Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2017 m. liepos 24 d., apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia rankoje laikomu peiliu vieną kartą dūrė savo broliui A. C. į pilvo sritį, padarydamas pastarajam kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo apatinės dalies kairės pusės žaizdą su dvigubu plonosios (tuščiosios) žarnos sienelių, riestinės žarnos pasaito ir užpilvaplėvinių audinių sužalojimu, lydimu kraujo (2 litrų) išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismo vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, tačiau tuo pačiu teigė, kad broliui A. C. dūrė peiliu konflikto metu, broliui einant link jo ir norint suduoti. Byloje nėra ginčo dėl veikos kvalifikavimo, visgi, teismas pastebi, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, durdamas broliui A. C. peiliu į pilvą, suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį jo sveikatai ir nors jų nenorėjo bei nesiekė tyčia sužaloti jo, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukė ir savo veiksmais sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme toks kaltės turinys vertintinas kaip padarytas netiesiogine tyčia.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais - kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-520-303/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015).

Teismas daro išvadą, jog būtinosios ginties situacijos V. S. suduodant smūgius savo broliui A. C. nebuvo, jokios žalos V. S. iš brolio nepatyrė, A. C. galimai buvo tik konfliktinės situacijos iniciatorius, kurią buvo galima išspręsti ir be smurtinių veiksmų – V. S. tiesiog išeinant iš virtuvės, ką pripažino ir pats kaltinamasis V. S., tad šioje situacijoje aiškiai nebuvo reikalo panaudoti tokias gyvybei pavojingas gynybos priemones – durti peiliu į pilvą. Kaip matyti tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš paties kaltinamojo parodymų, aptariamą dieną konfliktas tarp jų prasidėjo būnant abiems neblaiviems, pačiam nukentėjusiajam išprovokavus žodinį konfliktą, po kurio pačiam nukentėjusiajam einant link V. S. pastarasis jam dūrė peiliu. Teismo vertinimu, V. S. pasirinko netinkamą būdą gintis nuo brolio A. C. išprovuokotos konfliktinės situacijos, kurias kaip matyti iš bylos duomenų jis sukelia nebe pirmą kartą. Pats kaltinamasis pripažino, kad jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs, taigi V. S. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi nebuvo būtinosios ginties sąlygos - pavojingo kėsinimosi akivaizdumo.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai be kitų asmenų yra ir brolis. Taigi V. S. veiksmais padarytas sužalojimas broliui A. C., kvalifikuota teisingai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad V. S. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo išsakytą poziciją byloje, jo parodymus apie bylos aplinkybes, santykius su broliu, atsiprašymą bei atleidimą, konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusysis neneigė, kad jis pats galimai išprovokavo konfliktą, kad nepamena ar sudavė ar ne smūgį broliui V. S.. Tai, kad nukentėjusysis yra konfliktiško būdo patvirtino tiek jis pats, tiek jo sugyventinė J. B. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo ir kaltinamojo mama J. C..

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pažymi, jog kaltinamasis anksčiau nėra teistas (1 t., 134 b. l.), nebaustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t., 135 b. l.). Byloje esančios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo neteisėtam elgesiui esminę įtaką padarė piktnaudžiavimas alkoholiu. Eliminavus šį veiksnį, kaltinamasis būtų charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Visa tai aiškiai liudija kaltinamojo mamos J. C. paaiškinimai apie V. S. (gyvena kartu, kaltinamasis yra ramaus būdo, kai išgeria eina į savo kambarį, o konfliktus dažniau inicijuoja A. C.). Kaltinamasis nurodė, kad jeigu jam nebus paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis planuoja įsidarbinti ir atlyginti ieškinį arba registruotis darbo biržoje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009).

Visų jau minėtų duomenų kontekste teismas vertino prokuroro pasiūlytos ir įstatyme numatytos realios 2 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo bei kitų proceso dalyvių ir ypatingai kaltinamojo gynėjo pabrėžtą alternatyvą - galimybę taikyti šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, leidžiančias paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, t. y. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Šioje byloje vertinant formalius bausmės skyrimo pagrindus V. S. turėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismo nuomone, įvertinant jo nebejauną amžių ( 61 m.), veikos padarymo aplinkybes, tokia bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.

Pastebėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas (kaltinamasis nėra atlyginęs padarytos žalos, nėra ir kitų įstatyme numatytų sąlygų), tačiau teismas mato galimybę šioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, pabrėžtina, kad V. S. padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, suduodamas vieną smūgį, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, kaltinamajam išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesai dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-343-387/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-175/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-165/2016 ir kt.). Visgi tokioje situacijoje, t. y. kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o ženkliai švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nustatytina maksimali šios bausmės trukmė.

Siekiant užtikrinti bausmės paskirtį ir teigiamai paveikti kaltinamojo elgesį ateityje, jam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas: per dvejus metus neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o vietoj to paties straipsnio 6 dalies 4 punkte įpareigojimo (gydytis nuo priklausomybės alkoholiui) skiriamas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas svaiginančias, psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo leidimo (BK 48 str. 7 d.). Taip pat V. S. įpareigojamas per 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių atlyginti padarytą turtiną žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai arba susitarti dėl ilgesnio termino žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. 4 564,21 Eur ieškinys pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam A. C. gydymo paslaugas (1 t., 171-173 b. l.). Žalos dydis pagrįstas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas, taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Kaltinamasis to neginčija, tačiau nurodo, jog iškarto padaryti to negali dėl šiuo metu sunkios materialinės padėties.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 24 d. 19 val. 24 min. iki 2017 m. liepos 26 d. 13 val. 30 min. (1 t., 91, 94 b. l.). Šis laikas, t.y. 2 paros, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. peilis su tamsiai rudos spalvos medine rankena (2017-09-14 Kvitas B serija BBB Nr. LS002667) (1 t., 19-20 b. l.); nuoplova nuo virtuvės grindų su galimais biologiniais kraujo pėdsakais, nuoplova nuo virtuvės grindų su galimais biologiniais kraujo pėdsakais (2017-09-14 Kvitas B serija BBB Nr. LS002664) (1 t., 21-22 b. l.); V. S. biologiniai (seilių) mėginiai (2017-09-14 Kvitas B serija BBB Nr. LS002665) (1 t., 124-125 b. l.), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

2. Nukentėjusojo A. C. juodos spalvos maikutė trumpomis rankovėmis, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2017-08-28 Kvitas B serija BBB Nr. LS002652) (1 t., 29-30 b. l.), grąžintina savininkui A. C..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti V. S. per 2 (dvejus) metus neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų svaiginančių, psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo leidimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, įpareigoti V. S. per 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo per ilgesnį laikotarpį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - V. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 24 d., 19 val. 24 min. iki 2017 m. liepos 26 d., 13 val. 30 min. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iš V. S. 4 564,21 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 21 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (gavėjo bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, banko sąskaita LT217300010002484333).

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Peilį su tamsiai rudos spalvos medine rankena (2017-09-14 Kvitas B serija BBB Nr. LS002667) (1 t., 19-20 b. l.); nuoplovą nuo virtuvės grindų su galimais biologiniais kraujo pėdsakais, nuoplovą nuo virtuvės grindų su galimais biologiniais kraujo pėdsakais (2017-09-14 Kvitas B serija BBB Nr. LS002664) (1 t., 21-22 b. l.); V. S. biologinius (seilių) mėginius (2017-09-14 Kvitas B serija BBB Nr. LS002665) (1 t., 124-125 b. l.), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19, sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

2. Nukentėjusojo A. C. juodos spalvos maikutę trumpomis rankovėmis, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (2017-08-28 Kvitas B serija BBB Nr. LS002652) (1 t., 29-30 b. l.), grąžinti savininkui A. C..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.