- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-1077-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.5Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 14 271,05 Eur skolą, 162,66 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1027-225/2020 ieškinys buvo patenkintas, iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista UAB (duomenys neskelbtini) 14 271,05 Eur skola, 162,66 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, jog šalys žodinių sutarčių pagrindu ilgą laiką bendradarbiavo, dėl atsiskaitymų terminų nesusitarė, atsiskaitoma buvo pagal atsakovės finansines galimybes bei vadovaujantis protingumo principais. Kadangi su atsakove neatsiskaito jos kreditoriai, atsakovė iki šiol nesumokėjo ieškovei atitinkamos sumos. Pažymėjo, jog ieškovė raštu nėra pareikalavusi įvykdyti prievolę ir nenustatė prievolės įvykdymo termino, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnis. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, kadangi šalys dėl palūkanų mokėjimo nesitarė. Kadangi ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu paliko nepakeistą 2020 m. vasario 26 d. preliminarų sprendimą, kuriame iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista UAB (duomenys neskelbtini) 14 271,05 Eur skola, 162,66 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidos; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 2,00 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, jog atsakovė skolos sumos neginčija, prievolės neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 14 271,05 Eur skola.
6. Teismas pažymėjo, kad kadangi šalys dėl palūkanų dydžio nesitarė, priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio palūkanos, kaip numato CK 6.210 straipsnio 2 dalis. Nurodė, jog atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės apskaičiuotos palūkanos iki kreipimosi į teismą – 162,66 Eur.
7. Teismas nusprendė, jog, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti – atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 162,66 Eur dydžio palūkanas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai už ieškovei nesumokėtą skolą priteisė iš atsakovės palūkanas.
8.2. Ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi raštiško reikalavimo sumokėti skolą. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas atsiskaitymo terminas buvo tik formalus, šalys bendradarbiaudamos sąskaitose nurodytu terminu nesivadovavo.
8.3. PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis, t. y. šalims ji neturi įstatymo galios. PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio ir turinio, įskaitant mokėjimo ir atsiskaitymo tvarką, terminus ir kitas sąlygas. Be to, PVM sąskaitoje faktūroje negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nes netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybės ir vadovaudamasis lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepažeisdamas šalių interesų ir tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas.
9.2. Nurodė, jog atsakovė skolą pripažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priteistos 162,66 Eur palūkanos. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo transporto priemonėmis pervežė krovinius į atsakovės nurodytus objektus. Transporto priemonėmis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio mėn. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 14, 15, 21, 23, 24, 25, 28 dienomis suteikė atsakovei paslaugas, perveždama birius krovinius į nurodytus objektus, pagal užpildytus krovinio važtaraščius 2019 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 533,62 Eur. Minėtoje sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas – iki 2019 m. lapkričio 20 d. Nustatyta, jog ieškovė transporto priemonėmis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio mėn. 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 19 dienomis suteikė atsakovei paslaugas, perveždama krovinius į nurodytus objektus, pagal užpildytus krovinio važtaraščius 2019 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 255 Eur. Sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas – iki 2019 m. gruodžio 20 d. Atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 5 000,00 Eur sumą, iš kurios 4 482,43 Eur suma buvo padengtas senesnis įsiskolinimas už paslaugas ir 517,57 Eur suma buvo padengta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), todėl liko nesumokėta minėtos sąskaitos 5 016,05 Eur suma. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei 2019 m. gruodžio 31 dieną sudarė 14 271,05 Eur (5 016,05 + 9 255,00). 2020 m. sausio 30 d. šalys sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris patvirtina, jog šalys patvirtino skolos sumą – 14 271,05 Eur. Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1027-225/2020 ieškinys buvo patenkintas, iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista UAB (duomenys neskelbtini) skola – 14 271,05 Eur, palūkanos – 162,66 Eur, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Plungės apylinkės teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 162,66 Eur dydžio palūkanas. Nurodo, jog ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi raštiško reikalavimo sumokėti skolą. Teigia, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytas atsikaitymo terminas buvo tik formalus, šalys bendradarbiaudamos sąskaitose nurodytu terminu nesivadovavo.
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.
Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)
16. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms.
17. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl skundžiamu teismo sprendimu priteistos skolos dydžio. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė neginčija esamos skolos fakto, tačiau visiškai nesutinka su iš jos priteistomis 162,66 Eur dydžio palūkanomis.
18. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).
19. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio ir turinio, taip pat mokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos, terminų ir kitų sąlygų.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip vienas iš sutartinius santykius patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas.
21. Vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus dėl sutarties buvimo fakto, teismas turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovei krovinio pervežimo paslaugas, taigi šalis sieja vežimo santykiai, nors ir nebuvo sudaryta rašytinė krovinio vežimo sutartis. Vežimo sutartis dažnai yra konsensualinė, jos forma gali būti ir rašytinė, ir žodinė. Kad tarp šalių buvo susiklostę vežimo santykiai, patvirtina ir PVM sąskaitos bei krovinio važtaraščiai. Be to, 2020 m. sausio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, jog šalys patvirtino skolos sumą – 14 271,05 Eur. Kaip jau minėta, atsakovė neginčija esamos skolos fakto. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes pagrįstai sprendė, jog tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai.
23. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino parleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės prievolė ieškovei kilo pagal: 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatytas jos apmokėjimo terminas iki 2019 m. lapkričio 20 d.; 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas apmokėjimo terminas – 2019 m. gruodžio 20 d., ir apeliantė šios aplinkybės neginčijo. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad tarp šalių neegzistavo prievolės įvykdymo terminas.
25. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės reikalavimą priteisti iš apeliantės palūkanas už laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kurios sudaro 162,66 Eur, pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą skundžiamoje dalyje, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
29. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
30. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.