Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Erfolgus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas paduotas, laikantis kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 ir 6 straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008, 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1265-236/2015).

Teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą atsakovė nurodė, kad su pareiškimu UAB „Erfolgus“ iškelti bankroto bylą sutinka iš dalies (b.l. 30-31). Buhalterei J. V. ieškovės pateiktos prekių ir paslaugų PVM sąskaitos-faktūros, kvitai buvo įtraukti į avansines apyskaitas, sumos buvo išmokėtos ieškovei, nors faktiškai įmonė prekių ir paslaugų nepirko. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiams. Ieškovės nurodytą sumą sudaro jos pateiktos sąskaitos, už kurias pinigų ieškovė nespėjo išimti iš įmonės kasos iki jos atleidimo. Atsakovė pripažįsta ieškovės reikalavimą tik 579,24 Eur (2.000,00 Lt) sumai, kitoje dalyje jos reikalavimai yra nepagrįsti. Įmonė veiklos nevykdo ir ateityje nevykdys dėl įmonės akcininkių tarpusavio nesutarimų, trukdančių priimti sprendimus.

Sprendžiant įmonės (ne) mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesinių sprendimų, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, priėmimui, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne) tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1193/2014).

Iš atsakovės pateikto bendrovės 2014 m. balanso nustatyta, kad balansinė įmonės turto vertė 2014 metų gruodžio 31 d. siekė 120.897,00 Eur, kurį sudarė vien trumpalaikis turtas, o UAB „Erfolgus“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 126.938,00 Lt sumą, susidedančią iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų (b.l. 32). 2014 metų gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2014 metais įmonė patyrė 2.539,00 Lt nuostolį (b.l. 33). Be to, teismas vertina vėliausio laikotarpio, t.y. 2015-09-01 dienai sudaryto, UAB „Erfolgus“ balanso duomenis, iš kurių matyti, kad balansinė įmonės turto vertė 2015 m. rugpjūčio 31 d. siekė 6.509,00 Eur, kurį sudarė ilgalaikis materialusis turtas 4.763,00 Eur sumai bei trumpalaikis turtas 1.746,00 Eur sumai, iš jo: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 1.739,00 Eur ir per vienerius metus gautinos sumos – 7,00 Eur, tuo tarpu įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 4.653,00 Eur sumą, susidedančią iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Iš 2015-08-31 atsakovės kreditorių sąrašo spręstina, kad visi įsiskolinimai yra pradelsti. Pažymėtina, kad ieškovė į atsakovės kreditorių sąrašą yra įtraukta su atsakovės pripažįstama – 579,24 Eur įsiskolinimo suma. Iš 2015 m. rugsėjo 1 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu 2015-01-01 – 2015-08-31 atsakovė gavo 2.107,00 Eur pelno. Pažymėtina, kad UAB „Erfolgus“ nevykdė pareigos finansinės atskaitomybės dokumentus teikti VĮ Registrų centras ir apskritai VĮ Registrų centras jų nėra pateikusi (b.l. 63-64).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų, kurie tikėtinai turėjo įtakos įmonės finansinei situacijai, atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismo nuomone, net ir atsižvelgus į pastarąją aplinkybę, iš pateiktų duomenų spręstina, kad jau 2014 metais įmonės finansinė padėtis buvo iš esmės sudėtinga, kadangi, kaip matyti, jos įsipareigojimai kreditoriams ženkliai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Byloje nustatyta, kad UAB „Erfolgus“ nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 61-62). Iš pateikto 2015-09-01 atsakovės Turto sąrašo matyti, kad atsakovės turimą turtą sudaro: ilgalaikis turtas – virtuvės komplektas 4.763,00 Eur vertės ir atsargos 1.739,00 Eur sumai. Debitorių sąrašo duomenimis UAB „Erfolgus“ teturi vieną debitorinį 0,83 Eur įsiskolinimą, iš kurio sumos spręstina, kad jis atsakovės bendros finansinės būklės esminiai neįtakoja (b.l. 39).

Tiek atsakovės pateiktas patikslintas įmonės kreditorių sąrašas, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė turi mokestinių įsiskolinimų (b.l. 24, 60). Be to, iš UAB „Erfolgus“ 2015-08-31 kreditorių sąrašo matyti, kad įmonė turi įsiskolinimą, susijusį su darbo santykiais. Bylos dokumentai rodo, kad įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi jau kelerius metus ir esminių teigiamų UAB „Erfolgus“ finansinės būklės pokyčių nenustatyta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė turi tik vieną apdraustąjį asmenį (b.l. 60). Atsiliepime į pareiškimą atsakovė nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo ir jos nevykdys ateityje (b.l. 30-31).

Tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek pati atsakovė nurodė, kad teisminių ginčų dėl įsiskolinimų priteisimo iš atsakovės nėra (b.l. 42).

Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo teismas turi būti aktyvus, išsiaiškinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir (ne)mokumą konstatuoti ne vien atliekamais matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykio, o įrodymų apie įmonės finansinius pajėgumus veikti rinkoje visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių atsakovės siekį išlikti aktyviu rinkos dalyviu, jos galimybes generuoti pajamas, reikalingas atsiskaitymui su kreditoriais. Priešinga išvada, teismo nuomone, neatitiktų proporcingumo, operatyvumo principų ir viešojo intereso, kadangi, nesant pagrindo tikėtis išsaugoti atsakovę kaip rinkos dalyvį, viešasis interesas reikalauja be nepateisinamo delsimo vykdyti bankroto procesą tikslu maksimaliai užtikrinti tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių teisėtų interesų apsaugą. Sprendimas atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą būtų formalus ir nesuderinamas su bankroto proceso tikslais.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra nemoki įmonė, todėl UAB „Erfolgus“ Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu keltina bankroto byla.

UAB „Erfolgus“ administratoriumi skirtina UAB „Iure consultus“, kurios kandidatūra atrinkta, naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 str. 2 d., 4 d.). Duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms, teismas neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsniu, teismas

nutaria:

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Erfolgus“ (juridinio asmens kodas 303178413, buveinės adresas Savanorių pr. 220, Kaunas) bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Erfolgus“ administratoriumi UAB „Iure consultus“ (juridinio asmens kodas 301584625, sąrašo Nr. B-JA245).

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Erfolgus“ (juridinio asmens kodas 303178413, buveinės adresas Savanorių pr. 220, Kaunas) nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 40 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Erfolgus“ valdymo organai nė vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2.896,00 eurų baudą.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, ieškovei, atsakovei ir jos atstovei advokatei Dalei Peckutei, adresu E. Ožeškienės g. 27-1, Kaunas, bei administratoriui, informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams elektroninio pašto adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti administratoriui atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Taip pat jam pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.