Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. S. skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023-06-15 sprendimo pareikšti žodinę pastabą panaikinimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas R. M. 2023-06-15 E. P. informaciniu pranešimu pareiškė žodinę pastabą dėl to, kad jis 2022-06-02 9.42 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas sklypo savininkas, nuomotojas ar įmonės, bendrovės, bendrijos vadovas ar vadovo raštiškai nurodytas, paskirtas atsakingas asmuo, netvarkė teritorijos, sklypo ar jo dalies, t. y. nešienavo, nepjovė žolės iki gegužės 31 dienos, kaip numatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-754 su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija (toliau - Taisyklės) reikalavimo 16.2 punkte: „<...16.2. iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo...>“, todėl savo veiksmais įvykdė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 str. Informaciniame pranešime dėl žodinės pastabos pareiškimo nurodyta, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, todėl, vadovaujantis ANK 12 straipsniu, E. P. reiškiama žodinė pastaba ir paaiškinta, kad dėl šios nusižengimo požymių turinčios veikos administracinio nusižengimo bylos teisena nebus pradėta.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-06-27 gautas iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos persiųstas E. P. atstovo advokato D. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-06-15 jam paskirtą žodinę pastabą. Nurodyta, kad 2023-06-15 išsiųstame el. laišku (duomenys neskelbtini) skundžiamame sprendime pažymėta, jog E. P. nusižengimą padarė 2022-06-02, 09.42 val., kas nesutampa su sprendimo dėstomojoje dalyje nurodytu motyvu apie tai, kad E. P. neįvykdė prievolės iki 2022-05-31 nušienauti (nupjauti) žolę. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku kuo gi būtent pasireiškė nusižengimas 2022-06-02, 09.42 val. Sprendime nepaaiškinta, kas gi nulėmė tokį vėlyvą administracinio nusižengimo bylos išsprendimą, t. y. po daugiau nei metų nuo institucijos nurodytos nusižengimo datos. Nurodoma, jog formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuriam pareikšta žodinė pastaba, turi turėti realią galimybę įrodinėti, kad jis iš viso nepadarė administracinių nusižengimų požymių turinčios veikos ar kad dėl kitų priežasčių žodinė pastaba jam pareikšta nesant tam pagrindo. Kadangi ANK 366 str. numatyto nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl, konstatuojant šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, yra būtina nurodyti kokio konkrečiai teisės akto reikalavimų E. P. nevykdė. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-754 su vėlesniais pakeitimais ir galiojančia redakcija, vadovautis negalima, kadangi šios taisyklės nėra registruotos teisės aktų registre. E. P. administracinio nusižengimo padarymas (nenupjovimo laiku žolės) konstatuotas nepagrįstai. Institucija remiasi apžiūros aktais, kuriuos ji surašė vadovaudamasi nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarka, nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019-06-06 sprendimu Nr. T-251 patvirtintu Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Yra akivaizdu, jog tik kartą apžiūrėjus sklypą, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog jis nėra šienaujamas, t. y. vienkartinio pobūdžio patikrinimas nebuvo pakankamas, kad būtų galima spręsti, jog E. P. sklypas atitiko sistemingai neprižiūrimo, nenaudojamo žemės sklypo kriterijus, t. y., kad yra pagrindas pareikšti E. P. dėl to žodines pastabas. Vadovaujantis minėtu aprašu, institucija privalėjo informuoti E. P. apie atliekamą patikrinimą, suteikti galimybę pašalinti trūkumus. Tačiau nagrinėjamu atveju E. P. apie tai informuotas nebuvo. Institucijos medžiagoje yra 2022-06-10 pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-06-10 pranešimas dėl nenaudojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau juose nurodyta, kad šie pranešimai buvo išsiųsti ne E. P.. Iš šiuose pareiškimuose nurodyto adresato galima spręsti, kad institucija galimai siuntė šiuos pranešimus (duomenys neskelbtini), kuris, akivaizdu, nėra E. P. ir nėra E. P. naudojamas. Institucijos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie pranešimai buvo įteikti pareiškėjui. Medžiagoje iš viso nėra duomenų, kad šie pranešimai bent kažkam yra išsiųsti ir įteikti. Tokie institucijos veiksmai nekoreliuoja su gero administravimo principu. Viešojo administravimo proceso principas - teisė būti išklausytam reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus, reikšmingus priimamam aktui. Šiuo atveju teisės būti išklausytam principas buvo pažeistas, o teisės aktų nuostatos taikytos formaliai. Pirmas pareiškėjo sklypo patikrinimas, sprendžiant iš datos nuotraukose, buvo atliktas 2022-06-02, tačiau šį patikrinimą vėliau keitė Apraše nereglamentuoti (neaišku kokiu teisiniu pagrindu atlikti ir Aprašo 9.1. p. termino neatitinkantys) 2022-07-15 ir 2022-08-11 patikrinimai, dėl kurių rezultatų pareiškėjo net nebuvo mėginama informuoti. Neatsižvelgta ir tai, jog E. P. nuosavybės teise priklauso tik dalis sklypo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. šis sklypas yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitais bendrasavininkais, tačiau 2022-06-02 akte nėra konstatuota, kad nešienaujama tik E. P. sklypo dalis, o nekilnojamojo turto registre nėra aiškios nuorodos į žemės sklypo naudojimosi (pasidalijimo) tvarką. Tokiu būdu institucija nepagrįstai išskyrė E. P. iš kitų bendrasavininkų ir pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, skyrė žodinę pastabą bei nustatė finansinę atsakomybę (padidintą žemės mokestį) tik vienam iš sklypo bendrasavininkų, nors nešienavimo požymius (institucijos vertinimu) atitinka visas sklypas. Esant tokia painiavai ir klaidoms institucija jau vien dėl to neturėjo pagrindo įsakymu įtraukti pareiškėjo sklypų dalis į nenaudojamų sklypų sąrašą bei šiuo pagrindu priimti sprendimą skirti E. P. žodinę pastabą. Šienavimo (nešienavimo) sąvokai ir šių darbų atlikimo reikalavimams institucija taiko ir laikosi archaiško požiūrio į tvarką sklype ir institucijos priimti teisės aktai yra numatantys daug griežtesnę želdynų priežiūros - šienavimo tvarką negu deklaruojama valstybės želdynų priežiūros politikoje bei įtvirtinta aukštesnės teisinės hierarchijos pakopos teisės aktuose, todėl tokie neteisėti institucijos sprendimai neturėtų būti toleruojami, tuo labiau - sąlygoti tiek žodines pastabas, tiek dideles neigiamas finansines sankcijas gyventojams. Prašoma atsižvelgti, kad E. P. sklypai visgi yra kasmet šienaujami, nepažeidžiant bendrosios valstybės želdynų priežiūros politikos gairių, tik ne tokiu intensyvumu ir ne tokiu metų laiku, kaip kad to norėtų institucija. Sklype nėra jokių šiukšlių, statybinių ar teršiančių aplinką medžiagų. Institucija priekaištų pareiškėjui dėl sklypų priežiūros iki šiol niekada nėra pareiškęs. Šiame ginče kertasi E. P. ir institucijos požiūris į tvarų šienavimą su institucijos požiūriu į grožį, tvarką.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius su E. P. atstovo advokato skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad ANK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali nusižengimo sudėtis ir pasekmės šiuo atveju nėra būtinas požymis atsakomybei kilti. Pakanka nustatyti, jog atlikti veiksmai, pažeidžiantys nustatytas taisykles. Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ (toliau - Taisyklės), nustato Šiaulių miesto savivaldybės miesto švaros ir teritorijos priežiūros reikalavimus, apibrėžia fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir tvarkai mieste užtikrinti (Taisyklių 1 punktas). Remiantis Taisyklių 8, 10.1 ir 16.2 punktais, tvarkytojai - už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, teritoriją tvarko savo jėgomis arba sudaro sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, kurie, be kita ko, pagal 16.2. punktą privalo iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pagal šių Taisyklių 4 punktą tvarkytojais laikomi už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, kariniai daliniai, visuomeninės ir politinės organizacijos, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vaikų mokymo ir ugdymo įstaigos, aukštosios mokyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai, garažų, sodininkų bendrijos, individualiųjų namų, žemės sklypų savininkai ir kiti). ANK 12 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Minėto straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas. ANK 12 str. 2 dalis numato, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016-11-25 įsakymu Nr. A-1604 „Dėl kriterijų, kuriais visais kartu vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau - Įsakymas) nustatė kriterijus, kuriais visais kartu vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu. Minėtame įsakyme numatyta, kad veika mažai pavojinga laikoma tuomet, kai asmuo pirmą kartą per metus padarė ANK tame pačiame skyriuje numatytą administracinį nusižengimą (Įsakymo 1.1 papunktis); veikoje nėra nustatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Įsakymo 1.2 papunktis); nėra ANK 8 straipsnyje numatytos tyčinės veikos (Įsakymo 1.3 papunktis). Pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla buvo pradėta dėl to, kad buvo atlikti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimai ir buvo nustatyta, kad jis netvarkomas, t. y. neužtikrinamas Taisyklių reikalavimų laikymasis, o būtent pareiškėjas nevykdo Taisyklių 16.2 papunktyje nustatytų reikalavimų: iš vejų, žaliųjų plotų, griovių surinkti šiukšles, iš krūmų išgrėbti medžių lapus, šiukšles, tvarkomoje teritorijoje žolę nupjauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas žolės pjovimas einamaisiais metais turi būti atliktas iki gegužės 31 d., antras - iki liepos 31 d. Nupjauta žolė, jei ji nemulčiuojama, išvežama per 3 dienas po nupjovimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius (toliau - CSTS) pirmą patikrinimą atliko 2022-06-02 ir nustatė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki gegužės 31 d. nebuvo nušienautas. Tai patvirtina CSTS 2022-06-02 patikrinimo aktas „Dėl nenaudojamų žemės sklypų nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės. CSTS, 2022-06-02 atlikdamas žemės sklypų patikrinimą, nustatė, kad visame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra nepjauta žolė, kad jis nešienaujamas. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nustatė, kad minėto žemės sklypo savininkai yra keli. Po pirmo patikrinimo pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo paruoštas 2022-06-10 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nenaudojamo žemės sklypo”, kuris išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip pareiškėjo oficialus susirašinėjimui skirtas paštas, buvo nurodytas Administracinių nusižengimų registre. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, žodinę pastabą skyrusi institucija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Žodinę pastabą skyrusi institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą žodinę pastabą skyrusiai institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo, kuriam procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose, elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti buvo pateiktas būtent toks pareiškėjo elektroninis paštas - (duomenys neskelbtini), kuriuo žodinę pastabą skyrusi institucija pareiškėjui ir siuntė 2022-06-10 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nenaudojamo žemės sklypo”. 2022-07-13 CSTS gavo V. Ž. 2022-07-13 paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Ž. priklausančiame plote, sutvarkyti, t. y. žolės pjovimo darbai buvo atlikti ir buvo pridėtas planas naudojimosi tvarkai nustatyti, kuriuo toliau žodinę pastabą skyrusi institucija ir rėmėsi nustatydama, kad būtent pareiškėjo žemės sklypų dalys yra netvarkomos, t. y. nešienaujamos. Antras patikrinimas atliktas 2022-08-11, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjui priklausanti 11706/23413 žemės sklypo dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), iki liepos 31 d. nebuvo sutvarkyta, t. y. nebuvo šienauta. Tai patvirtina 2022-08-11 patikrinimo aktas „Dėl apleistų sklypų“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės. Kadangi pažeidimai užfiksuoti patikrinimų metu darytomis fotonuotraukomis ir jie šioje byloje nėra paneigti jokiais kitais duomenimis ar kitomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, jog pats pažeidimo faktas nekelia abejonių. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė pareiškėjo veiksmuose esant Įsakymo 1 punkte nustatytus kriterijus, todėl taikė Įsakymo nuostatas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, pripažinimo mažiau pavojingu. Todėl, nepradėjus administracinės teisenos, pareiškėjui buvo surašytas 2023-06-15 informacinis pranešimas, kuriuo pareiškėjui pareikšta žodinė pastaba. Bylos nagrinėjime pareiškėjas nedalyvavo, savo pozicijos dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi neišsakė. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad Taisyklių priėmimo metu, t. y. 2003-06-26, galiojo Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas, kurio 12 straipsnis numatė, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo datos. Taigi, Taisyklės buvo paskelbtos jų priėmimo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Institucijos vertinimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. surašytas 2023-06-15 informacinis pranešimas dėl žodinės pastabos pareiškimo, kuriuo Pareiškėjui buvo skirta žodinė pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje E. P. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad svarbios faktinės aplinkybės yra tos, jog įspėjimas duotas labai vėlai, visi metai praėję. Turi daug žemės Lietuvoje ir tvarkosi pagal eilę. Visada tvarko rudenį. Išleido taisykles, kad reikia susitvarkyti birželio mėnesį ir neteisingai įspėjo. Gavo pranešimą, kad nenušienavo ir gavo baudą, bet tvarkosi tada, kai reikia. Informaciją siuntė ne tuo adresu, nors jis institucijai yra nusiuntęs visą informaciją. (duomenys neskelbtini) savininkai dabar yra pasikeitę, ankščiau buvo V. Ž. ir V. Ž.. Atrodo, kad vienas numirė, paveldėjo dukra, o kita dalis yra V. dukros. Nebuvo informuoti, kaip pasikeitė savininkai. Buvo pateikęs jiems sklypo dalinimą, bet jie jam nepasirašė ir nepasakė, ar teisingai dalinasi. Tą dalį buvo nupirkęs iš vieno iš brolių ir jam neatsakė, ar jiems tinka toks pasidalijimas. Šiai dienai nėra atskirtos sklypo dalys, yra bendrasavininkai. Negali pasakyti, ar kiti irgi gavo žodinę pastabą. Sklypą nupirko prieš kokius 15-20 metų. Pripažįsta, kad nenušienavo iki 2022-05-31, nes nebuvo informuotas, kad kitomis datomis reikia tą daryti. Visada darydavo tai rugsėjo, rugpjūčio ar spalio mėnesiais. Ten niekada nebuvo apleista, kaip kad nurodoma. Iš laiško sužinojo, kad patikrino liepos pradžioje ar birželio gale. Nebuvo kviečiamas dėl patikrinimo atlikimo. Nebuvo kviečiamas dėl aplinkybių paaiškinimo. Gavo tik žodinę pastabą. Kai pradėjo aiškinti, tada gavo iš VMI 12 000 eurų baudą ir, kai susimokėjo, pradėjo aiškintis, kas čia atsitiko ir sužinojo, kad dėl nenupjautos žolės. Kai reikėjo susimokėti, žolė jau buvo nupjauta, kai dar nežinojo apie tą baudą. Ji buvo nupjauta 2022 m spalio mėnesį. Nežinojo, kad ta žolė turi būti nupjauta iki 2023-05-31, tai jeigu žmogus nežino, tai kaip gali pripažinti. Nors nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pripažįsta, kad buvo nenupjauta, bet kad padarė pažeidimą ir nenupjovė, nepripažįsta, nes nežinojo. Tą padalijimo planą darė ir buvo nusiuntęs savininkams, kad patvirtintų, prašė patvirtinti, bet jie niekada jo nepatvirtino. Juridiškai ir teisiškai tas sklypas nebuvo padalintas. Tas planas liko kaip projektas, kuris nebuvo patvirtintas. Vienas iš savininkų buvo nesukalbamas, turėjo skolų savivaldybei, sklypas areštuotas. Kai spalio mėnesį pjovė žolę, paskambino Ž. ir paklausė, kokią pusę jis pjauna, jis atsakė, kad pateikė savivaldybei tą projektą, bet jam pasakė, kad jis negaliojantis. Tada nupjovė tą dalį, kuri buvo nenušienauta. Dabar bando derinti klausimą dėl sklypų atsidalinimo. Pats asmeniškai nežiūrėjo savivaldybės puslapyje dėl žolės nupjovimo. Daugiausiai sklypus tvarko rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Ž. jam nieko nepranešė, kad vyksta patikrinimas ir reikia nusipjauti. Sužinojo, kai gavo pranešimą susimokėti žemės mokestį. Ž. sakė, kad jam nedavė baudos, nes pateikė tą planą ir nusipjovė savo dalį. Paklausė, kodėl nepranešė jam, tai pasakė, kad turi daug žemių ir žino, ką su jomis daryti. Kai tvarkydavo sklypus, visada tai darydavo bendromis jėgomis su Ž.. Viskas buvo gerai, o kažkodėl paskutinius metus jis jam nei pranešė, nei pasakė, iki kada turėtų tai padaryti. Kiekvienais metais sutvarkydavo bendrai su Ž.. Iki galo nebuvo aišku, kokį plotą prižiūri jis, kokį - Ž., nes vienas iš savininkų buvo neįgalus ir sunku su juo susitarti. Neidavo klausti, pasižiūrėdavo ir tvarkydavo, nesvarbu, kokią dalį, nes yra bendrasavininkai. Visada tvarkėsi kaip bendrasavininkiai. Kol gyveno Lietuvoje, buvo viskas gerai, o dabar jau trys metai gyvena ne Lietuvoje. Nekilo mintis, kad sklypo tvarkymui buvo nustatytos datos, nes jį visada tvarkydavo rudenį. Jis yra sklypo savininkas ir tvarko sklypą tada, kada nori. Sutinka, kad taisyklės privalomos, bet kai asmuo žino apie tai. Neįsivaizduoja, kodėl kontaktuose nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, jis nesutinka, kad tuos duomenis pateikė. Mano, kad ta informacija kažkokiu būdu neteisingai atsidūrė. Nežino, kodėl jo adresai „išgaravo“, o kai persiregistravo, jie visą jo informaciją ištrynė. Sutvarkė tą dalį, kurios nebuvo sutvarkęs Ž.. Turi pretenzijų dėl taisyklių informavimo, jie turėtų informuoti kiekvieną žemės turėtoją teisingu adresu ir atsiųsti informaciją teisingu adresu.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad pačią bylą perėmė gruodžio mėnesį, kai kolega birželio ar liepos mėnesį išėjo iš darbo. Perėmė iš kolegos, kuris nustatė galimai nenaudojamą sklypą ir savo patikrinimo akto išvadose buvo nurodęs taip pat ir atsakomybės taikymą. Buvo vykdomos procedūros, atliekami tikrinimai ir jam, kaip pavaduojančiam asmeniui, teko tikrinti tuos sklypus, kurie ir nebuvo sutvarkyti. Šiuo atveju buvo sklypų dalys. Liepos 13 dieną vienas iš bendrasavininkų pateikė paaiškinimą ir žemės naudojimo atidalinimo planą, kurį yra pasirašęs ir E. P.. Galiausiai, jam sekretoriaujant buvo priimti sprendimai teikti Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriui galutinius nenaudojamų žemės sklypų sąrašus. Po nenaudojamų žemės sklypų sąrašų patvirtinimo mokesčių inspekcija paskaičiavo pinigus ir sulaukė skambučio iš asmens, prisistačiusio E. P.. Tai galėjo būti lapkričio mėnesį. Besikapstant darbuose ir gavus E. P. atstovo kreipimąsi, kad būtų pateiktos medžiagos, priėjo laikas ir Administracinių nusižengimo kodeksui. Buvo dvi bylos, sprendimus, kurie dabar apskųsti, galiausiai priėmė birželio mėnesį, prieš savo atostogas, kada jau buvo naujų metų procese pasitikrinę sklypus. Šiemet ta teritorija kliuvo kolegei, kuri patvirtino, kad yra sutvarkyta. Prieš pat atostogas buvo skirta žodinė pastaba. Žodinė pastaba buvo paskirta daugiau nei po vienerių metų nuo galimai padarytos nusižengimo požymio turinčios veikos, dėl darbo organizavimo, nes sausio mėnesį jau šiek tiek buvo susitvarkęs kolektyvas, keitėsi krūviai ir buvo galima grįžti prie tų darbų, kurie „nedegė“. Vis dėl to administracinei teisenai yra 2 metų terminas ir aplinkybės vertė, tie terminai nebuvo įkalti į akmenį. Įžvelgė, kad E. P. veika turi administracinio nusižengimo požymių. Kolega buvo registravęs administracinio nusižengimo teiseną, buvo išsiųstas E. P. pranešimas, kuriame buvo kalbama apie galimą atsakomybę. Įvykis buvo registruotas Administracinių nusižengimų registre. Galima sakyti, kad buvo pradėta administracinė teisena, nes buvo registruota. Pats Administracinių nusižengimų registras formuoja tokį pranešimą, kuomet yra parenkamas sprendimas, kai asmeniui yra skiriama žodinė pastaba, daugiau jokie kiti procesiniai sprendimai byloje nebuvo priimti, nebuvo nei protokolas, nei nutarimas surašyti. Dėl pačių sąvokų, kada teisena pradėta, kada ne - įvykis registruotas Administracinių nusižengimų registre, tai automatiškai jis gauna bylos numerį, tai vadinamą „roik“, todėl teigia, kad registruota, bet kadangi taikytas ANK 12 str., tai realiai jokie teisenos procesiniai sprendimai daugiau nebepriimami. Buvo nuspręsta skirti asmeniui žodinę pastabą, nes asmuo teigė, kad susitvarkė teritoriją ir šiemet kolegė patikrino tą teritoriją, patikino, kad ji sutvarkyta, be to, pats savininkas yra pateikęs fotofiksacijas kaip įrodymą, kad yra sutvarkyta, todėl pamanė, kad kažkokios didesnės poveikio priemonės nėra būtina skirti. Rezultatas pasiektas, sklypas tvarkomas. Galbūt reikėjo priimti griežtesnį sprendimą, bet mano, kad teisinga buvo pareikšti žodinę pastabą, apie kurią informavo elektroniniu paštu. Asmuo nebuvo kviečiamas, jis komunikavo su institucija, siųsdamas dokumentus per atstovą, jų tematika buvo tos pačios teritorijos ir dėl nenaudojamų žemės sklypų taikytas padidintas mokestis. Jie savo poziciją reiškė kitais dokumentais, kurių nėra įkelta į pačią bylą. Todėl kolegė, ruošdama medžiagą, jų nepateikė. Situacijos visumą žino ir suprasdamas, kad žmogus tvarkosi, susitvarkė, priėmė, jo suvokimu, teisingą sprendimą. Žodinė pastaba turi reikšmę, kad per metus laiko padarius tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą, būtų taikoma griežtesnė sankcija. Asmens pozicija buvo žinoma iš kitų savivaldybėje gautų dokumentų, kurie rengti asmens atstovo, todėl jo pozicijos neišklausė. Jis kaltės nepripažino ir pageidavo keisti sprendimus, kadangi kiti miestai atsižvelgė į asmens tvarkymosi įpročius liberaliau. Galutinis rezultatas buvo pasiektas, tačiau jis buvo pavėluotas, kas nebuvo užfiksuota patikrinimo aktais. Toks ir buvo jų tikslas, ne 10 eurų baudą žmogui paskirti, nes didesnė sankcija nieko nebūtų pakeitusi. Principiniai dalykai taikyti žodinę pastabą yra tai, kad žmogus kaltę pripažįsta ir nedelsdamas ištaiso situaciją. Priėmė tokį sprendimą, kuris jam atrodė geriausias. Yra peržiūrėjęs pareiškėjo skundą. Šiuo atveju, greičiausiai, kad jo priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas. E. P. su juo pradžioje tiesiogiai bendravo telefonu. Atskirai jis nebuvo kviečiamas į nagrinėjimą, kuris nevyko. Kitoje byloje išsakyta jo pozicija negalima remtis, procesiniai dokumentai turėtų būti gaunami į bylą ir konkretus atvejis turi būti tiriamas atskirai. Nebuvo priimtas sprendimas taikyti administracinę baudą ar įspėjimą, todėl ir nebuvo papildomai kreiptasi ir paraginta išsakyti savo poziciją raštiškai ar žodinio nagrinėjimo metu. Žodinę pastabą reiškė raštu, nes karantino laikotarpiu komunikacija tarp asmenų buvo labai minimali, tai tokie minimalūs nusižengimai ir būdavo operatyviai žmonių sutvarkomi paskambinus telefonu ar išsiunčiant paštu. Aplinkybė, kad pastaba buvo pareikšta raštu jau po to, kai buvo gautas skundas dėl žemės mokesčio sumažinimo, yra sutapimas. Negauna informacijos apie gautus skundus. Sklypai Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje privalomai šienaujami du kartus per metus – iki gegužės 31 d. ir iki liepos 31 d. Nežino, kokiais metų mėnesiais E. P. tuos sklypus šienaudavo ankščiau. Nėra susipažinęs su 2022 m. ministro įsakymu, kuriame nėra nurodoma konkretus terminas, iki kada šienauti ir kad sausros metu leidžiama iš viso nešienauti. Tai skamba tarsi tai būtų taikoma kaimiškoms vietovėms ar žemės ūkio paskirties valdoms. Situacija, kad sklypas nešienaujamas, buvo fiksuota birželio mėnesį jo kolegos, kuris po to išėjo, o liepą ir rugpjūtį fiksavo jis pats. Sklypo puses atskyrė pagal bendrasavininkų pateiktą schemą, kurioje yra ir E. P. parašas. Asmenys pateikė ją, kaip galiojantį atidalinimą, duomenų, kad bendrasavininkai nesusitarė, neturi. Išvados yra patvirtintos jo, kaip specialisto, parašu, o nuotraukos informatyvios būtų tos, kurios darytos iš oro. Teritorija didelė, nėra lengva perduoti nuotraukose, kurios neturi itin plataus kampo. Ten, kur matosi kelio vingis, galima būtų susiorientuoti, kur kieno ribos, o kur vien žolės, tai sunku susiorientuoti. Pati žodinė pastaba, jo manymu, pats žodis atspindi mažareikšmiškumą, žodis yra užrašomas. Tikslas buvo pasiektas, jo nebeliko, todėl buvo skirta žodinė pastaba. Kitos procedūros, kurios numato, kuriame tarpsnyje tarp 0,1 ir 0,4 bus žemės mokestis, tai yra kitos procedūros. Vienu metu tikrinant akte buvo fiksuoti du dalykai ir pagal tai buvo vykdoma. Savivaldybės švaros ir tvarkymo taisyklės su 16.2 punktu nuostatomis apie tvarkymo laikotarpius galioja daug metų, asmenys, nesidomintys patys, yra dėl to kalti. Kiekvienais metais prevenciškai gegužės mėnesį informuoja, kad ieškos, judės po miestą, skelbia preliminarius sąrašus. E. P. atveju, gautais kontaktiniais duomenimis išsiunčiami pranešimai. Kokius kontaktus nurodė valstybiniams registrams, tokie ir atsispindi Administracinių nusižengimų registre, tokiais ir buvo išsiųsta informacija. Yra daromi visi prevenciniai žingsniai, video reportažai, žmonės, kuriems rūpi, žino.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje skundą pateikęs E. P. atstovas advokatas ginčija informaciniu pranešimu E. P. pareikštą žodinę pastabą, todėl spręstina, ar buvo teisės aktuose nustatyti pagrindai ir sąlygos asmeniui pareikšti žodinę pastabą.

ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ir ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką. ANK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-25 įsakymu Nr. A-1604 patvirtinti kriterijai, kuriais visais kartu vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, būtent: 1.1. asmuo pirmą kartą per metus padarė ANK tame pačiame skyriuje numatytą administracinį nusižengimą; 1.2. veikoje nėra nustatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių; 1.3. nėra ANK 8 straipsnyje numatytos tyčinės veikos.

Nagrinėjamu atveju E. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo kategoriškai neigia ir tokios pozicijos laikėsi tiek teismui teiktame skunde dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. surašyto 2023-06-15 informacinio pranešimo dėl žodinės pastabos pareiškimo, tiek teikdamas paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, E. P. byloje nepripažino ir nepripažįsta kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tokiu būdu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimas pareikšti E. P. žodinę pastabą yra neteisėtas, nes neatitinka išvardytų kriterijų visumos ir tuo aspektu jo teisės yra neleistinai suvaržytos. Iš administracinio nusižengimų bylos medžiagos matyti, kad E. P. dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 str. 1 d., apklaustas nebuvo, neigia gavęs institucijos siųstus pranešimus dėl žemės sklypo, apie galimai padarytą administracinį nusižengimą teigia nieko nežinojęs ir net nenutuokiantis, kad kažkas buvo daroma ne pagal reikalavimus, pozicija dėl žemės sklypo tvarkymo (prižiūrėjimo) su institucijos nustatytais reikalavimais akivaizdžiai nesutampa. Visos šios aplinkybės byloja, kad byloje surinktų duomenų, kuriais remiantis vienašališkai konstatuota E. P. kaltė, pagrindu priimtas institucijos sprendimas skirti asmeniui žodinę pastabą yra neteisėtas ir neatitinkantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-25 įsakyme Nr. A-1604 numatytų kriterijų viseto. Vienašališkas asmens kaltės konstatavimas negali būti pripažįstamas teisėtu, lemiančiu asmeniui tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą, t. y. E. P. neigiant kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju yra išpildomas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. įsakymo Nr. A-1604 1.1. papunkčio reikalavimas.

Nors žodinė pastaba nėra administracine nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė gali būti parinkta turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, prieš tai atlikus įvykio situacijos aplinkybių tyrimą, be kita ko, išsiaiškinus asmens kaltės klausimą ir kitas reikšmingas ginčo priemonės taikymui aplinkybes. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas išdėstytų reikalavimų nesilaikė, priėmė nepagrįstą, skubotą sprendimą, t. y. pareiškė žodinę pastabą kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 366 str. 1 d., padarymo nepripažįstančiam E. P..

Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir pareiškus nusižengimą padariusiam asmeniui žodinę pastabą, tai pažymima Administracinių nusižengimų registre. Taigi, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto sprendimas pareikšti asmeniui aptariamą priemonę neabejotinai liečia asmens, kaip administracinio nusižengimo teisenos dalyvio, teisinę padėtį. Žodinės pastabos juridinė galia nėra bereikšmė. Tokia administracinės atsakomybės priemonė skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad analogiškai pasisakoma ir aukštesniųjų teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-361/2018, 2019 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-898/2019 ir kt.).

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. surašytas 2023-06-15 informacinis pranešimas, kuriuo E. P. pareikšta žodinė pastaba, priimtas nesant teisėto pagrindo – administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, tuo aspektu jo teisės į gynybą buvo suvaržytos, todėl tokios formos ir turinio sprendimas naikintinas.

Nustačius, jog žodinė pastaba buvo paskirta neteisėtai, t. y. nesant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-11-25 įsakyme Nr. A-1604 numatytiems visiems pagrindams, administracinio nusižengimo byla gražintina tirti iš naujo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. kaltės klausimo teismas nenagrinėjo, nesprendė, ar jo veikoje yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o pasisakė tik dėl skirtos žodinės pastabos teisėtumo, todėl dėl kitų skunde išdėstytų argumentų teismas nebepasisako ir jų nevertina. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, pripažindama, kad E. P. padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (kaip kad buvo paminėta 2023-06-15 informaciniame pranešime dėl žodinės pastabos pareiškimo), pati turi diskrecijos teisę nuspręsti, koks procesinis sprendimas (vietoje žodinės pastabos) turi būti priimtas E. P. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, arba teiseną nutraukti, jei apklausus E. P., atlikus kitus būtinus procesinius veiksmus, paaiškėtų, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam paskirta žodinė pastaba, E. P. atstovo advokato D. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2023 m. birželio 15 d. informaciniu pranešimu byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. pareikštą žodinę pastabą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.