Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Linos Lesinskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti, nustatant trijų mėnesių terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K.G. V. kaltinamas tuo, kad turint tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2019 m. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste dėl savanaudiškų tikslų T. T. subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti apysunkius, sunkius tyčinius nusikaltimus – vykdyti svetimo turto vagystes, į nusikalstamą veiką pasitelkė K. G. V. ir E. R., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, davė grupės nariams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, susitarė dėl organizuotos grupės narių vaidmenų ir juos paskirstė, suplanuotai nusikalstamai veikai palengvinti organizuotos grupės nariai, t. y. jis (K. G. V.), T. T. ir E. R., kitų asmenų vardais įgijo transporto priemones, skirtas nusikalstamų veikų darymui, su kuriomis vykdavo iš anksto į įvairius Lietuvos Respublikos miestus ieškodami nusikalstamos veikos – vagystės - tinkamo objekto (vertingo turto), bei šias transporto priemones naudojo nuvykimui į nusikalstamų veikų padarymo vietą – tame tarpe, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. pradžios įgijo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. K. vardu, bei Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. B. vardu, daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, ne mažiau vieno karto pakeitė automobilio Audi A4 valstybinius numerius, t. y. iš (duomenys neskelbtini) pakeitė į (duomenys neskelbtini) tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku organizuotos grupės narys įgijo radijo ryšio slopintuvą, kuris buvo laikomas pas E. R. ir kurio paskirtis - radijo ryšio trukdymas skleidžiant elektromagnetinius trikdžius, kuris gali būti panaudotas automobilio GPS sekimo sistemos bangų slopinimui ir juo naudojosi važiuodami nusikalstamai veikai vykdyti skirtais automobiliais, jis, t. y. K. G. V. valdė, disponavo, naudojosi grupuotės nusikalstamu būdu įgytais turtais, ir tokiu būdu veikdami organizuota grupe įvykdė šias nusikalstamas veikas: 2019 m. vasario 16 d. laikotarpyje nuo 20:30 val. iki 21:00 val., jis (K. G. V.) veikdamas organizuotoje grupėje su E. R. ir T. T., vagystėms vykdyti skirtu kito asmens vardu (R. K. vardu) registruotu automobiliu ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadindami vartų varstymo sistemą, per vartus įsibrovė į aptvertą saugomą teritoriją, išdaužę namo terasos plastikinių durų stiklus, per duris įsibrovė į patalpą - K. V. bei D. V. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą - K. V. bei D. V. priklausantį didelės vertės turtą: fotoaparatą ,,Sony NX5", 280 eurų vertės, alkotesterį, 120 eurų vertės, keturis buteliukus vyriškų kvepalų, bendros 200 eurų vertės, barzdaskutę ,,Philips", 140 eurų vertės, rankinį vyrišką laikrodį ,,Tudor", 4320 eurų vertės, 8 kolekcines jubiliejines monetas, bendros 400 eurų vertės, vyrišką rankos grandinėlę ,,Zepter", 220 eurų vertės, piniginę, 55 eurų vertės, moteriškas dvi rankines, bendros 250 eurų vertės, medžioklinį galvos prožektorių, 130 eurų vertės, įvairią moterišką parfumeriją, bendros 320 eurų vertės, televizorių ,,Samsung", 999 eurų vertės, nešiojamą garso kolonėlę JBL, 199 eurų vertės, vaizdo registratorių ,,GoPro", 110 eurų vertės, automobilio ,,Audi A8" raktelius, 220 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku ,,akis", 200 eurų vertės, balto aukso su deimantu žiedą, 400 eurų vertės, sidabrinį žiedą su ,,Swarovski" akmeniu, 30 eurų vertės, auksinius auskarus (rinkutes), 150 eurų vertės, auksinius auskarus smulkiais akmenėliais, 100 eurų vertės, vestuvinį auksinį žiedą, 500 eurų vertės, auksinius auskarus su ,,Swaroivski" akmenukais, 90 eurų vertės, varpelio formos auskarų porą, 5 eurų vertės, 10 porų bižuterinių auskarų, bendros 100 eurų vertės, trejus kaklo perlų vėrinius, bendros 240 eurų vertės, dvejas poras sidabrinių auskarų, bendros 140 eurų vertės, du komplektus apvalių perliukų, 70 eurų vertės, perlinę apyrankę, 90 eurų vertės, auksinį žiedą, 130 eurų vertės, papuošalų dėžutę, 80 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku ,,medis", 170 eurų vertės, 4 poras sidabrinių auskarų, bendros 120 eurų vertės, auksinę rankos grandinėlę, 850 eurų vertės, auksinę kaklo grandinėlę su kryželio pakabuku, 2000 eurų vertės, 3210 eurų, 400 lenkiškos valiutos - zlotų, 95 eurų vertės, 3000 tailandietiškos valiutos - batų, 100 eurų vertės, bei paėmę iš gyvenamajame name esančio sandėliuko, ten buvusius automobilio raktelius, iš kiemo pagrobė automobilį ,,Toyota Hilux", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40000 eurų vertės, bei vagystės metu sugadino svetimą - K. V. bei D. V. priklausantį didelės vertės turtą: virtuvės langą, 2000 eurų vertės, terasos langą ir duris, 4000 eurų vertės, kaitlentę, 500 eurų vertės, stalviršį, 5000 eurų vertės, terasos lango užuolaidą, 390 eurų vertės, vaizdo stebėjimo sistemą, 1000 eurų vertės, vartų varstymo sistemos konstrukciją, 600 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiems K. V. ir D. V. padarė turtinę žalą, dėl sugadino turto už 13490 eurų bei dėl pagrobto turto už 56553 eurų. Šiais veiksmais K. G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

2. Be to K. G. V., kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su E. R. ir T. T., sugadino svetimą turtą bei pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. 2019 m. kovo 30 d. apie 21:30 val. - 21:50 val., jis (K. G. V.) veikdamas organizuotoje grupėje su E. R. ir T. T., vykdydami bendrą sumanymą vagystėms vykdyti skirtu kito asmens vardu (R. B. vardu) registruotu automobiliu Audi A4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur kartu vagystės tikslu veikiantis T. T. liko automobilyje, stebėjo aplinką, o organizuotos grupės nariai E. R. ir jis (K. G. V.) išdaužę namo plastikinių durų stiklą, taip sugadindami 1116 eurų vertės turtą, vagystės tikslu įsibrovė į D. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš namo vidaus pagrobė svetimą turtą: sidabrinę grandinėlę, kainuojančią 90 eurų, dvi gintarines grandinėles, kainuojančias 5 ir 10 eurų, keturias moteriškas pinigines, kainuojančias 33 eurus, su vienoje iš jų buvusiais 260 eurų, porą auksinių auskarų, kainuojančių 300 eurų, telefono išorinę bateriją, kainuojančią 30 eurų, navigaciją, kainuojančią 340 eurų, tai yra bendrais veiksmais sugadino turto už 1116 eurų bei pagrobė 1068 eurų vertės svetimą D. M. priklausantį turtą. Šiais veiksmais K. G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

3. Be to K. G. V., kaltinamas tuo, kad organizuotoje grupėje su E. R. ir T. T., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugomą teritoriją bei įsibraunant į patalpą, o būtent: daromam nusikaltimui palengvinti ir konspiracijos tikslais vienas iš šios organizuotos grupės narių įkalbėjo automobilio savininką pakeisti 2019 m. balandžio 9 d. vagystėje naudoto automobilio Audi A4 valstybinius numerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) po ko 2019 m. balandžio 19 d. laikotarpiu nuo 22.16 val. iki 22:35 val., jis (K. G. V.) veikdamas organizuotoje grupėje kartu su T. T. ir E. R., važiuodami automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kur (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kartu vagystės tikslu veikiantis T. T. liko automobilyje ir stebėjo aplinką, o K. G. V. ir E. R. tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, 2019-04-19 apie 22.16 val. (duomenys neskelbtini) veikdami kartu turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į aptvertą ir saugomą teritoriją, stebimą vaizdo kameromis, kur priėję prie gyvenamojo namo, priklausančio I. Š., bandydami atidaryti gyvenamojo namo langą, pasikėsino įsibrauti į namo vidų ir pagrobti viduje buvusius I. Š. priklausančius vertingus daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. G. V. ir E. R. buvo pastebėti name gyvenančių asmenų ir uždegus name šviesą bei ėmus garsiai kalbėti, jis (K. G. V.) kartu su E. R. ir T. T. automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais K. G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

6. Skunde kaltinamojo K. G. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti 2024 m. sausio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į kitas švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, 10 000 eurų užstatą, dokumentų paėmimą).

6.4. Skunde pažymima, kad kaltinamasis užsienio valstybėje bausmę atliko už veikas padarytas po kaltinamojo akto pareiškimo. Todėl, jeigu Lietuvos Respublikos teismas ir priimtų apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis baudžiamojo kodekso teisės normomis, atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį turėtų įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, kaltinamajam K. G. V. nėra tikslo bėgti ar slėptis nuo teismo.

6.5. Kaltinamojo gynėjo advokato įsitikinimu, apylinkės teismo manymas, kad K. G. V. darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) dalyje yra nepagrįstas. Šiuo pagrindu asmeniui suėmimas gali būti taikomas tik tuomet, kai pasikėsinimu ar grasinimu padaryti nusikaltimą, įtariamas asmuo būdamas laisvas gali įvykdyti tą nusikaltimą, kurį jau anksčiau norėjo ar grasino padaryti. Be to, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis K. G. V., laisvėje darys naujus nusikaltimus, gali patvirtinti: ankstesni teistumai, vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenurodė ir dėl jų egzistavimo nepasisakė. Dėl to skundžiama nutartis ir yra visiškai nepagrįsta.

6.6. Skunde akcentuojama, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Taigi, alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Todėl, kaltinamojo gynėjas advokatas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, laiko, jog šiuo metu yra išnykę suėmimo pagrindai ir kaltinamajam gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra, 10 000 eurų užstatas (mama sutiktų sumokėti užstatą), kurios užtikrintų jo dalyvavimą baudžiamajame procese.

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti ir kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą. Kaltinamojo K. G. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašė suėmimą pakeisti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. G. V. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam K. G. V. nustatydamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei skundo argumentus teisinio pagrindo, pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, nenustatė.

9. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo klausimą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimu, konstatuotina, jog pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad K. G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šie duomenys yra išdėstyti ir kaltinamajame akte, tai: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Z. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, slapto sekimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai, nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat kita šiuo metu surinkta bylos medžiaga.

10. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas tęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam K. G. V. palikdamas galioti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis K. G. V. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Abejoti šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. Nagrinėjamu atveju K. G. V. kaltinamas padaręs du sunkius, du apysunkius ir pasikėsinęs padaryti vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus veikdamas organizuotoje grupėje. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) padarymą asmeniui gresia itin griežta, net iki 8 metų, laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau sutiktina su kaltinamojo gynėjo advokato skundo argumentams, kad be šių aplinkybių būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. V. Lietuvoje teistas du kartus, ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Jo nusikalstamos veikos pagrinde susijusios su vagystėmis ir turto sugadinimu ar sunaikinimu. Šiuos nusikaltimus, kurių padarymu jis yra kaltinamas, galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to K. G. V. žinodamas apie jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones (dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje), jų nesilaikė ir išvyko į užsienį, kuriame taip pat nusikalto. Ir, kaip pats nurodo ten atliko 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. O tai teisėjų kolegijos vertinimu kaltinamąjį apibūdina kaip įstatymus ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę. K. G. V. taip pat yra nevedęs, duomenų, jog turėtų nekilnojamo turto registruoto savo vardu, nėra, jis taip pat niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi nėra saistomas ir tvirtais socialiniais ryšiais. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad K. G. V. (duomenys neskelbtini) buvo suimtas su kitu kaltinamuoju (E. R.). Ir tai teisėjų kolegijai leidžia įtarti tamprių ryšių egzistavimą tarp organizuotos grupės narių. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės realumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad suėmimas K. G. V. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skundžiama nutartimi paliktas galioti pagrįstai.

15. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų <...> (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

16. Nagrinėjamu atveju K. G. V. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu ir pasikėsinimu padaryti dvi nusikalstamas veikas. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas apysunkis nusikaltimas ir BK 178 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytas sunkus nusikaltimas, kurių padarymu K. G. V. yra kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to K. G. V. šias nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas organizuotoje grupėje, aktyviais veiksmais ir šias teisei priešingas veikas skiria nedidelis laiko tarpas. Kaip jau minėta, kaltinamasis Lietuvoje teistas du kartus, pagrinde už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje. Jam taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, per kurį jis galimai nusikalto. Išvykęs į užsienį jis ir toliau darė nusikaltimus, o tai teisėjų kolegijos vertinimu rodo paties kaltinamojo didesnį pavojingumą bei patvirtina, kad K. G. V. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Ir nors kaltinamojo gynėjas advokatas skunde teigia, kad K. G. V. į užsienį išvyko dirbti, tačiau pažymėtina, kad jam tuo metu galiojo kardomosios priemonės, kurių kaltinamasis besąlygiškai turėjo laikytis, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad K. G. V. vengdamas atsakomybės išvyko iš Lietuvos.

17. Pažymėtina, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti konkrečių duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) realiai rengiasi bėgti, slėptis ar imsis konkrečių priemonių naujų nusikaltimų darymui, tačiau kaltinamojo polinkį nusikalsti, kaip jau minėta, patvirtina aplinkybė, kad K. G. V. praeityje ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos paskutinįjį kartą nusikalto išvykęs į užsienį. Šios aplinkybės kartu su kitais aukščiau aptartais duomenimis teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankamos spręsti, kad K. G. V. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl šio pagrindo egzistavimas apylinkės teismo taip pat nustatytas pagrįstai.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis ir jo gynėjas, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Ir nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje plačiau neaptarė kitų kardomųjų priemonių skyrimo galimybės kaltinamajam, tačiau šiuo atveju darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip, intensyvi priežiūra, 10000 Eur užstatas ir dokumentų paėmimas, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi prioritetas šioje situacijoje turi būti teikiamas valstybės interesui įgyvendinti teisingumo principą bei eliminuoti kaltinamojo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

19. K. G. V. būdamas nesuimtas gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Aplinkybės, kad kaltinamasis nėra padaręs smurtinių ar sukčiavimo nusikaltimų ir jo užsienyje atlikta laisvės atėmimo bausmė gali būti įskaityta į bausmę, nepaneigia bylos duomenų, jog kaltinamasis vengė proceso ir taip vilkino bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl K. G. V. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, ji skirta pirmąjį kartą ir jos terminas, atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme iš esmės dar nėra pradėta nagrinėti, parinktas teisingai ir pagrįstai.

20. Nors suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Paminint ir tai, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamojo norų, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamojo K. G. V. teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartį palieka galioti be pakeitimų ir kaltinamojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.