Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-1265-236/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-25
Bylos Nr.: e2-1265-236/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kazys Kailiūnas
Atsakovas: žemės ūkio kooperatyvui „Derugiai“

Kategorijos

126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1265-236/2015Procesinio sprendimo kategorija 126.2; 126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokatų profesinės bendrijos TAILORS atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, atsisakyta iškelti bankroto bylą žemės ūkio kooperatyvui „Derugiai“ civilinėje byloje Nr. eB2-404-425/2015 pagal ieškovo advokatų profesinės bendrijos TAILORS pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Derugiai“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teisme 2015 m. sausio 29 d. gautas ieškovo advokatų profesinės bendrijos TAILORS pareiškimas iškelti bankroto bylą atsakovui ŽŪK „Derugiai“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“ ieškovui už suteiktas teisines paslaugas yra skolingas 4 327,94 Eur (14 943,5 Lt). Atsakovui ŽŪK „Derugiai“ 2013 m. liepos 11 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra apmokėti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas prievolės atsiskaityti neįvykdė. Ieškovas 2014 m. spalio 24 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas laiško negavo, laiškas buvo grąžintas nurodant, kad atsakovas persikraustė. Ieškovas teigė, kad atsakovas nebevykdo veiklos, yra nemokus, todėl jam iškeltina bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė ŽŪK „Derugiai“ pripažinti nemokiu ir iškelti bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi UAB „OPEK“. Teismas, negalėdamas įteikti procesinių dokumentų kooperatyvo buveinės, kooperatyvo pirmininko gyvenamosios vietos adresais, o pašto tarnybai grąžinus teismui siųstus dokumentus, nurodant, kad adresatas atsakovas kooperatyvas „persikėlė“, o kooperatyvo pirmininkas siunčiamų dokumentų „neatsiėmė“, padarė išvadą, kad atsakovas yra nebevykdantis ūkinės-finansinės veiklos ūkio subjektas, todėl nebegalintis atsiskaityti su kreditoriais, yra nemokus, todėl pripažino bankrutavusiu ir kooperatyvui iškėlė bankroto bylą.

Šalies argumentai

Atsakovas ŽŪK „Derugiai“ 2015 m. kovo 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui ŽŪK „Derugiai“, o ieškovui advokatų profesinei bendrijai TAILORS už nesąžiningą ir sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 5 792,00 Eur dydžio baudą, kurios 50 proc. paskiriant ŽŪK „Derugiai“ naudai, bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas skunde nurodė, kad ŽŪK „Derugiai“ turi 2 824,146 Eur (9 751 214,00 Lt) vertės turto, tuo tarpu įsipareigojimų už 257 507,82 Eur (889 123,00 Lt, kas sudaro 9,12 % viso atsakovo turto vertės). Motyvavo, kad atsakovas neatitinka ĮBĮ nurodytų įmonės nemokumo sąlygų, todėl neegzistuoja pagrindas iškelti bankroto bylą atsakovui. Nurodė, kad ŽŪK „Derugiai“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 8 631,50 Eur (29 802,86 Lt), t.y. 0,31 % bendrovės turimo turto. Atsakovo turtinė padėtis gera, atsakovas nėra nemokus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė sutikti su atsakovo ŽŪK „Derugiai“ atskiruoju skundu, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį iškelti bankroto bylą ŽŪK „Derugiai“, pratęsti pasiruošimo bankroto bylos nagrinėjimui terminą iki 2015 m. balandžio 17 d., ieškovui advokatų profesinei bendrijai TAILORS nustatė 10 dienų terminą pateikti atsiliepimą į atsakovo pateiktus atsikirtimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas iš kartu su atskiruoju skundu pateikto ŽŪK „Derugiai“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso nustatė, kad atsakovas apskaito turtą 9 751 214 Lt vertės (iš kurio trumpalaikis turtas – 9 605 614 Lt vertės), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 889 123 Lt, (iš kurių po vienerių metų – 832 796 Lt). Teismas nurodė, kad spręsdamas ŽŪK „Derugiai“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, neturėjo kooperatyvo balanso, todėl neturėjo realios galimybės įvertinti kooperatyvo mokumo klausimą.

Atsiliepimas

Ieškovas advokatų profesinė bendrija TAILORS 2015 m. balandžio 9 d. paduotame teismui atsiliepime į atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus prašė atsakovui ŽŪK „Derugiai“ iškelti bankroto bylą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo ŽŪK „Derugiai“ turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo informaciją apie teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-5675-171/2015 pateiktus ŽŪK „Derugiai“ bei Nacionalinės mokėjimo agentūros procesinius dokumentus ir jų priedus, išreikalauti iš ŽŪK „Derugiai“ 2015 m. balandžio 17 d. balansą bei į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo balanse apskaitomas turtas yra 2 824 146,78 Eur (9 751 214 Lt) vertės, tačiau šiame turte apskaitoma ir per vienerius metus gautina 2 780 538,69 Eur (9 600 644 Lt) suma, todėl atsakovas turi turto už 43 608,09 Eur (150 570 Lt), o įsiskolinimai siekia 260 658 Eur (900 000 Lt). Ieškovo teigimu, balanse numatomas turtas yra tik preliminariai numatomas. Be to, visos atsakovo balanse nurodytos kaip per vienerius metus gautinos lėšos yra susijusios su vienintelio projekto „Vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ įgyvendinimu, t.y. šias lėšas atsakovas įgys tinkamai ir laiku įvykdęs 2011 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir atsakovo sudarytą paramos suteikimo sutartį, pagal kurią atsakovui teisės aktuose ir sutartyse numatyta tvarka ir sąlygomis gali būti kompensuojama iki 2 780 209,04 Eur (9 599 507 Lt) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūra ketina nutraukti su atsakovo sudarytą paramos sutartį. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis ginčas, kuris patvirtina, kad šalys nesutaria dėl paramos sutarties vykdymo ir sutartis greičiausiai bus nutraukta, todėl atsakovas negaus planuojamų per šiuos metus gauti pajamų ir neturės realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas darė išvadą, kad realios atsakovo lėšos yra ne balanse nurodyta 2 824 146,78 Eur (9 751 214 Lt) suma, bet 43 608,09 Eur (150 570 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 257 507,82 Eur (889 123 Lt). Ieškovo teigimu, atsakovas yra faktiškai nemokus, laiku neatsiskaitantis su kreditoriais, todėl egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytas pagrindas bankroto bylos iškėlimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą ŽŪK „Derugiai“.

Teismas nustatė, kad atsakovo ŽŪK „Derugiai“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanse apskaito turtą 2 824 146,78 Eur (9 751 214 Lt) vertės (iš kurio trumpalaikis turtas – 2 781 978,10 Eur (9 605 614 Lt) vertės), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 257 507,82 Eur (889 123 Lt) (iš kurių po vienerių metų – 241 194,39 Eur (832 796 Lt)). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 16 313,43 Eur (56 327 Lt). Atsakovas yra skolingas 3 kreditoriams iš viso 8 631,50 Eur (29 802,86 Lt). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo ŽŪK „Derugiai“ nemokumą Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p. prasme, taip pat nėra pakankamo pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą.

Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2015 m. balandžio 28 d. bus nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-5675-171/2015 pagal ŽŪK „Derugiai“ skundą, kuriuo ŽŪK „Derugiai“ prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. BRK-9430 (10.3.8) „Dėl projekto vykdymo“, kuriuo nepritarta pareiškėjo ŽŪK „Derugiai“ prašymui dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1003847-PR001 bei šia sutartimi numatyto projekto pakeitimo, įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą priimti sprendimą, kuriuo pritarti pareiškėjo ŽŪK „Derugiai“ prašymui dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1003847-PR001 bei šia sutartimi numatyto projekto pakeitimo, įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą sudaryti susitarimą su ŽŪK „Derugiai“ dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1003847-PR001 pakeitimo pagal patvirtintą projekto pakeitimą.

Teismas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo informaciją apie teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-5675-171/2015 pateiktus atsakovo ŽŪK „Derugiai“ bei Nacionalinės mokėjimo agentūros procesinius dokumentus ir jų priedus. Teismo teigimu, kadangi administracinė byla dar tik bus pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teismas nurodė, kad galima tik hipotetinė prielaida, kad pareiškėjo skundas nebus patenkintas, todėl ŽŪK „Derugiai“ realiai negaus planuojamų per šiuos metus gauti pajamų ir neturės realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas netenkino ieškovo prašymo išreikalauti iš atsakovo ŽŪK „Derugiai“ 2015 m. balandžio 17 d. balansą bei į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kadangi byloje yra atsakovo balansas, o Nacionalinė mokėjimo agentūra dar nėra atsakovo kreditorius.

Teismas preziumavo, kad pagal atsakovo ŽŪK „Derugiai“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis atsakovas bylos nagrinėjimo dienai realiai turi tik finansinio turto (pajus) už 42 168,67 Eur (145 600 Lt), o 2 780 538,69 Eur (9 600 644 Lt) tikisi gauti iš Nacionalinės mokėjimų agentūros pagal pateiktą projektą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 16 313,43 Eur (56 327 Lt), iš kurių pradelsti, t. y. vykdytini, įsipareigojimai yra 8 631,50 Eur (29 802,86 Lt) suma 3 kreditoriams. Teismas, vadovaudamasis atsakovo buhalteriniais dokumentais, nelaikė atsakovo nemokiu, kadangi atsakovo pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Teismas pagal internetinio puslapio http://rekvizitai.vz.lt duomenis nustatė, kad pas atsakovą ŽŪK „Derugiai“ dirba 1 darbuotojas (apdraustasis), skola VSDFV biudžetui 2015 m. balandžio 16 d. yra 2,99 Eur (10,32 Lt). Atsakovas turi valdymo organus (pirmininką), moka privalomas įmokas.

Teismas netenkino prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi atsakovo negalima buvo rasti jo buveinės adresu, nurodytu viešuose registruose, todėl kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas advokatų profesinė bendrija TAILORS atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį, iškelti atsakovui ŽŪK „Derugiai“ bankroto bylą; taikyti atsakovo ŽŪK „Derugiai“ turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo; išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo rašytinius įrodymus: informaciją apie nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-5675-171/2015, atsakovo ŽŪK „Derugiai“ procesinius dokumentus (ir jų priedus) administracinėje byloje Nr. I-5675-171/2015, Nacionalinės mokėjimo agentūros, procesinius dokumentus (ir jų priedus) administracinėje byloje Nr. I-5675-171/2015; išreikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros rašytinius įrodymus: paaiškinimą dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir atsakovo sudarytos paramos suteikimo sutarties Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001vykdymo, t. y. ar sutartis vis dar yra galiojanti; išreikalauti iš atsakovo ŽŪK „Derugiai“ rašytinius įrodymus: atsakovo ŽŪK „Derugiai“ 2015 m. balandžio 17 d. balansą, įrodymus, kurie patvirtintų, kad pajiniai įnašai yra faktiškai sukaupti ir bylos nagrinėjimo metu egzistuoja, įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimą, Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai bei nepakankamai aiškino faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias ir įrodančias faktinį atsakovo nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai atsisakė išreikalauti aktualų atsakovo balansą ir šios aplinkybės lėmė neteisėtos nutarties priėmimą;

2) Apeliantas laiko atsakovą nemokiu, kadangi finansinės atskaitomybės duomenys neabejotinai patvirtina, kad balanse nurodytas turtas yra tik preliminariai numatomas, tikėtinas, bet ne realus turtas, kuriuo atsakovas galėtų disponuoti ir tokiu būdu įrodytų savo mokumą. Atsakovo balanse nurodytą turtą (2 824 146,78 Eur (9 751 214 Lt)) pagrinde sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 2 780 538,69 Eur (9 600 644 Lt), todėl atsakovas turi turto tik už 43 608,09 Eur (150 570 Lt), o įsiskolinimai siekia beveik 260 658,02 Eur (900 000 Lt);

3) Visos atsakovo balanse nurodytos per vienerius metus gautinos lėšos yra susijusios su vienintelio projekto „Vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ įgyvendinimu, t. y. šias lėšas atsakovas įgis tinkamai bei laiku įvykdęs 2011 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir atsakovo sudarytą paramos suteikimo sutartį Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001, pagal kurią atsakovui teisės aktuose ir sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis gali būti kompensuojama iki 2 780 209,40 Eur (9 599 507 Lt) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Tuo tarpu, Nacionalinė mokėjimo agentūra ketina nutraukti su atsakovu sudarytą paramos sutartį, šiuo metu tarp šalių vyksta teisminis ginčas (administracinė byla Nr. I-5675-171/2015).

4) Nėra įrodymų, kad atsakovas faktiškai turi balanse nurodomą finansinį turtą – pajinius įnašus;

5) Pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkamu bei neaktualiu įmonės balansu, kadangi atsakovas teismui pateikė tik 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus. Pažymėjo, kad pateikti dokumentai yra iš esmės netinkami, kadangi balansą parašu patvirtino tik įmonės direktorius, nei vienas dokumentas nėra patvirtintas balanse nurodyto UAB „Finasus“ vyr. finansininko parašu, todėl tai kelia pagrįstą abejonę dėl šių dokumentų teisėtumo ir juose nurodytų duomenų teisingumo;

6) Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad įmonė faktiškai nevykdo jokios veiklos bei neturi lėšų, kuriomis galėtų disponuoti ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo, svarbiausią reikšmę turi ne tik įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodomi duomenys, tačiau faktinė įmonės būklė bei realios galimybės generuoti atskaitomybėje nurodytomis lėšomis. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-410-943/2015). Visas atsakovo turtas yra dviejų rūšių: planuojamas gauti per vienerius metus ir pajiniai įnašai. Tuo tarpu, nei vienos nurodytos rūšies turtas nėra tinkamas atsiskaitymui su kreditoriais;

Šalies argumentai

7) Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė balanse nurodytų gautinų per vienerius metus sumų bei jų ekvivalentų realumo, o taip pat nepagrindė kito finansinio turto realumo ir galėjimo jo pagrindu atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

Atsakovo ŽŪK „Derugiai“ pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą, ieškovui advokatų profesinei bendrijai TAILORS už nesąžiningą ir sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 5 792 Eur dydžio baudą, kurios 50 proc. paskiriant atsakovui ŽŪK „Derugiai“, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, kadangi ieškovas atsakovui nėra pateikęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, taip pat jokios pretenzijos dėl 2013 m. liepos 11 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo. Pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai atsakovą laiko nemokiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą, vertina Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsakovui ŽŪK „Derugiai“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, pagrįstumą bei teisėtumą (CPK 263 str. 1 d.).

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovui prašė iškelti bankroto bylą dėl galimo įmonės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2014 m. gruodžio 31 d. balansu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatęs, jog atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, bankroto bylą atsisakė iškelti.

Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas nustačius ir įvertinus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonės nemokumas gali būti nustatytas įvertinus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto vertės. Tokiais atvejais turi būti aiškinamos bei vertinamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkamu bei neaktualiu įmonės balansu, kadangi atsakovas teismui pateikė tik 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus. Apelianto teigimu, pateikti dokumentai yra iš esmės netinkami, kadangi balansą parašu patvirtino tik įmonės direktorius, nei vienas dokumentas nėra patvirtintas balanse nurodyto UAB „Finasus“ vyr. finansininko parašu, todėl tai kelia pagrįstą abejonę dėl šių dokumentų teisėtumo ir juose nurodytų duomenų teisingumo. Apeliacinis teismas nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bankroto bylų procese, teismui turint pareigą būti aktyviam, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.). Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pateiktų į bylą įrodymų pakanka spręsti dėl atsakovo mokumo, bankroto bylos iškėlimo, yra pagrįstos. Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas į bylą ŽŪK „Derugiai“ 2014 m. gruodžio 31 d. balansas yra pakankamas spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Pažymėtina, kad ieškovas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kreipėsi į teismą 2015 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino visus pateiktus į bylą įrodymus dėl atsakovo mokumo. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes, turėjo teismui pateikti ne tik įrodymus, nustatytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, bet ir kitus, jo gerą turtinę padėtį ir įmonės gebėjimą tęsti veiklą pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ŽŪK „Derugiai“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanse apskaito turtą 9 751 214 Lt vertės (iš kurio trumpalaikis turtas – 9 605 614 Lt vertės), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 889 123 Lt (iš kurių po vienerių metų – 832 796 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 56 327 Lt). Atsakovo pateikti 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Vien tai, jog atsakovo pateikti dokumentai yra pasirašyti tik ŽŪK „Derugiai“ direktoriaus, tačiau nei vienas dokumentas nėra patvirtintas balanse nurodyto UAB „Finasus“ vyr. finansininko parašu, nesudaro pagrindo abejoti minėtų dokumentų teisėtumu bei pagrįstumu. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo ŽŪK „Derugiai“ nemokumą Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto prasme, taip pat nėra pakankamo pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog visos atsakovo balanse nurodytos per vienerius metus gautinos lėšos yra susijusios su vienintelio projekto „Vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ įgyvendinimu, t. y. šias lėšas atsakovas įgis tinkamai bei laiku įvykdęs 2011 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir atsakovo sudarytą paramos suteikimo sutartį Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001, pagal kurią atsakovui teisės aktuose ir sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis gali būti kompensuojama iki 9 599 507 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra ketina nutraukti su atsakovu sudarytą paramos sutartį, šiuo metu tarp šalių vyksta teisminis ginčas.

Apeliacinis teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5675-171/2015 pagal pareiškėjo ŽŪK „Derugiai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Pareiškėjas ŽŪK „Derugiai“ kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. BRK-9430 (10.3.8) „Dėl projekto vykdymo“, kuriuo nepritarta pareiškėjo prašymui pakeisti 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 bei šia sutartimi numatytą projektą (toliau – ir sprendimas Nr. BRK-9430 (10.3.8)); 2) įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą pritarti pareiškėjo prašymu pakeisti 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 bei šia sutartimi numatytą projektą; 3) įpareigoti Agentūrą sudaryti susitarimą su pareiškėju dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties, taikomos 2011 metų paraiškoms, Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 pakeitimo pagal patvirtintą projekto pakeitimą; 4) panaikinti Agentūros 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. BRK-3390 (10.3.8) „Dėl paramos sutarties nuraukimo“ neskirti pareiškėjui paramos sutartyje nurodytos 2 780 209,40 Eur (9 599 507,00 Lt) sumos ir nutraukti su juo 2011 m. gruodžio 14 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001 (toliau – ir sprendimas Nr. BRK-3390 (10.3.8)).

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo ŽŪK „Derugiai“ skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. BRK-9430 (10.3.8) „Dėl projekto vykdymo“ ir 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. BRK-3390 (10.3.8) „Dėl paramos sutarties nuraukimo“, įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priimti sprendimą, likusią skundo dalį atmesti. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėta administracinė byla nėra susijusi su nagrinėjama byla, kadangi administracinėje byloje sprendžiami klausimai nėra susiję su atsakovo mokumu/nemokumu.

Bylos duomenys paneigia apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir nepagrindė balanse nurodytų gautinų per vienerius metus sumų bei jų ekvivalentų realumo, o taip pat nepagrindė kito finansinio turto realumo ir galėjimo jo pagrindu atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste atkreipia apelianto dėmesį ir į teisminės praktikos nuostatas, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012).

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nepagrįstas apelianto atskirojo skundo prašymas išreikalauti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo rašytinius įrodymus: informaciją apie nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-5675-171/2015, atsakovo ŽŪK „Derugiai“ procesinius dokumentus (ir jų priedus) administracinėje byloje Nr. I-5675-171/2015, Nacionalinės mokėjimo agentūros, procesinius dokumentus (ir jų priedus) administracinėje byloje Nr. I-5675-171/2015, išreikalauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros rašytinius įrodymus: paaiškinimą dėl 2011 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir atsakovo sudarytos paramos suteikimo sutarties Nr. 1PP-KU-11-1-003847-PR001vykdymo, t. y. ar sutartis vis dar yra galiojanti; išreikalauti iš atsakovo ŽŪK „Derugiai“ rašytinius įrodymus: atsakovo ŽŪK „Derugiai“ 2015 m. balandžio 17 d. balansą, įrodymus, kurie patvirtintų, kad pajiniai įnašai yra faktiškai sukaupti ir bylos nagrinėjimo metu egzistuoja, įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimą, Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų teisingai išspręsti bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog apelianto prašymas yra nepagrįstais, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atsakovui iškelti bankroto bylą, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl ieškovo pareiškimo iškelti bankroto bylą nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai bei nepakankamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai atsisakė išreikalauti atsakovo balansą ir šios aplinkybės lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos bylos duomenimis.

Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo advokatų profesinės bendrijos TAILORS atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas