Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vildaira“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ atstovams A. B., V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vildaira“ patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas

6. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

8. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad sprendžiant įmonės vadovo (-ų) atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, reikia nustatyti esminę aplinkybę – momentą, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo (ų) pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

10. Įvertinus Sprendimo 9 punkte nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės nemokumas negalėjo atsirasti anksčiau nei VMI 2012-12-20 sprendimas dėl 10 088,31 Eur (34 832,91 Eur) mokestinės nepriemokos išieškojimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto sprendimo priėmimo metu ieškovė turėjo 54 520,97 Eur (188 250,00 Lt) kreditorinį reikalavimą UAB „Barsa Proud“ atžvilgiu. Minėtas sandoris nėra nuginčytas. Tokiu būdu UAB „Barsa Proud“ įvykdžius savo skolinius įsipareigojimus ieškovei, pastaroji būtų turėjusi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su VMI. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 2012-12-20 sprendimo priėmimo metu ieškovė buvo nemoki.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutartimi UAB „Barsa Proud“ iškelta bankroto byla. Teismo 2014-07-18 nutartimi patvirtintas UAB „Barsa Proud“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Ieškovė į teismą su prašymu patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą UAB „Barsa Proud“ atžvilgiu nesikreipė. Taigi, akivaizdu, kad ieškovei nepateikus prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą 57 822,64 Eur (199 650,00 Lt) sumai, ji prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą UAB „Barsa Proud“ atžvilgiu ir tokiu būdu atsiskaityti su VMI. Juolab, kad atsakovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė UAB „Barsa Proud“ bankroto bylos iškėlimo metu veiklos faktiškai nebevykdė. Tai reiškia, jog ieškovė nebeįgijo naujų apyvartinių lėšų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, kad ieškovė 2014-07-18 tapo nemoki ĮBĮ prasme.

12. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, reikia nustatyti kokią žalą dėl tokio įmonės vadovo neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

13. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas (dalyvis) pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

14. Teismas taip pat pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, jog ieškovės 12 220,93 Eur skola VMI atsirado 2012-08-17 PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos UAB „Barsa Proud“, pagrindu, t.y. ieškovei nesumokėjus PVM valstybei. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė išrašė UAB „Barsa Proud“ 2012-08-17 PVM sąskaitą – faktūrą Serija VIL Nr. 1201 57 822,64 Eur (199 650,00 Lt) sumai, iš kurių PVM sudarė 10 035,33 Eur (34 650,00 Lt). VMI 2012-12-20 priėmė sprendimą išieškoti 10 088,31 Eur (34 832,91 Eur) mokestinę nepriemoką iš ieškovės turto, 2016-10-25 VMI priėmė nurodymą nurašyti 1 607,97 Eur mokestinę nepriemoką iš ieškovės turto. Tai reiškia, jog VMI kreditorinis reikalavimas ieškovės atžvilgiu 10 088,31 Eur sumai atsirado iki ieškovei tampant nemokia, todėl nėra pagrindo minėtos sumos laikyti ieškovės patirta žala. Duomenų apie tai, kaip ir kokiu laikotarpiu ieškovės skola VMI išaugo nuo 10 035,33 Eur iki 12 220,93 Eur, t.y. padidėjo 2 185,60 Eur suma, kaip ir kokiu laikotarpiu susidarė ieškovės 70,67 Eur skola VSDFV, ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškovės prašymus dėl teismo liudijimo išdavimo, siūlė ieškovei patikslinti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovė papildomų duomenų, susijusių su minėtomis aplinkybėmis teismui neteikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad iš esmės aplinkybės, jog atsakovas nevykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nevertina kaip savarankiško pagrindo žalos atlyginimui.

16. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

17. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1584-265/2017 ieškovei iškelta bankroto byla, ieškovės bankroto administratore paskirta UAB „Genora“. Minėta nutartimi ieškovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2012-04-02 buvo ieškovės vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas. Taigi, atsakovas turėjo pareigą perduoti ieškovės bankroto administratorei įmonės turtą bei dokumentus. Teismas pažymi, jog nors 2019-03-29 atsakovas perdavė ieškovei įmonės dokumentus, tačiau iš byloje pateikto bankroto administratorės sąrašo matyti, jog bankroto administratorei pateikti įmonės dokumentai už 2004 m. – 2005 m., t.y. ne visi įmonės dokumentai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas neįvykdė teismo reikalavimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą.

19. Nustačius, jog valdymo organai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

20. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organas. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio įmonės savininko ir vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1406/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

21. Taigi, sprendžiant klausimą dėl įmonės patirtos žalos dydžio svarbu nustatyti ne tik jos finansinių įsipareigojimų dydį, tačiau ir juridinio asmens valdymo organo prarasto ar neperduoto turto dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi patvirtinti ieškovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai 12 291,60 Eur sumai. Vis dėlto, kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kt., bei duomenų apie šio turto vertę. Nesant šių duomenų teismas negali nustatyti, ar ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu turėjo finansinio turto, kurį atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratorei, kokia šio turo vertė ir tokiu būdu įvertinti, kaip atsakovui neperdavus ieškovės turto bankroto administratorei, padidėjo įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis, t.y. nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta ieškovei atsakovo veiksmais.

22. Teismas taip pat pažymi, kad atsakomybė už bankrutuojančios įmonės administratoriui neperduotą turtą per teismo nustatytą terminą numatyta IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuris numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Taigi, įstatymas numato specialią tvarką, pagal kurią spendžiamas įmonės valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei dokumentus nevykdymo klausimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2019-08-16 gautas bankroto administratorės prašymas skirti atsakovui baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą bei dokumentus nevykdymą.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas paaiškino, kad ieškovės sandoris su UAB „Barsa Proud“, kurio pagrindu išrašyta 2012-08-17 PVM sąskaita – faktūra yra galimai fiktyvus, t.y. ieškovė bei UAB „Barsa Proud“ sandorio vykdyti neketino, juo buvo siekiama, kad UAB „Barsa Proud“ įgytų turtinę teisę į valstybės pinigines lėšas, kurios mokėtinos valstybei grąžinant UAB „Barsa Proud“ PVM mokestį. CK 1.86 straipsnyje nurodyta, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybę, kad ieškovės sandoris su UAB „Barsa Proud“ yra fiktyvus, taip pat grindžia tuo, jog iki atsakovo A. K. paskyrimo ieškovės vadovu šias pareigas ėjo A. G., kuris vėliau tapo UAB „Barsa Proud“ vadovu, ir šias pareigas ėjo sandorio, pagal kurį išrašyta 2012-08-17 PVM sąskaita – faktūra, sudarymo metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-02-22 iki 2012-04-02 A. G. buvo ieškovės vadovas, nuo 2012-04-02 ieškovės vadovu ir vieninteliu akcininku tapo atsakovas. Laikotarpiu nuo 2011-05-05 iki 2013-09-13 A. G. buvo UAB „Barsa Proud“ vadovu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad minėto sandorio sudarymo metu atsakovas ir A. G. pažinojo vienas kitą. Vis dėlto, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad sudarydami minėtą sandorį atsakovas ir A. G. buvo nesąžiningi, siekė sudaryti tariamą sandorį. Kitų duomenų patvirtinančių nurodytas aplinkybes, ieškovė teismui nepateikė.

26. Pažymėtina, jog nors ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas ir A. G. pažinojo vienas kitą, todėl sandorio sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, kad UAB „Barsa Proud“ bankrutuoja, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Be to, nurodyta PVM sąskaita – faktūra UAB „Barsa Proud“ išrašyta 2012-08-17, o bankroto byla UAB „Barsa Proud“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutartimi, t.y. praėjus beveik dvejiems metams po minėtos PVM sąskaitos – faktūros išrašymo. Duomenų, kad UAB „Barsa Proud“ 2012-08-17 buvo nemoki ieškovė nepateikė.

27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškinys atmestinas.

28. Ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2019-02-15 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

30. Atsakovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei duomenų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė, todėl jos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos.

31. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 4,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vildaira“ į valstybės biudžetą 4,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.