- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- 2YT-11227-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07411-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo (pratęsimo), suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą A. M. palikimą priėmusiam įpėdiniui – suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad administruodama vietinę rinkliavą, pareiškėja nustatė, jog vietinės rinkliavos mokėtojas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) turėdamas įsiskolinimą atsiradusį nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste. Nurodo, kad palikėjui priklausantį turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėjo, kad iš viso pareiškėja administruoja apie 114 817 vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų, tai lemia, jog pareiškėja neturi galimybių iš karto sužinoti apie kiekvieno mokėtojo mirtį. Pažymi, jog šiuo atveju apie skolininko mirtį tapo žinoma, kai pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo įteiktas antstolio Zeno Zenkevičiaus patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-14-4485, kuriame nurodoma, kad skolininko teisių ir pareigų perėmėju yra Lietuvos Respublika. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 24 d. patikrino duomenis Testamentų registre ir nustatė, kad po A. M. mirties, turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Pareiškėja pažymi, kad išieškotina skola yra priteista įsiteisėjusiais sprendimais: 363,87 Eur skola priteista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I- 2371-609/2020 ir 68,63 Eur skola priteista 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1745-243/2017.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, kadangi nuo palikimo atsiradimo momento iki pareiškimo pateikimo teismui praėjo devyni mėnesiai, o pareiškėja nenurodė jokių pateisinamų priežasčių kodėl ji delsė teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti kreditorinį reikalavimą mirusio paveldėtojai. Pažymi, jog pareiškėjai kaip rinkoje veikiančiam ir pelno siekiančiam verslo subjektui yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ji privalėjo būti aktyvi ir kontroliuoti skolininko skolas, ypač tada, kai skolininko atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla, tačiau šiuo atveju pareiškėja veikė neapdairiai, todėl nėra pagrindo pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir jų pagrindu atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti šalių atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog 2020 m. birželio 18 d. užregistruotas palikimo priėmimo faktas, kuriuo palikėjo A. M. palikimą priėmęs asmuo yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 7). Pareiškėja pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 27 d. antstolio Zeno Zenkevičiaus patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-14-4485, iš kurio matyti, jog palikėjas liko skolingas pareiškėjai 363,87 Eur pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. I- 2371-609/2020 (b. l. 5). Pareiškėja teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. el. pranešimo, kuriuo nurodyto mokėjimo pranešimo kopiją buvo pateikta paveldėtojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 8).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs, o praleistas terminas reikalavimams pareikšti teismo gali būti atnaujinamas.
Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Bylos duomenimis pareiškėjai informacija, jog skolininkas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), tapo žinoma nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., kuomet pareiškėja gavo antstolio Zeno Zenkevičiaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-20-14-4485. Pareiškėjos darbuotojai 2020 m. rugsėjo 24 d. atliko paiešką Testamentų registre ir nustatė, kad skolininko A. M. palikimas yra priimtas. Pareiškimas dėl termino pareikšti kreditiniam reikalavimui atnaujinimo (pratęsimo) teisme gautas 2020 m. spalio 19 d. Todėl daroma išvada, jog kreditorė ėmėsi priemonių išsiaiškinti skolininkės teisių perėmėjus ir įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą praėjus daugiau dešimt mėnesių po skolininko mirties. Pareiškėja pareiškimą motyvavo iš esmės tik tomis aplinkybėmis, jog administruoja apie 114 817 vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų ir neturi galimybių iš karto sužinoti apie mokėtojų mirtį. Pareiškėja nenurodė, kas trukdė imtis priemonių anksčiau įgyvendinti savo teises, ypač po 2020 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo gauti duomenys, jog skolininkas mirė prieš aštuonis mėnesius. Įvertinus tai, kad įstatymas nustato gana trumpą terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, jog sužinojimo apie skolininko mirtį dieną šis terminas buvo jau gana ženkliai praleistas (termino praleidimo laikotarpis daugiau nei tris kartus viršijo patį CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą), pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma reikalavimų įpėdiniams pateikimo tvarka ir terminai, kreditoriniam reikalavimui pateikti nėra reikalinga žinoti palikimą priėmusį įpėdinį. Pareiškėjos kreipimasis į teismą tik praėjus beveik dvejiems mėnesiams nuo sužinojimo apie skolininko mirtį dienos taip pat leidžia teigti, kad šiuo atveju pareiškėja akivaizdžiai neskubėjo operatyviai apginti savo teises. Tokie pareiškėjos veiksmai suponuoja, jog ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjai argumentuojant itin dideliu vietinės rinkliavos mokėtojų skaičiumi, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo termino atnaujinimui, kadangi vidinių resursų trūkumas ar netinkamas turimų resursų paskirstymas nėra pateisinama priežastis termino atnaujinimui, nes šiuo atveju trijų mėnesių termino pareikšti kreditinius reikalavimus po skolininko mirties praleidimas daugiau devynis mėnesius laiko tiesiogiai priklausė ne nuo objektyvių priežasčių, o pareiškėjos veiklos trūkumų. Pareiškėja yra prisėmusi pareigą tinkamai administruoti vietinę rinkliavą ir turi atitinkamai organizuoti savo darbą, nurodytai pareigai vykdyti jai suteiktos galimybės naudotis valstybės registrais ir būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą aktyviai domėtis pasikeitusiais rinkliavos mokėtojų duomenimis. Laikytina, jog pareiškėja, kaip verslo subjektas užsiimantis ūkine – komercine veikla, kurios tikslas yra pelno siekimas, turėjo būti aktyvi, domėtis skolininkais, tikrinti viešų duomenų bazes, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis – didelis vietinės rinkliavos mokėtojų fizinių asmenų administravimas nelaikytina svarbia priežastimi ir kitoje teismų praktikoje (pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1321-642/2020)
Įvertinus tai, jog pareiškėja be svarbios priežasties praleido CK 5.63 straipsnyje numatyta 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, taip pat atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas, konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą, todėl prašymas yra atmestinas (CPK 576-578 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–578, straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimo dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo (pratęsimo).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.