Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-110-569/2016Teismo procesinis Nr. 2-12-3-01312-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.4;2.3.2.2; 2.3.2.3; 2.3.2.9.1; 2.3.5; 2.4.1.2; 2.4.1.4; 2.4.1.6; 2.5.37; 3.3.1.21 (S)

2016 m. gegužės 26d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

atsakovo A. Č. atstovui advokatui V. G..

trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos atstovei B. U.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. M. ir trečiojo asmens J. N. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-31-875/2015 pagal ieškovo V. M. M., trečiojo asmens J. N. ieškinius atsakovui A. Č. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. M., VĮ Registrų centras, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Ieškovas V. M. M. teismo prašė: pripažinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2009-12-08 išduotą Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)apie pastatų priklausomybę negaliojančia nuo jos išdavimo momento; pripažinti, kad ½ dalis (duomenys neskelbtini), esančių 1978 metais pastatytų statinių: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta ieškovo V. M. M. ir B. Č. bendros jungtinės veiklos rezultate, ir nuo 1978 m. yra V. M. M. ir B. Č. bendroji dalinė nuosavybė; pripažinti ieškovui V. M. M. nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esančių šių statinių 1/4 dalį: gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 185,25 kv.m., vidutinė rinkos vertė 69900 Lt; ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21300 Lt; šiltnamio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 978 Lt; daržinės 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12300 Lt, bei kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 788 Lt; pripažinti iš dalies negaliojančiu Č. B. testamento, patvirtinto 1989-11-24 Akmenės rajono Papilės apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, 1-ą punktą dėl 1/4 dalies gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies šiltnamio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies daržinės 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) palikimo atsakovui A. Č.; pripažinti negaliojančiu atsakovui A. Č. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2012-01-09 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyje dėl atsakovo paveldėtų: 1/4 dalies gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies šiltnamio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies daržinės 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); taikant vienašalę restituciją priteisti iš atsakovo A. Č. ieškovui V. M. M. 7621,70 € (26316,00 Lt) ekvivalentą pinigais už (duomenys neskelbtini), esančią 1/4 dalį šių ieškovo statinių: gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamio 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui V. M. M. iš atsakovo A. Č. 2896,20 € (10000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, žinodamas, jog dalis turto yra užgyventa ieškovo darbu ir lėšomis, kreipdamasis dėl mirusios savo motinos B. Č. palikimo priėmimo, privalėjo informuoti ieškovą ir notarę apie tai, kad ginčo turtas yra atsakovo motinos ir ieškovo nuosavybė, privalėjo pasiūlyti atidalinti ieškovo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3. J. N. teismo prašė: pripažinti svarbia priežastimi sužinojimą apie jos pažeistas teises tik 2015 m. vasario mėn., kai gavus procesinius dokumentus iš teismo, bei sunkią ieškovės sveikatos būklę ir atnaujinti įstatymo numatytą vienerių metų terminą šiam ieškiniui pareikšti; pripažinti ieškovę turint nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., t.y. pastatų ir statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia Papilės seniūno 2009-12-08 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pastatų priklausomybę; pripažinti negaliojančiu 2012-01-09 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio notarinio registro Nr. 2-111, toje dalyje, kurioje pasisakoma apie statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2, 3, 4, 5, 6, 7 nurodyto liudijimo punktus.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

4. Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė ieškovo V. M. M. ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens J. N. ieškinius kartu su jų bylinėjimosi išlaidomis; priteisė atsakovui A. Č. lygiomis dalimis iš ieškovo V. M. M. ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens J. N. 434,43 Eur atstovavimo išlaidas; priteisė savarankiškų reikalavimų nepareiškusiam trečiajam asmeniui notarei S. M. lygiomis dalimis iš ieškovo V. M. M. ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens J. N. 770,97 Eur atstovavimo išlaidas.

5. Teismas vertino, tai, kad ieškovas, gyvendamas kartu su seserimi, turėjo savo gyvulius, bites bei žemės, nereiškia, jog namas taip pat turėjo priklausyti jam.

6. Teismas sprendė, kad J. N. nelaikė savęs ginčo statinių bendrasavininke, per daugiau nei trisdešimt penkerius metus, praėjusius nuo dovanojimo sutarties sudarymo ir jos pripažinimo negaliojančia, niekada nebandė realizuoti savo kaip savininkės teisių, nes laikė, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jos motinos nuosavybė.

7. Teismas sprendė, kad ginčo statinių nuosavybė, atsakovo A. Č. pastangomis, 2009-12-30 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre palikėjos B. Č. vardu jau po jos mirties. Teismas vertino, kad tai visiškai atitiko per tris dešimtmečius susiklosčiusią faktinę situaciją, o taip pat V. M. M., J. N. ir atsakovo A. Č. situacijos suvokimą ir valią bei pačios B. Č. valią, kurios ji nespėjo iki galo įgyvendinti būdama gyva.

8. Teismas vertino, kad ieškovo teiginiai, jog buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, prieštarauja tuo metu galiojusioms įstatymo nuostatoms, todėl sprendė, kad vien dėl sutarties formos nesilaikymo yra pakankamas pagrindas nepripažinti buvus sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir ieškinį atmesti.

9. Teismas sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų buvus susitarimui dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

10. Teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neturintį ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo.

11. Ieškovo ir savarankišką reikalavimą pareiškusio trečiojo asmens reikalavimus dėl testamento dalies ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiomis, atsakovo reikalavimu atmetė, taikant šiems reikalavimams ieškinio senatį.

12. Teismas sprendė, kad 1978 m., kai buvo pastatyti ginčo pastatai, galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų bendras ieškininės senaties terminas. Ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs šį terminą, skaičiuojamą nuo namo pastatymo, daugiau nei trisdešimt penkis metus. Šį terminą praleido ir J. N., skaičiuojant nuo įrašų ūkinėse knygose, kur ji nebeminima kaip bendrasavininkė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. M. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimus skundžiamoje sprendimo dalyje patenkinti: pripažinti negaliojančia Pažymą apie pastatų priklausomybę, išduotą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2009-12-08 Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos išdavimo momento; pripažinti, kad (duomenys neskelbtini), 1978 metais pastatyti lA gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti ieškovo V. M. M. ir B. Č. bendros jungtinės veiklos rezultate, ir nuo 1978 m. yra V. M. M. ir B. Č. bendroji dalinė nuosavybė; pripažinti ieškovui V. M. M. nuosavybės teisę į: 1/4 dalį gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 185,25 kv.m., vidutinė rinkos vertė 69900 Lt; 1/4 dalį ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21300 Lt; 1/4 dalį šiltnamio 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 978 Lt; 1/4 dalį daržinės 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12300 Lt, 1/4 dalį kitų statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 788 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti iš dalies negaliojančiu atsakovui A. Č. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2012-01-09 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dėl 1/4 dalies gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies šiltnamio 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies daržinės 4Ilž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kitų statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taikyti vienašalės restitucijos būdą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.146 straipsnyje, ir priteisti iš atsakovo A. Č. man ieškovui V. M. M. priklausančio turto 1/4 dalies gyvenamojo namo lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies ūkinio pastato 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies šiltnamio 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies daržinės 41 lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kitų statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ekvivalentą pinigais viso 26316 00 Lt; priteisti ieškovui V. M. M. iš atsakovo A. Č. 2896, 20 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo A. Č. visas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme valstybei.

12.1. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 270 straipsnyje sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Teismo įžanginėje sprendimo dalyje nurodyta, kad teismas nagrinėjo tik ieškovo V.M. M. ginčo dalyką. Kad teismo posėdyje buvo nagrinėjami ir ieškovės J. N. reikalavimai, nenurodyta. Motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas nevertino ar atmetė ieškovo pateiktus įrodymus dėl bendros jungtinės veiklos su B. Č., nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo pastatus. Sprendime visiškai neišnagrinėtas reikalavimas pripažinti negaliojančia Pažymą apie pastatų priklausomybę, išduotą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2009-12-08 Nr. (duomenys neskelbtini). Visiškai neaiškus ieškinių atmetimo pagrindas: ar ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir nuosavybės teisės į dalį ginčo pastatų pripažinimo atmestas dėl to, kad nesilaikyta sandorio (jungtinės veiklos sutarties) notarinės formos reikalavimo, dėl ieškinio senaties, ar kitais pagrindais.

12.2. Nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad byloje nepakanka įrodymų buvus susitarimui dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Nepagrįstai teismas sprendė, kad ginčo namas buvo pastatytas 1978 m., todėl visos ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys kokias nors aplinkybes po 1978 m., neturi įrodomosios reikšmės ginčui. Apelianto teigimu, V.M. M. ir B. Č. kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, jie vienas kito asmeninėse sąskaitose namų ūkio knygoje pasirašinėdavo 1976 -1978 m. kaip šeimos galva, o pasistačius ginčo namus (duomenys neskelbtini) 1979 m., B. Č. jo asmeninėje sąskaitoje pasirašė kaip šeimos galva. Teisme nei atsakovas, nei apklausti liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad aš ir B. Č. turėjome atskirus savo ūkius. Visi aiškino, kad „Muškauskų" namų ūkiui vadovavo B. Č..

12.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo pastatai buvo pastatyti B. Č. gavus valstybės išmoką už nukeltus pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, nes tokia išmoka mokama tik nukėlus pastatus, o pastarieji buvo nukelti jau pastačius ginčo namus ir iš nukeliamų pastatų persikėlus gyventi į naujus namus.

12.4. Teismas neteisingai vertino, kad asmenų bendro gyvenimo faktas nėra jungtinė veikla ir nedaro įtakos jų turimo turto statusui. Tokie teismo argumentai yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai teismų praktikai, kad kelių fizinių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

12.5. Nepagrįstai teismas sprendime pasisakė ir dėl 1964 m. CK 84 straipsnio 1 d. numatyto bendro trejų metų ieškinio senaties termino, nurodydamas, kad aš ieškovas jį praleido, skaičiuojant nuo ginčo pastatų pastatymo 1978 m. Vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų yra bendrasavininkio mirtis, kas šiuo konkrečiu atveju buvo 2009-10-21, todėl ieškinio dėl bendros jungtinės veiklos nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo į B. Č. tenkančią ginčo turto dalį, ieškinio senatis prasidėjo nuo B. Č. mirties (duomenys neskelbtini).

12.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad po 25 metų, pragyventų paties statytuose namuose, ieškovas buvo iš jų tikrąja ta žodžio prasme išmestas, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo A. Č. 2896, 20 Eur neturtinės žalos suma nėra neproporcingai didelė palyginus su jo patirtais išgyvenimais ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

13. Apeliaciniu skundu ieškovė J. N. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį skundžiamoje sprendimo dalyje patenkinti visiškai: pripažinti ieškovę J. N. turint nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), t.y. pastatų ir statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2009-12-08 Papilės seniūno pažymą apie pastatų priklausomybę (Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo jos priėmimo momento; pripažinti iš dalies negaliojančiu dėl 1/2 pastatų (toje dalyje, kurioje pasisakoma apie statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktai) 2012-01-09 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr.2-111; pripažinti negaliojančia iš dalies dėl 1/2 dalies turto (toje dalyje, kurioje pasisakoma apie statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009m. teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, registro Nr.32/16591, kuria nuosavybės teisė nurodytiems statiniams įregistruota B. Č.; pripažinti negaliojančia iš dalies dėl 1/2 turto (toje dalyje, kurioje pasisakoma apie statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuosavybės teisė nurodytiems statiniams įregistruota A. Č.; priteisti iš atsakovo A. Č. visas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme valstybei, apeliacinės instancijos teisme, tame tarpe ir 360, 00 Eurų, patirtų už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą.

13.1. Skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Teismas nenurodė, kad toje pačioje byloje buvo nagrinėjamas ir ieškovės J. N. ieškinys, teismas sprendimo įžanginėje dalyje nenurodo. Teismas ieškovę J. N. savo sprendime įvardija trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nors ieškovė pareiškė ieškinį teismui, kuris buvo priimtas ir jo pagrindu iškelta civilinė byla, kuri teismo nutartimi sujungta su ieškovo V. M. M. byla. Sprendime visiškai neišnagrinėtas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia Pažymą apie pastatų priklausomybę, išduotą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2009-12¬08 Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė palikėjai B. Č. į visus ginčo pastatus, dėl šio reikalavimo nepriimtas joks teismo sprendimas. Teismas nenurodė, kodėl ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymas teismas nesiremia, nors nenurodo ir juos atmetantis.

13.2. Palikėjos B. Č. nuosavybės teisės įgijimas į visus ginčo pastatus grįstas prielaida, kad ji galimai sumokėjo ieškovės J. N. skolą ūkiui.

13.3. Visiškai neaiškus ieškinio atmetimo pagrindas: ar ieškinys atmestas dėl to, kad neįrodytas, ar dėl senaties, ar kitais pagrindais.

13.4. Nepagrįstai teismas taikė ieškovės reikalavimams atsakovo prašymu senatį, numatytą CK 5.8 straipsnyje, pagal kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus, nes ieškovė į savo motinos B. Č. palikimą šiuo ieškiniu nepretendavo ir nepretenduoja. Ieškovės reikalavimai pagrįsti daiktinės teisės materialinėmis teisės normomis, savininko teisių gynimu nuo pažeidimų.

13.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jo motyvuojamoje dalyje nepateikė visų byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų vertinimo analizės, neatskleidė jų įrodomosios reikšmės, nevertino įrodymų sąsajumo visų įrodymų kontekste, taip neatskleisdamas bylos esmės, savo sprendimo ieškinį atmesti tinkamai nemotyvavo. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis ar byloje neištirtais įrodymais.

14. Atsiliepimu į ieškovo V.M. M. apeliacinį skundą atsakovas A. Č. prašo ieškovo V.M. M. apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti galioti; priteisti iš V. M. M. bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nagrinėjant civilinę bylą 2010 m. V.M. M. davė parodymus kaip liudytojas ir pripažino, kad visas ginčo namas su priklausiniais priklausė B. Č., nei karto neužsiminė, jog buvo žodinė jungtinės veiklos sutartis, vedamas bendras ūkininkų kiemas ar pan.

14.2.Apelianto nurodomi teismo sprendimo turinio neatitikimai, yra formalumai, dėl kurių teismo sprendimas negali būti naikinamas. Iš įžanginės dalies yra aiškios visos dalyvaujančios šalys, be to akivaizdu, kurie iš dalyvaujančių asmenų byloje yra pareiškę savarankiškus reikalavimus ir kurie ne. Teismas turi prerogatyvą dalyvaujančius byloje asmenis įvardinti savo nuožiūra ir šiuo atveju tai nekeičia bylos esmės ar sprendimo. Minėta Pažyma apie pastatų priklausomybe teismas rėmėsi kaip įrodymu dėl B. Č. nuosavybės teisės ir jos nepanaikino, nes nebuvo jokio pagrindo, o ieškovai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų. Kalbant apie bendrą jungtinę veiklą, teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, juos įvertino, priimant sprendimą rėmėsi tuo metu galiojančio 1964 m. Lietuvos TSR Civilinio kodekso normomis.

14.3. Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų buvus susitarimui dėl bendros jungtinės veiklos sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovas su B. Č. turėjo atskiras asmenines ūkio sąskaitas, posodybinis sklypas buvo skirtas B. Č. ir J. N., priėmus namą eksploatacijon buvo nurodytos dvi savininkės - B. Č. ir J. N.. Tai įrodo, jog V. M. M. gyveno ginčo name kaip nuomininkas, tačiau dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo nebuvo tartasi. Nėra jokių įrodymų, kad apeliantas prisidėjo kokiomis nors piniginėmis lėšomis prie namo statybos ar kad B. Č. disponavo V. M. M. pajamomis. Pagal 1964 m. CK 43 str. jungtinės veiklos sutarčiai buvo privaloma rašytinė sutartis. Šiuo atveju tokios sutarties nėra, o rašytiniai įrodymai apie V. M. M. gyvenimą name nėra pakankamas įrodymas dėl susitarimo.

14.4. Ieškovas nepakankamai rūpinosi savo teisių gynimu, todėl praleido ieškinio senaties terminą, kuris pagal 1964 m. CK 84 str. buvo nustatytas trejų metų.

14.5. Pažyma apie pastatų priklausomybę, išduota Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2009-12¬08 Nr. (duomenys neskelbtini), yra administracinis aktas, kuris gali būti ginčijamas per 1 mėnesio terminą, tačiau ieškovai tokia teise nepasinaudojo.

14.6. Pagal LR CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas prašo vienašalės restitucijos, todėl nėra pagrindo naikinti paveldėjimo teisės liudijimo.

14.7. Ieškovai V.M. M. ir J. N., prieš paduodami ieškinius, daugiau nei 30 metų nesikreipė ir nereikalavo atiduoti dalies turto.

14.8. Apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis. Atsakovas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tik teisėtai priėmė mamos palikimą pagal testamentą ir šį turtą dabar valdo. Ieškovui niekada netrukdė gyventi ginčo name, savavališkai neiškraustė ir visada siūlė grįžti. V. M. M., išsikraustydamas nurodė, kad jam patogiau gyventi Kuršėnuose, kur arčiau ligoninė.

15. Atsiliepimu į ieškovės J. N. apeliacinį skundą atsakovas A. Č. prašo ieškovės J. N. apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti galioti; priteisti iš J. N. bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantės nurodomi teismo sprendimo turinio neatitikimai, yra formalumai, dėl kurių teismo sprendimas negali būti naikinamas.

15.2. Neaišku apie kokius konkrečiai rašytinius įrodymus, kuriuos teismas atmetė, apeliantė kalba, kadangi teismas sprendime išanalizavo visus ir remdamasis laisvo įrodymų tyrimo principo juos įvertino. Ieškovė pateikė dokumentus, kad jai priklausė 1/2 pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), ir byloje jų niekas neginčijo. Yra rašytinė 1/2 pastatų dovanojimo sutartis, kurią panaikino teismas, tačiau J. N. apie tai žinojo ir 30 metų niekur nesikreipė dėl savo galimai pažeistų teisių. Kad asmeninę B. Č. nuosavybės teisę pripažino pati apeliantė įrodo jos pačios faktiniai veiksmai - J. N. ginčo name negyveno, iš jo išsiregistravo, pastatais nesirūpino ir nesidomėjo, t. y. niekada nebandė realizuoti savo kaip savininkės teisių.

15.3. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad B. Č. nuosavybės teisės įgijimas į visus ginčo pastatus grįstas prielaida, kad ji galimai sumokėjo ieškovės J. N. skolą. Faktą, kad B. Č. sumokėjo J. N. skolą, įrodo tai, jog J. N. savo turto dalį padovanojo B. Č. ir šio fakto niekada neginčijo, dėl skolos niekas pretenzijų nereiškė, nes ji buvo grąžinta.

15.4. Ginčo pastatai buvo įregistruoti B. Č. vardu, per 30 metų, kol ji buvo gyva, dėl to niekas nereiškė pretenzijų.

15.5. Abu ieškovai prašė panaikinti 2009-12-08 Papilės seniūno pažymą, tačiau tam nepateikė motyvų ir nenurodo kokiais dokumentais remdamiesi ginčija nurodomą pažymą ir kokiu pagrindu ji turėtų būti pripažinta negaliojančia.

15.6. J. N. praleido ir 3 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo 1979-12-24 teismo sprendimo, kuriuo panaikinta 1/2 dalies namo dovanojimo sutartis. Apie teismo sprendimą ieškovė negalėjo nežinoti, nes pati dalyvavo teisminiame nagrinėjime, davė parodymus.

16. Atsiliepimu į ieškovo V. M. M. apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. M. prašo ieškovo V. M. M. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. naudai, bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad vienas iš jo pareikštų reikalavimų nebuvo išspręstas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ieškovas reiškia keletą reikalavimų, o ieškinys atmetamas, yra laikoma, jog yra išspręsti visi ieškovo pareikšti reikalavimai.

16.2. Dėl J. N. skirtingai įvardijamos procesinės padėties skundžiamame sprendime pasisakyta, jog šis netikslumas, apelianto įvardijamas kaip procesinis pažeidimas, nėra susijęs su apeliantu V. M. M., jo teisėmis ir pareigomis, juo labiau, kad J. N. pati pateikė apeliacinį skundą ir jos teisės yra ginamos. Nepriklausomai nuo to, kaip įvardijama J. N., jos ieškinys yra išnagrinėtas, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai pasisakyta ir dėl V. M. M. ieškinio, ir dėl J. N. ieškinio - abu jie atmesti.

16.3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismo sprendimo argumentai yra prieštaringi tarpusavyje, nepagrįsti byloje esančių įrodymų visuma. Šioje byloje ieškovai leistinais įrodymais neįrodė savo ieškinių reikalavimų pagrįstumo, o teismas įrodymus vertino pagal įstatymo leidėjo reikalaujamas įrodymų vertinimo taisykles ir esminių pažeidimų nepadarė.

16.4. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja paties apelianto byloje duotiems paaiškinimais, pagal kuriuos atsakovas jo neišvijo; kad ieškovas savo noru pasiprašė atsakovo nuvežti jį pas ieškovo atstovą S. M. ir, kad pasiliko ten gyventi, su atstovu S. M. ir jo šeima, nes ten yra geresnės gyvenimo sąlygos. Apeliantas nenurodė įstatymo, kuris suteiktų jam teisę reikalauti žalos atlyginimo.

16.5. Teismas teisingai vertino, kad ieškovas praleido 1964 m. patvirtinto Lietuvos Respublikos CK 84 straipsnis 1 dalyje nustatytą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, susijusiems su tariamos bendrosios jungtinės veiklos rezultatais - nuosavybės sukūrimu.

16.6. Ieškovas ne tik neturėjo nuosavybės teise bendro gyvenamojo namo su savo seserimi B. Č., bet ir negalėjo jo turėti: ieškovas nuosavybės teise valdė dalį gyvenamojo namo pagal byloje pateiktą 1967 m. gruodžio 27 d. sutartį, kuri pavirtina, kad ieškovas kartu su bendraturčiu V. P. M. už 3000 rublių nusipirko iš G. N. lygiomis dalimis „per pusę" medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

16.7. Ieškovas nepateikė įgaliojimo, kurio pagrindu B. Č. ar kitas jungtinės veiklos dalyvis tvarkė jo reikalus.

16.8. Ieškovas privalėjo įrodyti, jog įgijo bendrąją dalinę nuosavybės teisę iki 2001-07-01, tačiau to neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliaciniai skundai atmestini.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

18. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo atmesti ieškovo V. M. M. bei trečiojo asmens J. N. ieškinio reikalavimai, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl ieškovo V. M. M. reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą jungtinės veiklos pagrindu ir neturtinės žalos atlyginimo

19. Ieškovas V. M. M. teismo prašė pripažinti, kad ½ dalis (duomenys neskelbtini), esančių 1978 metais pastatytų statinių - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)- įgyta jo ir B. Č. bendros jungtinės veiklos rezultate ir nuo 1978 m. yra jo ir B. Č. bendroji dalinė nuosavybė. Kiti ieškovo ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su jo ir B. Č. jungtinės veiklos konstatavimu.

20. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose bendrosios jungtinės veiklos su seserimi B. Č. pradžią sieja su konkretaus turto – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) – statybos pradžia 1978 metais. Namo statybos ir jos užbaigimo metu dar galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Todėl atsižvelgiant į jungtinės veiklos teisinių santykių, kuriuos įrodinėja ieškovas, atsiradimo momentą, šios bylos ginčas turi būti nagrinėjamas pagal 1964 metų Civilinio kodekso normas.

21. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje.

22. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, kad jis savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie ginčo namo statybos. Remiantis 1964 m. CK 43 straipsniu, fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, išskyrus įvykdomus jų sudarymo metu, turėjo būti sudaromi rašytine forma, todėl jei jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė išraiška viršijo 500 Lt sumą, tokioms sutartims taikytinas rašytinės formos reikalavimas. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Toks įrodymų leistinumo apribojimas, remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, kuri taikytina nagrinėjamo ginčo atveju (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), nėra absoliutus. Nors bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai pripažino, kad ieškovas, gyvendamas kartu su sesers B. Č. šeima, savo darbu prisidėjo prie namo statybos, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokių ieškovo veiksmų negalima vertinti kaip jungtinės veiklos sutarties su B. Č..

23. Iš byloje esančių duomenų matyti (III t. b.l. 17), kad 1976m. rugsėjo 23d. Papilės paukštininkystės tarybinis ūkis skyrė žemės sklypą B. Č. ir J. M. namo statybai. Iš akto valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui matyti (III t. b.l. 19), kad namo statyba buvo baigta ir namas eksploatacijon buvo priimtas 1978m. rugpjūčio 30d. Šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas Akmenės rajono Papilės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitete (III t. b.l. 24).

24. Nors ieškovas įrodinėja, kad buvo sudaręs sutartį su B. Č. dėl jungtinės veiklos namo (duomenys neskelbtini) kaime statybos, sudarant susitarimą ieškovas nuosavybės teise jau valdė kito gyvenamojo namo dalį. Ieškovas 1967 m. gruodžio 27d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgijęs gyvenamojo namo dalį adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 1972m. vasario 23d. tapo viso namo savininku, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ( III t. b.l. 140,143-146). Šį turtą nuosavybės teise jis valdė iki 2002m. lapkričio 16d.

25. Ginčo namo statybos ir užbaigimo metu galiojo 1964m. Civilinio kodekso 110 straipsnis, kuris numatė, jog asmeninė piliečio nuosavybė gali būti vienas gyvenamasis namas (arba jo dalis). Civilinio kodekso 112 straipsnis numatė, kad jeigu piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos būdu atsiranda daugiau kaip vienas gyvenamasis namas, tai savininkas turi teisę, savo pasirinkimu, palikti savo nuosavybėje bet kurį iš tų namų. Kitą namą (namus) savininkas turi per vienerius metus parduoti, padovanoti ar kitokiu būdu perleisti. Jeigu savininkas per nustatytą terminą (šio straipsnio pirmoji ir antroji dalys) neperleidžia namo (namų) kuria nors forma, šis namas (namai) rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu turi būti priverstinai parduodamas Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka. Pagal tokį teisinį reglamentavimą, ieškovas, kuris nuosavybės teise jau turėjo vieną gyvenamąjį namą, negalėjo sudaryti susitarimo dėl jungtinės veiklos kitam gyvenamajam namui statyti. Pažymėtina, kad nors ieškovas teigia visada gyvenęs su seserimi B. Č., tačiau žemės sklypas namo statybai (duomenys neskelbtini) kaime jam nebuvo ir negalėjo būti skirtas, nes nuo 1972 metų jis asmeninės nuosavybės teise jau turėjo vieną gyvenamąjį namą. Vien dėl šios priežasties ieškovas negalėjo susitarti su B. Č. dėl gyvenamojo namo statybos, nes toks susitarimas būtų prieštaravęs tuo metu galiojusiam teisiniam reglamentavimui, o teisė negali būti kildinama iš priešingų teisei veiksmų.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus dėl jo susitarimo jungtinės veiklos pagrindu statyti namą su B. Č.. Visų pirma pats ieškovas, vykstant ginčui dėl B. Č. surašytų testamentų, apklausiamas liudytoju nenurodė tarp jų buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (prijungta civilinė byla Nr. 2-296-440/2010, I t. b.l. 192). Nors ieškovas įrodinėjo, kad vedė su seserimi bendrą ūkį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Akivaizdu, kad gyvendamas kartu su sesers šeima ieškovas prisidėjo prie išlaidų maistui, komunalinėms paslaugoms, mokesčiams. Tačiau ieškovas turėjo nuosavą namą (duomenys neskelbtini), kurį 1991 metais rekonstravo (III t. b.l. 141), 2005 metais pardavė ir gautomis už namą lėšomis leido disponuoti savo atstovui S. M., ką jis patvirtino teismo posėdžio metu (2016-04-28). Byloje yra duomenys apie jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kuriuos jis įsigijo valstybinėmis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis (II t. b.l. 73-78). 1979 metais ieškovo ir jo sesers ūkiai gyvenant kartu buvo įregistruoti atskirai (I t. b.l. 55-58). Vien aplinkybė, kad ieškovas gyveno kartu su sesers šeima, apmokėjo išlaidas, skirtas būtinų poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą.

27. Ieškovas, prašydamas pripažinti, kad jungtinės veiklos pagrindu kartu su B. Č. įgijo ½ dalį ginčo namo ir kitų statinių, negalėjo nurodyti jokių konkrečių priežasčių, kodėl iš jungtinės veiklos sutarties eliminuoja sesers B. Č. sutuoktinį A. Č., nors jis namo statybos metu gyveno santuokoje su B. Č., dirbo, gavo lėšas, todėl, kaip jos sutuoktinis, akivaizdu, turėjo prisidėti prie ginčo namo statybos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu visiškai neįrodinėjo susitarimo su B. Č. dėl jungtinės veiklos statyti daržinę, kuri buvo statyta 1996 – 1997 metais ( III t. b.l. 37). Šioje byloje ieškovas teigė, kad su B. Č. buvo sutaręs statyti namą 1976 metais, šiuo laikotarpiu buvo pastatyta ir eilė namo priklausinių. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Kartu gyvenantys asmenys turtą gali įgyti ir asmeninės nuosavybės teise. Visas kartu gyvenant ar jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime nėra pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, taip būtų pažeistas sutarčių laisvės principas, nes būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai būtų apribotos asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisė. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovo ir B. Č. jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto reikia nustatyti, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. kovo 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Kadangi ieškovas neįrodinėjo susitarimo dėl jungtinės veiklos daržinės statybai, šio statinio vien dėl šios priežasties negalima pripažinti kaip sukurto ieškovo ir B. Č. jungtinės veiklos pagrindu.

29. Ieškovas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiam ieškovo reikalavmui taikė ieškinio senatį, kurios eigą skaičiavo nuo 1978 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui teisę į nekilnoajmąjį turtą jungtinės veiklos pagrindu jį išnagrinėjęs iš esmės. Nors pirmosios insantcijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nesiekė įteisinti savo nuosavybės pakankamai ilgą laiką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu dėl nuosavybės teisės pripažinimo jungtinės veiklos pagrindu. Tiek 1964m. Civilinis kodekso 86 straipsnis, tiek 2000m. Civilinio kodekso 1.127 straipsnis numato, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Ieškovas nurodė, kad jo teisės buvo pažeistos 2012 metais jam palikus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas, pateikęs teismui ieškinį 2014 metų spalio mėnesį, ieškinio senaties kreiptis į teismas su reikalavimu pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą jungtinės veiklos pagrindu nepažeidė.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą jungtinės veiklos pagrindu, teismas pagrįstai atmetė jį kaip neturintį ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o įstatyminio pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą šiuo atveju nėra.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra pagrindo konstatuoti tarp ieškovo ir B. Č. buvus sudarytą jungtinės veiklos sutartį, pagrįstai atmetė ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius ieškinio reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje ginčas kilo ne dėl paveldėjimo teisinių santykių, o dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, todėl paveldėjimo teisiniams santykiams nustatyti ieškinio senaties terminai ieškovo reikalavimas netaikytini.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Papilės seniūno 2009-12-08 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pastatų priklausomybę

32. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo J. N. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Papilės seniūno 2009-12-08 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie pastatų priklausomybę galiojimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šią pažymą vertino kartu su kitais įrodymais, pateiktais į bylą. Vertinant minėtos pažymos teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad trečiojo asmens reikalavimas dėl pažymos pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas.

33. Papilės seniūno 2009-12-08 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma (I t. b.l. 90), kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 30 asmeninės sąskaitos Nr. 1236 pilietės B. Č. vardu užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), pastatų įgijimo būdas – pačios statytas. Apeliantė teigia, kad yra šio turto bendrasavininkė, todėl pažymoje nurodyti neteisingi duomenys. Tačiau tokie apeliantės argumentai teisiškai nepagrįsti.

34. Bylos nagrinėjimo metu (2016-04-28 teismo posėdis) seniūnijos atstovė B. U. patvirtino, kad seniūnijos pažymoje yra nurodyta tokia informacija, kokia buvo nurodyta ūkinėse knygose. Vietos savivaldos organai, kurie disponuoja tokia informacija, nėra įpareigoti spręsti ginčus tarp bendraturčių, institucija taip pat neturi teisės nurodyti pažymoje klaidingą informaciją. Todėl Papilės seniūnija, įvertinusi turimus duomenis ūkinėse knygose, pagrįstai išdavė pažymą apie nekilnojamojo turto priklausomybę B. Č.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkinti tokio apeliantės reikalavimo nėra pagrindo.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).

36. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

37. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-396-440/2010 (I t. b.l. 29-33) matyti, kad jau nagrinėjant civilinę bylą pagal S. M. M. ir J. N. ieškinius dėl B. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais į bylą buvo pateiktas 2010-01-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie B. Č. vardu įregistruotą turtą 2009-12-08 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pažymėtina, kad šie duomenys registre išviešinti dar anksčiau – 2009-12-30. Todėl trečiasis asmuo J. M. yra praleidusi terminą kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti pažymą negaliojančia. Į teismą su reikalavimu pripažinti šią pažymą negaliojančia ji kreipėsi tik 2015 metų vasario mėnesį. Ji nurodė, kad tik gavus procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje ji sužinojo apie tai, jog dovanojimo sutartis, kuria ji motinai B. Č. padovanojo puse nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) yra panaikinta. Tačiau tokie jos argumentai nepagrįsti įrodymais. Iš 1979m. gruodžio 24d. teismo sprendimo matyti, kad civilinė byla dėl dovanojimo sutarties panaikinimo buvo išnagrinėta dalyvaujant J. N.. Įvertinus tai, jog J. M., nors ir turėdama sveikatos problemų, aktyviai gynė savo teises nuo pat B. Č. mirties, teisėjų kolegijos nuomone, atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių nėra pagrindo.

Dėl trečiojo asmens J. N. reikalavimo pripažinti ją turint nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

38. Trečiasis asmuo J. N. byloje pareiškė ieškinio reikalavimą ir įrodinėjo, kad ji yra ½ dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., savininkė. Ji teigia apie tai sužinojusi 2015 metų vasario mėnesį, gavusi procesinius dokumentus šioje byloje.

39. Iš byloje esančių dokumentų – Papilės paukštininkystės tarybinio ūkio 1976m. rugsėjo 23d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo statybai skyrimo, akto valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui, Akmenės rajono Papilės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomajo komiteto pažymos – matyti, kad J. N. ir B. Č. buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statytojos, užbaigus statybą, statinius įregistravo vykdomajame komitete.

40. Trečiasis asmuo J. N. 1979m. gruodžio 18d. dovanojimo sutartimi buvo padovanojusi ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuri 1979m. gruodžio 24d. Akmenės rajono liaudies teismo buvo panaikinta. Iš 1983m. ūkinių knygų kopijos matyti (II t. b.l. 100), kad įrašas apie J. N. priklausančią nekilnojamojo turto dalį yra nubrauktas, padaryta atžyma, jog visi statiniai priklauso B. Č.. Remiantis šiais duomenimis atsakovui buvo išduota pažyma ir nekilnojamasis turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre B. Č. vardu.

41. Atsakovui įregistravus nuosavybę B. Č. vardu, J. N. tenka pareiga šiuos duomenis nuginčyti. Todėl ji turi pateikti rašytinius įrodymus, jog šiuo metu ½ ginčo turto priklauso jai. Aplinkybė, jog įrašas koreguotas 1983 metų knygoje rodo, kad įrašo koregavimo negalima sieti su dovanojimo sutarties panaikinimu 1979 metais. Pažymėtina, kad jokių rašytinių įrodymų, kad po 1983 metų ginčo turtas priklausė jai, J. N. nepateikė. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė spėjamas išvadas, kad B. Č. sumokėjo J. N. paskolą namui statyti ir todėl tapo viso turto savininkė. Tačiau iš byloje esančios sutarties matyti (IV t. b.l. 40), kad J. N. 1993m. kovo 19d. privatizavo Papilės žemės ūkio bendrovei priklausantį gyvenamojo namo butą adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymu. Šis įrodymas patvirtina, kad iki 1993 metų J. N. Papilės ŽŪB buvo skyrusi gyvenamąjį būstą. LR Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis numato, kad vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pagal butų kodeksą, kuris įsigaliojo 1983m. kovo 1d. ir neteko galios 1998m. liepos 1d., gauti gyvenamąją patalpą, priklausančią žemės ūkio bendrovei, J. N. galėjo tik tuo atveju, jei buvo įtraukta į įskaitą asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas (Butų kodekso 29str.). Turėdama asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo dalį, kurios bendras naudingas plotas 92,2kv.m., iš jų 59,7 kv.m. gyvenamo ploto (III t. b.l. 24), J. N. net ir su šeimos nariais pagal pagal Butų kodekso 29,41 straipsnių reikalavimus nebūtų galėjusi pretenduoti į žemės ūkio bendrovei priklausančią gyvenamąją patalpą.

42. Kad B. Č. mirties momentu buvo viso ginčo turto savininkė, patvirtina ir aplinkybė, jog ji viena buvo sudariusi valstybinės žemės pirkimo sutartį, kuria įsigijo žemę po statiniais ir prie jų.

43. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų klegija daro išvadą, kad J. N. bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ginčo turto priklausomybę B. Č., o netiesioginiai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – jog ji neturi nuosavybės teisių į B. Č. priklausantį turtą. Piemosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

44. Kadangi byloje yra kilęs ginčas ne dėl paveldėjimo teisinių santykių, o dėl nuosavybės teisės, J. N., pareikšdama ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo 2015 metų vasario mėnesį, nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti, kurio eiga prasidėjo nuo jos teisių pažeidimo momento – 2009 m. gruodžio 30d. atsakovui įregistravus visą ginčo turtą B. Č. vardu.

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens J. N. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir su juo susijusius reikalavimus, todėl tenkinti apeliantės skundą nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

46. Abu apeliantai skunduose nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Teismo įžanginėje sprendimo dalyje nurodyta, kad teismas nagrinėjo tik ieškovo V.M. M. ginčo dalyką, kad teismo posėdyje buvo nagrinėjami ir ieškovės J. N. reikalavimai, nenurodyta.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 328 straipsnis draudžia naikinti teismo sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais. Teismas, sujungus ieškovo S.M. M. bei trečiojo asmens J. N. pareikštus ieškinius į vieną civilinę bylą, J. N. įvardijo ne ieškove, o trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankišką reikalavimą. Tačiau tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais procesinė padėtis yra vienoda, todėl skirtingas jų procesinės padėties nurodymas neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodytas J. N. ginčo dalykas, tačiau iš teismo sprendimo akivaizdu, kad byloje yra sprendžiami ir jos ieškinio reikalavimai. Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje teismas išsprendė tiek S.M. M., tiek J. N. reikalavimus. Nors ieškinio reikalavimai nėra įvardyti, iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nagrinėjo ir išsprendė civilinėj byloje visus ieškinio reikalavimus.

48. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinių skundų argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų pateiktų skundų motyvais keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

49. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovų apeliacinius skundus, ieškovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas A. Č. pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų notarė S. M. pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsiliepimų į apeliacinius skundus apimtį, bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš ieškovų V. M. M. ir J. N. atsakovui A. Č. priteistina po 400,00 Eur, trečiajam asmeniui notarė S. M. po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

50. Taip pat, teismas byloje patyrė 18,54 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš ieškovų V. M. M. ir J. N. priteistina po 9,27 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. N. po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui notarė S. M. iš ieškovų V. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. N. po 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų V. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 9,27 Eur (devynis eurus 27 centus) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė