Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, dirba ūkininku, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 4 MGL (150,64 Eur) bauda,

kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. K. 2022 m. balandžio 1 d. apie 9 val. 00 min. sodybos kieme, esančioje (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį plastmasiniu kibiru artimai giminaitei – seseriai D. S. į veidą, tuo nukentėjusiajai D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštine žaizda apatinėje lūpoje, nubrozdinimu viršutinėje lūpoje ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Kaltinamasis L. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, jog įvykis įvyko balandžio 1 d. šiais metais. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), įvykis sodyboje įvyko, (duomenys neskelbtini) mamos sodyboje. Toje sodyboje jis laiko gyvulius, gyvena šalimais. Paros metas buvo rytas 9:00 val. Ten atėjo šerti gyvulius, buvo pagirdęs ir ėjo šerti, ir atėjo sesuo su kibiru šiukšlių. Ar jis pastūmė, nežino kaip ten buvo, bet kad išsiskyrė nebuvo ten nė kraujo, nieko. Už dviejų dienų policija atvyko jo ieškot. Konfliktas įvyko, sesuo neigia, kad atėjo su šiukšlėm prie jo. Jis buvo prie ūkinio tvarto. Jis šėrė šienu gyvulius, šakes turėjo. Sesuo atėjo ir kratė šašlavas, nes jis, atseit, buvo ten jiems prie durų pribarstęs, o jie patys pila šašlavas prie šulinio. Sesuo atėjusi turėjo kibirą su šašlavom, kibiras buvo plastikinis, pilkas atrodo. Jame buvo šiukšlės, varškės pakuotės, paskui nurinko, kad nebūtų įrodymų. Šašlavos buvo pilamos prie jo šieno šalia patvartėj, šalia ji išpylė, kad atseit jis jiems prie durų papylė. Jis susinervino, pasikoliojo dėl šiukšlių bėrimo pagrinde ir kad motiną užleidus. Sesei aprašė namą, kurį jis statė su mama ir pinigus dėjo, viską jai padovanojo. O dabar motiną laiko avariniam name. Konflikto metu apie tai aptarė su sese. Nori, kad mama pas sesę gyventų, kad būtų geresnė priežiūra ir užbaigtu šitas nesąmones, nes jos jį nori jau į belangę. Su mama statėm namą ir seseriai padovanojo. Jaunystėj dirbo, dėjo viską, mama sakė, kad bus jam, o paskui mama pakeitė viską, yra nuoskauda. Netiko jai marti ir vaikai jo netinka. Gal ir kepštelėjo sunervuotas, bet, kad taip žiauriai jis nesupranta ir dar tyčia. Jis vis tiek kažkiek mąsto, kad tyčia suduosi tai čia tiesioginis kelias į belangę. Emocijos sukilo neigiamos, piktumas užėjo. Gali būti, kad susinervavęs stumtelėjo, kai su tuo kibiru buvo, bakstelėjo. Atsimena šitą veiksmą, kad galėjo bakstelti. Turi pripažinti, kaip jis čia išsisuks, buvo tas kontaktas su ja. Atgal pastumti su tuo kibiru galėjo susinervavęs, pripažįsta. Kai susinervavęs kažkaip tas kibiras matyt buvo, gal jis jį pastūmė. Gal sesuo laikė kibirą, o jis jį pakėlė ir stuktelėjo, kaip kitaip čia galėjo būti. Jis kibiro nelaikė, ji buvo su kibiru, jis šakes laikė. Kaip ji laikė gal jis užkliudė. Jis tai nedavė paėmęs kibirą iš jos rankų, išplėšęs ir jai davęs į veidą. Tikrai šito nebuvo. Jis buvo netoli priėjęs, kai ji su tom šašlavom buvo atėjusi. Mama ir sesuo labai moka sukelti neigiamas emocijas ir tada galbūt užkliudė, bet tikrai netyčia kaip ji pabrėžus, kad tyčia pribėgo ir davė. Jis jau jos vengia kelinti metai, nes žino ką kuria. Pajautė neteisingumo jausmą, galėjo būti tas kontaktas, per arti matyt jis priėjo. Jis sureagavo į sesers veiksmus taip, kad norėjo atsitraukti, jis žino, kad smurto naudoti negalima, juo labiau prieš seserį. Jis norėjo atsitraukti, bet kaip čia įvyko jis negali suprasti. Jokio kontakto su ja nenori turėti ir atstumą laikė. Jos buvo kibiras, galėjo ją pastumti, buvo stuktelėjimas, ta lūpa dabar nubrozdinta. Su tuo stuktelėjimu siekė nuo jos atsistumti, kad nebarstytų jam šašlavų, ten ir taip padarė šiukšlyną. Savo elgesį labai blogai vertina, pergyvena. Geriau būtų kuo toliau bėgęs ją pamatęs, o neprašęs, kad nemėtytų, nebarstytų (b. l. 101 – 106).

3. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. S. parodė, jog viskas vyko balandžio 1 d. apie 9:00 val., šiais metais. Kai nedirba pagal grafiką, važiuoja pas mamą. 15 dienų per mėnesį būna pas mamą, kitas 15 dienų dirba po 12 val. dirba kasininke-pardavėja, mamą prižiūri liudytoja. Tuo metu balandžio 1 d. buvo pas mamą, ten ji gyvena, ten jos valdos. Ji ten nakvoja, iš vakaro atvažiavo, abi išeigines būna pas mamą, vakare išvažiuoja. Jos darbo savaitė yra tokia: viena savaitė 2 dienos laisvos, o kitą savaitę 5 dienos laisvos. Visas laisvas dienas sodyboje pas mamą būna. Buvo pas mamą, nakvoja, brolis kiekvieną rytą duris aptepa neaiškios kilmės tepalu, apdergia, vieną kartą pelė prilipdyta prie to tepalo, žvakes kapinines uždega į verandą atidaręs duris. Tą rytą atsikėlė, uždegtos tos žvakės buvo ir jokio kibiro ji neturėjo, kiek buvo šiukšlių pridėjo prie tų durų. Ji ryte atsikėlė, išėjo į lauką. Jai atrodo šuniui nešė valgyti ir tas šiukšles nurinkinėjo kur ant durų numetęs gyvenamojo namo. Nieko neturėjo, šiukšles nešė su rankom. Šuniukui dešrą rankoj prastą nešė, gal dar ką nors, nepamena. Indo rankoj neturėjo. Tada nurinko šiukšles ir jis atlėkė tekinas su kibiru, kibire buvo vanduo, jis jai pylė su vandeniu, visokiais žodžiais aišku. Pas jį kibire buvo vanduo, ji jokio kibiro neturėjo, nešė šuniukui valgyti, dešrą ar ką. Pas jį buvo didelis kibiras su vandeniu, vandenio nedaug ten buvo. Kai ji tas šiukšles nunešė jis jai pylė su vandeniu. Ji tuo metu stovėjo atrodo, kai pylė jai vandenį. Atsisukusi buvo į brolį, o jis jai pylė su kibiru vandenį, šliukštelėjo iš apačios į viršų. Kibiro neapvertė, kad išbėgtų vanduo. Jis nepataikė, tik ant kojų pataikė ir paskui jai su tuo kibiru trenkė tiesiai į lūpą. Sviedė tiesiai į ją kibirą, jis buvo paverstas į šoną, paverstas horizontaliai ir tiesiai į ją Kibiras, kuriuo trenkė, yra brolio, plastmasinis, didelis, 20 litrų talpos, pilkas. Pas juos po 10 litrų, balti plastmasiniai, ji tokių didelių kaip jo nepakelia. Brolis su dviem kibirais dideliais girdo gyvulius. To kibiro ji nenaudoja, ten brolio, jis iš namų atsineša. Trenkdamas su kibiru su briauna užkabino, nes taip stipriai buvo, kad ta lūpa iki nosies pasikabino, mėlyna visa. Ištino lūpa viršutinė, pataikė į nosį ir apatinė lūpa susiūta, apatinė susiuvo, dantenos buvo mėlynos. Kai trenkė ji išlėkė, susiėmė už veido ir į kambarį nulėkė. Kambary buvo mamutė ir tetukė va šita liudytoja. Jos lauke įvykio nematė, abidvi dviese buvo kambary. Įėjo ji į kambarį ir sakė joms: „Ką jis man padarė“, nes mama žino jų konfliktus. Tada iškvietė greitąją, atvažiavo greitoji ir policija. Nufotografavo ją ir išvežė į Kauno klinikas. Pasakė policijai kaip įvyko viskas. Policija jo nerado, jis pabėgo, policija ilgai stovėjo ant to keliuko ir jo nerado. Šiukšles jie pila, ji prisipažįsta, bet keliukas, va ir šiandien atsikėlė, kryžius iš medžio padarytas ant kelio ir šitaip 10 metų. Garbė žodis, sako kaip yra. 8 metus tylėjo, jau čia viskas tęsiasi 8 metai kaip jis taip daro. Dabar pirmą kartą jis jai smūgį davė. Bendravimas dėl turto pasikeitė su broliu, tai tiesa. Po visko su broliu susitikę nebuvo, bet ir šiandien ryte visas kelias apdėtas (b. l. 101 – 106).

4. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. D. parodė, jog įvykis šiais metais įvyko, buvo balandis, pirma diena. Neatsimena paros laiko, pirmos dienos pusė buvo. Buvo kambary, lauke ji nebuvo ir ji tuo tarpu atėjo kruvina. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir išvežė ją į klinikas. Daugiau ji nieko nežino. Lauke balsų ir garsų negirdėjo. Tuose namuose ji buvo kambary su motina, ji slaugo mamą. Ji pamatė kai įbėgo į kambarį dukra D. S.. Bėgo kraujas iš lūpos, sakė „Ką jis man padarė“. Jai buvo išgąstis pamačius tokį vaizdą. Prisimena tik tiek, kad buvo iškviesta greitoji pagalba ir išvežė. Neprisimena daugiau ką pasakojo, prislėgta buvo, baisu matyti tokį vaizdą. Kraujas bėgo iš veido, iš lūpos. Negali pasakyti ar buvo patinimų, paburkimų, nes buvo kruvina ir tiek. Sakė, kad brolis taip jai padarė. Kai D. S. buvo pas gydytojus, visą laiką buvo su mama. Buvo baisus vaizdas ir tiek. Policiją ir medikus iškvietė mama. Išeidama į lauką D. S. jokio kibiro neturėjo, ji matė kaip ji išėjo į lauką. Išeidama į kiemą D. S. nematė ką laikė rankoje, nes buvo kitam kambary, bet, jai atrodo, kad neturėjo. Anksčiau panašių įvykių tarp D. S. ir brolio nebuvo, pirmas toks atvejis. Ji pati 11 mėnesių slaugo mamą. Ten nakvoja, per mėnesį ten praleidžia daug dienų. Beveik gyvena ten. Yra pažįstama su daiktais, kurie yra namų valdoje, gali pasakyti kur yra nuosavi ir svetimi daiktai. Šiuose namuose kibirus naudoja. Yra nedaug kibirų, gal 3 kibirai. Jie yra vidutinio dydžio, plastmasiniai, 10 litrų telpa, visi baltos spalvos. Su tais kibirais atneša vandens iš šulinio, nes mamai kojos sutinsta. Jie skirti vandeniui. Dar naudojasi higienai. Jie yra plastmasiniai. L. K. turi gyvulių, ateina su kibirais pas gyvulius. Iš šulinio anksčiau semdavo vandenį, girdydavo gyvulius. Tas kibiras, kur ateina L. K. nežino ar skiriasi nuo jų kibirų, ji nežiūrėdavo į jį. Negali pasakyti ar jo kibiras didesnis už jų. Negali atsakyti ar jis pilką kibirą turėjo, neatkreipė dėmesio (b. l. 101 – 106).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. K. nurodė, kad D. S. jo sesuo. Ji su šeima gyvena Kaune. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) už 200 metrų nuo mamai L. K. priklausančios sodybos. L. K. garbaus amžiaus, jai 91 metai, prastos sveikatos. Sesuo D. S. tik retkarčiais atvažiuoja pas mamą. Maždaug nuo 2017 m. L. K. padovanojo savo turtą D. S., o jam liko žemės sklypas. Jis su šiuo sprendimu nesutiko, todėl tarp jo ir sesers vyksta žodiniai konfliktai. Jis mamai priklausančiame ūkiniame pastate laiko savo gyvulius, todėl kasdien eina prižiūrėti gyvulių. Atvykusi į sodybą, sesuo jam nuolat priekaištauja dėl įvairių ūkinių-buitinių dalykų, todėl jau keletą metų tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. 2022 m. balandžio 1 d. ryte jis nuėjo į tvartą šerti gyvulių. Matė, kad pas mamą atvažiavusi D. S.. Apie 9 val. jis ėjo iš tvarto ir pamatė, kad prie tvarto į kiemą išėjusi sesuo rankose laikė plastmasinį apie 10-12 litrų talpos plastmasinį kibirą pilkos spalvos ir iš jo ant jo šienainio kratė plastmasines atliekas (varškės ir kitas pakuotes). Jis liepė neteršti, pagrasino iškviesti gamtos apsaugą. Kieme buvo dviese. Sesuo pasakė, „kad pylė ir pils, vis vien šiukšlyne gyveni“. Sesuo buvo sveika, jos veidas nebuvo sužalotas. Jis prie sesers D. S. neprisilietė, jie koliojosi apie 1 metro atstumu. D. S. visą laiką šiukšlių kibirą laikė savo rankose. Jis kibiro iš jos nebuvo paėmęs. Žodinio konflikto metu jis rankose laikė šakes, nes šakėmis iš ritinio nešė šienainį gyvuliams. Žodinis konfliktas vyko keletą minučių. D. S. atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, jai nesmogė, jokiu kibiru jai neužsimojo. Vyko tik žodinis konfliktas, kurio metu jis buvo blaivus. Pašėręs gyvulius, jis nuėjo ruošti malkų, palikdamas D. S. kieme. Jam nueinant, ji buvo vizualiai sveika, nepastebėjo jokių sužalojimų veide. Konfliktas vyko apie 9 val. Jis nuėjo į alksnyną ruošti malkų ir dirbo keletą valandų. Kas vyko mamos sodyboje, nematė, nes dirbo dauboje. Tik 2022 m. balandžio 4 d. atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad yra įtariamas smurtavęs prieš seserį D. S.. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. su D. S. nebendravo, jos nematė. D. S. nepagrįstai kaltina smurtavus prieš ją, nes jam kerštauja, kad jis reikalauja savo turto. Žodinio konflikto metu kieme nieko nebuvo, kaimynų nėra, konflikto niekas nematė (b. l. 62 – 65, 69 – 70).

6. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios D. S. parodymų nustatyta, kad ji parodė, jog 2022 m. kovo 31 d. vakare nuvažiavo aplankyti mamos. 2022 m. balandžio 1 d. ryte matė, kad namo lauko durys apteptos tepalu, kiemas prišiukšlintas, ant durų užkabinta paukštelio gaišena, ant žemės sukryžiuotos medžio šakos (kaip kryžius). Suprato, kad brolis taip bando įbauginti, pakenkti. Su L. K. santykiai konfliktiniai apie penkeri metai. L. K. kenkia dėl tėvų turto. Jo netenkina tėvo prieš mirtį turto padalijimas. Brolio L. K. sodyba yra gal už 200 metrų, bet jis sodyboje, kur gyvena mama, ūkiniame pastate laiko gyvulius. L. K. kasdien ateina į sodybą šerti savo gyvulių. Jis labai netvarkingas, tyčia prišiukšlinęs sodyboje. Brolis yra teistas dėl grasinimo ją nužudyti. Santykiai įtempti, konfliktiniai. L. K. ūmaus būdo, nuolat ją keikia, kolioja, nebendrauja su motina. 2022 m. balandžio 1 d. apie 9 val. pamačiusi, kad namo durys išteptos tepalu, išėjo į kiemą nuvalyti durų. Skuduru valydama duris, pamatė nuo tvarto pusės ateinantį L. K.. Ji turėjo tik skudurą, jokio kibiro neturėjo. L. K. rankoje nešėsi apie 20 litrų talpos plastmasinį kibirą pilkos spalvos. Pamačiusi L. K., ji paklausė, „kiek laiko tai tęsis, kada jis baigs gąsdinti mamą“. L. K. susinervino, pradėjo keiktis, kolioti necenzūriniais žodžiais ir tuo metu tyčia pylė link jos kibire buvusį vandenį, apipylė kojas. Ji nieko nesakė, tik staigiai žengė atgal, atsitraukė, o tuo metu brolis, laikydamas kibirą už lanko, juo tyčia smogė jai iš apačios į viršų. L. K. jai pataikė kibiro apatiniu kantu į viršutinę ir apatinę lūpas, sumušė nosį. Iškarto po smūgio pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir prakirstų lūpų, ji ranka susiėmė sumuštą veidą. L. K., pamatęs, kad kibiru ją sužalojo, kad jai bėga kraujas, su kibiru rankoje nubėgo link tvarto ir savo namų. Jis kibiru smogė vieną smūgį, dėl kurio juto stiprų fizinį skausmą. Jai labai sutino lūpos, sutino, paraudo nosis, kraujas bėgo ilgai. Kai L. K. pabėgo, ji kruvinu veidu parėjo į kambarį. Konflikto metu kieme nieko nebuvo, konflikto niekas nematė. Sodyba yra vienkiemyje. Dėl prakirstų lūpų, sumuštos nosies, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, informavo apie smurto atvejį. Netrukus atvyko medikai ir pareigūnai. Pareigūnams papasakojo apie brolio smurtą. Dėl lūpų prakirtimo ir nosies sumušimo GMP išgabeno į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur susiuvo prakirstą apatinę lūpą, suteikė pirmąją med. pagalbą ir išleido gydytis ambulatoriškai. 2022 m. balandžio 5 d. Dainavos poliklinikoje išėmė siūlus iš apatinės lūpos žaizdos. Daugiau niekur nesigydė. Pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai nuvyks. Civilinį ieškinį pareikš teisme. Dėl sužalojimo iki šiol jaučia stiprų fizinį skausmą, stresą, baimę ir nerimą, nemigą. Akistatoje ar kituose procesiniuose veiksmuose su broliu L. K. dalyvauti atsisako, nes nenori pakenkti dar labiau savo sveikatai, be to žodiniai konfliktai yra įsisenėję. L. K. gyvena atskirai, jis jai realios grėsmės nekelia, yra galimybė su juo nesusitikti. L. K., smogdamas jai vieną kartą kibiru, ne tik sukėlė ilgalaikį fizinį skausmą, bet ir sužalojo. Sužalojo pirmą kartą, bet žodiniai konfliktai ir psichologinis bauginimas vyksta nuolat (b. l. 22 – 24).

7. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. D. parodymų nustatyta, kad ji parodė, jog nuo 2021 m. liepos 10 d. ji slaugo L. K.. 2022 m. kovo 31d. mamą aplankyti atvažiavo D. S., liko nakvoti mamos namuose. Kitą rytą, t. y. balandžio 1d. ryte ji buvo kambaryje su L. K., o D. S. išėjo į kiemą. Ką ji darė, nežino, bet D. S. jokio kibiro iš namo neišsinešė. Ji buvo sveika, elgėsi įprastai, nuotaika buvo normali. Ji liko kambaryje, nieko keisto, įtartino negirdėjo, nes buvo įjungtas televizorius. Kur buvo ir ką veikė D. S., ji nematė, nežino, kas dar buvo sodybos kieme. Anksčiau matydavo, kad į ūkinį pastatą gyvulius šerti ateina netoliese gyvenantis L. K., bet tą rytą jo nematė. Po keleto minučių, tikslaus laiko nežino, nes į laikrodį nežiūrėjo, į kambarį šaukdama „ką padarė“ atbėgo D. S., buvo ranka užsiėmusi kruviną veidą, lūpas. D. S. buvo išsigandusi, sutrikusi, ji šaukė, ką jis jai padarė. Jai buvo praskeltos lūpos, sutinusi, sumušta nosis, iš nosies ir lūpų labai kraujavo. Ji iškarto iškvietė medikus ir policiją. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai, kurie, apžiūrėję sužalotą D. S., ją išgabeno į skubios pagalbos skyrių. Vėliau D. S. sakė, kad kieme brolis L. K. tarpusavio konflikto metu smogė kibiru jai į veidą ir sužalojo. Įvykio metu namuose buvo ji, L. K. ir D. S.. Ji pati konflikto nematė, nežino, kas tiksliai, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių sužalojo D. S. (b. l. 39 – 41).

8. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 609/20222 patvirtina, kad D. S. konstatuota lūpų sumušimas su kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštine žaizda apatinėje lūpoje, nubrozdinimu viršutinėje lūpoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ir galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti plastikinis kibiras. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2022 m. balandžio 1 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 31 – 36).

9. Tarnybinis pranešimas „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ patvirtina, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji D. S., kuri vežama į gydymo įstaigą. Ant kūno yra sužalojimai, D. S. paaiškino, kad atvyko pas motiną L. K.. Apie 9 val. brolis L. K., su kuriuo seniai vyksta konfliktai dėl turto, vėl pradėjo jai priekaištauti dėl turto ir rankoje turėtu pilkos spalvos plastikiniu kibiru smogė nukentėjusiajai į veidą, stipriai prakirto apatinę lūpą, įbrėžė viršutinę lūpą, skauda nosį. Dėl sužalojimo išgabeno į LSMUL Kauno klinikas. Įtariamo asmens apklausti įvykio vietoje nebuvo galimybės, nes buvo iš įvykio vietos pasišalinęs, buvimo vieta nežinoma (b. l. 16 – 19)

Motyvuojamoji dalis

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino nurodydamas, jog jis prie sesers D. S. neprisilietė, jie koliojosi apie 1 metro atstumu. D. S. visą laiką šiukšlių kibirą laikė savo rankose. Jis kibiro iš jos nebuvo paėmęs. <...> D. S. atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, jai nesmogė, jokiu kibiru jai neužsimojo. Vyko tik žodinis konfliktas. <...> D. S. nepagrįstai kaltina smurtavus prieš ją, nes jam kerštauja, kad jis reikalauja savo turto. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę iš dalies pripažino pakeisdamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog gal ir kepštelėjo sunervuotas <...>. Emocijos sukilo neigiamos, piktumas užėjo. Gali būti, kad susinervavęs stumtelėjo, kai su tuo kibiru buvo, bakstelėjo. Atsimena šitą veiksmą, kad galėjo bakstelti. Turi pripažinti, kaip jis čia išsisuks, buvo tas kontaktas su ja. Atgal pastumti su tuo kibiru galėjo susinervavęs, pripažįsta. Kai susinervavęs kažkaip tas kibiras matyt buvo, gal jis jį pastūmė. Gal sesuo laikė kibirą, o jis jį pakėlė ir stuktelėjo, kaip kitaip čia galėjo būti. Jis kibiro nelaikė, ji buvo su kibiru, jis šakes laikė. Kaip ji laikė gal jis užkliudė. Tuo tarpu nukentėjusioji D. S. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus ir nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nukentėjusiosios parodymais netikėti neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs ir logiški. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog L. K. rankoje nešėsi apie 20 litrų talpos plastmasinį kibirą pilkos spalvos. Pamačiusi L. K., ji paklausė, „kiek laiko tai tęsis, kada jis baigs gąsdinti mamą“. L. K. susinervino, pradėjo keiktis, kolioti necenzūriniais žodžiais ir tuo metu tyčia pylė link jos kibire buvusį vandenį, apipylė kojas. Ji nieko nesakė, tik staigiai žengė atgal, atsitraukė, o tuo metu brolis, laikydamas kibirą už lanko, juo tyčia smogė jai iš apačios į viršų. L. K. jai pataikė kibiro apatiniu kantu į viršutinę ir apatinę lūpas, sumušė nosį. Iškarto po smūgio pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir prakirstų lūpų, ji ranka susiėmė sumuštą veidą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji iš esmės patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, jog atlėkė tekinas su kibiru brolis, kibire buvo vanduo, jis jai pylė su vandeniu, visokiais žodžiais aišku. Ji tuo metu stovėjo atrodo, kai pylė jai vandenį. Atsisukusi buvo į brolį, o jis jai pylė su kibiru vandenį, šliukštelėjo iš apačios į viršų. Kibiro neapvertė, kad išbėgtų vanduo. Jis nepataikė, tik ant kojų pataikė ir paskui jai su tuo kibiru trenkė tiesiai į lūpą. Sviedė tiesiai į ją kibirą, jis buvo paverstas į šoną, paverstas horizontaliai ir tiesiai į ją. Kibiras, kuriuo trenkė, yra brolio, plastmasinis, didelis, 20 litrų talpos. Trenkdamas su kibiru su briauna užkabino, nes taip stipriai buvo, kad ta lūpa iki nosies pasikabino, mėlyna visa. Ištino lūpa viršutinė, pataikė į nosį ir apatinė lūpa susiūta, apatinė susiuvo, dantenos buvo mėlynos. Taip pat įvykio aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. D., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog D. S. jokio kibiro iš namo neišsinešė. Ji buvo sveika, elgėsi įprastai, nuotaika buvo normali. Ji liko kambaryje, nieko keisto įtartino negirdėjo, nes buvo įjungtas televizorius. Kur buvo ir ką veikė D. S., ji nematė, nežino, kas dar buvo sodybos kieme <....>. Vėliau į kambarį šaukdama „ką padarė“ atbėgo D. S., kuri buvo ranka užsiėmusi kruviną veidą, lūpas. Jai buvo praskeltos lūpos, sutinusi, sumušta nosis, iš nosies ir lūpų labai kraujavo <...>. Vėliau D. S. sakė, kad kieme brolis L. K. tarpusavio konflikto metu smogė kibiru jai į veidą ir sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu nurodydama, jog išeidama į lauką D. S. jokio kibiro neturėjo, ji matė kaip ji išėjo į lauką. Vėliau ji pamatė kai įbėgo į kambarį D. S. ir jai bėgo kraujas iš lūpos, sakė „Ką jis man padarė“. Kraujas bėgo iš veido, iš lūpos. Sakė, kad brolis taip jai padarė. Iš aptartų liudytojos parodymų duotų tiek teisiamojo, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog liudytoja davė nuoseklius parodymus, teismas netikėti liudytojos parodymais neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes kaltinamasis tiek ikiteisminio tiek teisiamojo posėdžio metu davė skirtingus parodymus, savo kaltės pripažinti nenorėjo. Teismas byloje esančiai duomenimis nustatė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dar prieš įvykį buvo įtemti, priešiški santykiai, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys: nukentėjusioji nurodė, jog Su L. K. santykiai konfliktiniai apie penkeri metai. L. K. kenkia dėl tėvų turto. Jo netenkina tėvo prieš mirtį turto padalijimas <...>. L. K. ūmaus būdo, nuolat ją keikia, kolioja, nebendrauja su motina. Tai patvirtino ir kaltinamasis nurodydamas, jog 2017 m. L. K. padovanojo savo turtą D. S., o jam liko žemės sklypas. Jis su šiuo sprendimu nesutiko, todėl tarp jo ir sesers vyksta žodiniai konfliktai <...>. Atvykusi į sodybą, sesuo jam nuolat priekaištauja dėl įvairių ūkinių-buitinių dalykų, todėl jau keletą metų tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. Tai patvirtina, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostę konfliktiški santykiai.

11. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis iš pradžių nepripažino o, vėliau tik iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė pasitvirtino byloje esančiais aukščiau aptartais įrodymais, taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir tarnybinis pranešimas „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ ir VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 609/20222, kurioje nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnį numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

14. Byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiosios D. S. ir liudytojos A. D. parodymai duoti ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat tarnybinis pranešimas „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ ir VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 609/20222 patvirtina, kad kaltinamasis L. K. 2022 m. balandžio 1 d. apie 9 val. 00 min. sodybos kieme, esančioje (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį plastmasiniu kibiru artimai giminaitei - seseriai D. S. į veidą, tuo nukentėjusiajai D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštine žaizda apatinėje lūpoje, nubrozdinimu viršutinėje lūpoje ir sukėlė fizinį skausmą.

15. Minėti smurtiniai veiksmai, lėmę fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad fizinis skausmas sukeltas kaltinamojo artimai giminaitei, t. y. seseriai – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

16. Teismas pažymi, kad pagal byloje surinktus duomenis ir vadovaujantis BK 248 straipsnio nuostata, kuri teigia, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, šiame nuosprendyje pareikšti kaltinimai buvo patikslinti, pašalinant iš kaltinamojo akto aplinkybę, jog fizinis skausmas buvo sukeltas šeimos narei – seseriai, Vietoje jos įrašyta, jog fizinis skausmas sukeltas artimai giminaitei – seseriai. Minėtas teismo patikslinimas atliktas, nes nukentėjusioji D. S. pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri teigia, jog asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys <...> nėra kaltinamojo šeimos narė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji byloje esančiais duomenimis kartu negyvena. Šie atlikti teismo patikslinimai nekeičia nei kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, nei veikos kvalifikavimo.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

17. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta, jog asmuo už šią nusikalstamą veiką yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime, kuriuo, skirdami nuteistiesiems bausmes, rėmėsi teismai, taip pat ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodoma, kad teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; o nustatytos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms.

19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

20. Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje teistas 1 kartą (b. l. 47 – 50), administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas (b. l. 51 – 58), dirba, vykdo individualią veiklą (b. l. 56), Respublikiniame priklausomybės ligų centre per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė, priklausomybių ligų centre neregistruotas (b. l. 59). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes kaltinamajam už atliktą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimas skiriamas be intensyvios priežiūros įpareigojant per 8 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

VI. Kiti proceso klausimai

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 ir 139 straipsniais 2022 m. balandžio 4 d. kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 72 – 73) iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti, o jį pradėjus vykdyti, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Palikti galioti L. K. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.