Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. O. (J. O.) (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 10-NR_N-5360-2025 (toliau – ir Nutarimas) paliktas nepakeistas ir J. O. (J. O.) skundas netenkintas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2025 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 10-NR_N-5360-2025 J. O. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. sausio 30 d. 09.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, kai teisė vairuoti atimta. Tokiais savo veiksmais J. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir daikto – transporto priemonės „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, prašydamas pakeisti Institucijos 2025 m. kovo 5 d. priimtą Nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto J. O. skundas dėl Institucijos 2025 m. kovo 5 d. Nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad Pareiškėjui administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas paskirta pagrįstai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Apeliaciniu skundu nesutinkama su automobilio „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, kadangi Pareiškėjo tėvas L. O. nėra susijęs su padarytu administraciniu nusižengimu, t. y. jis nežinojo, kad Pareiškėjas pasiims jam priklausantį automobilį ir jį vairuos, kai neturi teisės vairuoti. Pareiškėjas savo kaltę dėl to, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, pripažįsta ir gailisi. Tėvui transporto priemonė yra reikalinga pasiekti parduotuves, gydymo įstaigas bei kitas sunkiai pasiekiamas vietas, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) k., kur viešasis transportas sunkiai pasiekiamas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas G. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog automobilis yra būtinas šeimos poreikiams, o pats Pareiškėjas gailisi ir pripažįsta kaltę padaręs administracinį nusižengimą, negali būti laikomos pagrindu švelninti administracinio poveikio priemonę. Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti pažeidėją, bet ir atgrasyti jį bei kitus asmenis nuo naujų nusižengimų padarymo. Praktika rodo, kad vien baudos ir teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju neveiksmingos priemonės, nes Pareiškėjas, nepaisydamas galiojančių teismo sprendimų ir toliau sąmoningai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, taip keldamas pavojų eismo saugumui. Apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai pritaikydamas materialinės ir procesinės teisės normas bei individualizuodamas administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismo išvados visiškai atitinka bylos faktus, galiojančių teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo faktas ir kvalifikacija, paskirta nuobauda – bauda, tačiau nesutinkama su Institucijos taikyta administracinio poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu. Todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto J. O. skundas ir Institucijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 10-NR_N-5360-2025 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

8. J. O. pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už tai, kad jis 2025 m. sausio 30 d. 09.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, kai teisė vairuoti atimta.

9. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia, be kita ko, šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Be to, ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

10. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

11. Konfiskuojant turtą, kuris pažeidėjui nuosavybės teise nepriklauso, reikia, kad jo padarytas nusižengimas atitiktų bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų sąlygų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2024). Be to, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: 2AT-3-697/2017, Nr. 2AT-8-976/2018).

12. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą visų pirma pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju J. O. vairavo transporto priemonę, neturėdamas šios teisės, kai teisė vairuoti atimta. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pažeidimui padaryti panaudojo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra abejonių, kad J. O. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuotas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinį nusižengimą padariusiam Pareiškėjui, bet jo tėvui L. O.. Taigi, šiuo atveju, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą, turi būti nustatyta bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas.

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pritardamas Institucijos paskirtai administracinio poveikio priemonei, atsižvelgė į tai, jog iki nagrinėjamo įvykio, t. y. 2025 m. sausio 30 d. Pareiškėjui ne kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu J. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1dalį. Minėtu nuosprendžiu Pareiškėjui buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 1 metams 6 mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuota transporto priemonė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu Pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 3 metams 3 mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Pažymėtina, kad minėtame nuosprendyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką J. O. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri priklausė L. O.. Vis tik minėtu atveju buvo nustatyta, jog L. O. nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu J. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, jam taip pat buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 5 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžiu J. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. liepos 14 d. t. y. po to, kai Institucija 2025 m. kovo 5 d. priėmė Nutarimą, kuriuo Pareiškėjui paskyrė administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 8 mėnesiams ir daikto – transporto priemonės „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, jis vairavo automobilį „Audi”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,57 promilės etilo alkoholio koncentracija (past. nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Pareiškėjas administracine tvarka baustas du kartus, t. y. jo atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir 2021 m. liepos 29 d. priimti nutarimai už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti. Minėtais nutarimais Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės nebuvo paskirtos. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimu Pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Taigi, Pareiškėjas jau anksčiau vairavo tą pačią transporto priemonę kaip ir nagrinėjamu atveju. Aptarti duomenys patvirtina, kad visų pirma, Pareiškėjas, nepaisydamas teismo sprendimų, ir toliau vairuoja transporto priemonę, žinodamas, kad jam teisė vairuoti atimta. Antra, šiuo atveju administracinį nusižengimą padarė antrą kartą, vairuodamas tą pačią transporto priemonę „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta nekonfiskuoti. Taigi, nors turto konfiskavimas pagal Pareiškėjui inkriminuotą straipsnį nėra imperatyvus, o tik galimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis), tačiau įvertintus padarytą administracinį nusižengimą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios priemonės taikymą J. O. pripažino teisėtu. Pažymėtina, kad Pareiškėjas administracinius nusižengimus daro sistemingai, elgiasi itin įžūliai ir nesilaiko kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kuris nėra laikytinas mažesniu nei kiti panašaus pobūdžio pažeidimai padaryti analogiškomis aplinkybėmis, kas sudarytų pagrindą svarstyti dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo neskyrimo.

14. Pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis dėlto, paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

15. Papildomai pažymėtina, kad automobilio kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas iš faktinio jo savininko bei valdytojo yra pripažįstamas kaip teisėtas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-193-719/2018). Kaip jau anksčiau aptarta, gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau norint konstatuoti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą, turi būti įrodyta, kad asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Pažymėtina, kad nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsniuose nurodytiems nuobaudų tikslams. Praktikoje tokie sprendimai formuos suvokimą, jog kitam asmeniui priklausantis turtas, naudojamas darant administracinius nusižengimus, nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams įgyvendinti.

16. Nors Pareiškėjas skundu nesutinka su paskirta administracine poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, motyvuojant tuo, kad konfiskuotas automobilis priklauso L. O., t. y. Pareiškėjo tėvui, kuris nežinojo, kad J. O. pasiėmė jam priklausantį automobilį, tačiau apygardos teismas su tokiu skundu argumentu nesutinka. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tačiau, nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis Nr. AN2-42-167/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-295-988/2021).

17. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017). Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnyje apibrėžė, kad ne nusižengimą padariusiam asmeniui priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti. Prielaidos pobūdžio sąlyga apie galimybę žinoti negali būti naudojama, nes tokiu būdu būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma.

18. Vertinant L. O. parodymus tiek, kiek jie reikšmingi nustatinėjant aplinkybę, ar jis žinojo, jog jam priklausanti transporto priemonė bus/yra vairuojama J. O., kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, t. y. kad ji bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti, pažymėtina, jog pats L. O. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad žinojo, jog sūnus neturi teisės vairuoti. Be to, L. O. teigė, kad buvo vienas kartas, kada vos nekonfiskavo kito automobilio. L. O. teigimu, jis įvykio metu buvo išvykęs į gydymo įstaigą ir leido naudotis savo automobiliu, kad sūnus galėtų nuvykti į darbą. Sūnus darbą dirbo kartu su kolega, kuris turėjo teisę vairuoti, todėl sutiko, kad Pareiškėjas važiuotų į darbą, bet važinėtų su bendradarbiu (pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:15:31 s – 00:15:57 s). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teismui paprašius L. O. pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jis įvykio metu buvo gydymo įstaigoje – poliklinikoje arba įvardintų polikliniką, kurioje lankėsi, jog pats teismas galėtų užsiklausti gydymo įstaigos duomenų apie L. O. vizitą, pastarasis nurodė, jog neatsimena (pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:16:25 s – 00:17:55 s). Be to, L. O. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pirmąjį kartą Pareiškėjas padarė pažeidimą su savo automobiliu, antrąjį kartą J. O. pažeidimą padarė su darbine transporto priemone, o trečiąjį kartą – su L. O. priklausančia transporto priemone (pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:21:20 s – 00:21:53 s). Visų pirma, nors L. O. nurodė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu buvo poliklinikoje, tačiau konkrečios gydymo įstaigos pirmosios instancijos teismui nenurodė ir jokių tokius teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl tokie jo teiginiai vertinami kritiškai. Antra, pirmosios instancijos teisme J. O. nurodė, kad gyvena kartu su tėvu L. O., kas reiškia, kad tėvas ne tik žinojo, kad Pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet ir sudarė sąlygas Pareiškėjui laisvai naudotis automobiliu. Be kita ko, šią aplinkybę patvirtina paties L. O. parodymų dalis, kurioje jis teismui vardijo, kokiomis transporto priemonėmis naudojantis J. O. anksčiau padarė teisės pažeidimus. Trečia, L. O. buvo ir yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie leistų išvengti jo turto konfiskavimo, todėl nurodyta aplinkybė, kad jis automobiliu leido naudotis, nes žinojo, kad automobilį turėjo vairuoti sūnaus bendradarbis, vertinama kritiškai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju galima daryti išvadą, kad L. O. su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir neužtikrino, kad jo sūnus, su kuriuo gyvena kartu, negalėtų pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu ir taip sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams.

19. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog L. O. žinodamas, kad jo sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemones, puikiai pažinodamas savo sūnų bei žinodamas apie jo daromus teisės pažeidimus, be kita ko, gyvendamas su juo kartu bei žinodamas jo asmenines ir charakterio savybes, jokių veiksmų, ribojančių sūnaus galimybę vairuoti automobilį „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė. Kaip galima spręsti iš paties L. O. parodymų, jis leido naudotis savo automobiliu, kad Pareiškėjas galėtų vykti į darbą, tačiau kaip pats teigė, su sąlyga, kad transporto priemonę vairuos J. O. bendradarbis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo neįtikina L. O. iškelta versija, kad automobilį turėjo vairuoti J. O. bendradarbis, juolab, kad pats Pareiškėjas apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilį vairuodavo jo bendradarbis, tačiau būtent tą dieną jis vairuoti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo būdamas turto savininku privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Institucijos Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo teisinis pagrindas, todėl priimtas pagrįstas ir teisėtas procesinis sprendimas konfiskuoti L. O. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė J. O.. L. O. ne tik turėjo ir galėjo žinoti, bet ir žinojo, kad J. O. vairuos jam nuosavybės teise priklausantį automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir tokiu būdu darys administracinį nusižengimą bei nesiėmė jokių priemonių, siekdamas apsaugoti savo turtą.

21. Be kita ko, Pareiškėjas skunde nurodė, kad tėvui transporto priemonė yra reikalinga pasiekti parduotuves, gydymo įstaigas bei kitas sunkiai pasiekiamas vietas, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) k., kur viešasis transportas sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Visų pirma, nors Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamojoje vietoje susisiekimas su viešuoju transportu yra sudėtingas, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius teiginius nepateikė. Antra, iš viešai prieinamos informacijos „Google maps“ matyti, kad L. O. ir J. O. gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), viešasis transporto važiuoja, o būtent autobusai, kurių numeriai 175, 177, 179, o parduotuvės nuo gyvenamosios vietos nutolusios apie 3,6 km. Taigi, įvertinus minėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl sunkiai pasiekiamo viešojo transporto yra nepagrįsti. Kita vertus, vien tai, kad transporto priemonės konfiskavimas neigiamai paveiks Pareiškėjo ir jo tėvo kasdieninius poreikius, t. y. neturint automobilio bus sudėtinga nuvykti į parduotuvę, gydymo įstaigas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu būtų neproporcinga konfiskuoti minėtą transporto priemonę. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, visoje Lietuvoje buvo pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga. Pavėžėjimo kriterijus (dėl sveikatos, neturto, amžiaus ir kt.) atitikę pacientai galės užsisakyti pavėžėjimo paslaugą telefonu 1808 iš namų į gydymo įstaigą ir atgal, kas yra aktualu Pareiškėjui dėl jo tėvo, kuris yra vyresnio amžiaus. Taigi, tokiu būdu Pareiškėjas turės realią galimybę tėvui suteikti būtiną gydymą, net kai automobilis yra konfiskuotas.

22. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas bei Institucija surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi pats J. O., neduoda pagrindo išvadai, jog bylos duomenys įvertinti neobjektyviai ar tendencingai, o priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju J. O. skirta nuobauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo individualizuoti tinkamai, jie nėra per švelnūs ar per griežti, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamą situaciją ir pagrįstai netenkino J. O. skundo. Pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų visetą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos suformuluotų nuostatų ir proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo vienas esminių siekių yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą turtą panaudoti neteisėtiems tikslams, tokiu būdu darant ir prevencinį poveikį taip veikti linkusiems kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. O. (J. O.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.