- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-2385-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07045-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui G. B. dėl 2 392,51 Lt skolos ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 392,51 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teikia paslaugas atsakovo butui - namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovo įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-06-30 yra 2 392,51 Lt. Įsiskolinimo sumą sudaro atsakovo nesumokėti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, teikiamas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovui ne kartą buvo teikti pranešimai įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas iki šiol neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikti jokie ieškovo nurodomos prievolės atsiradimo pagrindą patvirtinantys dokumentai. Iš ieškovo abstraktaus reikalavimo nėra aišku už kokias konkrečiai paslaugas reikalaujama atsiskaityti ir, ar tokios paslaugos apskritai buvo suteiktos. Ieškovo patiektame ieškinyje nėra nurodyta, kokiais dokumentais remiantis nustatyti konkretūs skaičiavimai, kurių pagrindu reikalaujama sumokėti 2392,51 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovui 2 392,51 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 392,51 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2012-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, mokėti mokesčius ir rinkliavas už jų priežiūrą. Teismas nustatė, jog ieškovo pateiktuose pranešimuose nurodyta mokėtina suma per mėnesį, tačiau nebuvo atsiskaitoma. Įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-06-30 sudaro 2 392,51 Lt. Teismas konstatavo, jog atliktų darbų, susijusių su gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra, faktą ir apimtį patvirtina ieškovo pateikti dokumentai - sutartys, pareiškimai, paskaičiavimai, atsiskaitymo dokumentai. Teismas pažymėjo, jog atsakovui tenkanti sumokėti dalis paskaičiuota pagal užimamo gyvenamojo ploto dalį (proporcingai) ir tai atitinka įstatymo ir poįstatyminių aktų nustatytą tvarką ir metodą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, nesumokėjo priklausančių mokesčių, todėl reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rūpinimąsi bendrąja daline nuosavybe ir atsiskaitymą už jos administravimą, priežiūrą, taip pat netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.Atsakovo pareigoms pagal CK 4.84 str. 4 d. pagrįsti būtina nurodyti kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, ar buvo laikytasi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovas nepareiškė savo valios dėl laiptinės pirmojo aukšto laiptų remonto darbų. Keturių butų savininkų išreikšta valia nesudaro daugumos CK 4.84 str. prasme, todėl tai nebuvo tinkamas pagrindas pradėti remonto darbus, o vėliau ir šių darbų sukeltus turtinius padarinius primesti savininkams, kurie neišreiškė savo valios prisiimti tokio pobūdžio įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, jog buvo gautas savininkų sutikimas atlikti elektros instaliacijos sutvarkymo darbus bei lietvamzdžio remonto darbus. Ieškovas, negavęs reikiamo kiekio savininkų sutikimo, veikė savo rizika. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ieškovas tinkamai neįvykdė Vilniaus miesto administravimo nuostatų 7.5 ir 7.6 p. numatytos pareigos, kadangi apie atliktus remonto darbus ir atsakovui priskaičiuotinų piniginių prievolių apimtį atsakovas sužinojo tik bylai atsidūrus teisme. Šios aplinkybės lėmė, kad atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti dėl preliminarios darbų sąmatos, kainų, rangovo kandidatūros. Byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo pateikti pranešimai atsiskaityti su ieškovu už namo priežiūrą ir komunalines paslaugas. Todėl visi neigiami turtiniai padariniai dėl savalaikio atsakovo neinformavimo uždelsto kreipimosi į teismą turi tekti ieškovui.Teismas negalėjo priimti pagrįsto ir visapusiško sprendimo, kadangi byloje nėra komunalinių paslaugų sutarties, informacijos, kokie savivaldos organų nustatyti tarifai bei paslaugų įkainiai taikomi skolos laikotarpiu, nėra duomenų, kokia dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso atsakovui, nes tik pagal tai teismas galėjo patikrinti, ar teisingai skaičiuojamos įmokos atsakovui. Be to, nėra apmokėjimo dokumentų už elektros instaliacijos darbus, lietvamzdžio keitimo darbus, vijoklių pašalinimo darbus. Atsakovas ginčijo pirmos instancijos teisme laiptų keitimo paslaugų kainas kaip neatitinkančias rinkos kainų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių kainų pagrįstumą vertino vien tuo aspektu, jog tokią kainą ieškovas nurodė dokumentuose.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
atsakovas nekėlė klausimo dėl teikiamų paslaugų fakto, jų kokybės ar dėl papildomų dokumentų pateikimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu. Tiek suvestiniame apyvartų žiniaraštyje, tiek į bylą vėliau pateiktuose mokėjimo pranešimuose matyti, kaip ir kokia suma atsakovui buvo priskaičiuojama už ieškovo teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovo nurodomos aplinkybės visiškai neįrodytos leistinais įrodymais. Ieškovas byloje yra pateikęs visus reikalingus įrodymus, jog namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovui skolos susidarymo laikotarpiu buvo teikiamos visos nurodytos paslaugos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą priteisti iš atsakovo susidariusią skolą ieškovo naudai. Aplinkybė, kad atsakovas nesutiko su laiptų remonto darbais, neturi įtakos, kadangi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu bei teisės aktais už šiuos darbus ne tik atsakovas, bet ir kiti minėto namo gyventojai privalo apmokėti proporcingai jų nuosavybės daliai name. Tai, kad laiptų darbai buvo atlikti ir ieškovas už juos atsiskaitė, pagrindžia byloje esantys įrodymai.Tiek byloje esančiame nekilnojamojo turto registro išraše, tiek mokėjimo pranešimuose matyti, jog visi mokesčiai atsakovui skaičiuojami proporcingai jo nuosavybės teise turimam plotui (duomenys neskelbtini), t.y. 104,23 kv.m.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Šalies argumentai
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str., 177 str., 180 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, juos motyvuotai kiekvieną atskirai ir visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą ir išplėtotą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką ir pripažintą įrodymų pakankamumo taisyklę (CPK 176 str.) ir tinkamai ją taikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat jis yra ir namo bendraturtis. Ieškovas teikia paslaugas atsakovo butui - namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Byloje yra kilęs ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises ir pareigas, taikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Taigi, atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir tuo pačiu mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nepareiškė savo valios dėl laiptinės pirmojo aukšto laiptų remonto darbų, taip pat, kad keturių butų savininkų išreikšta valia nesudaro daugumos, bei, kad byloje nėra duomenų, jog buvo gautas savininkų sutikimas atlikti elektros instaliacijos sutvarkymo darbus bei lietvamzdžio remonto darbus, todėl ieškovas negavęs reikiamo kiekio savininkų sutikimo veikė savo rizika, nepagrįsti. CK 4.82 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Akivaizdu, kad jų būkle turi rūpintis visų patalpų savininkai, o savininkų bendrasis interesas, šiems nesusitarus kitaip, įgyvendinamas per administravimo institutą, kuomet administratorius sprendžia, ar namo atžvilgiu reikalinga atlikti kokius nors veiksmus, būtinus to namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.82 str. 3 d. taisyklės išimtis numatyta CK 4.83 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t.t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas).
Šioje byloje visi namo eksploatavimo, išlaikymo ar bendrojo naudojimo patalpų remonto mokesčiai, kuriuos atsakovas atsisako mokėti, yra susiję su namo tinkama priežiūra, išlaikymu ar bendrojo naudojimo patalpų remontu ir yra paskaičiuoti atsižvelgiant į apelianto turimo buto plotą, mokesčių dydis nurodytas mokėjimo pranešimuose (b.l. 72-89). Atliktų darbų, susijusių su gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra, faktą ir apimtį patvirtina ieškovo pateikti dokumentai – sutartys, pareiškimai, paskaičiavimai, atsiskaitymo dokumentai (b.l. 44-71).
Apelianto argumentai, kad nors ginčijo pirmos instancijos teisme laiptų keitimo paslaugų kainas kaip neatitinkančias rinkos kainų, pirmosios instancijos teismas šių kainų pagrįstumą vertino vien tuo aspektu, jog tokią kainą ieškovas nurodė dokumentuose, nepagrįsti. Pažymėtina, jog rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią ir laikomi patikimais, kol neįrodyta priešingai. Šiuo atveju atsakovui, teigiančiam, jog laiptų keitimo paslaugos neatitiko rinkos kainų, tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas negalėjo priimti pagrįsto ir visapusiško sprendimo, kadangi byloje nėra komunalinių paslaugų sutarties, informacijos, kokie savivaldos organų nustatyti tarifai bei paslaugų įkainiai taikomi skolos laikotarpiu, nėra duomenų, kokia dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso atsakovui, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus, juos ištyręs ir įvertinęs, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šiuo atveju, teismas neturėjo pareigos vertinti kokie savivaldos organų nustatyti tarifai bei paslaugų įkainiai taikomi skolos laikotarpiu, taip pat nustatinėti kokia dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso atsakovui, kadangi atsakovas jų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog šiai bylai galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Taigi, atsakovas, esant abejonėms dėl mokesčių už suteiktas paslaugas paskaičiavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teisme turėjo teisę prašyti išreikalauti iš ieškovo papildomus, tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo.
Teismas apelianto argumentus, jog byloje nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo pateikti pranešimai atsiskaityti su ieškovu už namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, todėl visi neigiami turtiniai padariniai dėl savalaikio atsakovo neinformavimo ir uždelsto kreipimosi į teismą turi tekti ieškovui, vertina kaip atsakovo siekį išvengti įstatymų nustatytos pareigos mokėti už bendros paskirties objektų priežiūrą, kurie apeliantui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovui šie pranešimai buvo siunčiami ir įteikinėjami.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, todėl plačiau nepasisako. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atsakovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.