Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams G. M. ir Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarei Daivai Sabaliauskienei dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Leonas Jankauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014)

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-455/2017 atsakovę pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, iš kaltinimų pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį G. M. išteisino. Nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais visiškai patvirtinta, kad kaltinamoji G. M. suklaidino R. B. ir apgaulę savo naudai įgijo turtinę teisę į jos turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. d. nuosprendžiu nuteistosios G. M. gynėjo skundą atmetė, Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko skundą tenkino iš dalies. Panaikino 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį dalyje dėl G. M. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 2 dalį ir pripažino ją kalta padarius minėtą nusikalstamą veiką. Kitą Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog G. M. apgaulės būdu įgijo turtinę teisę išieškoti iš R. B. 4 000 EUR, kurių ji R. B. neskolino.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi G. M. gynėjo kasacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžius dėl G. M.: panaikino nuosprendžius dalyje dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bausmių subendrinimo ir nukentėjusiųjų J. J., D. J. ir A. N. civilinių ieškinių tenkinimo, kitas nuosprendžių dalis paliko nepakeistas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai G. M. veikoje nustatęs esminę apgaulę, byloje nustatytų aplinkybių visuma leido pagrįstai konstatuoti, kad G. M., piktnaudžiaudama R. B. pasitikėjimu ir pasinaudodama sudėtinga emocine būkle, įtikino R. B., kad ji, turėdama anksčiau G. M. surašytą raštą, jog R. B. jai neskolinga, ir surašydama bei pasirašydama vekselį, kuriame nurodyta 2014 m. lapkričio 27 d. data ir 4 000 EUR suma, pasirašo formalų, G. M. teismo procese reikalingą dokumentą, kuris niekuo jos, R. B. neįpareigoja.

Pažymėtina, kad minėtuose įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose ir nutartyje, be kita ko, buvo nagrinėjamos ir tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje civilinėje byloje, t. y. ieškovės ir atsakovės santykiai, pinigų perdavimo ir 2014 m. lapkričio 27 d. vekselio išrašymo aplinkybės. Baudžiamojoje byloje trijų instancijų teismų nustatyta, jog atsakovė G. M. sąmoningai, siekdama gauti 4 000 EUR turtinę teisę į R. B. turtą, piktnaudžiaudama ieškovės pasitikėjimu ir pasinaudodama jos sudėtinga emocine būkle, įtikino ją surašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4 000 EUR sumai įrašant 2017 m. lapkričio 27 d. datą, nors pinigų R. B. neskolino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į R. B. turtą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Viena šios taisyklės išimčių – CPK 182 straipsnyje įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai. CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; kt.).

Taigi, G. M. nusikalstami veiksmai, konkrečiai tai, kad ji, piktnaudžiaudama ieškovės R. B. pasitikėjimu ir pasinaudodama jos sunkia emocine būkle dėl motinos ligos, įtikino ją, kad vekselio išrašymas 4 000 EUR sumai, nurodant jame 2017 m. lapkričio 27 d. datą, yra tik formalumas, nes vekselis atsakovei reikalingas teismo procese, realiai 4 000 EUR atsakovė ieškovei neskolino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydama turtinę teisę į R. B. turtą, jau yra nustatyti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ir kasacinės instancijos teismo nutartimi, todėl negali būti teismo civilinėje byloje įvertinti kitaip. Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkybės, nustatytos atsakovės G. M. atžvilgiu baudžiamojoje byloje atitinka teismų praktikos suformuotus kriterijus, todėl laikytinos prejudiciniais faktais, nuo kurių įrodinėjimo ieškovė yra atleidžiama.

Nors teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su tuo, kad ji panaudojo apgaulę ieškovės atžvilgiu, tačiau neneigė tos aplinkybės, kad minėtais nuosprendžiais ji yra pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovės atstovė nurodė, kad teismas šioje civilinėje byloje privalo naujai įvertinti visas aplinkybes, tačiau teismas pažymi, kad esminės apgaulės faktas R. B. atžvilgiu yra nustatytas trijų instancijų teismų ir nėra pagrindo naujai vertinti ar kvestionuoti teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prejudiciniais bylos duomenimis, ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei jos atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovė suklaidindama ieškovę buvo nesąžininga, ginčo sandorio sudarymą lėmė atsakovės apgaulė ieškovės atžvilgiu. Taigi, konstatuotina, kad, jei ne apgaulė, paprastas neprotestuotinas vekselis nebūtų buvęs surašytas, nes, kaip jau minėta, atsakovė ieškovei realiai 4 000 EUR neskolino. Teismas, prioritetiškai gindamas ieškovės interesus, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog ieškovė paprastąjį neprotestuotiną vekselį sudarė dėl esminės apgaulės, kurią prieš ją panaudojo atsakovė, piktnaudžiaudama jos pasitikėjimu ir pasinaudodama sunkia emocine būkle. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. lapkričio 27 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis pripažįstamas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

Pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. lapkričio 27 d. R. B. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pripažintinas negaliojančiu ab initio ir 2015 m. sausio 9 d. Utenos rajono 4-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl išieškojimo iš R. B. vekselio turėtojo G. M. naudai 4 000 EUR ir 20,58 EUR notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

CK 1.91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas.

Kaip jau buvo minėta, vykdymo proceso metu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išieškota bendra 748,85 EUR suma, iš kurių 607,89 EUR buvo pervesti išieškotojai, šioje byloje atsakovei, 140,96 EUR sudarė vykdymo išlaidos. Vekselį ir vykdomąjį įrašą pripažinus negaliojančiu, konstatuotina, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo gauti iš ieškovės pinigus pagal 2014 m. lapkričio 27 d. vekselį, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 748,85 EUR suma, kurią sudaro 607,89 EUR, išieškoti ir pervesti atsakovei, kaip išieškotojui, bei 140,96 EUR vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidos iš atsakovės priteistinos, kadangi ji inicijavo vykdymo procesą, kuriame buvo patirtos išlaidos, neturėdama tam teisinio pagrindo, todėl, teismo nuomone, turi prisiimti šias išlaidas sau.

Be to, ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 000 EUR dydžio neturtinę žalą, nurodydama, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė ir patyria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, labai pablogėjo jos sveikata, prasidėjo depresija, sutriko širdies veikla.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, baimių, nepatogumų, ji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas vyko ne vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nustatytas neturtinės žalos ieškovei padarymo faktas, bei priežastinis ryšys tarp neturtinės žalos ir atsakovės veiksmų.

Atsakovės atstovė nurodė, kad teismų praktikoje tokiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai neviršija 800 EUR, todėl ieškovės reikalaujama suma yra nepagrįstai didelė.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks aiškinimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo specifiką, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-202/2012).

Teismas, įvertinęs ieškovės atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad apgaulė jos atžvilgiu buvo panaudota piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu bei pasinaudojant jos sunkia emocine būkle dėl motinos ligos, taip pat tai, kad nors ieškovė sveikatos problemų turėjo dar iki įvykių, tačiau dėl atsakovės veiksmų jos paūmėjo, bet tuo pačiu vertindamas ir žalos kilimo aplinkybes, pačios ieškovės nepakankamai atsakingą elgesį pasirašant dokumentą, įpareigojantį besąlygiškai grąžinti sumą, kurios ji realiai negavo, sprendžia, kad ieškovei padaryta neturtinė žala įvertinama 1 000 EUR, kuri priteistina iš atsakovės. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią atsakovės nusikalstamų veiksmų pasekoje, pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už šį reikalavimą turėtų įmokėti 107,00 EUR ((748,85 + 4 000) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį. Už kitus reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 165 EUR žyminį mokestį ((4000 X 0,03 + 50 + 50) X 0,75). Reikšdama ieškinį ji sumokėjo 50 EUR žyminio mokesčio dalį, likusios 115 EUR dalies sumokėjimas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.

Teismas, spręsdamas valstybės ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, remiasi tuo, kad teismui suteikta teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju byloje reikalavimai pareikšti dviem atsakovėms – G. M. ir notarei Daivai Sabaliauskienei. Notarė patraukta bendraatsakove iš esmės tik dėl to, kad prašoma pripažinti negaliojančiu jos išduotą vykdomąjį įrašą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta notarės kaltų veiksmų, ji tik išdavė vykdomąjį įrašą pagal kitos atsakovės jai pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, teismas, atsižvelgdamas į atsakovės D.Sabaliauskienės procesinį elgesį, kuris buvo tinkamas, ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nutaria nukrypti nuo CPK 93 ir 96 straipsniuose nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių ir iš atsakovės notarės Daivos Sabaliauskienės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista ir kurių sumokėjimas teismo atidėtas, išieškomi iš atsakovės G. M. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (68 procentai (50 procentai pilnai tenkinant (50 iš 50) reikalavimą dėl vekselio ir įrašo pripažinimo negaliojančiais + 18 procentų iš dalies patenkinus (18 iš 50) reikalavimus dėl žalos atlyginimo)), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 151 EUR ((107+115) X 0,68) žyminis mokestis, taip pat proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės G. M. ieškovei priteistinas 34 EUR (50 X 0,68) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės atidėto žyminio mokesčio dalis nepriteisiama, kadangi už iš dalies patenkintus reikalavimus ji nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą, o reikalavimai, už kuriuos ji turėjo sumokėti žyminį mokestį, yra patenkinti pilnai.

Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatui 400 EUR. Atsakovė G. M. už advokato padėjėjos teisines paslaugas sumokėjo 1 500 EUR. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Atsakovės patirtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, teismo nuomone, yra nepagrįstai didelės, kadangi į bylą pateiktas tik pinigų sumokėjimo kvitas, nedetalizuojant, kokios sumos už kokias konkrečias teisines paslaugas buvo sumokėtos, kokios paslaugos suteiktos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šios bylos pobūdį ir sudėtingumą, atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 800 EUR.

Teismas, spęsdamas ieškovės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti tik iš dalies (68 procentais). Todėl ieškovei iš atsakovės G. M. priteisiama 272 EUR (400 X 0,68) dydžio išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina iš ieškovės 256 EUR (800 X 0,32) išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017 m. lapkričio 27 d. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4 000 EUR sumai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015 m. sausio 9 d. Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl išieškojimo iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vekselio turėtojos G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 000 EUR ir 20,58 EUR notaro paimto atlyginimo.

Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 748,85 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 85 centus) turtinei žalai atlyginti, 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 306 EUR (tris šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio ir turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 151 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 256 EUR (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas ir 2018 m. kovo 8 d. pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.