- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-598-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14078-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. B., R. G.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. B. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovėms R. G. ir R. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovių R. G. ir R. B. priešieškinį R. B. dėl bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. galutinai patikslintu 2020 m. spalio 9 d. ieškiniu atsakovėms R. G. ir R. B. prašė: pripažinti R. B. teisę, be R. B. ir R. G. sutikimo, atlikti statinio paskirties keitimo projekto rengimo, derinimo, teikimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo darbus ir atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą pastatą – gyvenamąjį namą (toliau – ginčo namas) pagal architekto S. B. parengtus projektinius pasiūlymus; pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą bei visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų schemą-pasiūlymą formavimo/pertvarkymo projektui rengti. Taip pat ieškovė siūlė alternatyvią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką.
2. Atsakovės priešieškiniu prašė nustatyti ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo namo naudojimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkinta dalis ieškovės R. B. ieškinio ir pripažinta ieškovei teisė be atsakovių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti, nustatyta, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų nuosavybės daliai, priteista ieškovei iš atsakovių R. B. ir R. G. po 565 Eur žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria šios Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalys paliktos nepakeistos, taip pat priteista atsakovėms R. B. ir R. G. iš ieškovės R. B. po 223,87 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo bei išspręstas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 31 d. nutartimi pasiūlė šalims iki teismo posėdžio pateikti teismui žemės sklypų atidalijimo projektą ir žemės sklypų kadastrinius matavimus.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovės pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi galutine bylos baigtimi ieškovės visi reikalavimai buvo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-2249-454/2023 nutraukė. Atmetė atsakovių prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Priteisė iš ieškovės ir atsakovių valstybei po 7,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovei 75 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė, grąžino ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
8. Teismas, nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nusprendė, kad dėl bylinėjimosi yra kaltos abi šalys, nes šalys visiškai nebendradarbiavo, nesiekė greitai ir ekonomiškai išspręsti kilusį ginčą dėl tarpusavio konfliktiškų santykių. Todėl šalims paliko jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Kadangi dėl ilgo bylinėjimosi kaltos abi šalys, teismas priteisė iš ieškovės ir atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 7,14 Eur ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 vasario 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės atsakovėms visų instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas: atsakovei R. G. 2 469,50 Eur ir R. B. 1 469,5 Eur, priteisti iš ieškovės byloje patirtas pašto išlaidas, priteisti iš ieškovės atsakovėms šioje byloje patirtas atstovavimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas ignoravo faktą, jog ieškovė savo ieškinį tikslino net ne vieną kartą, kol galiausiai visiškai jo atsisakė, kas akivaizdžiai parodo piktnaudžiavimą procesu. Atsakovės šio teisminio ginčo neiniciavo, o tik gynėsi nuo nepagrįstų keletą kartų pakeistų reikalavimų (priešieškinis yra gynimosi forma), tačiau net ir laimėjusios bylą negavo jokios satisfakcijos.
10.2. Teismas, nenurodydamas jokių argumentų, iš esmės pakeitė Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo atidalijimu, pagrįstai atsakovėms iš ieškovės priteisė 2 274 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, nes bylų ratio decidendi nesutampa.
10.4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimo dalies nepakeitė, nustatė, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas, pagal UAB „Georibos“, parengtą schemą - pasiūlymą, ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, nuosavybės daliai ir priteisė iš atsakovių ieškovei po 565 Eur dydžio dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų. Atsakovės 2022 m. vasario 5 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei po 565 Eur dydžio dalies žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų. Tačiau ieškovė per 14 mėnesių, t. y., nuo Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo iki parengiamojo teismo posėdžio datos paskelbimo (2021 m. gruodžio 16 d. - 2023 m. vasario 1 d.) neatliko pareigos, nustatytos Kauno apygardos teismo nutartyje. Taigi, jei ieškovė būtų veikusi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, per tiek laiko ji galėjo atlikti ne tik kadastrinius matavimus, bet ir parengti atidalijimo projektą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atskirajame skunde nurodomi teiginiai, kad ginčą laimėjo atsakovės, neatitinka faktinės bylos baigties, kadangi atsakovių priešieškinis buvo tenkintas iš dalies ir parenkant ieškovės siūlomą naudojimosi namu tvarką, o apeliacinėje instancijoje atsakovės didesne dalimi pralaimėjo. Todėl atsakovės visiškai nepagrįstai prašo priteisti faktiškai 100 proc. jų patirtas išlaidas.
11.2. Priešingai atsakovių deklaratyviems teiginiams dėl būsimo naudojimosi ar turto reikalingumo, atsakovės ginčo turtu taip ir nepradėjo naudotis. Šiuo metu ieškovė ir atsakovės turto dalimi leidžia naudotis Ukrainos piliečiams, nei viena iš šalių ginčo name negyvena. Šalių tarpusavio santykiai neabejotinai yra konfliktiški, todėl atsakovių pasiūlymas nustatyti naudojimosi namu tvarką, neigiant bet kokį atidalijimo variantą buvo, ieškovės vertinimu, tiesiog siekis kenkti ieškovei. Šių veiksmų rezultatas - esama situacija, kurioje turtas faktiškai nėra naudojamas, tvarkomas ir tiesiog po truputį nyksta. Todėl kaltę dėl bylos procesinės baigties priskirti tik vienai iš ginčo šalių, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis).
11.3. Pažymėtina, kad Kauno apygardos instancijos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš esmės tenkinęs ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovių apeliacinį skundą atmetęs, atsakovių apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų iš ieškovės nepriteisė, o priteisė ieškovei iš atsakovių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bylos neišnagrinėjus iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, netenkino atsakovių prašymo priteisti iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atskiruoju skundu nesutinka su teismo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo.
15. Atsakovių teigimu, teismas visiškai neįvertino, kad ieškovė pradėdama teisminį procesą ir jo metu tikslindama ieškinio reikalavimus, laiku neparengusi žemės sklypų atidalinimo projektų, piktnaudžiavo procesu. Atsakovių nuomone, atsakomybė dėl teisminio proceso tenka išimtinai ieškovei, dėl kurios elgesio atsakovės buvo priverstos teikti priešieškinį teismui ir turėti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas).
20. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms kaip turto bendrasavininkėms, pripažinti jai teisę vykdyti ginčo žemės sklypų atidalijimo procedūrą be atsakovių sutikimo pagal juridinio asmens parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą bei nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atsakovėms kompensaciją pinigais. Atsakovės atsiliepime į ieškinį išreiškė nesutikimą su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, nurodydamos, jog namą galima atidalinti natūrą ir todėl nėra pagrindo dalinti išmokant kompensaciją pinigais. Ieškovė, parengus namo atidalijimo projektinius dokumentus, tikslino ieškinio reikalavimus ir prašė atidalinti natūra, atsakovės nesutiko su ieškinio reikalavimu, pareiškė savarankiškus reikalavimus - priešieškinį dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį pateikė savo poziciją ir naudojimosi namu tvarkos nustatymo schemą, kurią teismai patvirtino. Šalys neginčija, kad jų santykiai yra konfliktiški, jos neturi galimybių geranoriškai susitarti dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos.
21. Įvertinus aplinkybes dėl ieškinio pateikimo ir jo reikalavimų tikslinimo, atsakovių priešieškinio pateikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė siekė įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ieškojo alternatyvaus nuosavybės atidalijimo būdo, kuris atitiktų visų bendraturčių interesus. Naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo pažeistas teises nesudaro pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Byloje nėra duomenų, kad teisminio proceso metu šalys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Šalys, kaip bendraturčiai, nerado kompromiso dėl turto naudojimosi tvarkos ir ginčo išsprendimo dėl tarpusavio konfliktiškų santykių, todėl atsakomybė dėl teisminio proceso tenka ir atsakovėms. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė abiejų šalių elgesys. Šios nustatytos aplinkybės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sudaro pagrindą šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti šalims, nes abi šalys vienodai kaltos dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
22. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi iš esmės du savarankiškus reikalavimus: 1) dėl gyvenamojo namo atidalijimo, leidžiant ieškovei be atsakovių sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo paprastojo remonto būdu padalijant gyvenamąjį namą į du butus, ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo; 2) dėl pripažinimo ieškovei teisės be atsakovių sutikimo atlikti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą bei visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ parengtą schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti, taip pat dėl būsimų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovės buvo pareiškusios priešieškinį, prašydamos nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimo tvarką.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, priėmęs ieškovės ieškinio atsisakymą, nutraukė bylą tik ieškovės ieškinio vieno reikalavimo dalyje – pripažinti jai teisę vykdyti ginčo žemės sklypų atidalijimo procedūrą be atsakovių sutikimo pagal juridinio asmens parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą. Byla dėl kito ieškovės ieškinio reikalavimo ir priešieškinio reikalavimo yra išnagrinėta iš esmės ir teismo sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs. Bylą nagrinėję teismai tenkino iš dalies atsakovių priešieškinį dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo, atitinkamai atmesdami ieškovės reikalavimą dėl ginčo namo atidalijimo.
24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad atsakovės neturi teisinio pagrindo gauti visišką turėtų išlaidų atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, visiškai atsisakydamas priteisti iš ieškovės atsakovėms jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ir atsakovių veiksmai, kad atsakovių priešieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad ieškovė turėtų atlyginti 1/3 atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsakovės atskiruoju skundu prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas patirtas visų instancijų teismuose atsakovėms R. G. 2 469,50 Eur ir R. B. 1 469,5 Eur. Ieškovė šių išlaidų pagrįstumo neginčija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo laikyti jų nepagrįstomis, todėl iš ieškovės priteisiamos atsakovei R. G. 823,17 Eur ir atsakovei R. B. 489,83 Eur bylinėjimosi išlaidos.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
27. Apibendrinus kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovėms iš ieškovės išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Tenkinus atsakovių atskirąjį skundą iš dalies (33 proc.), atitinkamai paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus įrodymus atsakovė R. B. turėjo 435,60 Eur už atskirojo skundo surašymą išlaidas, ieškovė turėjo 250 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiama: atsakovei R. B. iš ieškovės 145,20 Eur, iš atsakovių ieškovei 166,66 Eur, t. y. iš kiekvienos po 83,33 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
29. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), darytinas priešpriešinių sumų užskaitymas ir iš ieškovės atsakovei R. B. priteisiamos 61,87 Eur (145,20 Eur – 83,33 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti atsakovėms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priteisti iš ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 823,17 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 489,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 83,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 61,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.