Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje D. N. (ankstesnė pavardė – G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, ankščiau gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) sav., faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2017-07-14 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 straipsnį, 15 MGL dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 10 MGL dydžio bauda (byloje duomenų, kad bauda sumokėta nėra);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 nuosprendžiu (toliau-2018-11-21 nuosprendis) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirtos pareigos;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-29 nuosprendžiu (toliau-2019-04-29 nuosprendis) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant pareigas: netekus darbo užsiregistruoti per 1 mėnesį Užimtumo tarnyboje, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2019-08-01 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį (toliau-2019-08-01 nutartis) vadovaujantis BK 64 straipsnio 4, 9 dalimis, prie bausmės, paskirtos bausmes subendrinti, 2018-11-21 nuosprendžiu iš dalies pridėti 2019-04-29 nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir D. N. (Gavriliuk) paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 5:00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2019 m. gegužės 5 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 55, 88).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 7-18, 31).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamasbyloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. N. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo paskutinės apklausos metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio rodmenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes D. N. (G.) veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, į kaltės formą-tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris užsiima individualia veikla, baustas administracine tvarka (b.l. 68-81), 3 kartus teistas ir nusikalto pagal 2018-11-21 nuosprendį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir dėl ko yra nusikaltimų recidyvas, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant ją sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta arešto bausmė, kuri visiškai sudedant bendrintina su pirmesniais (2018-11-21 ir 2019-04-29) nuosprendžiais kurių bausmės buvo 2019-08-01 nutartimi subendrintos, paskirtomis bausmėmis, skiriant galutinė laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Nors kaltinamasis, padarė jam inkriminuotą nusikaltimą pažeidžius 2018-11-21 nuosprendžiu paskirtą pareigą nevartoti alkoholio, bet jis, šią pareigą pažeidė pirmą kartą, dar neįsiteisėjus 2019-04-29 nuosprendžiui kai jam buvo galutinės laisvės bausmės vykdymas antrą kartą 2 metams atidėtas BK 75 straipsniu tvarka, legaliai dirba ir turi pastovą gyvenamąją vietą, byloje nėra duomenų dėl kitų 2018-11-21 ir 2019-04-29 nuosprendžiais paskirtų pareigų nevykdymo, todėl dar yra pagrindas manyti, kad galutinės bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jo atlikimo ir galutinės bausmės vykdymas atidėtinas didesniam negu 2 metų laikui skiriant pareigas.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką kaltinamajam įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. N. buvo sulaikytas nuo 2019-05-05 02.06 val. iki 2019-05-05 17.20 val. (b.l. 51, 58).

Kadangi kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą 2018-11-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu tai, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 2018-11-21 nuosprendžiu atliktas bausmės laikas neįskaičiuotinas, t.y. neįskaitomas D. N. laikinajame sulaikyme (4 dienų), suėmime (3 mėnesių ir 7 dienų), bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019-05-05 02.06 val. iki 2019-05-05 17.20 val., į galutinę bausmę.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Kaltinamasis D. N. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad D. N. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą), šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti D. N. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. S. (b.l. 32). Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio „OPEL ASTRA“ kaina yra – 960 eurų su PVM, arba 794 eurų be PVM. Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio „OPEL ASTRA“, vidutinė kaina be PVM, kuri yra 794 Eur. Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo. Automobilis kuris buvo saugomas Minsko pl. 21, Vilniuje (mob. tel. 8 670 83901) buvo grąžintas savininkui D. S. ir nekonfiskuotinas (b.l. 21-29, 64-80, 109, 111, 113, 116-120).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti galiotinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant jam gyventi ir Saulėtoji g. 30, Daugidonių k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r. (b.l. 57, 116).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,-

nusprendė:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. N. galutinę bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 2, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-21 ir 2019-04-29 nuosprendžiais paskirtomis ir 2019-08-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintomis, bausmėmis, ir paskirti D. N. subendrintą galutinę 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką D. N. įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai jis buvo sulaikytas nuo 2019-05-05 02.06 val. iki 2019-05-05 17.20 val.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, ir D. N. paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams bei galutinės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti pareigas: 1) tęsti darbą ar mokslą; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 5:00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš D. N. automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 794 eurų.

D. N. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant gyventi ir Saulėtoji g. 30, Daugidonių k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.