Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugniaus Trumpulio, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. gegužės 12 d.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, taikomą M. S., kurios terminas nustatytas iki 2024 m. vasario 12 d., nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. S. paskirtas piniginių lėšų – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) konfiskavimas valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. S., visiškai apribojant nuosavybės teisę – uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti pinigais – 650 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi terminas pratęstas iki 2024 m. kovo 8 d.), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendis buvo priimtas ir F. C. bei A. M. (A. M.), tačiau jie apeliacinių skundų nepadavė, taip pat dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 3 d., apie 20.00 val. prie (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, už 1 000 Eur neteisėtai įgijo: 17,038 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 15,476 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 8,934 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 13,397 g psichotropinės medžiagos – 3-chloro metilkatinono, iš kurių 0,041 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2023 m. kovo 7 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), už 20 Eur išplatino A. M., o 0,388 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai laikė prie savęs iki 2023 m. kovo 8 d. 01.35 val., kai policijos pareigūnai T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, asmens kratos metu rado ir ją paėmė, o likusias medžiagas, t. y. 16,609 g pichotropinės medžiagos – amfetamino, 15,476 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 8,934 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 13,397 g psichotropinės medžiagos – 3-chloro metilkatinono, neteisėtai laikė pas save gyvenamoje patalpoje (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai kratos metu 2023 m. kovo 7 d., 18.30– 20.21 val. jas rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Igoris Manzurovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį: 1) paskirti švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant; 2) panaikinti turto konfiskavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. M. S. nuo sulaikymo momento davė išsamius ir aiškius parodymus, todėl buvo nustatyti visi nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys ir patraukti atsakomybėn. Nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuteistasis pats turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir pats jas vartoja, ir tik paprašytas senos draugės sutiko jai parduoti narkotinių medžiagų už 20 Eur.

1.2. Nuteistasis dalyvauja intensyvios priežiūros programoje, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Nurodoma, kad M. S. neseniai vedė ir turi mažametį vaiką, nuo 2023 m. gruodžio mėn. pradėjo dirbti, akivaizdžiai taisosi į teigiamą pusę, jam taip pat yra nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas, kas pasak gynėjo, galėtų būti pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės M. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

1.3. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl kratos metu paimtų 3 900 Eur. Taip pat yra ginčijamas ir 650 Eur konfiskavimo klausimas, kadangi apylinkės eismas nesiaiškino pinigų kilmės, nuosprendyje nurodyti konfiskavimo motyvai taip pat neaiškūs ir netikslūs, todėl toks sprendimas dėl piniginių lėšų konfiskavimo turėtų būti panaikintas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir dėl turto konfiskavimo.

Dėl bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra skiriama bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas M. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia. M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta ir į M. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. S. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo trauktas baudžiamojon atsakomybėn 5 kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką (paskutinį kartą trauktas baudžiamojo atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), teistumas neišnykęs (4 t., b. l. 97–106). Bylos duomenimis M. S. VŠĮ (duomenys neskelbtini) yra gydytas (2 t., b. l. 165; 4 t., b. l. 113), yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą ir gydosi farmakoterapijos metadonu programoje (4 t., b. l. 112; 5 t., b. l. 23). Ankstesniais teismo sprendimais M. S. buvo paskirtos ne realaus laisvės atėmimo bausmės (bauda, laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant), kurios didesnės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė.

9. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į aplinkybes, jog M. S. yra neseniai vedęs, turi mažametį vaiką, nuo 2023 m. gruodžio mėn. pradėjo dirbti, taip pat į tai, kad jam yra nustatytas psichikos, elgesio sutrikimas ir šias aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis. Bylos duomenimis, nuteistasis vedęs nuo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 86–87; 5 t., b. l. 58), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „R.“. Sodros duomenimis, M. S. UAB „R.“ dirbo nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 12 d., nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 5 d. dirbo UAB „V. t.“. Šiuo metu (nuo 2024 m. balandžio 9 d.) dirba UAB „V. d.“. BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad dėl tokių aplinkybių pripažinimo ar nepripažinimo atsakomybę lengvinančiomis, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc), ir tai yra teismo diskrecijos teisė. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (past. – mažamečio vaiko turėjimas, nuteistojo šeimyninė padėtis – vedęs, aplinkybė, kad nuteistasis pradėjo dirbti ar kad jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų) necharakterizuoja kaltinamojo išskirtinai teigiamai palyginus su kitais panašiais atvejais ir nėra pakankamos išvadai jas pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kita vertus į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.

10. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Atitinkamai norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2014, 2K-238-138/2015 ir kt.). Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima nusikaltimo sankcijoje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, ir pirmosios instancijos teismo yra individualizuota tinkamai.

11. Be to apeliaciniame skunde prašoma ne tik sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, bet ir atidėti jos vykdymą. Šiame kontekste atkeiptinas dėmesys į BK 75 straipsnio reguliavimą. M. S. pripažintas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Visiškas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, už sunkų nusikaltimą nėra galimas. Dalinai atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, kadangi BK XXXVII skyrius patenka į išimtinį sąrašą, kai dalinis bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas. Išskirtinių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo aplinkybių taip pat nėra nustatyta, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju sankcijos ribose paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos švelninti.

Dėl turto konfiskavimo

13. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, iš M. S. konfiskuota 650 Eur. Be to, minėtoms piniginėms lėšoms skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl kratos metu paimtų 3 900 Eur, be to, nesutinkama su piniginių lėšų – 650 Eur konfiskavimu.

14. Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai arba netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

15. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas M. S. turto konfiskavimą, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kratos metu pas M. S. rastų pinigų (650 Eur) teisėtą kilmę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo taikymo, nustatė, kad minėta pinigų suma ir 3 900 Eur buvo rasta pas M. S. asmens kratos atlikimo metu, t. y. tamsios spalvos piniginėje buvo rastos įvairaus nominalo kupiūros – 650 Eur, o tamsios spalvos rankinės užtrauktuku atitraukiamoje kišenėje rasta po 100 Eur nominalo, iš viso 3 900 Eur (3 t., b. l. 84–87). Siekiant byloje užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2023 m. kovo 8 d. nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į M. S. priklausantį turtą (650 Eur ir 3 900 Eur) iki 2023 m. rugsėjo 8 d. (3 t., b. l. 116–119, 125), o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas 650 Eur sumai pratęstas iki 2024 m. kovo 8 d. (3 t., b. l. 129–131). Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro nutarimu dalis pinigų – 3 900 Eur perduoti prie bylos Nr. 01-1-5015-23 kaip daiktinis įrodymas (3 t., b. l. 132–135), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 3 900 Eur, atmetami kaip nepagrįsti.

16. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas M. S. turto konfiskavimą, skundžiamame nuosprendyje padarė formalią išvadą, kad rasti pinigai (650 Eur) turi sąsajų su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, todėl pas jį rasti pinigai pripažintini uždraustos veikos rezultatu, kuris turi būti konfiskuojamas. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

17. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta tik tai, jog M. S. gavo 20 Eur atlygį iš A. M. už parduotas psichotropines medžiagas, kas laikytina uždraustos veikos rezultatu, todėl tik šioms piniginėms lėšoms gali būti taikomas konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Nuteistasis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra nurodęs, kad 650 Eur yra jo asmeninės santaupos ir šie pinigai nėra susiję su jo padaryta nusikalstama veika (3 t., b. l. 153 – 155, 165–166; 5 t., b. l. 7–16). Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad šiuo atveju likusi 630 Eur suma buvo įgyta nusikalstamais veiksmais, nors tam prielaidų yra, tačiau vien jų pagrindu šiai pinigų sumai nėra galimas turto konfiskavimo taikymas. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo iš nuteistojo M. S. 650 Eur, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. (M. S.) gynėjo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. S. paskirtas piniginių lėšų – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) konfiskavimas valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš M. S. 20 Eur (dvidešimt eurų) kaip uždraustos veikos rezultatą.

Laikiną M. S. nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 650 Eur (šešiems šimtams penkiasdešimt eurų), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o turtą konfiskavus, panaikinti ir likusią po konfiskavimo pinigų sumą – 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) grąžinti M. S.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.