Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuota asmuo antstolis K. K. išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03215/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/02899/2 perdavė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl išieškojimo senaties termino taikymo

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar antstolio K. K. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03215/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/02899/2 yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šias vykdomąsias bylas nutraukti.

11. Vykdomosiose bylose Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03215/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/02899/2 antstolis K. K. priverstinai vykdo baudų, paskirtų skolininkui P. S. administracinių teisės pažeidimų bylose 2008 m. balandžio 5 d., 2007 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 26 d., 2006 m. sausio 11 d. 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimais, išieškojimą valstybės naudai. Kadangi skolininkui P. S. baudos administracinių teisės pažeidimų bylose skirtos galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) ir jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo perkvalifikuoti pagal naująjį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), priverstiniam baudos išieškojimo vykdymui taikomos iki ANK įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatos.

12. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

13. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

14. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad po baudų paskyrimo nedirbo, pašalpų ir kompensacijų negavo, nekilnojamojo turto neturi, o nuo 2011 m. sausio 20 d. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas turėdamas galimybes sumokėti baudas, siekė išvengti baudų išieškojimo. Dėl to, skolininko nuomone, vykdymo procesas administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti nutrauktas dėl vykdymo senaties termino suėjimo. Tačiau su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03215/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/02899/2 esančių įrodymų matyti, jog skolininkui P. S. antstolio patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, siūlymai sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas, patvarkymai areštuoti lėšas, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tik 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus pataisos namuose skolininkui P. S. įteikti antstolio vykdomieji dokumentai, kuriuos gavėjui įteikė laisvės atėmimo vietos įstaigos darbuotojas.

16. CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nevykdė CPK 644 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintų jo, kaip skolininko, pareigų nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą, domėtis vykdomosios bylos eiga, gera valia nemokėjo jokių įmokų baudai padengti. Būtina įvertinti ir tai, kad apeliantas, siekdamas sumokėti paskirtą baudą, neatliko jokių veiksmų, neprašė jos išdėstyti dalimis, tačiau pateikė prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.

17. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0118/08/06880/2, 0118/08/05161/2, 0118/08/03215/2, 0118/08/03126/2, 0118/08/02899/2 dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi nustatyta, jog skolininkas P. S. savo veiksmais (neveikimu) siekė išvengti administracinių nuobaudų – baudų sumokėjimo.

Dėl ieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, viršijančią vieną MMA

18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nėra absoliutus, yra šio principo išimčių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-74-313/2017). Kadangi apeliantas nesutikdamas su antstolio K. K. 2018 m. sausio 8 d. patikslintu patvarkymu Nr. S18-428 pateikė skundą, kuriuo prašė leisti jam disponuoti 1 MMA per mėnesį, o atskiruoju skundu prašė panaikinti skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra tikslinga pasisakyti dėl išieškojimo iš gaunamų lėšų ribojimų, nors jokių argumentų šiuo klausimu apeliantas nenurodo.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

20. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

21. CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto ir turimų piniginių lėšų. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos (santaupos), likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko realiai turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų gaunamų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra (kaip šiuo atveju), kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 straipsnių normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 18 straipsnį, išieškojimo galimybę ir kreditorių teisėtų interesų gynimą, nes paprastai, kai skolininko laisvė apribota, jis nedirba, tačiau gauna kitas pajamas, pavyzdžiui, artimųjų į jo sąskaitą pervestas lėšas. Kitoks šios normos aiškinimas leistų teigti, kad skolininkas, kurio laisvė apribota, pavyzdžiui, kas mėnesį gaudamas po 379,99 Eur per mėnesį įvairių įplaukų į savo sąskaitą, turėtų daugiau teisių, nei tiek pat skolinių įsipareigojimų turintis skolininkas, dirbantis ne visą darbo laiką ir gaunantis 350 Eur darbo užmokestį.

23. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (nuo 2018-01-01 – 400,00 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėju, kad kad skolos išieškojimas turi būti nukreipiamas tik į sumą, viršijančią 1 MMA. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs CPK normas dėl išieškojimo nukreipimo į pinigų sumą.

25. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.