- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- e2YT-3797-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00247-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- P. K., T. C., N. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų P. K. (P. K.), T. C. ir N. S. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. J. (R. J.), Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir F. K. (F. K.), mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei kitų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tėvų F. K. ir S. K. santuokos metu gimė pareiškėjas P. K., (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja N. K. (po santuokos sudarymo – S.), (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėja T. K. (po santuokos sudarymo – C.). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina S. K., (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas F. K.. Pažymėjo, kad tėvai F. K. ir S. K. santuokos metu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu buvo įsigiję gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir gyveno jame iki savo mirties, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įsigytas santuokos metu jis priklauso po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Nurodė, kad po jų tėvų F. K. ir S. K. mirties atsirado palikimas, o būtent: po ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurios priklauso kiekvienam iš jų tėvų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Paaiškino, kad po motinos S. K. mirties jos turtą, tame tarpe ½ dalį gyvenamojo namo bei kitus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti bei naudotis jų tėvas F. K., kuris darė paveldimame name smulkus namo remonto darbus, mokėjo už elektrą ir t. t., faktiškai priėmė paveldimą turtą, niekas kitas S. K. turtu nesidomėjo, nepriėmė ir kiek jiems žinoma, neketina priimti, niekas jokių pretenzijų dėl to nepateikė. Pažymėjo, kad jų brolis R. J. (R. J.) palikimo atsisakė. Paaiškino, kad dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo, garbingo amžiaus, sąžiningai klysdamas, tėvas F. K. galvojo, kad jam po sutuoktinės S. K. mirties nereikia papildomai niekur kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes faktiškai jis tą palikimą priėmė, kadangi mokėjo už elektrą, prižiūrėjo sutuoktinės turtą, todėl nustatytu laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, dėl to jiems buvo atsisakyta išduoti liudijimą, nes suėjo nustatytas terminas tokiam notariniam veiksmui atlikti. Pažymėjo, kad nustatyti faktą, kad pareiškėjų P. K., T. C. ir N. S. tėvas F. K. priėmė mirusios sutuoktinės S. K. palikimą reikalinga, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo R. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, tačiau į bylą yra pateiktas suinteresuoto asmens R. J. ranka rašytas ir pasirašytas raštas dėl palikimo atsisakymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad S. K. ir F. K. susituokė (duomenys neskelbtini). S. K. mirė (duomenys neskelbtini), o F. K. – (duomenys neskelbtini), santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (pareiškėjas) P. K., (duomenys neskelbtini) gimė dukra (pareiškėja) N. K. (po santuokos sudarymo – S.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra (pareiškėja) T. K. (po santuokos sudarymo – C.). Pareiškėjų motinai S. K. iki santuokos su F. K. sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. J.. Santuokos metu pareiškėjų tėvai įgijo gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra registruoti F. K. vardu, tačiau įgyti (duomenys neskelbtini), santuokos metu. Iki mirties S. K. ir F. K. gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šio turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nepaisant jų įregistravimo tik vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė S. K. ir F. K. sutuoktinių nuosavybė, o ne vien tik F. K. asmeninė nuosavybė. Byloje nesant duomenų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra pagrindas laikyti, jog S. K. ir F. K. nuosavybės teise priklausė po ½ dalį turto. Tai, kad nekilnojamais turtas yra įgytas santuokos metu, patvirtina rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro išrašas. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba, kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjai, pareiškimu prašydami nustatyti turto dalis, faktiškai ginčija kito asmens nuosavybę, t. y. kelia ginčą dėl daikto, o ne prašo nustatyti juridinį faktą. Ginčai dėl nuosavybės nenagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, tačiau, teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodyta, kad bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės, sprendžia patenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl nekilnojamojo turto dalių nustatymo.
Po sutuoktinės S. K. mirties F. K. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, mokėjo mokesčius, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėjai patvirtino, kad F. K. pradėjo mirusios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl F. K. teisės paveldėti savo sutuoktinės S. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad F. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K. po savo sutuoktinės S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų P. K. (P. K.), T. C. ir N. S. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir F. K. (F. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei kitų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K. (F. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų P. K. (P. K.), T. C. ir N. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.