Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-08-13 · Civilinė byla Nr. e2-243-715/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
e2-243-715/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02925-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Ieškovas
E. U.
Atsakovas
L. U.
Advokatai
Kristina Pralgauskaitė, Gintaras Gricius
Civilinė byla Nr. e2-243-715/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02925-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gintarui Griciui,atsakovo atstovei Kristinai Pralgauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui L. U. dėl priteistų lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė E. U. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-922-215/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. U. nepilnametės dukros A. U. gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, periodines išmokas mokant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaita banke;

paskirti ieškovę nepilnametės dukros išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 200 Eur dydžio išlaikymas dukrai buvo priteistas 2012 m., kai dukra buvo penkerių metų amžiaus. Ji su tokia išlaikymo suma sutiko, nes norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką. Tuo metu tokia suma patenkino tik minimalius dukters poreikius. Šiuo metu dukra yra septynerių metų, todėl akivaizdu, kad ženkliai padidėjo vaiko poreikiai, todėl tėvo skiriamos pinigų sumos kas mėnesį po 200 Eur jos išlaikymui nebepakanka, norint patenkinti bent minimalius jos poreikius. Ieškovės tėvai paėmę iš banko paskolą, jai nupirko dviejų kambarių butą, esantį Mažeikių m., Naftininkų g. 56-14, kuris registruotas jos tėvų V. ir R. F. vardu. Minėtame bute ji gyvena kartu su dukra. Paskolos dengimui kiekvieną mėnesį iš savo sąskaitos į savo mamos sąskaita banke pervedu 174,37 Eur. Butas buvo be remonto, be būtinųjų baldų ir buitinės technikos. Siekiant suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai, bute buvo atliktas remontas, nupirkti įvairūs namų apyvokos daiktai, už kuriuos moka paskolą. Taip pat dukrai tenka dalis gyvenamojo būsto mokesčių už komunalinius patarnavimus. Dukra yra apdrausta gyvybės draudimu. Mėnesinė draudimo įmoka – 50 Eur. Dienpinigiai mokykloje kas mėnesį – 54 Eur. Dukra labai mėgsta žirgus, todėl pramogai su žirgais kas mėnesį išleidžia apie 50 Eur. Šokių būreliui kas mėnesį – 30 Eur. Rūbams kas mėnesį išleidžia apie 70 Eur. Tam, kad būtų užtikrintos tinkamos dukros gyvenimo, mokymosi, poilsio, gydymosi sąlygos, būtina iš atsakovo priteisti dukters Augustės išlaikymui kas mėnesį mokamas 350 Eur periodines išmokas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sąžiningai moka Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu priteistą dukrai išlaikymą, papildomai sumoka už mobilaus telefono paslaugas, stovyklą, rūbus, avalinę. Grįžęs atostogų į Lietuvą visada apiperka dukrą, su ja kartu važiuoja prie jūros, gyvena viešbutį, pildo visus dukters poreikius. Dukters išlaikymui skiria daugiau nei yra nustatyta teismo sprendime. Jis kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui vidutiniškai skiria apie 250 Eur sumą, pervesdamas į ieškovės sąskaitą, neįskaitant išlaidų, kurias jis išleidžia papildomai dukrai, būdamas Lietuvoje. 2017 metais į ieškovės banko sąskaitą pravedė dukters išlaikymui 2 705 Eur, 2018 metais pravedė – 2 715 Eur, 2019 metais, per 11 mėnesių pravedė – 2 570 Eur, taip pat nuo 2019 m. liepos mėnesio moka už dukters mobiliojo telefono paslaugas, už kurias atsiliepimo pateikimo metu buvo sumokėjęs 167 Eur. Teigia, kad dukters išlaikymui skiria pakankamai, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai. Jis šiuo metu nedirba, yra atleistas iš darbo Švedijoje. Jo finansinės padėtis nėra gera. Kai jis būna išvykęs iš Lietuvos, jo tėvai rūpinasi Auguste – su ja bendrauja, lanko, remia finansiškai, perka rūbus, avalinę. Vaikas yra aprūpintas, mylimas. Ieškovės reikalaujama priteisti 350 Eur suma yra per didelės. Vaiko poreikiai per 2,5 metus negalėjo taip ženkliai pakisti, kad būtų reikalaujama 350 Eur suma per mėnesį. Mano, kad neprivalo prisidėti mokėdamas dukrai išlaikymą prie ieškovės tėvų įsigyto nekilnojamojo turto, mokant už jį įmokas kredito įstaigai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo stovyklos sutartį, už kurią jis pats sumokėjo.

Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad jos paskaičiavimu dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 900 Eur suma, neįskaitant namuose reikalingų daiktų, kaip rašomasi stalas, komoda, šaldytuvas ir pan. Dukrai maistui mokykloje per mėnesį skiria 54 Eur, kadangi vaikas lanko prailgintą grupę, tai dar prideda kas mėnesį po 5 Eur. Mokyklinėms priemonėms (priemonės, kuprinė,) mėnesiui reikalinga 8,50 Eur suma, įvairioms rinkliavoms mokykloje – 4,50 Eur. Kartą, ar du kartus per metus mokyklinės uniformos įsigijimui reikalinga skirti 50 Eur. Per metus būna dvi ekskursijos, kurių vienai išleidžia 30-50 Eur, todėl paskaičiavo, kad tam per mėnesį reikalinga – 21 Eur suma. Dukters gyvybės draudimui per mėnesį išleidžia 50 Eur. Šokių būreliui reikia skirti per mėnesį 30 Eur, kadangi 12 Eur moka už būrelį, 2 Eur ūkinį mokestį, per metus 20 Eur parama mokyklai, kuri mokama koncertų metu, taip pat papildomai dovanos šokių mokytojams; rugsėjo pirmąją renkami pinigai, dukrai su šokių būreliu vykstant šokti, kainuoja autobuso bilietai tiek vaikui, teik jai pačiai, vykstant automobiliu, ji sumoka už kurą; papildomai moka už koncertinių rūbų sutvarkymą, maistą kelionė metu; sumoka, jei yra taikomas konkurso nario mokestį. Šokių pamokų aprangai per mėnesį išleidžia 13 Eur, tai metams tenka apie 150 Eur. Dukra lanko pianino būrelį, todėl jos lavinimui iš savo lėšų už 50 Eur nupirko pianiną (sintezatorių) ir stovą. Dukra lanko užsiėmimus žirgyne, todėl tam mėnesiui skiria 50 Eur. Augustės draugų gimtadieniams kas mėnesį skiria 25-30 Eur. Medikamentams per mėnesį reikia 11 Eur. Skiepas nuo erkių kainuoja 11 Eur. Spektakliams, koncertams, kino teatrui, baseinui per mėnesį skiria – 120 Eur. Augustės gimtadieniui (tortas, maistas, salės nuoma) minimaliai reikalinga 200 Eur suma, tai per mėnesį susidaro 17 Eur. Patiria išlaidas už dukters kelionės į užsienį lėktuvu, kirpyklą. Dukters rūbams per mėnesį skiria 70 Eur. Patiria išlaidas avalinei. Dukters maitinimui namuose skiria 50 Eur. Išleidžia lėšas dukters higienos priemonėms, perkamai vaiko patalynei. Atsakovas nesutiko nupirkti dukrai lovos. Per mėnesį odontologo profilaktinė patikra kainuoja 7 Eur, o per metus susidaro 84 Eur. Nors kartą per vasarą dukra poilsiauja stovykloje, todėl per mėnesį susidaro 21 Eur suma. Sumoka 180 Eur per mėnesį tėvams už buto paskolą, buto draudimą, kurią padalinus į tris dalis tenka kiekvienam šeimos nariui po 60 Eur. Internetui, televizijai per mėnesį skiria 20 Eur. Už komunalinius mokesčius per mėnesį išleidžia vidutiniškai 70 Eur, todėl dukters daliai tenka 24 Eur. Atsakovas dukrą mato vieną arba du kartus per metus. Paskutinį kartą dukrą matė 2019 m. liepos mėnesį. Atsakovas, nepasitaręs su ja, nuperka dukrai nereikalingus daiktus. Atsakovas yra tik vieną kartą sumokėjęs už dukters stovyklą ir tai tik dalį mokesčio. Atsakovo tėvai Augustės nėra matę nuo lapkričio mėnesio, nors jie gyvena viename kieme. Atsakovo tėvai pinigais Augustės neremia. Jos pajamos yra nepakankamos buto paskolai gauti, todėl jos tėvai paėmė savo vardu paskolą, kad ji su dukra turėtų kur gyventi. Nuomotis būstą neapsimoka, nes vien nuomai per mėnesį išleistų apie 200 Eur. Ji pati moka buto paskolą. Išmokėjus paskolą, butas atiteks jai. Jai žinoma, kad atsakovas Švedijoje yra įsteigęs savo įmonę, kurioje dirba. Jos manymu atsakovas per mėnesį uždirba 3 000 Eur. Ji per mėnesį uždirba apie 730 Eur. Be dukters ji augina 15 metų sūnų, kuriam išlaikymą moka sūnaus tėvas. Per mėnesį dukters išlaikymui reikalinga 900 Eur suma. Jai padeda tėvai. Dukra šokių būrelį pradėjo lankyti būdama ketverių metų, tada būrelis kainavo 8,50 Eur. Pianino būrelis patenka į šokių būrelį, todėl už jį nereikia atskirai mokėti. Atsakovas savo nuožiūrą nupirko dukrai mobilų telefoną ir už jį moka. Už stovyklą iš dalies sumokėjo atsakovas ir likusią dalį ji pati, bendra suma buvo apie 240 Eur. Stovyklą derino kartu su atsakovu. Atsakovas papildomus bankinius pavedimus dukters išlaikymui daro nesiderinęs su ja. Ji dukrai skiria 200 Eur, bet bendra sąmata 900 Eur. Sūnaus išlaikymui priteistas 150 Eur, tačiau sūnui tėvas, jo tėvai, brolis duoda skiria papildomai lėšų, dėl to susidaro bendra 900 Eur suma.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė prašė ieškinį atmesti ir palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad atsakovas bendrauja su dukra. Jam grįžus iš užsienio, jis pasiima dukrą mėnesiui, leidžia su vaiku laisvalaikį. Nepaisant to, kad visą mėnesį praleidžia su dukra, jis moka dukrai išlaikymą. Nuo to laiko, kai buvo nutraukta šalių santuoka, atsakovo finansinė padėtis ženkliais pablogėjo. Jis yra bedarbis ir iš darbo santykių pajamų negauna. Iš įmonės jis negauna pajamų. Atsakovas gyvena iš santaupų. Nekilnojamojo turto nei Švedijoje, nei Lietuvoje neturi. Už būstą moka nuomą. Jam išgyventi padeda kartu gyvenanti draugė. Ieškovė su atsakovu nebendrauja. Atsakovas tik iš dukters žino vaiko norus, poreikius, todėl yra įsitikinęs, kad vaiko poreikiai nėra padidėję. Ieškovė dukrą gyvybės draudimu apdraudė savo iniciatyva nepasitarusi su atsakovu, neįvertinusi atsakovo galimybių prisidėti prie šių išlaidų, todėl šių išlaidų negalima priskirti prie vaiko poreikių, prie kurių turi prisidėti atsakovas. Dovanas dukters draugams ieškovė perka nepasitarusi su atsakovu, todėl atsakomybę už tokių išlaidų atsiradimą turi priimti pati ieškovė. Ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui išlaidos, atsižvelgiant į vaiko amžių yra neprotingos. Atsakovas neturi pareigos mokėti už būsto kreditą, kurį yra paėmę ieškovės tėvai. Baldai yra ilgesnio naudojimo daiktai, jie tarnaus iki vaiko pilnametystės, todėl šiems daiktams patiriamos kas mėnesį išlaidos yra nepagrįstos. Atsakovas būsto nuomai išleidžia apie 700 Eur. Buvo atvejų, kai atsakovui vaikui nupirktus rūbus, ieškovė juos pardavė internetu. Švedijoje naujai įsteigtai įmonei yra sudaroma galimybė mokėti lizingą už automobilį po metų, todėl atsakovo įmonė už įsigytą automobilį (autobusiuką) „Toyota“ įmokas pradės mokėti tik po metų. Įmonė įsteigta 2019 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas yra įsigijęs automobilį „Volvo“ už priduotą seną transporto priemonę, t. y. lizingo bendrovės suteikia galimybę pakeisti seną transporto priemonę į naują. Atsakovas atleistas iš darbo 2018 m. gruodžio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-922-215/2017, buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurios 3.2. punktą L. U. įsipareigoja nepilnametės dukters A. U. išlaikymui mokėti periodines išmokas po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnametei A. U. buvo priteistas prieš daugiau nei tris metus, todėl pritartina ieškovės pozicijai, jog per šį laikotarpį padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomų išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai, ugdymui, be to, dėl šalyje besikeičiančios ekonominės situacijos, pakilo būtinųjų prekių, paslaugų kainos. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, jog situacija pasikeitė iš esmės, tad būtina iš naujo peržvelgti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų galimybes teikti didesnį išlaikymą.

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat turi būti analizuojami vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog A. U. lanko Mažeikių choreografijos mokyklą, ten mokosi šokti ir groti pianinu, lanko pradinę mokyklą, turi laisvalaikio pomėgių, jodinėja žirgais, tad yra tenkinami ne tik jos būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikiui, bendravimo skatinimui. Nenustatyta, kad vaikas turėtų specialių poreikių susijusių su sveikata, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į galimą pavojų sveikatai, skiepija dukrą nuo erkinio encefalito.

Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi yra 900 Eur per mėnesį: pietūs mokykloje ir prailgintoje grupėje – 59 Eur; pasiruošimas mokyklai (kuprinė, kanceliarijos prekės) – 8,50 Eur; rinkliava mokykloje – 4,50 Eur; uniforma, knygos, pratybos, ekskursijos – 21 Eur; gyvybės draudimas 50 Eur; išlaidos susijusios su choreografijos mokykla (šokių būrelis) – 30 Eur; drabužiai būtini choreografijos užsiėmimams ir šokant koncertuose, renginiuose – 13 Eur; užsiėmimai žirgyne – 50 Eur; draugų gimtadieniams – 30 Eur; vaistams, skiepams – 11 Eur; pramogoms (spektakliai, koncertai, kino teatras, žaidimų kambarys) – 120 Eur; Augustės gimtadieniui – 17 Eur; kelionei lėktuvu į užsienį (savaitė atostogų) – 25 Eur; Kalėdoms (dovana) – 3 Eur; kirpyklai – 4 Eur; rūbams – 70 Eur; maistui namuose – 70 Eur; higienos priemonėms, namų valymo priemonėms – 30 Eur; vaikui skirtiems namų apyvokos daiktams (patalynė, lempa prie rašomojo stalo, lempa prie lovytės, kilimas ir kiti vaikui skirti baldai) – 100/150 Eur; odontologo, okulisto paslaugoms – 7 Eur; stovyklai – 21 Eur; buto draudimui – 60 Eur; internetas, televizija – 10 Eur; komunaliniai mokesčiai – 24 Eur; namo renovacijai – 12 Eur; vaikui skirti indai – 12,50 Eur, knygoms užklasiniams skaitymui – 10 Eur; mobiliojo ryšio paslaugoms 5 Eur; TANO planas/elektroninis dienynas – 3 Eur, transporto priemonės draudimas – 3,30 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodyta 2019 m. gruodžio 3 d. planuota kelionė neįvyko, todėl šių išlaidų teismas nenurodė sąraše. Taip pat atsakovė patvirtino, kad ji už 50 Eur nupirko dukrai pianiną/sintezatorių, kas per mėnesį sudaro 4,17 Eur sumą.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sumokėjo dalį mokėtinos sumos už stovyklą, taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė apdrausdama dukrą gyvybės draudimu nesitarė su juo bei tai, kad atsakovas neturi pareigos mokėti įmokas kredito įstaigai už ieškovės tėvų įsigytą butą, kuriame gyvena su ieškove jo dukra.

Ieškovė pateikė išsamią vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, išanalizavus lentelėje pateiktus duomenis ir sugrupavus išlaidas pagal jį pobūdį, matyti, jog pagrindinės išlaidos skiriamos šioms sritims: maistui – 129 Eur/mėn., pramogoms, laisvalaikiui – nuo 131 Eur/mėn., mokyklai, mokymosi reikmenims – 37 Eur/mėn., knygoms – 10 Eur/mėn.; būreliai – 97 Eur/mėn.; stovyklai – 21 Eur/mėn.; gyvybės draudimui – 50 Eur/mėn.; draugų ir Augustės gimtadieniams, kalėdiniai dovanai – 50 Eur; pramogoms, kelionei lėktuvu –145 Eur; kirpyklai – 3 Eur/mėn., rūbams – 70 Eur/mėn.; higienos priemonėms, namų valymo priemonėms – 30 Eur; vaikui skirtiems namų apyvokos daiktams, vaiko indams – 112,50/162,50 Eur/mėn.; sveikatai, vaistams – 18 Eur/mėn.; internetui, televizijai, telefonui, komunaliniams mokesčiams – 39 Eur/mėn.; buto draudimui – 60 Eur/mėn.; namo renovacijai – 12 Eur/mėn.; transporto priemonės draudimui – 3,30 Eur.

Sutiktina su atsakovo atstovės išsakyta pozicija, jog kai kurios iš nurodytų išlaidų yra nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į šalių dukters amžių, pavyzdžiui pramogoms, kelionėms, dovanoms. Vaikas yra nepilnametis, neturintis pajamų, tad dovanų pirkimas vaiko vardu turi būti atliekamas ypač atsakingai. Ieškovė išleisdama kitų vaikų gimtadienių dovanoms 30 Eur/mėn., kas nėra būtina, turi pati prisiimti ir atsakomybę už šias išlaidas, juo labiau, kad šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su jos dukters išlaikymu.

Ieškovė prie vaiko išlaikymo priskiria įmokas už jos tėvų būstui suteiktą kreditą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad butas, esantis Mažeikių m., Naftininkų g. 56-14, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. F. ir R. F., kurie, ieškovės teigimu, yra jos tėvai, taip pat moka už šio buto draudimą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad transporto priemonę skolinasi iš tėvų, savo vardu registruoto automobilio neturi. Pažymėtina, kad prie vaikui skiriamų išlaikymui lėšų nėra priskiriamos išlaidos susijusios su trečiųjų asmenų ar jo tėvų įsigyjamu nekilnojamuoju ar registruotinu kilnojamuoju turtu, todėl ieškovės nurodytos išlaidos, t. y. 3,30 Eur už transporto priemonės draudimą, 60 Eur už paskolą butui ir buto draudimą, 12 Eur už namo renovaciją, nėra priskiriamos prie vaiko išlaikymo išlaidų.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad ieškovė aprausdama dukrą gyvybės draudimu nesitarė su dukters tėvu. Ieškovė nepaneigė šios aplinkybės. Iš byloje esančios investicinės draudimo sutarties Nr. 3318134652 nustatyta, kad A. U. yra apdrausta gyvybės draudimu, draudėja E. U., ir pagal šią sutartį kas mėnesį mokama 50 Eur draudimo įmoka. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų sprendimas mokėti investicinio gyvybės draudimo įmokas iki dukters pilnametystės pagal draudimo sutartį, kurioje apdraustoji yra šalių nepilnametė dukra, nelaikytinas nepilnamečio vaiko išlaikymu.

Atsakovo atstovė teigia, kad atsakovas sumokėjo pusę reikiamos sumos už dukters stovyklą, todėl išlaidos už stovyklą turėtų būti mažinamos per pusę. Įvertinus tai, kad iš vaiko neturėtų būti atimta galimybė ateityje poilsiauti stovykloje, todėl laikytina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už stovyklą yra pagrįstos.

Pažymėtina, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. Taigi, susitarimas mokėti draudimo įmokas išeina už nepilnamečio vaiko išlaikymo tikslų. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nurodoma, kad draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių susitarimas skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų mokėti investicinio gyvybės draudimo įmokas iki dukters pilnametystės pagal draudimo sutartį, kurioje apdraustoji yra šalių nepilnametė dukra, nelaikytinas nepilnamečio vaiko išlaikymu.

Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., vaiko kambario įrengimo, būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo (atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas papildomai prisideda prie dukters išlaikymo nupirkdamas jai kai kuriuos daiktus, aprangą, avalynę, pervesdamas didesnę pinigų sumą, nei priteistas išlaikymo dydis ir pan.).

Atsakovo atstovė įrodinėjo, kad atsakovas gera valai moka didesnį dukrai išlaikymą, nei buvo priteistas teismo sprendimu, todėl jos manymu nėra pagrindo didinti mokėtiną vaikui išlaikymą. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu išmoka vaikui iš valstybės biudžeto yra 60 Eur.

Taigi, ieškovė turi teisę gauti 60 Eur išmoką dukrai iš valstybės iki jos pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja.

Įvertinus ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, atsižvelgus į tai, jog kai kurios išlaidos (išlaidos pramogoms, laisvalaikiui, kelionėms, dovanoms) yra gan didelės, bei tai, kad išlaidos už tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto trečiųjų asmenų prisiimtus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai, tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės draudimo, išlaidos investiciniams gyvybės draudimui nėra priskiriamos prie nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų, remiantis teisingumo, protingumo, teisingumo kriterijais, vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis principu, teismas sprendžia, jog išskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus, nepilnamečio vaiko A. U. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 560 Eur suma.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti.

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys (atsakovas turi Švedijoje veikiančią įmonę), atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, tačiau nepateikė teismui duomenų apie savo pajamas ir nekilnojamąjį turtą Švedijoje, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, jos pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia 730 Eur. Ieškovė be šalių dukters, augina nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui iš sūnaus tėvo yra priteista 150 Eur suma mokama kas mėnesį. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Atsakovas neturi didelių kreditorinių įsipareigojimų, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, tad gali užsiimti veikla, iš kurios gautų pakankamai pajamų ir tokiu būdu užtikrinti tinkamą pareigos išlaikyti vaiką vykdymą, nes teismų praktikoje išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias galimybes teikti išlaikymą vaikui. Teismas nustatė, jog nepilnamečio vaiko A. U. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 560 Eur suma, tad abu tėvai turėtų vaiko išlaikymui skirti po 280 Eur per mėnesį, ir nepilnametei A. U. iš atsakovo priteistinas 280 Eur išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas 80 procentų (280 Eur : 350 Eur) x100).

Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą iš dalies ir padidinus išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 280 Eur, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 22 Eur (280 Eur – 200 Eur) x 12 mėn.) x 3 %) x 75%) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinį, už atstovavimą posėdžių metu.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.

Patenkinus 80 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 560 Eur (700 Eur x 80 %) : 100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-922-215/2017, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.2. punktu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą dukrai A. U. gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas mokant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaita banke: (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. U. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 560,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė