Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Orandis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Cronus“ atstovui advokatui Vaidui Batūrai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Viena Insurance Droup“ ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Orandis“, uždaroji akcinė bendrovė „M. B. Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė „Cronus“ ir L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu po skolininko prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo iš atsakovo prašo priteisti 21 115,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021-07-28 ji su draudėju UAB „Orandis“ (toliau – Draudėjas) sudarė draudimo sutartį, kuria, buvo apdraustos draudėjui priklausančios patalpos ir atsargos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). 2022-02-10 atsakovas atlikdamas santechnikos statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), užliejo draudėjo Turtą ir užliejimo metu buvo sugadintos apdraustos atsargos ir nekilnojamasis Turtas. Vykdydama draudimo sutartį ji, atlygindama Draudėjui padarytą žalą, tai yra išmokėjo 21 115,75 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro: 20 576,20 Eur už apdraustas atsargas ir 539,55 Eur už nekilnojamojo turto remontą. Atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo, išduoto civilinėje byloje Nr.eL2-3207-810/2023, neneigia atlikęs statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), taip pat neneigia, kad apdraustas Turtas buvo užlietas dėl jo atliekamų veiksmų, tačiau nesutinka, kad egzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų - jo kaltė, dėl nurodyto įvykio. Mano, kad yra visi yra pagrindas tenkinti ieškinį, nes egzistuoja atsakovo atsakomybė dėl turtui padarytos žalos, nes žala atsirado dėl atsakovo atliekamų darbų. Atsakovas darbus atliko neįsitikinęs, kad jų atlikimo metu nebus padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, o žalos dydis yra pagrįstas foto nuotraukomis, atsargų nurašymo aktu ir nekilnojamojo turto remonto sąmata.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 280 0010692/2021 nustatyta, kad ieškovė su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Orandis“ 2021-07-28 sudarė draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2021-08-10 iki 2022-08-09 buvo apdraustas Draudimo objektas – atsargos, pastatai ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Bendra draudimo suma 1 414 548,00 Eur.

Iš priedo Nr. 1 išduoto 2021-08-03, prie įmonių turto draudimo, draudimo liudijimas Nr. 280 0010692, nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Orandis“, jog draudimo apsauga galioja priede Nr. 1 nurodytose draudimo vietose esančiam turtui, tarp kurių ir adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamas turtas apdraustas 184 000,00 Eur sumai, o kilnojamas turtas – 200 000,00 Eur sumai.

Iš UAB „Mano būstas Baltija“ 2022-03-03 rašto Nr. MBL-RS-22-3778 dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūrą vykdo UAB M. B. Baltija (toliau – Administratorius). Rašte taip pat nurodyta, kad 2021-02-10, 11.11 val. į Administratorių kreipėsi klientas iš name komercinėse patalpose įsikūrusios įmonės UAB „Orandis“ ir informavo, jog patalpos yra užlietos. Avarinė tarnyba kviesta nebuvo. Klientui buvo reikalingas apžiūros aktas, kad galėtų kreiptis į draudimo kompaniją. 2022-02-17 atlikus apžiūrą nustatyta, kad apipylimas buvo vienkartinis. Patalpos užlietos dėl atliekamų darbų name (duomenys neskelbtini). Patekti į minėto pastato patalpas nepavyko, Administratoriaus atstovo neįsileido. Apžiūros metu komercinėse patalpose vizualių defektų nepastebėta. Pažymėta, kad apžiūrėjus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, vandens nuotėkio iš jų, ar defektų nepastebėta. Pažymime, kad užliejimo nesąlygojo bendro naudojimo inžinerinė įranga, ar kiti bendro naudojimo objektai.“

Iš UAB „Orandis“ 2022-02-11 pranešimo ieškovei apie žalą turtui, žalos bylos Nr. 22/280-00202, nustatyta, kad žala prekėms buvo padaryta 2022-02-10, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad pastebėjo, jog pro vėdinimo sistemas bėga. Pradėtos sausinti prekės ir padarytos foto nuotraukos.

Iš 2022-02-11 apžiūros aktų, žalos byloje Nr.22/280-00202 nustatyta, kad 2022-02-10 apžiūrėjus apgadintą turtą nustatyta, kad turtas buvo sugadintas dėl aplietų patalpų, nes greta esančiame pastate adresu (duomenys neskelbtini), vyko remonto darbai ir buvo pažeistas vandens nutekėjimo sistema, sugadinta siena 6,60 m² ir siena dažymui bendras plotas 27,37 m² bei apgadinti drabužiai kabėję ant lentynų (supilti – dėmės, sukietėjo oda, odinės striukės, kailiniai, batai).

Iš 2022-02-11 apžiūros aktų, žalos byloje Nr.22/280-00202 nustatyta, kad 2022-02-23 buvo apžiūrėtas sugadintas turtas: rūbų apžiūra po džiovinimo ir ant drabužių po džiovinimo matyti dėmės ant rankovių. Tikrinta pagal pateiktą sąrašą, nuotraukos pažymėtos pagal eilės Nr. 11 – pozicija teigiama sukietėjusi oda, 14 pozicija teigiama pakitusi spalva.

Iš prie ieškinio pateiktų foto nuotraukų matyti, kad parduotuvės patalpos, kurios buvo aplietos yra pusrūsyje ir pirmame aukšte (II t. b.l. 100-109).

Iš pateiktų foto nuotraukų II t. b.l. 22-31 matyti, kad yra apgadintos keturių viršutinių drabužių rankovės trys odinės striukės ir vieni kailiniai. Foto nuotraukose matyti, kad apgadintas turtas yra šlapias, nes matosi vandens dėmės.

Iš pateiktų foto nuotraukų II t. b.l. 33-91, 97-99 matyti, kad yra apgadintos ir kitos prekės, odinės striukes, kailiniai, batai, nes matosi vandens žymės ant prekių keturių viršutinių drabužių rankovės, tai yra trys odinės striukės ir vieni kailiniai. Foto nuotraukose matyti, kad apgadintas turtas yra šlapias, nes matosi vandens dėmės ir net vandens lašai.

Iš foto nuotraukų, esančių II t. b.l. 91-95 puslapyje matyti, kad vanduo į parduotuvės patalpas bėgo pro vėdinimo sistemos angą, nes matosi vandens tekėjimo žymės, bei vanduo ant grindų.

Iš foto nuotraukos, esančio II t. b.l. 96 puslapyje matyti, kad ant kabyklos sukabinta 21 viršutinis rūbas (striukės ir kailiniai).

Iš byloje esančio CD diske esančio vaizdo įrašo matyti, kaip vanduo bėga per vėdinimo angas ir nubėga per sieną. Vanduo į parduotuvės patalpas bėgo pro vėdinimo sistemos angą, nes matosi vandens tekėjimo žymės, bei vanduo ant grindų.

Iš foto nuotraukų II t. b.l. 110-112 matyti odinis avikailio puspaltis Jim Juodas, dydis 58, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 113-114 matyti vyriška odinė striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 115-117 matyti vyriška odinė striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 118-119 matyti šviesiai rudos spalvos verstos odos vyriška odinė striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 120-122 matyti tamsiai rudos spalvos verstos odos vyriška odinė striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 123-124 matyti šviesiai rudos spalvos verstos odos vyriška odinė striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 125-126 matyti tamsiai rudos spalvos verstos odos vyriška odinė striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 127-128 matyti juodos spalvos verstos odos striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 129-130 matyti dryžuoti kailiniai, kurių rankovė iš vidaus yra su dėmėmis. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 131-132 matyti raudonos spalvos kailinė liemenė, ant kurios matosi sulipęs kailis. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 134-135 matyti juodos spalvos verstos odos striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 136-137 matyti juodos spalvos odos striukė, ant kurios rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 147-150 matyti juodos spalvos odinis avikailio puspaltis 46 dydžio, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 151-152 matyti juodos spalvos odinis avikailio puspaltis 48 dydžio, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 155-158 matyti juodos spalvos odinis avikailio puspaltis 44 dydžio, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 159-161 matyti rudos spalvos karakulio kailiniai 40 dydžio, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 162-165 matyti rudos spalvos odinis avikailio puspaltis L. R. 60 dydžio, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 166-168 matyti jūrų lito puskailiniai, 62 dydžio, ant kurių matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 169-171 matyti juodos spalvos kailiniai, ant kurio rankovės matosi baltos dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 172-173 matyti juodos spalvos odinis avikailio puspaltis 50 dydžio, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 174-176 matyti rudos spalvos odinis avikailio puspaltis 52 dydžio, ant kurio rankovės matosi dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 177-181 matyti juodos spalvos Rex puskailiniai Fume, S dydžio, ant kurio rankovės matosi sukibęs kailiukas. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 182-184 matyti juodos spalvos Rex puskailiniai, L dydžio, ant kurio rankovės matosi balti taškai. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 186-189 matyti juodos spalvos Rex puskailiniai Titan, L dydžio, ant kurio rankovės matosi balti taškai. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 190-193 matyti rudos spalvos odinė avikailio striukė su lape Lister Fr, 36 dydis, ant kurios rankovės matosi baltos dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 194-197 matyti rudos spalvos odinis avikailio puspaltis Leni NU rudas, 48 dydis, ant kurios rankovės matosi baltos dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 198-202 matyti Juodsidabrės lapės kailiniai, M dydžio, Fr, 36 dydis, ant kurių rankovės matosi baltos dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 203-207 matyti smėlinės spalvos Odinis gaminys Viven sad, 40 dydžio, ant kurios rankovės matosi dėmės- pakitusi spalva. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 208-213 matyti rusvos spalvos odinės basutės 41 dydžio, ant kurių kulnų matuti suliejimo dėmės. Iš foto nuotraukų II t. b.l. 214-220 matyti rudos spalvos ilgi odiniai batai, 41 dydis, kurių priekyje matyti pakitusi spalva tamsi dėmė bei ties kulnais matosi pakitusi spalva ir baltos dėmės ant viso bato ir bato pado.

Iš UAB „Orandis“ 2022-02-20 sugadintų prekių nurašymo akto Nr. 2022/01 nustatyta, kad viso buvo nurašyta 30 prekių bendrai vertei 20 576,20 Eur ir prekės perduotos 2022-03-04.

Iš ieškovės nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmatos žalos byloje Nr. 22/220-00313, nustatyta, kad už nekilnojamojo turto remontą paskaičiuota suma yra 539,55 Eur.

Iš 2022-02-24 atsakovo pažymos Nr. 707657 Defektinio akto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) name, šeimininkams nežinant, buvo atjungtas magistralinis kanalizacijos stovas d.100. Paliktas atvirai, neužhermetizuotas, kad vanduo nepatektų į parduotuvės patalpas. Tikrinant pateko vanduo.

Iš 2022-03-06 AB SEB bankas mokėjimo nurodymo Nr. CL22 10367 nustatyta, kad ieškovė UAB „Orandis“ pervedė 11 115,75 Eur , mokėjimo paskirtis draudimo išmoka, 280 001092, 22/280-00202/3, o 2022-03-02 AB SEB mokėjimo nurodymu pervedė 10 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtis draudimo išmoka, 280 001092, 22/280-00202/2.

Iš elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nustatyta, kad vyko susirašinėjimas dėl draudimo išmokos ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti atlyginti žalą dėl įvykio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Orandis“ pagal 2012-10-17 sąskaitą Nr. 00264675 įsigijo kaštono rudumo 38 dydžio gaminį už 720,00 Eur; pagal 2016-08-31 sąskaitą Nr. 00309566 įsigijo už 654,00 Eur tamsiai rudos spalvos 38 dydžio gaminį; pagal 2014-12-20 sąskaitą faktūrą Nr. 315790 įsigijo 3 poras avikailio paltų, viso už 1650,00 Eur ir 18 ilgų avikailio paltų, vieno palto kaina 350,00 USD, viso 6 300,00 USD; pagal 2016-08-31 sąskaitą Nr. 00309565 įsigijo 62 dydžio striukę už 924,00 Eur; pagal 2013-05-15 sąskaitą įsigijo basutes, kurių vertė 229,00 Eur; pagal 2011-11-11 sąskaitą Nr. 202391 įsigijo už 379,00 Eur ilgus aulinius odinius batus; pagal 2014-10-22 sąskaitą 00291209 įsigijo 50 dydžio Leopold tamsią striukę už 940,00 Eur; pagal 2013-11-04 sąskaitą 00278375 įsigijo pilkas striukes vieneto kaina 858,00 Eur.

Iš 2022-02-11 darbų vykdymo sutarties Nr. 2022-02-11 nustatyta, kad trečiasis asmuo L. S. ir atsakovas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą Nr. 707657, susitarė, kad atsakovas atliks santechnikos darbus pagal sutartinę šalių kainą. 2022-02-07 darbų atlikimo -perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą Nr. 707657, atliko (duomenys neskelbtini), darbus, tai yra išardė seną ketaus stovą d100 iki 3 aukšto, pakeitė nauju ir sumontavo rūsyje reviziją ir perdavė užsakovui, darbų kaina 400,00 Eur, darbai atlikti per 5 dienas. 2022-02-09 darbų atlikimo - perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą Nr. 707657, atliko (duomenys neskelbtini), darbus, tai yra patikrino vandens praeinamumą, darbų kaina 200,00 Eur, darbai atlikti per 1 dieną.

Pateikta 2022-02-09 sąskaita – faktūra Nr. DM427 patvirtina, kad už atliktus darbus atsakovas išrašė trečiajam asmeniui L. S. 600,00 Eur sumai.

Atsakovas teismui pateikė (duomenys neskelbtini), kadastro bylutes 1995m., 1996 m. planų kopijas.

Iš atsakovo teismui pateikto CD, kuris pateiktas kartu su atsiliepimu nustatyta, kad CD yra foto nuotraukos dėl atsakovo atliekamų remonto darbų, pateikti du vaizdo įrašai, kurie patvirtina, kad vanduo bėgo į UAB „Orandis“ patalpas per patalpose įrengtas vėdinimo sistemos angas bei pateiktas atsakovo ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-660-113027, iš kurio matyti, kad atsakovas buvo apdraudęs savo vykdomą veiklą 15000,00 Eur sumai.

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2022-12-20 pranešimo dėl žalos Nr. 1113027-066_1-001 pagal regresinę pretenziją Nr. R22-1867 nustatyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad avarijos priežastis – sienoje esantis magistralinis kanalizacijos stovas d100 yra neteisėtai atjungtas, paliktas atviras, neužhermetizuotas, ko apsekoje vanduo pateko į parduotuvės patalpas ir užliejo drabužius. Nenustačius draudėjo kaltės atsisakė mokėti draudimo išmoką.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Cronus“, pagal 2016-05-30 priėmimo – perdavimo aktą su lizingo bendrovėmis Nr. 2487 ir yra sudaryta 2015-01-02 nuomos sutartis Nr.20150102-1 su UAB „Orandis“. Iš šių patalpų kadastro bylos Nr. 734 sudarytos 2002-06-12 nustatyta, kad parduotuvės patalpa yra , name kuris pastatytas 1900 m., o 1980 m buvo rekonstruotas.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos miesto skyriaus 2002-10-10 pažyma Nr. VN-P514 patvirtina, kad UAB „Cronus“ parduotuvės patalpos (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo pirmame aukšte ir rūsyje įrengė pagal 2001 m. UAB „Vakarų siluetas“ parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą. Leidimas statybos darbams Nr. 01/51 išduotas KVAD2001-04-19, statyba įregistruota statybos inspekcijos tarnyboje Nr. 081-R/2001. Parduotuvės patalpos, kurių bendras plotas 187,43 kv.m. tenkina normų reikalavimus ir pripažintos tinkamos eksploatuoti.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas draudimo bendrovė už draudiminį įvykį išmokėjo draudimo išmoką ir subrogacijos būdu perėmė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė savo reikalavimą nukreipė į atsakovą, kuris pagal atsakovo ir trečiojo asmens patalpų esančių (duomenys neskelbtini), savininke, sudarytą sutartį vykdė santechnikos keitimo darbus, kadangi laiko jį esant atsakingu už žalos atsiradimą. Ieškovė tvirtina, kad patalpų ir jose esančių atsargų, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko būtent dėl atsakovo vykdytų santechnikos statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė yra trečiasis asmuo L. S., o atsakovas pagal jo ir L. S. 2022-02-11 statybos rangos sutartį atliko darbus ir dėl atliekamų darbų buvo apipiltos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) bei patalpose esančios prekės. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. S. nurodė, kad ji atsakovą samdė tuo tikslu, kad atsakovas jos įsigytose patalpose patikrintų ar tvarkinga yra kanalizacija ir ji atsakovui pateikė senus planus pastato, kuriuos ji gavo kartu su pastato pirkimo dokumentais, o atsakovas turėjo pažiūrėti ar visi vamzdynai yra tinkami. Paaiškino, prieš jai įsigyjant patalpas ilgą laiką tose patalpose niekas negyveno, nes prieš tai ten buvo banko patalpos.

Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tai yra prieštaravimuose bei atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo faktinių aplinkybių, kad 2022-02-10 jam atliekant patalpų esančių (duomenys neskelbtini), santechnikos statybos rangos darbus buvo tikrinamas vamzdynas ir buvo pilamas švarus vanduo, siekiant patikrinti vamzdyno būklę ir dėl to buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios yra pusrūsyje. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad aplietos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra trečiojo asmens kailių salono parduotuvė. Tai, kad patalpos buvo aplietos dėl atsakovo vykdomų statybos darbų patvirtina ir pateis atsakovo pateikti vaizdo įrašai iš kurių matyti, kaip į parduotuvės pusrūsyje esančias patalpas per ventiliacijos sistemos angas bėga vanduo. Pateiktos į bylą foto nuotraukos patvirtina, kad dėl per ventiliacijos angas bėgusios vandens buvo apgadintos ne tik patalpos, bet ir patalpose esantys gaminai (prekės), tai yra paltai, striukės, kailiniai ir batai.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad apgadinimas Turtui įvyko dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas statybos rangos darbus atliko neįsitikinęs, kad dėl jo atliekamų darbų nebus padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. Teismas iš esmės sutinka tiek su ieškovės, tiek ir trečiojo asmens UAB „Orandis“ ir UAB „Cronus“ atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas, kaip asmuo besiverčiantis individualia veikla statybų srityje, pasirinko netinkamą būdą tikrinti vamzdynų veikimą, tai yra pilti vandenį prieš tai neįsitikinęs ir nesurinkęs visos būtinos informacijos, o pasikliovė tik jam perduotais senais brėžiniais. Atsakovas teismui pateikė į bylą senus 1995-1996 m. kadastro patalpų planus, kuriose yra pavaizduotas stovas, tačiau atsakovas prieš atlikdamas vamzdyno testavimo darbus nepaprašė (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų planų ar detalesnės informacijos apie planuose pažymėtą stovą. Turėdamas pakankami senus planus atsakovas tik nuėjo ir apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), patalpas, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kad bandė susiekti su savininku ir prašė informacijos apie po gipso plokšte paslėptą stovą. Byloje yra pateikti trečiojo asmens duomenys, kad parduotuvės patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudotis 2002 m., ir statybos darbai buvo vykdomi pagal išduotą statybos leidimą. Pats atsakovas nurodė, kad iš pradžių vamzdynų būklę bandė apžiūrėti leisdamas į vamzdį kamerą, tačiau nepakakus ilgio priėmė sprendimą, kad pils švarų vandenį ir žiūrės ar vanduo prateką į lauke esantį kanalizacijos šulinį. Teismas iš esmės sutinka su tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų UAB „Orandis“ ir UAB „Cronus“ atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas turėjo galimybę pasirinkti ne tiek pavojingą tikrinimo būdą, tai yra galėjo tikrinti vamzdyną dūmų pagalba.

Atsakovę ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkę siejo sutartiniai statybos rangos santykiai, tai yra atsakovas buvo pasamdytas atlikti statybos rangos darbus, todėl vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi jam taikoma griežtoji civilinė atsakomybė ir būtent atsakovui šiuo atveju tenka paneigti savo kaltę dėl jo atliktų darbų ir žalos atsiradimo. Teismo vertinimu atsakovo neteisėta veika pasireiškia tuo, kad jis nebuvo pakankami atidus ir rūpestingas ir pasirinko netinkamą vamzdynų tikrinimo būdą, o jo kaltė yra neatsargumas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui, nes buvo aplietos ne tik patalpos bei jose buvusios trečiojo asmens prekės, tai yra šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis,6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.270 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Ieškovė ieškinį reiškia ne patalpų (duomenys neskelbtini), o atsakovui, nes tokią teisę ieškovė turi pagal CK 6.270 straipsnio 4 dalį, tai yra turi teisę reikšti solidariai arba patalpų savininkui arba asmeniui dėl kurio kaltų veiksmų buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui.

Tarp šalių yra kilęs ir ginčas dėl žalos dydžio, tai yra 21 115,75 Eur draudimo išmokos, kurią sudaro: 20 576,20 Eur už apdraustas atsargas ir 539,55 Eur už nekilnojamojo turto remontą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šią išmoką yra išmokėjusi trečiajam asmeniui, nes tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

Dėl 539,55 Eur sumos ši suma yra paskaičiuota pagal lokalinę sąmatą už parduotuvės patalpų sienų perdažymą. Tai, kad dėl atsakovo vamzdyno tikrinimo metu pilto vandens buvo apgadintos patalpos sienos, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tai yra tiek nuotraukos, tiek ir filmuota medžiaga, todėl laikytina, kad ieškovė pagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui šią sumą ir yra pagrindą toje dalyje ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 539,55 Eur žalos atlyginimą ieškovės naudai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės prašomos priteisti 20 576,20 Eur sumos.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ieškovė trečiajam asmeniui pagal nurašymo aktą išmokėjo 20 576,20 Eur draudimo išmoką už sugadintas prekes, tai yra atlygino prekių įsigijom vertę. Iš į bylą pateikto 202202-10 sugadintų prekių sąrašo sudaryto 20202-02-20 Nr. 2021/01 nustatyta, kad iš viso buvo sugadinta 30 prekių, kurių savikaina yra 20 576,20 Eur.

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių, kad ieškovė nepagrįstai atlygino šią sumą, nes byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad trečiasis asmuo įsigijo prekes, kurias po apgadinimo ieškovė perėmė. Tai, kad kai kurios dėl atsakovo kaltės apgadintos prekės buvo įsigytos 2011 m. metais, teismo vertinimu nesudaro pagrindo mažinti prekių vertės, nors prekės ir ilgą laiką nebuvo parduotos, tačiau jos buvo naujos ir buvo pardavinėjamos už didesnę kainą, nei buvo įsigytos, tačiau kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai ieškovė trečiajam asmeniui atlygino tik faktinę prekių įsigijimo vertę pagal pateiktus prekių įsigijimo dokumentus, tai yra atlygino prekių savikainą.

Atsakovas tvirtino, kad dėl jo atliekamų darbų, tai yra vandens pylimo negalėjo būti apgadintos taip stipriai prekės, nes vanduo nebėgo, o tik sunkėsi per sieną, tačiau tai iš esmės paneigia į bylą pateiktas vaizdo įrašas iš kurio matyti, kad vanduo ne sunkėsi per sieną, o bėgo per vėdinimo angas ir pateko ant stiklinės lentynos bei aptaškė paleis sieną sukabintas prekes (striukes, kaininius, paltus bei batus ant lentynos). Liudytoja apklausta R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad palei sieną buvo sukabinti rūbai, kurie apibėgo ir buvo sugadinti, nes prarado savo prekinę išvaizdą. Liudytoja taip pat paaiškino, kad dalis rūbų pakeitė savo spalvą, ant rūbų rankovių liko dėmės, vietose sukietėjo oda. Nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokia yra likutinė apgadintų prekių vertė, nors teismas ne kartą šalims siūlė. Įvertinus tai, kad dėl įvykio prekės nebuvo sugadintos visiškai, o tik prarado savo prekinę vertę, nes buvo paveiktos nešvaraus vandens, į tai, kad yra galimybė šias apgadintas prekes realizuoti, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijai teismo vertinimu yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti 20 576,20 Eur sumą 20 procentų ir ieškovei iš atsakovo priteisti 16 460,96 Eur, nes priešingu atveju sudarytų tokia situacija, kad ieškovės ieškinį tenkinus visiškai ieškovė dar galėtų parduoti perimtas sugadintas prekes ir gauti papildomų lėšų realizavus apgadintas prekes, nes kaip matyti iš foto nuotraukų apgadintos prekės nėra visiškai praradusios savo vertės ir faktiškai gali būti realizuotos. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Tenkinus ieškinį iš dalies yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 17 000,51 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo teismo įsakymo išdavimo 2023-03-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.53 straipsnio 2 dalį, 6.261 straipsnis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, 119,00 Eur žyminis mokestis už teismo įsakymą ir 356,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį po prieštaravimų, tai yra sumokėjo 475,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus 81 procentu yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 384,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „Orandis“ pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 300,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 243,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo UAB „Cronus“ teismui pateikė įrodymus dėl 400,00 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 324,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas teismui pateikė įrodymus dėl 1775,42 Eur atstovavimo išlaidų byloje, todėl atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti 337,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje yra susijusių 16,80 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios proporcingai patenkinto ieškinio daliai priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ir iš atsakovo priteisina 13,60 Eur (CPK 92 straipsnis).

Iš ieškovės valstybės naudai pašto išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 8,00 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M. 17 000,51 Eur (septyniolika tūkstančių Eur ir 51 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, tai yra nuo 17 000,51 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (teismo įsakymo priėmimo dienos 2023-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 384,75 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei ADB „Compensa Viena Insurance Droup“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. M. 243,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „Orandis“.

Priteisti iš atsakovo D. M. 324,00 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „Cronus“.

Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Viena Insurance Droup“ 337,32 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis Eur ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. M..

Priteisti iš atsakovo D. M. 13,60 Eur (trylika Eur ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.