- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-549-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05589-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- E. D., A. S.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Bronius Varsackis
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.10.6Kiti BK 63 str. nuostatų taikymo klausimai
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir E. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, patikslinto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuriuo
E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. balandžio 13 d. 16 val. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. balandžio 13 d. 19.30 val. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - 6 (šešis) mėnesius švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. nustatyta galutinė laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio E. D. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Į bausmės laiką įskaitytas E. D. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 13 d. 18.40 val. iki 2023 m. balandžio 14 d. 13.58 val.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti E. D. 250 (du šimtai penkiasdešimt) eurų, kaip pajamos gautos iš nusikalstamos veiklos.
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 13 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 13 d. 16 val. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - 6 (šešis) mėnesius švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. nustatyta galutinė laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio A. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Į bausmės laiką įskaitytas A. S. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 13 d. 18.22 val. iki 2023 m. gruodžio 13 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. Ž., I. S., o L. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. D. nuteistas už tai, kad:
1.1. 2023 m. balandžio mėnesio 13 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S. narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,109 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,6%. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 13 d., (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pardavė A. S. narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 6,63 g, vieną folijos lankstinuką, kurio viduje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,846 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,5 %, tris folijos lankstinukus, kurių viduje narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,448 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,1%, du folijos lankstinukus, kurių viduje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,336 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,4%. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
1.2. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 49,053 g - plastikinę trintuvę, ant kurios yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,179 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 24,7%; metalinę trintuvę, ant kurios yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,064 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 50,1%; elektronines svarstykles, ant kurių yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,011 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 18,6%, keturis folijos lankstinukus, kurių viduje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 38,246 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,4%; plastikinį maišelį, kuriame yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 7,821 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 23,7%, plastikinį maišelį, kuriame yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,642 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,6%; suktinės nuorūką, kurioje esančios augalinės kilmės medžiagų mišinio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- ? 9-tetrahidrokanabinolis, kurios masė 0,018 g; plastikinį indelį, kuriame yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,089 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 16,1%, iki kol 2023 m. balandžio 13 d. 19.30 val. kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities VPK pareigūnai. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2. A. S. nuteistas už tai, kad:
2.1. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 13 d., (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš E. D. įgijo narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 6,63 g - vieną folijos lankstinuką, kurio viduje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,846 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,5%; tris folijos lankstinukus, kurių viduje narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,448 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,1%; du folijos lankstinukus, kurių viduje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,336 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,4%. Po to, jis 2023 m. balandžio 13 d. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 6,63 g, pardavė R. Ž., I. S., L. D., t. y. apie 16.50 val. R. Ž. pardavė vieną folijos lankstinuką, kurio viduje yra narkotinė medžiaga -kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,846 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,5%, apie 17.00 val. I. S. pardavė tris folijos lankstinukus, kurių viduje narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,448 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,1%, apie 17.55 val. L. D. pardavė du folijos lankstinukus, kurių viduje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,336 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 18,4%. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.0
2.2. Be to, jis 2023 m. balandžio 13 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš E. D. įgijo ir laikė prie savęs kelnių kišenėje narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,109 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 19,6%, iki kol šias narkotines medžiagas 2023 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val. asmens kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai, bei savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikė plastikinę trintuvę, kurioje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,157 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 18,1%, iki kol šias narkotines medžiagas 2023 m. balandžio 13 d. apie 20.37 val. kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami bausmės skyrimo nuteistajam E. D. klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. D. anksčiau teistas, buvo baustas administracine tvarka, kas rodo, jog dabartinės nusikalstos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. E. D. niekur nedirba, jo daromos nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, E. D. skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami bausmės skyrimo nuteistajam A. S. klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. S. praeityje jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, todėl, tęsdamas įstatymo uždraustus veiksmus su narkotinėmis medžiagomis, puikiai žinojo apie gresiančią atsakomybę ir riziką būti uždarytam įkalinimo įstaigoje. Dabartinės nusikalstos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų A. S. vertybinių nuostatų. Teismas padarė išvadą, kad siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo vykdymą, nuteistasis turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.
II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
5. Nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
5.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę, kuri neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
5.2. Apeliantas pabrėžia, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo neturėjo galimybės teismui pateikti pažymos iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kuri patvirtintų, jog šiuo metu jis nevartoja jokių narkotinių medžiagų, bei sutarties, patvirtinančios, kad jis gyvena faktiniuose šeimyniniuose santykiuose su V. K.. Nepateikus minėtų dokumentų, teismo vertinimas dėl šių aplinkybių buvo klaidingas ir privedė prie nepagrįstų išvadų apie nuteistojo asmenybę. Nuteistasis nurodo, kad su V. K. gyvena jau penkerius metus, todėl per šį laikotarpį ji jį paveikė teigiama linkme. Iš kaltinamojo akto turinio matoma, kad E. D. 5 metų bėgyje nebuvo registruotas Priklausomybių ligų centre. Ši pažyma nebuvo teismui pateikta dėl netenkinto prašymo laikinai grąžinti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Kadangi 5 metų laikotarpyje jis neturėjo problemų su narkotinėmis medžiagomis, todėl teismo yra netinkamai įvertinta, jog narkotinių medžiagų vartojimas ir platinimas yra dalis jo gyvenimo būdo.
5.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad E. D. nėra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis. Tai reiškia, jog tokio pobūdžio veika yra atsitiktinė, nebuvo suplanuota iš anksto. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino nuo pirmos apklausos, gailėjosi ir padarė kritiškas išvadas, nebandė išvengti atsakomybės, trukdyti tyrimui, slapstytis.
5.4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę. Nuteistasis E. D. nurodo, kad nuo vaikystės serga astma. Narkotines medžiagas vartojo nuo skausmo dėl nugaros srityje esančio augliuko, kadangi gydytojai jam sakė, jog vaistai nepadės. Šios aplinkybės, anot nuteistojo, rodo, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta siekiant išplatinti narkotines medžiagas kitiems asmenims, o taip pat tokiais veiksmais nebuvo siekiama padaryti žalos. Todėl atitinkamai veika turėtų būti įvertinta kaip mažiau pavojinga, nei buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo. Mažesnį veikos pavojingumą rodo ir aplinkybė, kad nebuvo iš anksto suplanuota išplatinti narkotines medžiagas kitiems asmenims.
5.5. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad buvo neteisėtai disponuota ne „sunkiais“ narkotikais, o kanapėmis ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje vyksta kanapių ir jų dalių vartojimo dalinis dekriminalizavimo procesas, yra siekiama mažinti bausmes už nusikaltimus, susijusius su kanapių disponavimu ir vartojimu. Esant šioms aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, švelnesnės bausmės rūšies skyrimas turėtų mažesnes pasekmes jo gyvenimui bei paskatintų lengviau resocializuotis, užtikrinant, kad bausmės atlikimas atitiktų bausmei keliamus tikslus, kurių vienas teisingumo principo įgyvendinimas.
5.6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šioje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, nusikalstama veika nėra padaryta turtinės ir neturtinės žalos. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, sudaro pagrindą bausmės švelninimui.
5.7. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tai, kad nėra nustatyta nuteistojo E. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
6. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde, įvardintame prašymu dėl nuosprendžio peržiūrėjimo, prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi kalėjimas žmogaus nepataiso. Apeliantas nurodo, kad būdamas suimtu Kauno kalėjime praleido 8 mėnesius ir suprato, kad turi keisti gyvenimo būdą, kad daugiau nebeatsidurtų įkalinimo įstaigoje, kur patyrė patyčias ir smurtą. Nuteistasis tikina, kad išsigydė nuo priklausomybės narkotikams, jau 17 mėnesių jų nevartoja. 2023 m. lapkričio 9 d. vedė, tikisi susilaukti vaikų. Penktas mėnuo kaip dirba pardavėju „D.“. Kiekvieną mėnesį stengiasi mokėti susikaupusias baudas. Bando persilaikyti vairuotojo pažymėjimą, kurio neteko būdamas sulaikytu. Jis nedaro naujų nusikalstamų veikų, laikosi jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, stengiasi visais įmanomais būdais kabintis į gyvenimą.
7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti, sušvelninti bausmę ar atidėti jos vykdymą. Nuteistojo E. D. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistųjų E. D. ir A. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne tik pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bet ir prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pasakyta, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Taigi, įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai; kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012).
10. Nuteistieji E. D. ir A. S. apeliaciniuose skunduose neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Kaip matyti iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio, juose iš esmės keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija šiuo klausimu, o taip pat ir dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pasisako atskirai, nors šiuo aspektu apeliaciniai skundai ir nepateikti, kadangi nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs E. D. ir A. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pagal nustatytas aplinkybes tęstinius nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, kvalifikavęs kaip du atskirus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
11. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad E. D. nusikalstami veiksmai, t. y., narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) platinimas (pardavimas A. S.) ir neteisėtas disponavimas (įgijimas ir laikymas savo namuose) narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), turint tikslą jas platinti, buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje. Analogiškai, kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo kvalifikuoti ir A. S. nusikalstami veiksmai, t. y., narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) įgijimas iš E. D. ir pardavimas R. Ž., I. S. bei L. D. ir neteisėtas narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimas iš E. D. ir jų laikymas, turint tikslą platinti, su savimi ir savo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie E. D. ir A. S. nusikalstami veiksmai pasižymi tęstiniu pobūdžiu ir kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, paminėtus E. D. ir A. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas kaip atskirus nusikaltimus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bei pasunkino nuteistųjų teisinę padėtį, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
13. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo baudžiamasis įstatymas nepateikia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-648/2019, 2K-20-976/2022 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys 2K-258-677/2016, 2K- 178- 699/2018 ir kt.), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K- 258- 677/2016).
14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, baudžiamosiose bylose nustatyta, kad tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Tačiau jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-46-719/2023). Sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra ir subjektyvieji požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines medžiagas formuojasi savarankiškai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-51-648/2019).
15. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. D. ir A. S. nusikalstamus veiksmus dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir narkotinių medžiagų platinimo, tyčios turinio, reikšmingo tęstinę veiką atribojant nuo nusikaltimų daugeto, neanalizavo ir šiuo aspektu įrodymų nevertino.
16. Byloje nustatyta, kad E. D. A. S. 2023 m. balandžio 13 d. apie 16 val. pardavė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 4,109 g, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 13 d. A. S. pardavė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 6,63 g. Be to, E. D. tiksliai nenustatytu metu, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir iki 2023 m. balandžio 13 d. 19.30 val. savo namuose laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 49,053 g, kol šias narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad A. S. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 13 d., turėdamas tikslą platinti, iš E. D. įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė yra 6,63 g, ir šias narkotines medžiagas 2023 m. balandžio 13 d. pardavė R. Ž. (apie 16.50 val.), I. S. (apie 17.00 val.), L. D. (apie 17.55 val.). Be to, jis, turėdamas tikslą platinti, 2023 m. balandžio 13 d. apie 16 val. iš E. D. įgijo ir prie savęs kelnių kišenėje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 4,109 g, iki kol šias narkotines medžiagas 2023 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val. asmens kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai, o savo gyvenamojoje vietoje iki 2023 m. balandžio 13 d. 20.37 val. laikė plastikinę trintuvę, kurioje yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,157 g.
18. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėsaugos institucijoms disponuojant informacija apie tai, kad A. S. Kauno mieste galimai platina narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, o taip pat ir psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Informacija, kad A. S. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pasitvirtino. A. S. apklausiamas teisme paaiškino, kad narkotines medžiagas nedideliais kiekiais įsigydavo iš savo draugo E. D., jei imdavo kiek didesnį kiekį, gaudavo kelių eurų nuolaidą. Narkotinių medžiagų platinimu užsiiminėjo, kad gautų pajamų, nes tuo metu buvo susipykęs su tėvais, neturėjo kur gyventi, pinigų gaudavo tik iš sugyventinės. Apžiūrėjus A. S. mobiliojo ryšio telefoną „Samung Galaxy A8“, nustatyta, kad jis socialiniame tiksle „Facebook“ pasivadinęs slapyvardžiu „M.“. Kad tai jo slapyvardis, pripažino pats A. S.. „Messenger“ programėlėje esantis susirašinėjimas su įvairiais asmenimis, tarp jų ir su E. D., kuris pasivadinęs slapyvardžiu „K.“, patvirtina, kad jis sistemingai užsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu. Beveik visų susirašinėjimų metu jis asmenis nukreipdavo atvykti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią aikštelę (šalia E. D., pas kurį dažnai laiką leisdavo A. S. ir, kaip jis pats nurodė, įgydavo narkotines medžiagas, gyvenamosios vietos), taip pat į (duomenys neskelbtini) (A. S. gyvenamasis rajonas), prie „(duomenys neskelbtini)“, kalbėdavo apie konkrečias sumas, nurodydavo, kad greit pasipildys (2 t., b. l. 94-143). Šią aplinkybę patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 15-17).
19. Kad „M.“, t. y., A. S., buvo žinomas, kaip asmuo, iš kurio galima įsigyti narkotinių medžiagų, patvirtina ir nuteistojo R. Ž., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. parodymai, apžiūrėjus jų mobiliojo ryšio telefonus rasti susirašinėjimai su asmeniu, pasivadinusiu „M.“ (2 t., b. l. 53-67, 134-143), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. B., M. T., E. P. parodymai (1 t., b. l. 79-80, 106-107, 112-113). Narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) A. S. R. Ž., I. S., L. D. pardavė 2023 m. balandžio 13 d. apie 16.50 val., 17.00 val. ir 17.55 val. Narkotines medžiagas jis pardavė minėtiems asmenims prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prie savęs laikytas narkotines medžiagas, kurios buvo rastos asmens kratos metu, kaip ir tas, kurias pardavė R. Ž., I. S., L. D., jis įgijo taip pat iš E. D.. Asmens krata atlikta praėjus vos pusvalandžiui po to, kai jis narkotines medžiagas pardavė L. D.. Krata A. S. gyvenamojoje vietoje atlikta tą pačią dieną apie 20.37 val. Jos metu rasta trintuvė, kurioje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. su savimi turėjo ir pardavinėjo tos pačios rūšies narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis). Jas įgydavo iš to paties asmens – E. D.. Jo nusikalstami veiksmai narkotinių medžiagų platinimas bei neteisėtas įgijimas ir laikymas, turint tikslą platinti, nebuvo nutolę vienas nuo kito laiko atžvilgiu. A. S., kaip minėta, pats nurodė, kad platindamas narkotines medžiagas, turėjo tikslą gauti lėšų pragyvenimui. Tuo metu jis niekur nedirbo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. ne tik tą dalį veiksmų, kurie kaltinime įvertinti kaip viena tęstinė nusikalstama veika (narkotinių medžiagų pardavimas R. Ž., I. S., L. D.), bet visus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą – išplatinti kuo didesnį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį ir kuo daugiau iš šios neteisėtos veiklos pasipelnyti.
20. Dėl to byloje nustatyti A. S. nusikalstami veiksmai - nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 13 d. įgijus iš E. D., turint tikslą platinti, narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 6,63 g, ir 2023 m. balandžio 13 d. apie 16.50 val. pardavus R. Ž. folijos lankstinuką, kurioje viduje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,846 g, apie 17.00 val. pardavus I. S. tris folijos lankstinukus, kuriuose yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 3,448 g, apie 17.55 val. L. D. pardavus du folijos lankstinukus, kurių viduje narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 2,336 g, 2023 m. balandžio 13 d. apie 16 val. iš E. D., turint tikslą platinti, įgijus ir laikius prie savęs kelnių kišenėje narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 4,109 g, iki kol šias narkotines medžiagas 2023 m. balandžio 13 d. apie 18.30 val. asmens kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bei savo gyvenamojoje vietoje laikius plastikinę trintuvę, kurioje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,157 g, vertintini kaip viena nusikalstama veika. Todėl A. S. nusikalstami veiksmai iš dviejų atskirų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų perkvalifikuotini į BK 260 straipsnio 1 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.
21. Analogiškos išvados daromos ir dėl E. D. nusikalstamų veiksmų. Pastarasis apklausiamas pirmosios instancijos pripažino, kad pardavė A. S. kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, tačiau aiškino, kad narkotinių medžiagų platinimu neužsiėmė, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, nors galiausiai, suprasdamas, kad jam neigiant kaltę, byla nebus nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pripažino kad 60 gramų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įsigijo ir tam, kad jei reiktų, galėtų kažkam pagelbėti. Tuo tarpu A. S. E. D. įvardijo kaip asmenį, iš kurio įgydavo narkotines medžiagas ir paskui parduodavo jas kitiems asmenims. Pastebėtina, kad A. S. susirašinėjimo su kitais asmenimis duomenys patvirtina, kad jis dažnu atveju šiems nurodydavo atvykti į prie (duomenys neskelbtini) namo esančią aikštelę, t. y., į šalia E. D. namų esančią aikštelę. 2023 m. balandžio 13 d. narkotines medžiagas R. Ž., I. S., L. D. A. S. taip pat pardavė prie E. D. namų. Nustatyta, kad šias narkotines medžiagas jis buvo įgijęs būtent iš E. D.. Be to, tą pačią pas E. D. namuose atlikus kratą buvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendra masė yra 49,053 g. Per kratą taip pat rasti daiktai, kurie, kaip pripažįstama teismų praktikoje, leidžia spręsti apie asmens tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą. Rasti 202 užspaudžiami permatomi maišeliai, du smulkintuvai, svarstyklės, skirtos sverti mažiems daiktams (1 t., b. l. 148-155). Specialistai nustatė, kad metalinėje trintuvėje, ant svarstyklių yra narkotinė – kanapės (antžeminės dalys), ant svarstyklių paviršių taip pat rasta ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų (2 t., b. l. 168-176). Taigi nuteistasis E. D. turėjo priemones sverti, fasuoti narkotinę medžiagą, tuo tarpu kratos metu pas A. S. namuose tokių daiktų nerasta. Šios aplinkybės leidžia tikėti nuteistojo A. S. parodymais, kad narkotines medžiagas, kuriomis prekiavo, jis įgydavo iš E. D.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) E. D. įgijo ir laikė turėdamas tikslą platinti. Nustatyta, kad E. D. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 13 d., taip pat 2023 m. balandžio 13 d. pardavė A. S., savo namuose iki 2023 m. balandžio 13 d. laikė tos pačios rūšies narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis). Jo nusikalstami veiksmai narkotinių medžiagų platinimas bei neteisėtas įgijimas ir laikymas, turint tikslą platinti, nebuvo nutolę vienas nuo kito laiko atžvilgiu. Narkotinės medžiagos buvo laikomos ir platinamos toje pačioje vietoje – E. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tą aplinkybę, kad E. D. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. D. ne tik tą dalį veiksmų, kurie kaltinime įvertinti kaip viena tęstinė nusikalstama veika (narkotinių medžiagų pardavimas A. S. 2023 m. balandžio 13 d. apie 16 val., narkotinių medžiagų pardavimas A. S. ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 13 d.), bet visus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą – išplatinti kuo didesnį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį ir kuo daugiau iš šios neteisėtos veiklos pasipelnyti.
22. Dėl to byloje nustatyti E. D. nusikalstami veiksmai 2023 m. balandžio mėnesio 13 d. apie 16.00 val. pardavus A. S. narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,109 g, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 13 d., pardavus A. S. narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 6,63 g, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turint tikslą platinti, įgijus ir savo namuose laikius narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 49,053 g, iki kol 2023 m. balandžio 13 d. 19.30 val. kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, vertintini kaip viena nusikalstama veika. Todėl E. D. nusikalstami veiksmai iš dviejų atskirų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų perkvalifikuotini į BK 260 straipsnio 1 dalį kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.
23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme E. D. ir A. S. nebuvo pranešta apie galimybę jų nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad priimant sprendimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, iš anksto apie tai neįspėjus nuteistojo, tokiu atveju būtina įvertinti, ar toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-172-788/2021). Teisėjų kolegija realaus pavojaus nuteistųjų procesinėms teisėms konkrečiu atveju nenustatė. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog dėl pakeistos nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos gynyba būtų buvusi kitokia. Nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę veiką šiuo konkrečiu atveju nepasunkina nuteistųjų teisinės padėties, priešingai, ją palengvina.
Dėl bausmių nuteistiesiems skyrimo
24. Nuteistųjų A. S. ir E. D. veiksmus perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, iš naujo spręstina ir dėl bausmės jiems paskyrimo.
25. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Iš nuteistųjų E. D. ir A. S. apeliaciniuose skunduose išdėstytų prašymų matyti, kad jie siekia, jog būtų skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, t. y., būtų paskirtos švelnesnės, negu įstatyme numatyta bausmės.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nei A. S., nei E. D. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamą veiką, todėl svarstyti dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Tas pats pasakytina ir dėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo galimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė po vieną nuteistųjų A. S. ir E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.
27. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016).
28. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Vertinant bylai reikšmingą kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. S. ir E. D. padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie mažesnį nuteistųjų asmenybių ir jų padarytų veikų pavojingumą.
30. A. S. ir E. D. padarė vieną sunkų baigtą tęstinį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, jų platinimu. Su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos sukelia itin žalingus padarinius žmonių sveikatai ar net gyvybei, visuomeniniams santykiams, ekonominėms, dorovinėms ir kitoms socialinėms vertybėms, padeda plisti narkomanijai, todėl įstatymo leidėjas neatsitiktinai numatė tokias griežtas sankcijas už BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje taikomas visiškos netolerancijos disponavimui bet kokios rūšies narkotinėmis medžiagomis principas, todėl narkotinių medžiagų rūšis (šiuo atveju kanapės (antžeminės dalys)) nėra pagrindas veiką, dėl kurios nuteisti E. D. ir A. S., vertinti kaip mažesnio pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-1073/2019), juolab, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos kitiems asmenims, o tai rodo, kad nuteistųjų veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų. Be to, kaip jau minėta, kratos metu E. D. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti 202 užspaudžiami permatomi maišeliai, du smulkintuvai, svarstyklės, skirtos sverti mažiems daiktams. Nustatyta, kad narkotines medžiagas A. S. jis pardavė ne per vieną kartą. Visa tai, priešingai nei teigia E. D., rodo, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir kad nuteistasis siekė išplatinti kitiems asmenims kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį. A. S. narkotines medžiagas įsigijo iš E. D. ne vieną kartą, jas įsigydavo, siekdamas išplatinti kitiems asmenimis ir gauti nelegalių pajamų, ir realiai jas platino. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, jog E. D. ir A. S. padarytų nusikaltimų pavojingumas yra tipinis, atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą.
31. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvadų ir apie mažesnį nuteistųjų asmenybių pavojingumą. Nuteistasis A. S. jau yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, teismas jo atžvilgiu buvo parodęs pasitikėjimą ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skyręs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, reikiamų išvadų iš teistumo nepadarė. Dabartinis nusikaltimas padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės apribojimo bausmės, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendis, kuriuo jis taip pat pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys apie nuteistojo A. S. susirašinėjimus leidžia daryti išvadą, kad jis ir iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo platino narkotines medžiagas. Tad aptariamo nusikaltimo padarymą lėmė ne atsitiktinumas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, beviltiška finansinė situacija, o nuteistojo ciniškas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi, tikslas papildomai „užsidirbti“. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Tad nors po šio nusikaltimo padarymo A. S. ėmėsi priemonių keisti gyvenimo būdą, susituokė, šiuo metu jo žmona nėščia, pradėjo dirbti pagal darbo sutartį ir gauti realias oficialias pajamas, tikina nebevartojantis narkotinių medžiagų, tačiau šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, jos vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. vertėsi individualia veikla, vedė bendrą ūkį su dabartine žmona, bet tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Tad apeliaciniame skunde akcentuojamos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, jo pozityvų elgesį patvirtinančios aplinkybės nėra pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Šios aplinkybes vertintinos parenkant sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį.
32. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis A. S. padarė vieną tyčinį baigtą sunkų tęstinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, į ankstesniame punkte nurodytas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina viena trečdaliu ir skirtina galutinė – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi A. S. padarė sunkų nusikaltimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Dalinai atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, kadangi BK XXXVII skyrius, į kurį įtrauktas ir A. S. padarytas nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis), patenka į išimtinį sąrašą, kai dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.
33. Vertinant nuteistojo E. D. asmenybę, jos taip pat nėra pagrindo laikyti mažiau pavojinga. E. D. anksčiau yra ne kartą teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Pirmieji nusikalstami veiksmai fiksuoti dar būnant nepilnamečiu, tuomet jis dėl įvykdytos vagystės buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tai ilgalaikio teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Yra teistas ir už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą platinti, jų platinimo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pragyvenimui lėšų gaudavo iš nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Dėl to apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad E. D. anksčiau nebuvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kadangi tiek dabartinė nusikalstama veika, tiek ir didžioji dalis anksčiau vykdytų nusikalstamų veikų, susijusios su siekiu gauti turtinės naudos.
34. Nors E. D. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nėra registruotas Priklausomybių ligų centre, kas, anot, nuteistojo rodo, jog jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visi priklausomybes turintys asmenys kreipiasi dėl specializuotos pagalbos suteikimo, tad tai, kad E. D. neregistruotas Priklausomybių ligų centre, neįrodo, kad jis neturi polinkio vartoti narkotines medžiagas. Pastebėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1143/2023(01) konstatuota, kad E. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio (3 t., b. l . 4). Iš nuteistojo A. S., liudytojos V. R. parodymų matyti, kad jis vartodavo narkotines medžiagas. Be to, ir paties E. D. parodymai dėl narkotinių medžiagų vartojimo yra prieštaringi. Apklausiamas teisme, jis nurodė vartojantis narkotines medžiagas. Apeliaciniame skunde tvirtino, kad neturi priklausomybės, tačiau po to jau aiškino, kad „žolę“ rūkydavo malšindamas nugaros skausmus. Visa tai, priešingai nei tvirtina apeliantas, patvirtina, kad jis turi polinkį vartoti narkotines medžiagas, kas taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
35. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie jo ilgalaikius santykius su V. K., apie tai, kad serga bronchine astma, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, tad jos nesudaro pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalių nuostatų taikymui. Šios aplinkybes vertintinos parenkant sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį.
36. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis E. D. padarė vieną tyčinį baigtą tęstinį sunkų nusikaltimą, į apylinkės teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, į aukščiau nurodytas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimesnis minimaliam sankcijoje numatytam terminui – 3 (treji) metai. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina viena trečdaliu ir skirtina galutinė – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
37. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. S. ir E. D.. nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyse (dvi nusikalstamos veikos), perkvalifikavus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, panaikintina apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 16 d. pažyma Nr. APD-2024-10281 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam E. D., kurias sudaro 281,25 eurai (8 t., b. l. 132-135).
39. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).
40. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų E. D. ir A. S. apeliacinius skundus, kurie yra tenkinami iš dalies. Šioje byloje nuteistajam E. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Ramūnas Gudašius) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam E. D. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Nuteistajam E. D. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jis niekur nedirba, taigi, neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytas sumas teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. D. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 punktais,
nusprendžia:
nuteistųjų A. S. ir E. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį, patikslintą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, A. S. ir E. D. atžvilgiu.
A. S. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
E. D. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis A. S. ir E. D. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. D. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.