Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-166/2013

Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr.1-10-9-00218-2009-3

2013 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Marijono Greičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje ( 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir nuteistas teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbą atėmimu dvejiems metams.

Dalinai tenkintas T. M. civilinis ieškinys ir priteista iš D. B. 2000 (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos, dėl ko didelės žalos patyrė fizinis asmuo bei valstybė, o būtent:

būdamas antstoliu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, antstolių kontoros patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vykdamas antstolio funkcijas vykdomosiose bylose:

- Nr. 0035/08/01098 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-09-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3375-585 dėl 30 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, (vykdomoji byla baigta 2008-11-17 surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo),

- Nr. 0035/08/01040 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4143-155 dėl 489,56 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai,

- Nr. 0035/04/02426 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-11-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4067-16 dėl 1457,87 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, (vykdomoji byla baigta 2008-12-08 surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo),

- Nr. 0035/07/01614 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4221-624 dėl 359,92 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, (vykdomoji byla baigta 2008-11-21 surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo),

- Nr. 0035/06/01903 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-10-03 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4806-631 dėl 393,57 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, (vykdomoji byla baigta 2008-05-21 surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo),

- Nr. 0035/05/04575 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-10-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-5381-155 dėl 355,49 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, (vykdomoji byla baigta 2008-02-29 surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo),

- Nr. 0035/04/00643 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-08-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2462-14 dėl 405,96 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai, (vykdomoji byla baigta 2008-03-18 surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo),

t.y. vykdydamas 3492,37 litų išieškojimą iš tos pačios skolininkės to paties išieškotojo naudai pagal kelis vykdomuosius dokumentus tuo pačiu metu, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 38 p. 1 lentelės 7 eilutę įgijo teisę į 594 Lt atlyginimą sau (3492,37 x 17 proc. = 593,7).

Žinodamas, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realiai išieškotą sumą, tačiau sąmoningai, t.y. tyčia ignoruodamas šią nuostatą, neteisėtai siekdamas gauti didesnį atlyginimą sau, t.y. siekdamas asmeninės turtinės naudos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79A Vilniuje, 2008-04-10 pateikė pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/05/04575, 2008-05-14 pateikė pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/04/00643, 2008-06-11 pateikė pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/01903, t.y. dėl vykdymo išlaidų priteisimo pareiškimus pateikė atskirose vykdomosiose bylose dėl atskirų sumų pagal atskirus vykdomuosius dokumentus, savo pareiškimuose nepaminėdamas, t.y. nuslėpdamas nuo teismo, išieškojimo iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą.

Taip antstoliui D. B. siekiant asmeninės turtinės naudos ir tyčia suklaidinus teismą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-21 nutartimi buvo priteista 463 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0035/05/04575, iš kurių 236 Lt atlyginimas D. B. (200 Lt + 18,2 proc. indeksavimas), to paties teismo 2008-05-16 nutartimi priteista 408 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0035/04/00643, iš kurių 236 Lt atlyginimas D. B. (200 Lt + 18,2 proc. indeksavimas), to paties teismo 2008-06-18 nutartimi priteista 414,64 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/01903, iš kurių 245 Lt atlyginimas D. B. (200 Lt + 22,7 proc. indeksavimas), o viso priteista 717 litų kaip atlyginimas antstoliui D. B. vykdant skolos iš T. M. išieškojimą UAB „duomenys neskelbtini“ naudai. Neskaitant kitų vykdomųjų bylų, vien pagal paminėtas tris, antstolis D. B. apgaule, t.y. neteisėtai įgijo teisę į 123 litais, arba 20,7 proc. didesnį atlyginimą sau.

Be to, antstolis D. B., žinodamas, kad LR CPK 632 str. 1 d. 5 p. nustato, kad vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt., vykdomoji byla laikoma baigta, kad pagal LR CPK 743 str. 1 d. ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas ir kad jis, antstolis D. B. dėl nurodomų nuostatų neturi teisės atlikti kokius nors vykdymo veiksmus, kad pagal CPK 733 str. 8 d. iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų išskaitomos sumos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamos tik tais atvejais, jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma,

suvokdamas, kad išskaitas iš T. M. darbo užmokesčio pervedant ne betarpiškai išieškotojui – UAB „duomenys neskelbtini“, o į jo, antstolio D. B., depozitinę sąskaitą tai suteiks jam pagrindą surašymui patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu didinimui 5 litais už kiekvieną tokį dokumentą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.1 p. ir 3 lentelė),

siekdamas turėti pagrindą surašymui ir kitokių dokumentų, didinančių vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir tokiu būdu siekdamas asmeninės turtinės naudos, viršydamas savo įgaliojimus bei nesilaikydamas LR CPK 632 str. 1 d. 5 p., 743 str. 1 d., 733 str. 8 d. nuostatų,

patvarkymuose dėl išskaitų nuo T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio pačiam asmeniškai ar vykdantiems jo nurodymus jo padėjėjams nurodžius išieškotas sumas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po tokių patvarkymų bei vykdomųjų dokumentų išsiuntimo į T. M. darbovietes pats asmeniškai arba per savo padėjėjus neteisėtai atliko vykdomuosius veiksmus, už kuriuos neteisėtai paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias sumokėti pareikalavo T. M.:

1.1 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/04/00643 po antstolio D. B. 2007-02-01 patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. 2-2462-14 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „duomenys neskelbtini“, buvo atlikti šie veiksmai:

- 2007-05-29 tikrinta informaciją SODROS duomenų bazėje (3 Lt);

- 2007-06-14 antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kurį išsiuntė (3 Lt) UAB „duomenys neskelbtini“, nurodydamas išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- antstolis D. B. surašė 5 patvarkymus (2007-08-03; 2007-09-21; 2007-11-12; 2007-12-06; 2008-03-18) dėl gautų lėšų paskirstymo (5 x 5 = 25 Lt);

- antstolis D. B. 2008-01-22 surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt).

Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 41 litu padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susiję vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008-03-18 siūlymu.

1.2 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/05/04575 po antstolio D. B. padėjėjos V. V. 2006-01-11 patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. L2-5381-155 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „duomenys neskelbtini“, buvo atlikti šie veiksmai:

- antstolis D. B. surašė 4 patvarkymus (2006-01-26; 2007-11-12; 2007-12-06; 2008-02-28) dėl gautų lėšų paskirstymo (4 x 5 = 20 Lt);

- antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė 2006-07-03 reikalavimą UAB „Atstata“ (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu paštu (3 Lt);

- 2006-07-17 tikrino informaciją SODROS duomenų bazėje (3 Lt);

- antstolis D. B. 2006-07-21 surašė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt) į kitą T. M. darbovietę - UAB „duomenys neskelbtini“, nurodydamas išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2007-06-14 antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą Nr. 0035/05/04575 vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt) UAB „duomenys neskelbtini“, nurodydamas išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- antstolis D. B. 2008-01-22 surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt).

Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 52 litais padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susiję vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008-02-29 siūlymu.

1.3 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/01903 po antstolio D. B. 2007-02-01 patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. L2-4806-631 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „duomenys neskelbtini“, buvo atlikti šie veiksmai:

- 2007-05-29 tikrino informaciją SODROS duomenų bazėje (3 Lt);

- 2007-06-14 antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą Nr. 0035/06/01903 vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kuris buvo išsiųstas registruotu laišku (3 Lt) UAB „duomenys neskelbtini“, nurodant išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

- antstolis D. B. surašė 5 patvarkymus (2007-08-02; 2007-11-12; 2007-12-06; 2008-02-28; 2008-05-20) dėl gautų lėšų paskirstymo (5 x 5 = 25 Lt);

- 2007-10-04 tikrino informaciją SODROS duomenų bazėje ir 10 užklausų bankams (11 x 3 = 33 Lt);

- 2007-10-18 antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymus AB DnB Nord bankui, SAMPO bankui, SNORO bankui, AB SEB Vilniaus bankui, Hansabankui dėl piniginių lėšų arešto T. M. sąskaitose ir jų pervedimo į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (5 x 5 = 25 Lt);

- 2007-10-18 antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė reikalavimą UAB „duomenys neskelbtini“ (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu paštu (3 Lt);

- antstolis D. B. 2008-02-26 surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt);

- 2008-05-20 antstolio D. B. padėjėjas Š. V. surašė patvarkymus AB DnB Nord bankui, SAMPO bankui, SNORO bankui, AB SEB bankui, Hansabankui dėl arešto panaikinimo pinginėms lėšoms (5 x 5 = 25 Lt).

Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 125 litais padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susiję vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008-05-21 siūlymu.

1.4 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/07/01614 po antstolio D. B. padėjėjos V. V. 2008-01-10 patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio ir vykdomojo dokumento Nr. L2-4221-624 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „duomenys neskelbtini“, buvo atlikti šie veiksmai:

- 2008-01-22 surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt);

- 2008-11-18 surašė patvarkymą Nr. 0035/07/01614 dėl gautų lėšų paskirstymo (5 Lt).

Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 13 litų padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susiję vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008-11-21 siūlymu.

1.5 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/08/01040 po antstolio D. B. padėjėjos M. Ž. 2008-10-28 patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. L2-4143-155 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „duomenys neskelbtini“, buvo atlikti šie veiksmai:

- 2008-10-28 antstolio D. B. padėjėja M. Ž. surašė patvarkymus AB Swedbank, AB SEB bankui, AB bankui Snoras, AB DnB NORD bankui ir Danske bankui patikrinti ar T. M. vardu yra lėšų ir sustabdyti jų išmokėjimą (5 x 5 = 25 Lt);

- antstolis D. B. 2008-12-05 surašė patvarkymą dėl gautų lėšų paskirstymo (5 Lt);

- 2010-02-01 antstolio D. B. padėjėja A. A. surašė reikalavimą UAB „duomenys neskelbtini“ (5 Lt).

Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 35 litais padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susiję vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008-09-18 siūlymu.

Dėl atlikimo vykdymo veiksmų po to, kai vadovaujantis LR CPK 632 str. 1 d. 5 p. vykdomoji byla laikoma baigta, antstolis D. B. neteisėtai paskaičiavo sau 266 litus vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.

Pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p., LR CPK 632 str. 1 d. 5 p., 743 str. 1 d., 733 str. 8 d., antstolis D. B. tuo pačiu nevykdė Antstolių įstatymo 3 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, įpareigojančių antstolį, atliekantį savo funkcijas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas, o vykdant vykdomuosius dokumentus - imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, atliekant savo funkcijas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, pažeidė LR CPK 7 str. 2 d. įtvirtintą dalyvaujančių byloje asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, LR CPK 42 str. 5 dalį, nustatančią, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintą principą, įpareigojantį civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, to paties kodekso 1.137 str. 2 d. nuostatą, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, to paties straipsnio 3 d. nuostatą, draudžiančią piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims, to paties straipsnio 4 d. nuostatą, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai, pažeidė 2002 m. gruodžio 12 d. duotą priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas ir dorai vykdyti antstolio pareigas.

Nuslėpdamas nuo teismo išieškojimo iš T. M. pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą ir nepagrįstai prisiteisdamas sau didesnes vykdymo išlaidas (atlyginimą sau), atlikdamas vykdymo veiksmus užbaigtose vykdomosiose bylose ir taip nepagrįstai didindamas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, sąmoningai, t.y. tyčia, pažeisdamas išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą ir savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, siekdamas asmeninės turtinės naudos, D. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams bei T. M..

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d.

Skunde teigiama, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistajam D. B. paskirtos bausmės nepagrįstas ir keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai passkirta bausmė ( BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.). Skunde konstatuojama, kad nuosprendžio priėmimo datai teisės aktuose nebuvo numatyta tokia bausmės rūšis, kuri buvo paskirta D. B., todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 dienos nuosprendžiu D. B. paskirta bausmė realiai negalės būti vykdoma ir įvykdyta, nebus įvykdytas LR BK 41 straipsnis, nustatantis bausmės paskirtį. Pažymima, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, nes nusikalstamą veiką padaręs asmuo nėra teisingai nubaustas. Taip pat skunde teigiama, kad teismas taip pat netinkamai pritaikė ir LR BK 228 str. 2 dalies nuostatas, kadangi 2011 m. birželio 21 įstatymu Nr. XI-1472 pakeitus bausmes už piktnaudžiavimą siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas kaip alternatyvi bausmė nenumatyta. Prokuroro manymu, D. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Pasak prokuroro toks sprendimas neprieštarautų LR BK 55 str. nuostatai, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kadangi nuteistajam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nepadarius naujų nusikalstamų veikų, nebūtų pagrindo realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimui.

Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, jog turtinė žala nei nukentėjusiajai T. M., nei valstybei nebuvo padaryta, nes nei vienoje vykdomojoje byloje jokia vykdymo išlaidų suma nei sumokėta, nei išieškota nebuvo. Pasak apeliantų D. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. požymio – turtinės naudos siekimo. Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog D. B. atlikdamas Civilinio proceso kodekse numatytus vykdymo veiksmus siekė turtinės naudos tiek sau, tiek savo šeimos nariams – nebuvo įrodyta, todėl paneigiama pirmos instancijos teismo išvada, jog D. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. požymis – turtinės naudos siekimas.

Apeliantai daro išvadą, kad antstolis D. B. atlikdamas vykdymo veiksmus jam inkriminuojamose vykdomosiose bylose, CPK 632 str. 5 p., 733 str. 8 d. ir 743 str. 1 d. normų nepažeidė, o CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., CK 1.5 str., 1.137 str. 2,3,4, d. pažeisti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo D. B. ir gynėjo advokato Marijono Greičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo D. B. atžvilgiu. Apylinkės teismo nuosprendis liečiantis kaltę yra išsamiai motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog kaltinamojo D. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka. Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistajam D. B. paskirtos bausmės yra nepagrįstas, todėl keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados turi būti pateiktos dėl esminių argumentų, t. y. dėl tokių, nuo atsakymo į kuriuos priklauso teisingo sprendimo byloje priėmimas.

Dėl D. B. nuteisimo pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 228 str. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini (LR BK 228 str. 1 d.). Piktnaudžiavimas, sukėlęs šioje dalyje nustatytus padarinius (valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos), kvalifikuojamas pagal LR BK 228 str. 2 d.

Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., padarymu nuteistas antstolis D. B..

Šiame kontekste pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymo nustatytas funkcijas. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas antstolis turi atitinkamus jam nustatytus įgaliojimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų ( kasacinės nutartys Nr. 3K-7-277/2008; 3K-3-40/2010; 3K-7-273/2012; kt.).

Kaltinimas D. B. dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., padarymo, iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad jis, nuslėpdamas nuo teismo išieškojimo iš T. M. pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą ir nepagrįstai prisiteisdamas sau didesnes vykdymo išlaidas (atlyginimą sau), atlikdamas vykdymo veiksmus užbaigtose vykdomosiose bylose ir taip nepagrįstai didindamas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, sąmoningai, t.y. tyčia, siekdamas asmeninės turtinės naudos, padarė didelės neturtinės žalos valstybės interesams bei T. M.. Taigi esminę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl D. B. kaltumo padarius BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, turi tai, ar jis, atlikdamas minėtus veiksmus, laikėsi įstatymų, kitų teisės aktų nuostatų, neviršijo jam, kaip antstoliui suteiktų įgalinimų.

Nors nuteistasis D. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad atliko vykdymo veiksmus, laikydamasis norminių aktų reikalavimų, įstatymų nepažeidė, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką. Priešingai nei mano apeliantas, D. B. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios T. M., liudytojų Š. V., V. V., M. Ž. parodymais, LR Teisingumo ministerijos 2010-01-25 patikrinimo aktu, kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti apeliantų pasirinktą nepagrįstą gynybos versiją.

Nukentėjusioji T. M. parodė, kad antstolis D. B. vykdo septynias vykdomąsias bylas dėl jos skolos UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau jos manymu, D. B. nepagrįstai priskaičiavo vykdymo išlaidas, kad vykdymo išlaidos skaičiuojamos nuo kiekvienos vykdomosios bylos atskirai, o ne apjungus bylas. Rašytiniai dokumentai, esantys vykdomosiose bylose Nr.0035/04/00643,0035-04/02426,0035/08/01098, 0035/08/01040,0035/07/01614, 0035/06/01903, 0035/05/04575, patvirtina, kad antstolis D. B. vienu metu vykdė 3492,37 Lt (405,96+1457,87+30+489,56+359‘92+393,57+355,49) išieškojimą iš tos pačios skolininkės T. M. to paties išieškotojo UAB „duomenys neskelbtini“ naudai pagal 7 vykdomuosius dokumentus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, skundžiamame nuosprendyje kiekviena vykdomoji byla bei juose esantys rašytiniai dokumentai įvertintini atskirai.

Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlygio dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną ir realiai išieškotą sumą Instrukcijoje numatyta tvarka.

Šiuo atveju, skolininkei nesumokėjus siūlyme nurodytos sumos, antstolis kreipdavosi į teismą su prašymu priteisti vykdymo išlaidas, tame tarpe ir atlygį antstoliui, paskaičiuotą pagal išieškotiną sumą kiekvienoje byloje atskirai. Antstolis D. B. kreipdamasis į teismą tyčia ir sąmoningai jį suklaidindavo, nuslėpdamas išieškojimo iš T. M. pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą, taip nepagrįstai sau prisiteisdamas dydesnes vykdymo išlaidas – atlyginimą sau, atlikdamas vykdymo veiksmus užbaigtose vykdomosiose bylose ir taip nepagrįstai didindamas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.

Antstolio D. B. kaltę patvirtina ir LR Teisingumo ministerijos atliktas antstolio D. B. veikos neeilinis patikrinimas, kur 2010-01-25 akte konstatuota, kad antstolis kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti vykdymo išlaidas, tame tarpe ir atlygį antstoliui, paskaičiuotą pagal išieškotiną sumą kiekvienoje byloje atskirai, nesilaikė Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų instrukcijos 41 p. reikalavimų ir patikrinimo metu pats tai pripažino. Kaip matyti iš patikrinimo akto, jog patikrinimo metu antstolio D. B. vykdomosiose bylose pastebėta, kad bylose dažnai nepagrįstai daromos užklausos į bankus, į kitus registrus, tie patys procesiniai dokumentai surašomi po kelis kartus ir tokiu būdu dirbtinai didinamosvykdymo išlaidos. Patikrinimo akto išvadoje kontatuota, kad patikrinimo metu antstolio D. B. veikloje nustatyti Civilinio proceso kodekso 7 str. 1 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., 22 str. 2 d., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 24 str. 2 d., 30 str. 1 d., Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3,28,41 p., Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. reikalavimų pažeidimai (t 2 b.l. 3-7). Kolegija abejoti šio patikrinimo akto teisėtumu ir pagrįstumu neturi pagrindo, juolab, kad apelianto kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytojas Š. V. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme parodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/01903 jau nuo pat vykdymo pradžios matosi antstolio D. B. padaryti norminių aktų pažeidimai. Be to, antstolis iš karto, tai yra be raginimo T. M. sumokėti vykdymo išlaidas geruoju ir neesant teismo sprendimo, pats savavališkai siuntė T. M. darbovietei nurodymą dėl priverstinio vykdymo išlaidų išieškojimo. Pasak liudytojo, apie vykdomosiose bylose daromus pažeidimus jis su antstoliu yra kalbėjęs, tačiau D. B. tvarkos nekeitė. D. B. kaltę dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir neteisėto išieškotinų sumų pervedimo į depozitinę sąskaitą savo parodymais patvirtino ir liudytoja V. V..

Kaip jau buvo minėta, piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Tai paprastai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti; ir kt. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 str. iškyla jei veika padaroma tyčia.

Šiuo atveju, tai, kad antstolis D. B. išskaidė vykdomasias bylas dėl skolos išieškojimo į atkiras, dėl ko neteisėtai pasididino apmokėjimą, tai yra pasiimdamas apmokėjimą, kaip nuo atskiros bylos, patvirtino jo veiklos atžvilgiu atliktas neeilinis patikrinimas, o taip pat ir jis pats, patikrinimo metu prisipažindamas, jog nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. reikalavimų. Kiek ir kokių vykdomųjų bylų buvo, kuriose skolininkas buvo T. M., antstolis D. B. tuėjo žinoti ir žinojo, nes kaip matyti iš liudytojų parodymų, tie duomenys matosi kompiuterio duomenų bazėje. Liudytoja M. Ž. parodė, kad antstolis D. B. žinojo, kad T. M. yra skolininkė keliose vykdomosiose bylose ir kiek tokių bylų yra, kas yra išieškotojas. Taip pat liudytoja parodė, kad kompiuterio duomenų bazėje buvo kaupiami duomenys apie konkretų skolininką: vardas, pavardė, asmens kodas, vykdomosios bylos numeris, ar vykdomoji byla baigta ar ne. Pasak liudytojos M. Ž., paspaudus nuorodą į konkrečią vykdomąją bylą, matosi kokie vykdymo veiksmai ir kada atlikti konkrečioje vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis susiklaidinti negalėjo, o sąmoningai išskaidė išieškojimą į atskiras bylas. Be to, liudytojas Š. V. parodė, kad tik pats antstolis D. B. priimdavo vykdomuosius dokumentus vykdymui, tik jis pats galėjo pradėti ar baigti vykdomąją bylą ir tik jis pats galėjo pasirašyti patvarkymus dėl lėšų pasiskirstymo. Taigi nusikaltimą antstolis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jį darydama suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nėra ginčo, kad antstolis yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Teismų praktika patvirtina, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2007). Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Formalus laikymasis nustatytų taisyklių, reglamentuojančių subjekto tarnybinę veiklą, nepašalina galimybės veikti priešingai tarnybos interesams, savo asmeninius interesus iškelti aukščiau už viešuosius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-660/2007).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 228 str. 2 d., būtina nustatyti, kad, piktnaudžiaudamas tarnyba, kaltininkas siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Bylos duomenimis, D. B. neteisėtuose veiksmuose įrodytas BK 228 str. o 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – tikslas gauti turtinės naudos. Bylos medžiaga patvirtina, kad, D. B. būdamas antstoliu ir žinodamas, kad turi veikti remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p., kur nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realiai išieškotą sumą, tačiau jis sąmoningai ignoruodamas šią nuostatą, neteisėtai siekdamas gauti didesnį atlyginimą sau, tai yra siekdamas asmeninės turinės naudos sau, pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pareiškimus dėl vykdymo išlaidų priteisimo atskirose vykdomosiosiose bylose dėl atskirų sumų pagal atskirus vykdomuosius dokumentus, savo pareiškimuose nepaminėdamas išieškojimo iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą, taip apgaudamas teismą ir ko pasekoje, neteisėtai įgydamas teisę į didesnį atlyginimą sau. Akivaizdu, kad šiuo atveju nutartys dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš T. M., buvo priimtos atsietai viena nuo kitos, teisėjui nežinant apie tai, kiek vykdomųjų bylų yra užvesta dėl skolų išieškojimo iš T. M. ir kokia bendra įsiskolinimo suma. Taigi antstolis D. B., vykdydamas savo profesinę veiklą neteisingai pelnėsi iš skolininkės T. M., neteisingai skaičiavo antstolio atlygį, prisiteisdamas nepagrįstas vykdymo išlaidas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau. Tokie neteisėti antstolio veiksmai padarė didelės žalos. Pažymėtina, kad būtina veikos kvalifikavimo pagal BK 228 str. 2 d. sąlyga – didėlės žalos požymio nustatymas kaltininko veikoje. Skirtingai nei teigia nuteistasis ir jo gynėjas, šis požymis D. B. veiksmuose nustatytas. Didele žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas ir pan. (LAT nutartys Nr. 2K-622/2004, 2K-512/2004, 2K-243/2007 ir kt.). Šiuo atveju žala padaryta nukentėjusiajai T. M.. T. M. buvo padaryta turtinė žalą, kuri susidėjo iš visų 7 siūlymų, kuriuos ji gavo iš antstolio D. B. ir tai yra patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Pastebėtina, kad nors padaryta pati turtinė žala nukentėjusiajai T. M. savaime ir nėra didelė, tačiau pats neteisėtas užmokesčio nustatymo faktas padarė didelę žalą. Be to, nukentėjusiajai T. M. buvo padaryta ir neturtinė žala, dėl ko pagrįstai pasisakė pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir kurio išvadų pagrįstumu apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi pagrindo. Kita vertus, didelė žala padaryta ir valstybės interesams, kadangi neteisėti antstolio veiksmai pažeidžia antstolio priesaiką, sumenkina antstolio kaip valstybės įgalioto asmens autoritetą, diskredituoja ne tik valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, bet ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentas, kad D. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. požymio – turtinės naudos siekimas vertinamas kritiškai ir yra atmestinas. Be to, atsižvelgiant į D. B. padarytos neteisėtos veikos reikšmę ir sukeltas pasekmes, jo veika negali būti laikoma kaip drausminis nusižengimas ir tuo pagrindu šalinama jo baudžiamoji atsakomybė.

Nors nuteistojo D. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai antstolio padėjėjų atliktus vykdymo proceso veiksmus inkriminavo pačiam antstoliui D. B., tačiau kolegija pažymi, kad vis tik pats antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris vykdo jam numatytas funkcijas, duoda priesaiką, samdo antstolio padėjėjus, kuriuos privalo kontroliuoti bei prisiimti atsakomybę, kadangi antstolis atsakalingas už galutinį parašo padėjimą. Tai, kad antstolis yra atsakingas už vykdymo išlaidų ar atlyginimo dydžio paskaičiavimo teisingumą, kadangi jis pasirašydavo vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentą, patvirtino ir liudytoja M. Ž.. Liudytoja parodė, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisingumu yra suinteresuotas pats antstolis, nes atlyginimas jam pačiam, o ne padėjėjui į tą paskaičiavimą įtraukiamas, todėl pats antstolis ir turėjo kontroliuoti ar iš to paties skolininko reikalaujamo sumokėti atlyginimo antstoliui atskirose vykdomosiose bylose suma, neviršija leistino dydžio nuo bendros įsiskolinimo sumos. Tai pat liudytoja M. Ž. nurodė, kad antstolio padėjėjas neturi teisės priimti sprendimą dėl atlyginimo sumavimo pagal atskiras bylas, tai gali padaryti tik pats antstolis.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusikaltimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl jų parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat pradžių, netikėti teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju, skundo argumentai, kad antstolių padėjėjai Š. V. V. V. buvo šališki D. B. atžvilgiu, kadangi prieš atleidžiant juos iš kontoros, padėjėjai konfliktavo su antstoliu dėl jų atleidimo, vertinami kritiškai, kaip antstolio D. B. bandymas jiems permesti atsakomybę už padarytus pažeidimus ir taip pačiam išvengti gręsiančios bausmės. Juolab, kad liudytojų Š. V. V. V. parodymai sutampa su liudytos M. Ž. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo D. B. kaltės. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo išvados neatitiko apelianto lūkesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas pažeidė įstatymų nuostatas. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes, taigi kvalifikacija teisinga, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Dėl kitų nuteistojo D. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neteisingai taikė bei aiškino CK; CPK normas, tačiau kolegija tokius skundo argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas antstolio D. B. kaltę pagrįstai vadovavosi baudžiamojo proceso įstatymo normomis, kurios reglamentuoja teismo veiklą nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Apylinkės teismas vertindamas antstolio veiklos teisėtumą, ar antstolio veikla, dėl ko jis yra nuteistas yra reglamentuojama tam tikromis normomis ir taisyklėmis. Akivaizdu, kad apeliantai interpretuoja civilinių normų taikymą, tikslu išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas pagrįstai nustatė ir įvertino, kad antstolis D. B. pažeidė norminius aktus, o nustatyti pažeidimai atitinka BK numatytą nusikalstamą veiką. Nors apeliantai teigia, kad teismas nenurodė jokių teisės aktų reikalavimų, taikytinų D. B., iš kurių būtų matyti, kad antstolis piktnaudžiavo tarnyba ir siekė asmeninės turtinės naudos sau, tačiau priešingai, nei teigia apeliantai, byloje esančiais objektyviais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad antstolis D. B. atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus, nesilaikė įstatymų, kitų teisės aktų nuostatų, viršijo jam, kaip antstoliui suteiktus įgalinimus. Pirmos instancijos teismas įvertinęs surinktus įrodymus pagrįstai nustatė, kad D. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. bei juos aptarė skundžiamame nuosprendyje. Su šia teismo išvada kolegija sutinka. Kolegija pažymi ir tai, kad jokie civilinai įstatymai nenumato, kad už įstatymo nenumatytą ir neatliktą darbą būtų gaunams atlygis. Šiuo atveju, antstolis D. B. siekdamas naudos sau, sąmoningai išskaidė vienos faktinės skolos išieškojimą į atskiras vykdomąsias bylas ir nepagrįstai nusistatė atlygį, ko nenumato nei civilinės normos nei kiti norminiai aktai.

Apeliantai nurodo, kad minimos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartys yra įsiteisėjusios, tad jomis nustatytas atlyginimo antstoliui dydis negali būti kvestionuojamas, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju, antstolis kreipdamasis į teismą sąmoningai nuo jo nuslėpė išieškojimo iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentą faktą ir tik to pasekoje, suklaidinus teismą, antstolis apgaule, tai yra, neteisėtai įgijo teisę į didesnį atlyginimą sau. Tai, kad šių nutarčių pagrindu priteistos sumos neišieškotos, visiškai nekeičia situacijos vertinimo, kadangi antstolis įgijo teisinį pagrindą iš nukentėjusiosios T. M. reikalauti teismo nutartyse nurodytų sumų, o geranoriškai nesumokėjus, išieškoti jas priverstinai.

Taip pat apeliaciniame nurodoma, kad antstolis veikė vadovaudomasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 priedu bei susiformavusia sprendimų vykdymo praktika, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad šios Instrukcijos 41 p. yra aiškiai nustatyta, kaip turi elgtis antstolis. Būtent antstolis turėjo vadovautis Instrukcijos 41 p., tačiau šiuo atveju, D. B. savo naudai sąmoningai interpretavo tiek nurodyta Instrukcija, tiek civilinėmis normomis, dėl ko buvo padaryta žala nukentėjusiajai ir valstybei. Nors teigiama, kad antstolis D. B. atlikdamas veiksmus, vadovavosi praktika, į kurią pasak apeliantų, neatsižvelgė pirmos instancijos teismas, tačiau kolegija pažymi, kad vis tik, teismų praktikoje, analogiškos, kaip nuteistojo padarytos veikos, nėra sutinkamos, tai yra, tokios, kad būtų galima nesilaikyti įstatymų ir poįstatyminių aktų, nustatytos antstolio atlyginimo nustatymo tvarkos, o traktuoti ją savo naudai, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir pelnytis iš žmonių sąskaitos. Nepagrįstas ir kolegijos vertintinas kritiškai skundo argumentas, kad antstolio su D. B. su išieškotojais ar skolininkais nesieja jokie civiliniai materialiniai santykiai. Akivaizdu, kad už neteisėtai padarytą veiką, tuo labiau nusikalstamą veiką, antstolis yra atsakingas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai D. B. paskyrė bausmę. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su prokuroro nuomone, todėl Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1,2 p.).

2011 m. birželio 21 d. įstatymu XI-1472, įsigaliojusiu 2011 m. liepos 5 d., pripažinti netekusiais galios LR BK 42 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. bei 45 str., tai yra, buvo panaikinta tokiabausmės rūšis kaip teisės dirbti tam tikrą darbą arb užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Atitinkamai 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1474, įsigaliojusiu 2011-07-05, buvo panaikintas Bausmių vykdymo kodekso VII skyrius, reglamentavęs teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės ir viešųjų teisių atėmimo bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas.

Nuteistojo D. B. nusikaltimo padarymo metu galiojo LR BK 228 str. 2 d. redakcija, kurios sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką buvo numatyta bausmės rūšis – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veika atėmimas. Šiuo metu tokia bausmės rūšis yra panaikinta, todėl negali būti taikoma. Aukštesnės instancijos teismas paskirdamas bausmę D. B. pagal LR BK 228 str. 2 d. taiko 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakciją. Kaip jau buvo minėta nusikaltimo padarymo metu galiojo BK 228 str. 2 d. sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Tačiau 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 panaikinus tokia bausmę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, galiojusioje įstatymo redakcijoje kitokios bausmės, išskyrus laisvės atėmimą nebeliko. Aukštenės instancijos teismas mano, kad skirti D. B. prokuroro prašomos laisvės atėmimo bausmės negalima, nes ji būtų aiškiai per griežta. Todėl siekiant nepasunkinti jo teisinės padėties, ką įstatymai daryti draudžia, jam paskirtina bausmė taikoma BK 228 str 2 d. 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos (nors ji yra ir griežtesnė, nei galiojusi redakcija nusikaltimo padarymo metu) sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmei bausmė - bauda. Kolegijos nuomone tokiu atveju nuteistojo D. B. teisės nebus pažeistos, yra tinkamai realizuojamos Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nuostatos. Baudos dydis nuteistajam D. B. nustatomas atsižvelgiant į įstatymo nurodytus kriterijus. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d., 2 d. nusprendė :

Rezoliucinė dalis

Iš dalies tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d. skirta bausmė - teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbo atėmimu dviejiems metams ir už šią nusikalstamą veiką paskirti - 50 MGL dydžio (6 500 Lt) baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.