Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-02
Bylos Nr.
1A-403-891/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35347-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Advokatai
Kęstutis Ožiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-891/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35347-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; 1.2.20.13; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – D. N.,gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria D. N. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį nutraukta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. N. buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis, žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1147-269/2019 yra pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, privalėdamas atlikti šiuo nuosprendžiu jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 23 d. bei 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje (Šalčininkai) būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją atlikti, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, tyčia vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2020 m. kovo 5 d., apie 16.50 val., Gudiškių k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r., vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. kovo 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 37307-ANR_N-396-2020).

2. D. N. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis, žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1147-269/2019 yra pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, privalėdamas atlikti šiuo nuosprendžiu jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 23 d. bei 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje (Šalčininkai), būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją atlikti, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu tyčia vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2020 m. birželio 6 d., apie 21.45 val., Vilniuje, Galvės g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. birželio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-47012-2020).

3. D. N. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis, žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1147-269/2019 yra pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, privalėdamas atlikti šiuo nuosprendžiu jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 23 d. bei 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje (Šalčininkai), būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją atlikti, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu tyčia vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2020 m. liepos 11 d., apie 16.57 val., Elektrėnų r. sav., Vievininkų k., Ežero g. 4, vairavo automobilį „Škoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugpjūčio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 28-ANR_P-6223-2020).

4. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą D. N. atžvilgiu dėl jam pareikštų trijų kaltinimų pagal BK 243 straipsnį, kadangi konstatavo BK 2 straipsnio 6 dalyje nuostatos, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, pažeidimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir D. N. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, paskirti už tris baudžiamuosius nusižengimus galutinę subendrintą 30 parų arešto bausmę.

5.1. Anot prokuroro, tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl D. N. padarytų pažeidimų pavojingumo. Teismas neįvertino, kad D. N. 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. birželio 6 d. bei 2020 m. liepos 11 d. vairavo transporto priemones neturėdamas teisės jas vairuoti. 2020 m. liepos 11 d. vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, neatsižvelgė į kelio būklę, atitinkamai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, o po šio įvykio jis pasitraukė iš įvykio vietos, policijai nepranešė, t. y. D. N. elgėsi itin piktybiškai ir pavojingai. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant D. N. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, anot prokuroro, praeityje D. N. taip pat baustas administracine tvarka už eismo saugumo pažeidimus (viršytas greitis, transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones). Bylos duomenys patvirtina D. N. polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, parodo niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą, kaip į BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą bei jo pažeidimų sistemingumą.

5.2. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi principu non bis in idem. D. N. padarytų pažeidimų, vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad D. N. už transporto priemonių vairavimą, kai asmeniui tokia teisė atimta, buvo baustas administracine tvarka. Nustačius D. N. veiksmų pavojingumą, kuris apibūdinamas per sistemingumo ir piktybiškumo kriterijus, būtų paneigtas faktas, kad baudžiamieji kaltinimai buvo visiškai pagrįsti administracinių nusižengimų, dėl ko D. N. jau buvo nubaustas, aplinkybėmis, nes baudžiamasis kaltinimas šiuo atveju yra susijęs ir su papildomu vengimo vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiu.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai nurodė, kad BK 243 straipsnis, pagal savo taikymo apimtį, yra gerokai platesnis nei konkrečios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti kelių transporto eismo saugumą, kai tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir už tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios neturi jokių sąsajų su kelių transporto eismo saugumu, nevykdymą. Be to, taikant atitinkamus ANK straipsnius, yra baudžiama už konkretų, pavienį teisės pažeidimo atvejį, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį taikoma nustačius daugkartinį, sistemingą teismo paskirto draudimo ar įpareigojimo nevykdymą, t. y. pasireiškus visumai atvejų, kuriuos jungia vieninga asmens tyčia nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

7. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras kelia D. N. veiksmų pripažinimo nusikalstama veika ir non bis in idem principo aiškinimo klausimus, prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla D. N. atžvilgiu buvo nutraukta, panaikinti ir D. N. pripažinti kaltu dėl trijų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 243 straipsnyje, padarymo bei paskirti jam bausmę.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nutartį, prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 243 straipsnį (trys veikos) D. N. atžvilgiu, kadangi asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tas pačias veikas negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (non bis in idem).

Dėl D. N. veiksmų kvalifikavimo

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. N., žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1147-269/2019 yra pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, privalėdamas atlikti šiuo nuosprendžiu jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 23 d. bei 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje (Šalčininkai), būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją atlikti, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, tai yra 2020 m. kovo 5 d., apie 16.50 val., Gudiškių k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r., vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. kovo 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 37307-ANR_N-396-2020), 2020 m. birželio 6 d., apie 21.45 val., Vilniuje, Galvės g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. birželio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-47012-2020) ir 2020 m. liepos 11 d., apie 16.57 val., Elektrėnų r. sav., Vievininkų k., Ežero g. 4, vairavo automobilį „Škoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugpjūčio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 28-ANR_P-6223-2020). Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nekilo, apie tai, kad šiuos veiksmus D. N. atliko, pats pripažino teismo posėdžio metu, tai patvirtina byloje esantys kiti įrodymai.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu daro žalą asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgdama į tai, valstybė turi pareigą nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – teisinės atsakomybės asmenims, nevykdantiems teismo sprendimų, įtvirtinimas. Skiriamos poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimus – priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikoma administracinė ar civilinė atsakomybė, o už pavojingiausius, šiurkščiausius pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės.

13. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtinuoju BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu yra jos sistemingumas, rodantis aiškų paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, tuo tarpu pavieniai teismo sprendimo vykdymo pažeidimai negali būti vertinami kaip sistemingi, dėl kurių asmeniui taikytina baudžiamoji atsakomybė.

14. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų dėl D. N. veiksmų sistemingumo, pavojingumo ir pakankamumo, kad jie būtų pripažinti kaip nusikalstami pagal BK 243 straipsnį. Kita vertus, teismui konstatavus, kad už šiuos veiksmus D. N. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir šioje byloje jis iš esmės traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškas faktines aplinkybes, susijusias laiku ir ta pačia vieta, šių aplinkybių vertinti ir nebebuvo būtina, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas draudimo persekioti ir bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką principas (non bis in idem).

15. Prokurorė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pateikė papildomus nesutikimo su apylinkės teismo nutartimi motyvus, nurodydama, kad BK 243 straipsnis, pagal savo taikymo apimtį, yra gerokai platesnis nei konkrečios ANK 424 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti kelių transporto eismo saugumą, kai tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir už tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios neturi jokių sąsajų su kelių transporto eismo saugumu, nevykdymą. Su teiginiais, kad ANK 424 ir 423 straipsniai nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius), aukštesnės instancijos teismas taip pat negali nesutikti. Visgi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą ir tai taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK.

16. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje K. prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje S. ir S. prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje M. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą aiškinęs, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-36-697/2019, 2K-64-511/2021).

18. Iš bylos duomenų matyti, kad D. N. dėl 2020 m. kovo 5 d. teisės pažeidimo 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 450 Eur bauda (b. l. 108–109). Dėl 2020 m. birželio 6 d. teisės pažeidimo D. N. 2020 m. birželio 11 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 450 Eur bauda (b. l. 108–109), o dėl 2020 m. liepos 11 d. teisės pažeidimo jis 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 750 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 1 (vieneriems) metams (b. l. 21–23, 108–109). Nutarimai administracinių nusižengimų bylose yra įsiteisėję, t. y. jau įgijo res judicata galią (nebegali būti skundžiami ir privalo būti vykdomi). Pagal visas tris teisės normas asmuo buvo patrauktas atsakomybėn už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. birželio 6 d., 2020 m. liepos 11 d. vairavo automobilius.

19. Tiek ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą transporto priemonės vairavimą. ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, o BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Taigi šioje situacijoje konstatuotina, jog tiek ANK 424 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 1 dalies, tiek ir BK 243 straipsnio paskirtis ir tikslas yra tapatūs – sulaikyti asmenį nuo transporto priemonių vairavimo neturint tam teisės.

20. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek D. N. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (du kartus), pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tie patys faktai – kad D. N. 2020 m. kovo 5 d., apie 16.50 val., Gudiškių k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r., 2020 m. birželio 6 d. apie 21.45 val. Vilniuje, Galvės g., 2020 m. liepos 11 d. apie 16.57 val. Ežero g. 4, Vievininkų k., Elektrėnų r. sav., vairavo transporto priemones neturėdamas teisės jų vairuoti.

21. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (dėl trijų veikų) D. N. atžvilgiu pradėtas 2020 m. birželio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. jau žinant apie D. N. patraukimus administracinėn atsakomybėn. Apie šiuos nubaudimus ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma. Minėti nutarimai nebuvo apskųsti ir panaikinti, jie įsiteisėjo ir nebegali būti skundžiami. Iš bylos taip pat matyti, kad naujais teisiškai reikšmingais faktais, kurie nepažeidžiant non bis in idem principo leistų spręsti dėl D. N. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nebuvo papildytas. Vadinasi, laikantis non bis in idem principo, baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas, ką teisingai bei pagrįstai ir padarė apylinkės teismas.

22. Prokurorės argumentai dėl D. N. veiksmų sistemingumo, pavojingumo ir pakankamumo, kad jie būtų pripažinti kaip nusikalstami pagal BK 243 straipsnį, šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingi ir plačiau neaptariami, nes teismas, konstatuodamas non bis in idem principo pažeidimus, vertina ne konkrečios teisės normos, bet pačios atsakomybės už analogišką veiką taikymo/pritaikymo faktą, o prokurorės argumentai negali pakeisti išvadų, susijusių su dvigubo baudžiamumo draudimo principo pažeidimu.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė