Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-2284-291/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
2-2284-291/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Ieškovas
UAB „Dentransus“
Atsakovas
J. J.
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Civilinė byla Nr. 2-2284-291/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01287-2014-7
Procesinio dokumento kategorija 119.1; 117.1(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovo UAB „Dentransus“ atstovui N. N.,atsakovui J. J. ir jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dentransus“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Dentransus“ prašo priteisti iš atsakovo J. J. 42 590 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2012 m. kovo 26 d. atsakovas J. J. pradėjo dirbti pas Ieškovą pagal darbo sutartį Nr. 40 vairuotoju-ekspeditoriumi. Pradėdamas dirbti atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei buvo supažindintas su Vairuotojo pareiginėmis nuostatomis. 2012 m. rugsėjo 22 d. pagal darbdavio pavedimą atsakovas vykdė tarptautinį krovinio vežimą pagal važtaraštį maršrutu Latvija-Olandija, vairuodamas ieškovui priklausantį vilkiką DAF XF 95.530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su vilkiku sukabintą, 24 tonomis krovinio pakrautą puspriekabę SCHMITZ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pranešė darbdaviui, kad Šiaulių mieste, stumdamas transporto priemonių sąstatą atbuline eiga, nepastebėjo kieme esančio akmens, į kurį atsirėmė puspriekabė. Taip pat Atsakovas pranešė, kad atsirėmus į akmenį, puspriekabės galiniai ratai pateko į smėlį ir dėl didelio sąstato masės vilkikas ir puspriekabė pakrypo ir suskersavo, vilkiko ir puspriekabės rėmai susikabino, kuo pasėkoje vilkiko rėmo galinė dalis įlinko ir lūžo, puspriekabės rėmas buvo nubrozdintas ir įlinko. Krovinys buvo perkrautas į kitą autotraukinį ((duomenys neskelbtini) EE826) ir krovinio vežimas buvo pratęstas. Nusprendus, kad transporto priemonių remontas ekonomiškai netikslingas, ieškovas įvertino padarytus sužalojimus ir apgadintas transporto priemones pardavė. 2012-10-08 vilkikas DAF FT 95XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 29245,22 Lt, 2012-10-26 puspriekabė SCHMITZ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota už 16711,55 Lt.

Kadangi ieškovo transporto priemonės buvo apdraustos ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudikui buvo pranešta apie draudiminį įvykį, tačiau draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo. Ieškovas nurodo, kad dėl šio įvykio įmonei buvo padaryta žala.

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teismui atsakovas pateikė prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu, kuriame nurodo, kad kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovo yra iš darbinių teisinių santykių, todėl pirmiausiai turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.

Iš darbo santykių kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 34-36 str.). DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas ( redakcija 2012-06-26, XI-21217, Žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado dėl atsakovo (darbuotojo) netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, kurių metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis vilkikas su puspriekabe. Ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe bei žalą kildina iš atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo.

Kaip jau buvo minėta, atvejų, kai ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 Darbo kodekso įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai. Pažymėtina, kad nei Darbo kodekso XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje darbo kodekso ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Net ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiškianti, jog tokio pobūdžio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime neįtakoja susiklosčiusio materialinio teisinio santykio priskyrimo individualiems darbo ginčams, nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.). Dėl to sistemiškai aiškinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t. y. nepriskiriant materialinio reikalavimo dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2S-794-560/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo atitinka individualaus darbo ginčo sampratą. Materialinės atsakomybės klausimas, nagrinėjamu atveju, yra individualus darbo ginčas (DK 286 straipsnis). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (LR DK 287 str. 1 p). (Šiaulių apygardos teismo 2014-03-27 nutartis c. b. Nr. 2S-374-154/2014, Kauno apygardos teismo nutartis c. b. 2S-1560-390/2014 ). Nagrinėjamoje byloje ieškovas su reikalavimu dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo į darbo ginčų komisiją nesikreipė, su reikalavimu kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Nors ieškovas yra praleidęs LR DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą (LR DK 289 str. 1 d.), jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinys dėl žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Ieškovui išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinį palikus nenagrinėtu, pripažįstama, kad ieškinys yra priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 2420 Lt už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu, ieškovui gražintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 5 p.). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovui pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį (CPK 87 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 149 straipsniu, 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškinį paliktą nenagrinėtą.

Išaiškinti ieškovui UAB „Dentransus“, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra atsakovo darbovietė.

Priteisti iš ieškovo UAB „Dentransus“ (į. k. 302429930) atsakovui J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovui UAB „Dentransus“ į. k. 300649041, 1289 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-02-12 mokėjimo nurodymu Nr. 2875 Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Vida Žostautienė