Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21376-433/2017 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu prašė panaikinti antstolio 2017-03-24 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų, ir kad vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Kadangi laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis, todėl prašo leisti įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus mokėti po 10 Eur per mėnesį ir panaikinti sąskaitos areštą. Be to, pabrėžė, kad antstolio nukreiptas išieškojimas yra į mažesnę sumą (iš viso 266,75 Eur), nei kad šiuo metu yra MMA, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į jo sąskaitą, esančią pataisos namuose. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti jo skolos išieškojimą.

Antstolis D. Š. 2017-04-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti A. P. skundą. Nurodė, kad vykdo 86 Eur priverstinį išieškojimą iš skolininko A. P. išieškotojo VMI prie LR FM naudai. Kadangi vykdo išieškojimą, remdamasis Sprendimo vykdymo instrukcijoje (toliau - SVI), CPK 668, 739 straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis, skolininko minimoje konkrečioje vykdomojoje byloje, atliko tik tokius veiksmus, kuriuos jį įpareigoja atlikti šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo A. P. skundą ir vykdomąsias bylas persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundą atmetė.Teismas nurodė, jog skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą.

Teismas, vertindamas CPK LI skyriuje (733-743 straipsniuose) esantį teisinį reglamentavimą dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Papildomai pažymėjo, jog nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl pareiškėjo argumentą dėl jo minimaliųjų poreikių patenkinimo laikė nepagrįstu ir sprendė, kad antstolio veiksmai yra teisėti. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) A. P. prašo panaikinti sąskaitos, esančios Marijampolės pataisos namuose areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.Teismas, netenkindamas skundo, neatsižvelgė į Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, kuriose nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Taip pat už turimas asmenines lėšas nuteistieji apmoka už elektrą, telefoninius pokalbius (tam, kad neprastų ryšių su artimaisiais), pašto vokus laiškų siuntimui, pirkti higienos priemones.

6.2. Išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į sumą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos – 380 Eur. Antstolio patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą, antstolis D. Š. su skundu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentu, jog antstolio veiksmai teisėti, CPK 668 straipsnyje nurodoma, jog išieškojimas negali būti nukreipimas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkte nurodoma, jog tai turi būti grynųjų pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Kadangi skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio D. Š. kontoroje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. P. valstybės naudai (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 b. l.). Apelianto atžvilgiu taip pat vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini dėl 5,21 Eur Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-12-15 išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valstybės naudai (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 b. l.). Vykdymo eigoje antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl 2017 m. kovo 24 d. surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal abi vykdomąsias bylas kartu su vykdymo išlaidomis) iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje CPK 688 straipsnio pagrindu. Tuo pačiu patvarkymu, antstolis taikė areštą piniginėms lėšoms, esančioms skolininkui priklausančioje sąskaitoje (19 b. l.). Visus dokumentus antstolis išsiuntė į skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigą.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, areštuojant skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dėl ko jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kalėjimo parduotuvėje nuteistiesiems, pagrįstumo ir teisėtumo. Nors apeliantas atskiruoju skundu prašo tik panaikinti sąskaitos areštą, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog apeliantas skundžia antstolio atliekamus išieškojimo veiksmus dėl ko jis negali pasinaudoti lėšomis (ar jų dalimi), esančiomis įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta negalima dėl toliau nurodomų argumentų.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (SVI, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 29 d., 4 punktas, patvarkymo forma priedas Nr. 11).

BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Antstoliui nedraudžiama išieškoti iš įkalinimo įstaigose esančių asmenų sąskaitų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA). Šio turto sąrašas nustatytas SVI, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Nesutiktina su antstolio ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad areštuotos pareiškėjo iš artimųjų kaip parama į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis CPK LI skyriaus normų prasme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad iš lėšų, kurios nepriskirtinos CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodytoms lėšoms išieškojimas galimas pilna apimtimi ir antstolio veiksmai tokiu atveju buvo teisėti.

Kritiškai vertintinas antstolio argumentas, kad apelianto gaunamos lėšos pavedimu į banko sąskaitą, nėra grynieji pinigai, todėl išieškojimas, remiantis SVI 93.6 punktu yra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenų esančių įkalinimo įstaigoje piniginių lėšų formą (grynųjų ar esančių sąskaitoje), imperatyviai nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 25 straipsnis, todėl toks antstolio teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis minėto įstatymo normoms.

Akcentuotina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis. Tokios praktikos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-956-856/2016, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-126-856/2017 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad antstolis D. Š. skundžiamu patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesivadovaudamas CPK 736 str. nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas išmokas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA), apie kurias pasisakyta šios nutarties 14-15 punktuose. Todėl antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais.

Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - antstolio veiksmai, 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas CPK 736 straipsnyje, pripažįstami neteisėtais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pripažinti neteisėtais antstolio D. Š. veiksmus priimant 2017 m. kovo 24 d. patvarkymą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2017 m. kovo 24 d. patvarkymą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinti.