastate yra perleistos tretiesiems asmenims, tad ieškovo prašymas leisti su ekspertu patekti į pastatą ir jį apžiūrėti, užtikrinant įrodymus, pažeistų minėtų asmenų interesus. Be to, ne atsakovas yra likusių (neperleistų) patalpų savininkas, o trečiasis asmuo UAB „Energijos vadyba“, todėl atsakovas negali būti įpareigotas atlikti veiksmus dėl jo nevaldomo daikto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tokį pagrindą sudarančių aplinkybių, apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nenurodė ir neįrodė.
Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismui teikto prašymo, tiek ir iš atskirojo skundo argumentų, pagrindinis apelianto tikslas – teismo pagalba surinkti įrodymus ir juos pateikti į bylą. Tačiau įrodymų užtikrinimas, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Įrodymų užtikrinimas - institutas, leidžiantis skubiai užtikrinti įrodymus, kai kyla grėsmė, kad ateityje jie gali išnykti ir nebebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje. Tačiau apeliantas savo procesiniuose dokumentuose net nenurodo grėsmės įrodymų pateikimo galimybei ir jos neįrodinėja, t. y. neįrodinėja esminės prielaidos įrodymų užtikrinimo instituto taikymui.
Apeliantas teigia, kad prašomų užtikrinti įrodymų jis negali gauti pats, todėl jam reikalinga teismo pagalba; apelianto nuomone, teismas, skundžiama nutartimi atmetęs jo prašymą, apribojo jo galimybę rinkti įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apelianto argumentus, pažymėdamas, kad ieškovo atstovui – profesionaliam teisininkui advokatui, turėtų būti žinomos įstatyme numatytos įrodymų rinkimo priemonės, pavyzdžiui, teismo išduoti leidimai, liudijimai apžiūrėti daiktinius įrodymus, ekspertizės skyrimas ir kt. Taigi apeliantas iš esmės savo tikslų siekia netinkamomis priemonėmis ir nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas jam užkirto galimybę rinkti įrodymus byloje.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą užtikrinti įrodymus, kadangi apeliantas nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus. Remiantis minėtais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Šalių teisė pateikti byloje reikalingus įrodymus, kurių šalis negali gauti be kitų asmenų pagalbos, gali būti užtikrinama teismui įpareigojant kitus asmenis nekliudyti šaliai ar sudaryti sąlygas jai gauti įrodymus. CPK 8 straipsnis numato, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais asmenims, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šalies įpareigojimas leisti apžiūrėti kitam proceso dalyviui jo turimas patalpas, kurios yra ginčo objektas, būtų tokios priemonės taikymu. Iš pateikto prašymo matyti, jog ieškovas siekia kartu su jo pasirinktu specialistu, apžiūrėti atsakovo turimas patalpas. Toks prašymas yra pagrįstas, nes byloje kilo ginčas dėl ieškovo pateiktų gaminių sumontavimo atsakovo nuosavybėje esančiame gyvenamajame name. Atsakovas atsisakymą leisti ieškovui apžiūrėti patalpas grindžia tuo, kad dalis patalpų pastate yra perleistos tretiesiems asmenims, tad ieškovo prašymo tenkinimas leisti su ekspertu patekti į pastatą ir jį apžiūrėti, pažeistų jų interesus. Nurodė, kad ne atsakovas yra likusių (neperleistų) patalpų savininkas, o trečiasis asmuo UAB „Energijos vadyba“, todėl atsakovas negali būti įpareigotas atlikti veiksmus dėl jo nevaldomo daikto. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas yra patalpų, į kurias pageidauja pateikti ieškovas, savininku, įpareigoti atsakovą leisti apžiūrėti ieškovui šias patalpas, nėra pagrindo. Pripažintina, kad patalpų savininkai gali būti įpareigoti įleisti ieškovą į patalpas, jei jie atsisakytų gera valia tai daryti, tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė, todėl nagrinėti prašymą įpareigoti savininkus įleisti ieškovą į patalpas, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.