Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-31-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01312-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.4.; 2.3.2.2.; 2.3.2.3.; 2.3.2.9.1.; 2.3.5.; 2.4.1.2.; 2.4.1.4.; 2.4.1.6.; 2.5.37.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.10.

2015 m. rugsėjo 30 d.

dalyvaujant ieškovo V. M. M. atstovei advokatei Eleonorai Kvasauskienei ir kartu su ja – ieškovo įgaliotam atstovui S. M. bei

trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, J. N. ir jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei (išskyrus 2015-09-21 posėdį),

trečiojo asmens Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos atstovui seniūnui Antanui Vaičiui (2015-06-18 posėdyje),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pagal V. M. M. ieškinį dėl seniūnijos pažymos pripažinimo negaliojančia, testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į to turto dalį pripažinimo, vienašalės restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo iškeltą civilinę bylą, kurioje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų tretysis asmuo taip pat yra VĮ „Registrų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. M. M., pradžioje pateikęs 2014-10-03 ieškinį ir jį papildęs jį 2015-02-17 alternatyviu reikalavimu, vietoje jų pateiktu 2015-04-07 patikslintu ieškiniu reikalavo:

1) pripažinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2009-12-08 išduotą Pažymą Nr. PP-12 apie pastatų priklausomybę negaliojančia nuo jos išdavimo momento;

2) pripažinti, kad ½ dalis (duomenys neskelbtini) rajone, esančių 1978 metais pastatytų statinių: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta ieškovo V. M. M. ir B. Č. bendros jungtinės veiklos rezultate, ir nuo 1978 m. yra V. M. M. ir B. Č. bendroji dalinė nuosavybė;

3) pripažinti ieškovui V. M. M. nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) rajone, esančių šių statinių 1/4 dalį: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 185,25 kv.m., vidutinė rinkos vertė 69900 Lt; ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21300 Lt; šiltnamio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 978 Lt; daržinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12300 Lt, bei kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 788 Lt,;

4) pripažinti iš dalies negaliojančiu B. Č. testamento, patvirtinto 1989-11-24 Akmenės rajono Papilės apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, 1-ą punktą dėl 1/4 dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies šiltnamio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies daržinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime palikimo atsakovui A. Č.;

5) pripažinti negaliojančiu atsakovui A. Č. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2012-01-09 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyje dėl atsakovo paveldėtų: 1/4 dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies šiltnamio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies daržinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) rajone;

6) taikant vienašalę restituciją priteisti iš atsakovo A. Č. ieškovui V. M. M. 7621,70 € (26316,00 Lt) ekvivalentą pinigais už (duomenys neskelbtini) rajone, esančią 1/4 dalį šių ieškovo statinių: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei kitų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);

Ieškovas V. M. M. taip pat pareiškė anksčiau nurodytiems septyniems reikalavimams alternatyvų reikalavimą: priteisti jam iš atsakovo A. Č. 7621,70 € nuostolių, turėtų statant ir įrengiant B. Č. priklausančią dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo A. Č..

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini.

Papilės paukštininkystės tarybinio ūkio direktoriaus 1976-05-14 įsakymu Nr. 99 B. Č. ir A. M. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje buvo išskirtas 0,15 ha pasodybinis sklypas naujai statybai. Šis įsakymas, A. M. mirus, Papilės paukštininkystės tarybinio ūkio direktoriaus 1976-09-23 įsakymu Nr. 205 pripažintas negaliojančiu. Po to Papilės paukštininkystės tarybinio ūkio direktoriaus 1976-09-23 įsakymu Nr. 206 B. Č. ir J. M. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje buvo išskirtas 0,15 ha pasodybinis sklypas naujai statybai (2 t. 139, 140 b. l.). Kaip matyti iš Lietuvos TSR Akmenės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko 1978-08-31 patvirtinto 1978-08-30 Akto valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui, valstybinė komisija nutarė priimti eksploatacijon B. Č. ir J. M. (po santuokos – N.) 1976-12-22 pradėtą asmeninį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (2 t. 142 b. l.; 3 t. 90 b. l.). Namas buvo statomas ūkio būdu, padedant šeimos nariams. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad B. Č. gavo kokias nors lėšas iš ieškovo naujo namo statybai, ar kitų duomenų, jog ieškovas būtų kaip nors konkrečiai prisidėjęs prie dalinės nuosavybės kūrimo. Tai, kad ieškovas, gyvendamas kartu su seserimi, turėjo savo gyvulius, bites bei žemės, nereiškia, jog namas taip pat turėjo priklausyti jam. Asmenų bendro gyvenimo faktas nėra jungtinė veikla ir nedaro įtakos jų turimo turto statusui.

Dar 1979-12-18 J. M. (po santuokos – N.) Akmenės valstybinės notarinės kontoros notarės patvirtinta sutartimi padovanojo savo motinai B. Č. ½ dalį mūrinio gyvenamojo namo, kurio bendras plotas sudaro 92,2 kv. m, iš to – 59,7 kv. m gyvenamasis plotas, ir ½ dalį ūkinių pastatų: mūrinio tvarto, vasaros virtuvės, rūsio ir medinės daržinės po bendru stogu, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio teritorijoje (2 t. 62-64, 85-88 b. l.) Tačiau Akmenės rajono liaudies teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal Akmenės rajono prokuroro ieškinį dėl minėtos dovanojimo sutarties panaikinimo, 1979-12-24 sprendimu pripažino negaliojančia čia aptartą 1979-12-18 dovanojimo sutartį, sudarytą J. M. (po santuokos – N.) ir B. Č. (2 t. 92, 93 b. l.). Nepaisant to, kad pastatų dovanojimo sutartis buvo panaikinta, vėlesniuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje esantis gyvenamasis namas ir prie jo esantys ūkiniai pastatai minimi kaip B. Č. asmeninė nuosavybė: 1987-06-22 užpildytame gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, kad visa valda priklauso B. Č., analogiškai – LTSR KŪM RTIB Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro namų valdybos techninės apskaitos byloje (2 t. 121-124 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad B. Č. pagal 2003-03-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1439 ir priėmimo perdavimo aktą Nr. 2-1441 vienasmeniškai įsigijo (duomenys neskelbtini), esantį 0,1942 ha žemės sklypą, kuriame pastatyti visi ginčo statiniai, ir tai atitinkamai 2008 m. atžymėta Papilės seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis buvo išduota ginčijama pažyma apie pastatų priklausomybę B. Č. (1 t. 82-87 b. l.; 3 t. 166, 167 b. l.). Kaip vienintelė (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja B. Č. 1998-06-08 buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre (2 t. 120 b. l.). Visa šį laiką J. N. neginčijo akivaizdžių duomenų apie jos motinos asmeninės nuosavybės teisę į aptariamus pastatus, nepretendavo į juos kaip savininkė, nebandė įgyvendinti savininko teisių. Todėl, teismo vertinimu, sutiktina su atsakovo A. Č. paaiškinimu, jog B. Č. šiuo laikotarpiu atsiskaitė su J. N. už jai tenkančią ½ dalį ginčo pastatų ir iš savo lėšų grąžino tarybiniam ūkiui J. N. vardu namo statybai gautą kredito dalį. Tokią išvadą sutvirtina ir ta aplinkybė, kad 1978 m. ir vėliau B. Č. disponavo tiems laikams nemažomis grynųjų pinigų sumomis: 1978 m. įnešė į savo sąskaitą 2000,00 rublių grynais, 1979 m. įnešė į kitą savo sąskaitą 3000,00 rublių grynais, analogiškai – 1984 m. ir 1985 m. (4 t. 59-63 b. l.). Vadinasi, disponuodama tokiomis grynųjų pinigų sumomis, B. Č. turėjo realią galimybę atsiskaityti su J. N., taip pat ir grąžinti jos vardu išduotą kredito dalį.

Kaip matyti iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009-12-14 išduoto mirties liudijimo (duomenys neskelbtini), B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (1 t. 133 b. l.). Kaip ne kartą pabrėžė J. N. ir jos atstovė, nuo pat ankstesnėje pastraipoje aptartos dovanojimo sutarties sudarymo 1979 m. iki motinos mirties 2009 m. ir vėliau iki tol, kol gavo iš teismo šios civilinės bylos procesinius dokumentus 2015 m., J. N. nelaikė savęs ginčo statinių bendrasavininke, per daugiau nei trisdešimt penkerius metus, praėjusius nuo dovanojimo sutarties sudarymo ir jos pripažinimo negaliojančia, niekada nebandė realizuoti savo kaip savininkės teisių, nes laikė, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jos motinos nuosavybė. Pažymėtina, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-396-440/2010, J. N. ginčijo jos motinos palikimo paskirstymo tarp testamentinių įpėdinių būdą, bet neginčijo pačios palikimo masės, t.y. minėtoje byloje J. N. net neužsiminė, kad jos motina būtų testamentu paskirsčiusi statinius, kurių dalis testatorei nepriklausė, o priklausė pačiai ieškovei toje byloje (2 t. 8-19 b. l.). Ieškovas V. M. M., toje byloje duodamas parodymus kaip liudytojas, B. Č. namą, kuriame ji gyveno, minėjo kaip jos asmeninę nuosavybę, nes parodė, kad jam neteko girdėti, kam ji buvo nusprendusi palikti tą namą. Vadinasi, nei ieškovui V. M. M., nei savarankiškus reikalavimus pareiškusiam trečiajam asmeniui J. N., kurie abu 2010 m. buvo gerai susipažinę su palikėjos testamentų turiniu ir palikimą sudarančiu turtu, tuomet dar nebuvo kilę net abejonių, jog B. Č. ginčo statiniais galėjo disponuoti ir teisėtai disponavo kaip savo asmenine nuosavybe.

Netrukus po B. Č. mirties Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnija 2009-12-08 išdavė A. Č. jo prašymu pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pastatų priklausomybę ir šioje pažymoje nurodė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pilietės B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas jos pačios 1978 m. pastatytas mūrinis gyvenamas namas, kurio bendras plotas – 185,25 kv. m, gyvenamas plotas – 60,43 kv. m, ir ūkiniai pastatai: ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), daržinė (duomenys neskelbtini), sandėlis (duomenys neskelbtini), sandėlis (duomenys neskelbtini), sandėlis (duomenys neskelbtini), malkinė (duomenys neskelbtini), šiltnamis (duomenys neskelbtini), daržinė (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t. 90 b. l.).

Taip pat 2009-12-08 komisija, kurią sudarė Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas Akmenės rajone, Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas ir kitų kompetentingų institucijų pareigūnai, 2009-12-08 surašė Senų statinių patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėję pareiškėjos B. Č. nurodytus senus statinius ir patikrinę pateiktus dokumentus nustatė, jog 1978 m. pastatyti gyvenamasis namas su rūsiu ir veranda, ūkinis pastatas, daržinė, trys sandėliai, malkinė bei 1982 m. pastatytas šiltnamis gali būti toliau naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre (3 t. 34, 35 b. l.). Taigi ginčo statinių nuosavybė, atsakovo A. Č. pastangomis, 2009-12-30 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre palikėjos B. Č. vardu jau po jos mirties (3 t. 41-46 b. l.). Tai, kas buvo įregistruota 2009 m., teismo vertinimu, visiškai atitiko per tris dešimtmečius susiklosčiusią faktinę situaciją, o taip pat ieškovo V. M. M., savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens J. N. ir atsakovo A. Č. situacijos suvokimą ir valią bei pačios B. Č. valią, kurios ji nespėjo iki galo įgyvendinti būdama gyva.

Tarp šalių kilęs ginčas, ar buvo tarp B. Č. ir jos dukros J. N. iš vienos pusės ir B. Č. brolio V. M. M. iš kitos pusės sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl gyvenamojo namo statybos.

Ginčo namas pastatytas 1978 m. ir priimtas eksploatacijon 1978-08-30, todėl sprendžiant, ar buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, taikytini įstatymai, reglamentavę tokių sutarčių sudarymą, galioję 1978 m. Tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos TSR Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 111 straipsnyje buvo numatyta, kad keli piliečiai gali, tarpusavio susitarimu, pasistatyti asmeninės nuosavybės teise kelių butų arba kambarių gyvenamąjį namą, kartu nustatydami, kad kiekvienas iš jų įgyja asmeninės nuosavybės teisę į tam tikrą butą arba kambarį, taip pat į tam tikrą dalį pagalbinių pastatų prie gyvenamojo namo (garažų ir pan.), o bendrai naudojamos gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų dalys laikomos bendrąja daline jų nuosavybe (122–130 straipsniai). 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti. Taigi pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo draudimo bendrai statyti gyvenamąjį namą, tačiau toks statytojų susitarimas bendrai veikti turėjo būti įformintas jungtinės veiklos sutartimi, kuri patvirtinama notariškai (Lietuvos TSR Civilinio kodekso 111 straipsnio komentaras, psl. 88-89). Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, kas prieštarauja tuo metu galiojusios įstatymo nuostatoms, todėl vien dėl sutarties formos nesilaikymo yra pakankamas pagrindas nepripažinti buvus sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir ieškinį atmesti.

Byloje nepakanka įrodymų buvus susitarimui dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymėtina, kad įrodomąją reikšmę dėl jungtinės veiklos susitarimo, turi tik tokie įrodymai, kurie gali patvirtinti aplinkybes egzistavusias ginčo namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės, sukūrimo metu. Ginčo namas buvo pastatytas 1978 m., todėl visos ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys kokias nors aplinkybes po 1978 m. (gyvenimas kartu su seserimi, rūpinimasis ja, rėmimas lėšomis, mokėjimas mokesčių, pagalba ūkyje ir pan.), neturi įrodomosios reikšmės ginčui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnio suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai, o būtent: 1) ieškovo seseriai B. Č. ir dukterėčiai J. M. (dabar – N.) buvo (duomenys neskelbtini) k. suteiktas pasodybinis 0,15 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, nes dėl melioracijos buvo griaunamas turėtas namas (duomenys neskelbtini) k.: 2) B. Č., kuri gavo išmoką už namo nukėlimą, kartu su J. M. gavo ir paskolą iš tarybinio ūkio namo statybai; 3) namas buvo pastatytas ūkio būdu, padedant šeimos nariams; 4) nė vienas iš liudytojų nepatvirtino buvus susitarimą dėl bendros nuosavybės sukūrimo; 5) visi pateikti byloje rašytiniai įrodymai surašyti B. Č. ir rečiau jos dukros J. M. vardu; 6) ginčo namo savininke nurodyta B. Č.; 7) 1989-11-24 sudarytame testamente B. Č. išreiškė savo valią dėl ginčo namo, vienareikšmiškai disponuodama juo kaip savo asmenine nuosavybe (3 t. 13 b. l.); 8) ieškovas niekada nereiškė pretenzijų į pastatus, seseriai B. Č. esant gyvai, o po jos mirties neginčijo dalinamo palikimo masės, nors 1989-11-24 sudaryto testamento turinys jam buvo žinomas – yra visiškai pakankami spręsti, kad tarp V. M. M. iš vienos pusės ir namą stačiusių B. Č. bei J. M. (vėliau – N.) iš kitos pusės nebuvo sudaryta ne tik įstatymo reikalaujamos formos, bet ir žodinė sutartis dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo.

Alternatyvus ieškovo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. CK 1.75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Nagrinėjamoje byloje ginčo pastatai buvo įregistruoti B. Č. vardu, o per 30 metų, kol ji buvo gyva, dėl to niekas nereiškė pretenzijų. Atsižvelgiant į ūkinėse knygose ir viešuose registruose įregistruotą informaciją apie nuosavybės teisę, atsakovas teisėtai ir pagrįstai pagal testamentą priėmė motinos palikimą ir ginčo statinius valdo kaip savo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl atsakovo nesąžiningumą privalo įrodyti ieškovai, tačiau to nepadarė nei V. M. M., nei savarankišką reikalavimą pareiškusi J. N.. Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nepranešdamas notarei, kad dalis pastatų, įtrauktų į atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, nepriklausė palikėjai: kaip jau minėta, tiek V. M. M., tiek J. N. visą laiką laikė, kad ginčo pastatai priklauso B. Č., o savo nuomonę pakeitė tik tuomet, kai išnaudojo kitas galimybes gauti dalį palikimo, kuris testamentu buvo paliktas atsakovui.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neturintis ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje situacijoje ir pats ieškovas nenurodo tokio įstatymo, kuris suteiktų jam teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Ieškovo ir savarankišką reikalavimą pareiškusio trečiojo asmens reikalavimai dėl testamento dalies ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiomis taip pat atmestini atsakovo reikalavimu taikant šiems reikalavimams ieškinio senatį, numatytą CK 5.8 straipsnyje, pagal kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

1978 m., kai buvo pastatyti ginčo pastatai, galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų bendras ieškininės senaties terminas. Ieškovas pareiškė ieškinį praleidęs šį terminą, skaičiuojamą nuo namo pastatymo, daugiau nei trisdešimt penkis metus. Šį terminą praleido ir J. N., skaičiuojant nuo įrašų ūkinėse knygose, kur ji nebeminima kaip bendrasavininkė.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-07-22 sprendimu Nr. SP-2407-(7.2002) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui V. M. M. teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 % šios pagalbos išlaidų (1 t. 138 b. l.). Teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui valstybė patyrė iš viso 931,99 € išlaidas (4 t. 76 b. l.).

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-12 sprendimu Nr. SP-900-(7.0759) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo savarankiškus reikalavimus pareiškusiam trečiajam asmeniui J. N. teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 % šios pagalbos išlaidų (3 t. 29, 30 b. l.). Teikiant antrinę teisinę pagalbą savarankiškus reikalavimus pareiškusiam trečiajam asmeniui valstybė patyrė iš viso 808,78 € išlaidas (4 t. 75 b. l.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi ir 99 straipsnio 2 dalimi valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir mokėtinas žyminis mokestis iš ieškovo ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens nepriteisiami ir neišieškomi, nors judviejų ieškiniai atmesti.

Atsakovą A. Č. šioje byloje atstovavo advokatas Virginijus Gžimaila (2 t. 20 b. l.). Atsakovas patyrė 434,43 € (1500,00 Lt) atstovavimo išlaidas (2 t. 58-61 b. l.).

Nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų trečiąjį asmenį notarę Stasę Martinaitienę šioje byloje atstovavo advokatė Jolanta Grigaliūnienė (2 t. 48 b. l.). Tretysis asmuo patyrė 770,97 € (2662,00 Lt) atstovavimo išlaidas (3 t. 171, 172 b. l.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovo ir nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų trečiojo asmens atstovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui raštu pateikė prašymus dėl jų atstovaujamųjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos nėra didesnės, nei nustatyta CPK 98 straipsnio 2 dalyje, todėl atsakovui ir nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovo ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo V. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinius kartu su jų bylinėjimosi išlaidomis.

Priteisti atsakovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovo V. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 434,43 € (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 ct) atstovavimo išlaidas.

Priteisti savarankiškų reikalavimų nepareiškusiam trečiajam asmeniui notarei Stasei Martinaitienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovo V. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 770,97 € (septynių šimtų septyniasdešimties eurų 97 ct) atstovavimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.