Telšių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnės 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės teisenos jos atžvilgiu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. B. 2026 m. sausio 8 d. nutarimu nubaudė S. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) gatvių nereguliuojamojoje sankryžoje, pažymėtoje ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, 2025 m. spalio 20 d., 6 val. 11 min., vairuodama transporto priemonę AUDI A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą S. S. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2025 m. spalio 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. S. už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, automobiliu Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, kai tai daryti yra draudžiama, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 140.1 punkto reikalavimus. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iki 2025 m. lapkričio 4 d. sumokėti 85 Eur baudą. Pastebėjus, jog protokole padaryta klaida ir nėra paskirta administracinio poveikio priemonė 2025 m. spalio 29 d. 11.36 val. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu anuliuotas, nurodyta priežastis „Neteisingai paskirta nuobauda“. 2025 m. spalio 29 d. 11.44 val. naujai surašytas S. S. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame papildomai buvo įrašyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Dokumentai S. S. išsiųsti el.paštu. Per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, 2025 m. spalio 29 d. protokolo pagrindu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. B. 2026 m. sausio 8 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Peržiūrėti vaizdo įrašai.

Iš body kameros export-5ab3c įrašo matyti, kad 06.35 val. pareigūnas atneša surašęs administracinių nusižengimų protokolą ir prieš paduodamas S. S. išsamiai paaiškina, už ką surašytas ANK protokolas. Taip pat paaiškina, kad S. S. skirta bauda 85 Eur bauda ir 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti. Paaiškinama, kada prasidės termino skaičiavimas. Taip pat matyti, kad S. S. pareigūnas pasiūlo vykti iki užfiksuoto nusižengimo vietos.

Iš body kameros export-m6exh įrašo matyti, kad 2025 m. spalio 20 d. 6.16. val. sustabdžius S. S. ji pripažino, kad lenkė automobilį, tačiau ji teigė, jog nematė, kad lenkimas atliktas sankryžoje. Taip pat nurodė, kad lenkė, nes „užkniso“. Toliau pareigūnas jai išsamiai paaiškino visas padaryto pažeidimo aplinkybes, paaiškino bylos nagrinėjimo tvarką.

Faile „(duomenys neskelbtini)E1072_4_20251020060000_2025102006“ užfiksuoti vaizdo įrašai iš policijos automobilio vaizdo kameros. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai tarnybiniu automobiliu nuvyksta iki(duomenys neskelbtini) gatvės ir ten sustoja tarnybinio automobilio kamera nukreipus į(duomenys neskelbtini) gatvę. 00:14:40 matosi, kaip automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą lenkiant kitą automobilį. 00:14:41 automobilis aplenkiamas ties pačia sankryža. Lenkimo manevras baigiamas jau pravažiavus sankryžą. Toliau matosi, kaip pareigūnai pradeda vytis pažeidimą padariusį (pareiškėjos) automobilį. 00:15:01 policijos automobilis prisiartina ir lenkia automobilį, kuris pareiškėjos teigimu trūkčiojo ir važiavo be lempų, dėl ko ji buvo priversta jį aplenkti. Iš įrašo matyti, kad automobilis važiuoja normaliai, netrūkčioja, abu galiniai žibintai veikia. 00:15:15 policijos automobilis pasiveja pareiškėjos automobilį.

Faile „video1188789609“ užfiksuotas 2026 m. sausio 2 d. bylos nagrinėjimas. 00:04:43 užfiksuota, kaip S. S. išaiškinama, kad pirmas protokolas anuliuotas, paaiškinama kodėl anuliuotas, taip pat paaiškinama, kad surašant protokolą asmens dalyvavimas nėra būtinas.

Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame apibrėžiamos asmeniui inkriminuojamo pažeidimo faktinės aplinkybės ir teisinė kvalifikacija. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertinant AN protokolo trūkumus, esminę reikšmę turi ne formalūs netikslumai, o tai, ar jie apribojo asmens teisę į gynybą ir galimybę suprasti jam pareikšto kaltinimo esmę. ANK 609 straipsnis nustato administracinio nusižengimo protokolo turinį. Protokole privalo būti nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, įskaitant siūlomas ar taikytinas nuobaudas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pastebėjus, jog protokole padaryta techninė klaida ir nėra paskirta administracinio poveikio priemonė 2025 m. spalio 29 d. 11.36 val. protokolas buvo anuliuotas ir 2025 m. spalio 29 d. 11.44 val. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, kuris S. S. išsiųstas el. paštu, kaip numatyta ANK 573 straipsnyje. S. S. pataisytą protokolą gavo, ji buvo informuota apie protokolo pakeitimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareigūnas, surašęs pirminį administracinio nusižengimo protokolą, vėliau surašė naują protokolą, kuriame buvo pakeista asmeniui taikytina administracinė atsakomybė, numatant papildomą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tuo pačiu pirmasis protokolas buvo „anuliuotas“. Remiantis antru protokolu buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

Pagal teismų praktiką, tokia aplinkybė, kad buvo anuliuotas klaidingai užpildytas administracinio nusižengimo protokolas ir surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, nereiškia, jog buvo padarytas esminis proceso reikalavimų pažeidimas. Nors ANK iš tiesų nenumato tokio procesinio veiksmo kaip tam tikro procesinio dokumento anuliavimas, tačiau tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu negalima ištaisyti padarytų klaidų ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms papildyti pirminį kaltinimą. Šiuo atveju svarbu tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškiai žinotų nuo kokio kaltinimo turi gintis (Kauno apygardos teismo 2022-09-09 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-156-593/2022).

Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta remiantis antru administracinio nusižengimo protokolu, pareiškėjos teisė į gynybą ir teisingą procesą nebuvo pažeista, protokolas buvo tinkamai įteiktas, pareiškėja buvo supažindinta, jai buvo išaiškintos teisės, sudaryta galimybė teikti paaiškinimus bei įrodymus. Duomenų, kad pareiškėjos teisė į gynybą būtų buvusi apribota, nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja suprato kaltinimo esmę, ir nuo jo aktyviai gynėsi. Be to pažymėtina, kad nei pažeidimas, nei jo kvalifikacija nei pirmame, nei antrame protokoluose nesikeitė. Be to pažymėtina, kad iš body kameros export-5ab3c vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjai jau įteikiant įvykio vietoje surašytą protokolą pareigūnas paaiškino, kad yra paskirta ne tik bauda, bet ir teisės atėmimas. Aplinkybė, kad naujajame protokole buvo numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, savaime nepaneigia proceso teisėtumo, kadangi protokolas nėra galutinis sprendimas byloje, o tik procesinis dokumentas, kuriuo inicijuojamas bylos nagrinėjimas. Taip pat nesutiktina su pareiškėja, jog anuliavus protokolą, reikėjo priimti sprendimą atnaujinti teiseną. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama teisena, todėl jo panaikinimas ar taisymas reiškia, kad procesas vyksta. Jei byla dar nagrinėjama, nesant galutinio sprendimo – tai nėra teisenos atnaujinimas, o tik proceso tąsa. Įsiteisėjus nutarimui naujo protokolo surašymas būtų negalimas, ir tada galėtų būti taikomas teisenos atnaujinimo institutas.

Pareiškėja teigia, kad abu surašyti protokolai yra byloje ir nėra duomenų, kad pirmasis yra anuliuotas, tačiau teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Iš į bylą pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2025 m. spalio 20 d. 06.32 val. surašytas protokolas yra „anuliuotas“ 2025 m. spalio 29 d. 11.36 val. ir 2025 m. spalio 29 d. 11.44 val. sugeneruotas kitas AN protokolas su administraciniu nurodymu. Tokį patį paaiškinimą pateikė ir pareigūnė priėmusi skundžiamą nutarimą, ką patvirtina vaizdo faile „video1188789609“ užfiksuotas 2026 m. sausio 2 d. bylos nagrinėjimas. Taip pat pareiškėja akcentuoja, kad skiriasi pirmojo ir antrojo protokolo formos. Tačiau tiek institucijos atstovas, tiek apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad ANK protokolai yra pildomi specialioje registrų sistemoje, kurioje nustatyta standartizuota protokolo forma. Pareigūnai neturi galimybės savarankiškai keisti protokolo struktūros ar pasirinkti alternatyvios formos, ką patvirtina pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad sistemoje žymima, jog protokolas „sugeneruotas“.

Pareiškėja sutinka su administracinio nusižengimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2025 m. spalio 20 d., 6.11 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Audi A5, sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“ aplenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, tačiau tvirtina, jog jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes tai nebuvo tyčinis jos veiksmas. Nurodė, jog lenkė siekdama, jos vertinimu, išvengti pavojingesnės situacijos, nes priešais ją ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis važiavo lėtai, trūkčiojo, važiavo be šviesų. Be to lenkti pradėjo leistinoje kelio vietoje. Lenkdama ji išpildė visus KET 136 punkto reikalavimus ir nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Mano, kad šioje situacijoje jos veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

To paties straipsnio 6 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Paminėto straipsnio dispozicija numato atsakomybę už alternatyvius veiksmus: transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą; pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kaip jau buvo pasisakyta, pareiškėja nubausta už tai, jog vairuodama transporto priemonę lenkė vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti. Pareiškėjai nėra inkriminuojamas pavojingas vairavimas ar kokie kitokie veiksmai, sukėlę pavojingą situaciją.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau KET) 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžoje šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamuose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Iš peržiūrėtų vaizdo failų, esančių prie administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog automobilis Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, neprivažiavęs posūkio į(duomenys neskelbtini) gatvę, likus atstumui lygiam dviems automobiliams, pradeda lenkti priekyje važiuojantį automobilį, toliau važiuoja priešpriešine eismo juosta ir kelio vietoje - sankryžoje su šalutiniu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve), aplenkia priekyje važiavusį automobilį ir persirikiuoja į savo eismo juostą jau pravažiavus sankryžą. Iš įrašo matyti, jog kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ stovi pareiškėjos važiavimo kryptimi prieš sankryža. Nors duomenų kokiu greičiu važiavo lenkiamas automobilis ir pati pareiškėja byloje nėra, šios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju neturi įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui, nes pats lenkimo faktas draudžiamoje vietoje yra visiškai įrodytas vaizdo įrašais, šių aplinkybių neginčija ir pareiškėja. Pareiškėja lenkė kitą transporto priemonę kelio vietoje, kurioje lenkti iš viso yra draudžiama ir tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini)1 punkto reikalavimus, todėl jai pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagrįstai nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja teigė, jog lenkimo manevrą pradėjo siekdama išvengti, jos manymu, pavojingesnės situacijos. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad prieš pareiškėjos vairuojamą automobilį važiavusi transporto priemonė trūkčiojo, važiavo be šviesų, netinkamu greičiu ir sudarė avarinę situaciją kas įtakojo, kad pareiškėjas buvo priverstas pradėti lenkimo manevrą neleistinoje vietoje. Priešingai, iš vaizdo įrašų matosi, kad automobilis netrūkčioja, važiuoja normaliai, su įjungtais žibintais. Todėl tokie pareiškėjos argumentai pripažinti gynybine versija siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėja, nustačius, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas, skundu ginčija tik paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, prašydama ją panaikinti.

Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Visgi kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, skiriant administracinę nuobaudą būtina atsižvelgti į visas nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, kad S. S., nors ir savaip vertino situaciją, tačiau nuo pat nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėja nėra piktybiškai nusistačiusi prieš visuomenėje suformuotas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles, gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo ir netinkamai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad per 20 metų vairavimo stažo laikotarpį nėra padariusi jokio panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo. Per pastaruosius penkerius metus pareiškėja nebausta. Tai rodo, kad pareiškėja nėra piktybinė KET pažeidėja, ypač atsižvelgiant į gana ilgą jos vairavimo stažą bei atstumų nuvažiavimą kasdien. Pareiškėja nurodė, kad kasdien į darbą važiuoja iš(duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Darbas pasiskirstęs penkiuose miestuose, todėl pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ne tik nuvykimui į darbą, bet ir darbo reikalais. Netikėti tokiais pareiškėjos teiginiais teismas neturi pagrindo. Be to, pareiškėja turės sumokėti paskirtą baudą, todėl darytina išvada, kad pareiškėja patiria neigiamas savo poelgio pasekmes. Nutarimą palikus nepakeistą, būtų stipriai apsunkintos pareiškėjos galimybės nuvykti automobiliu į darbą.

Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažymėtina, kad nors pareiškėja pažeidė kelio ženklų reikalavimus (lenkė draudžiamoje vietoje), konkrečios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą apie mažesnį šio pažeidimo pavojingumą. Nustatyta, kad pareiškėja pažeidimą padarė anksti ryte, beveik už miesto ribų, esant mažam eismo intensyvumui, ką patvirtina ir peržiūrėti vaizdo įrašai. Šios aplinkybės rodo, kad situacija objektyviai galėjo būti mažiau pavojinga nei įprastomis eismo sąlygomis, tačiau jos savaime nepaneigia nustatyto KET pažeidimo fakto. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sukelta eismo įvykio ar realios žalos kitiems eismo dalyviams. Teismas vertina pareiškėjos argumentą, kad jos padarytas pažeidimas laikytinas formaliu, tačiau su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Lenkimas sankryžoje, kurioje eismo tvarką nustato kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, yra aiškiai draudžiamas pagal KET reikalavimus, kadangi tokiose vietose dėl eismo krypčių susikirtimo kyla padidinta eismo įvykių rizika. Todėl toks pažeidimas savo pobūdžiu negali būti vertinamas kaip vien formalus. Vertinant kaltės formą, pažymėtina, kad pareiškėja galėjo netinkamai įvertinti situaciją ir priekyje važiavusio automobilio veiksmus. Reikšminga ir pareiškėjos asmenybė bei ankstesnis elgesys. Tai rodo bendrą jos teisės laikymosi tendenciją ir leidžia vertinti nagrinėjamą pažeidimą kaip atsitiktinį.

Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismas pripažįsta, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, tokia grėsmė nekyla, pareiškėja padarė reikiamas išvadas ir ateityje nenusižengs.

Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, faktines jo padarymo aplinkybes, pareiškėjos asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant ne tik darbines funkcijas, bet ir kasdieniame gyvenime, apsirūpinant būtiniausiais dalykais, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką panašiose situacijose, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, pripažįsta, kad paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių terminui, pareiškėją varžys akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, ir tokios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus proporcingas teisės pažeidimui bei neatitiks administracinių nusižengimų kodekso paskirties, numatytos ANK 1 straipsnyje.

Taip pat vertintinos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėja iš esmės pripažįsta pažeidimą ir dėl jo gailisi. Be to, jo šeiminė padėtis yra reikšminga – ji yra vienintelis šeimos narys. Įvertinus atstumą iki darbo bei darbo pobūdį, galimybė naudotis viešojo transporto galimybės yra itin ribotos. Nors teismų praktikoje pažymima, kad vien tik su nuobauda susiję nepatogumai paprastai nelaikomi išimtinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai kartu su sumažintu pažeidimo pavojingumu ir gera pareiškėjos charakteristika. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus bei nuobaudos tikslus, darytina išvada, kad paskirtas minimalus 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas konkrečiu atveju yra per griežtas ir nevisiškai proporcingas. Nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę priemonę.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas keistinas, sutrumpinant pareiškėjai paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 3 mėnesių iki 2 mėnesių, o likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 622, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2026 m. sausio 8 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini).

S. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių.

Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.