- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1619-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22074-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- UAB „Ekinta“
- Kategorijos
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ekinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27745-1125/2020 pagal pareiškėjo UAB „Ekinta“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vytautas Mitkus, išieškotojas bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Ekinta“ kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą nustatyti skolininkui įmokėti už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini); skirti pakartotinę nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo, kurio plotas – 20,8810 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio plotas 3,7000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę kai rinkos ir ekonominė padėtis taps labiau apibrėžta; sumažinti skolininko UAB „Ekinta“ įmokėtinos už pakartotinę ekspertizę atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokos sumą.
2. Nurodė, kad antstolis Vytautas Mitkus 2020 m. liepos 3 d. pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog UAB „Negrita“ atliko turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui nekilnojamojo turto ekspertizės aktą. Pareiškėjas, nesutikdamas su ekspertizės akte nustatyta turto verte, pateikė antstoliui prieštaravimus ir paprašė skirti naują žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizę kai ekonominė ir rinkos situacija dėl nenuspėjamo COVID-19 poveikio nekilnojamojo turto rinkai taps labiau apibrėžta. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu nustatė skolininkui 5 darbo dienų terminą nuo šio patvarkymo gavimo dienos įmokėti 600 Eur sumą už prašomą paskirti ekspertizę, šias išlaidas įmokant į antstolio Vytauto Mitkaus depozitinę sąskaitą.
3. Pareiškėjas teigia, jog antstolis nustatė per trumpą 5 darbo dienų terminą 600 Eur įmokos už pakartotinę ekspertizę įmokėjimui, nes ekspertizė bus atliekama vėl per įmanomai trumpą terminą ir turto kaina gali keistis labai nežymiai dėl neišnykusių specifinių rinką paveikusių aplinkybių. Toks laiko prasme greta atliekamas vertinimas nėra tikslingas ir tik papildomai reikalaujantis pareiškėjo išlaidų.
4. Prie ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtoje sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodyta 500 Eur suma už ekspertizės atlikimą, tačiau pareiškėjas įpareigotas į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti 600 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, įpareigojimas įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą didesnę sumą negu už ekspertizės atlikimą mokėjo antstolis, vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Ekinta“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
6. Teismas nustatė, jog 2017 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas. Pareiškėjui 2020 m. liepos 9 d. pareiškus prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis patvarkymu įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos įmokėti 600 Eur sumą už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę, šias išlaidas įmokant į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi už pakartotinę ekspertizę turėjo sumokėti asmuo, kuris ją prašo atlikti, t. y. UAB „Ekinta“. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad antstolis sutiko skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolis pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai. Iš antstolio procesinių dokumentų turinio buvo matyti, jog ekspertizės išvados jam nekėlė abejonių, tačiau siekiant užtikrinti skolininko teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolis sutiko skirti pakartotinę ekspertizę su sąlyga, jog už ekspertizę sumokės skolininkas. Už pirminę ekspertizę buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra 500 Eur sumai, todėl teismas vertino, jog nėra pagrindo mažinti nustatytos už pakartotinę ekspertizę įmokėti 600 Eur sumos. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas turėjo pagrįsti tai, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia ir tai, kad prašoma įmokėti 600 Eur suma yra nepagrįstai didelė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Taigi įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Ekinta“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pareiškėjas, teikdamas antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, kartu teikė įrodymus apie 2017 m. gruodžio 1 d. nustatytą ženkliai didesnę vertinamo nekilnojamojo turto vertę – Ober Haus vertinimo ataskaitos lapas buvo pateiktas su skolininko prieštaravimais. Nors minimos ataskaitos lapas buvo pateiktas su prieštaravimais, tačiau dėl kokios priežasties jo nėra vykdomojoje byloje, pareiškėjas negali atsakyti. Taigi, pareiškėjas turto vertę mėgino grįsti jau turimais dokumentais, kurie parengti kvalifikuotų turto vertintojų.
8.2. Pareiškėjas remiasi CPK 681 ir 682 straipsniuose jam suteiktomis teisėmis, t. y., pareiškėjas nėra imperatyviai įpareigotas ginčyti teisme turto vertės ataskaitos. Šiuo atveju turto vertintojas pačioje ataskaitoje išdėstė jos kritiško vertinimo aspektus, todėl pareiškėjas siekia, kad turtas būtų vertinamas įprastomis rinkos sąlygomis, o ne susidūrus su precedento neturinčiomis aplinkybėmis.
8.3. Esant priverstinio išieškojimo procesui, kai pareiškėjo turtas yra areštuotas, bet kokia papildoma turtinė prievolė yra papildomas suvaržymas ir apsunkinimas. Palyginus antstolio sumokėtą už atliktą ekspertizę 500 Eur sumą ir pareiškėjui nurodytą sumokėti 600 Eur sumą, apeliantas mano, jog įmokėtina už pakartotinės ekspertizės atlikimą suma neturi būti didesnė negu 500 Eur.
9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog atlikus pareiškėjo UAB „Ekinta“ priklausančio turto vertinimą, gauta turto kaina yra nepagrįstai maža, todėl pakartotinė ekspertizė turėtų būti atlikta vėliau, t. y. kai ekonominė ir rinkos situacija dėl nenuspėjamo COVID-19 poveikio nekilnojamojo turto rinkai taps labiau apibrėžta. Taip pat pareiškėjo manymu, įpareigojimas už pakartotinę ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą didesnę sumą negu už ekspertizės atlikimą mokėjo antstolis, papildomai suvaržo ir apsunkina pareiškėją. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).
11. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
12. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.
13. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).
14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. rugpjūčio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo tikslu 2017 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Turto vertei nustatyti antstolio 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Negrita“ paskirta atlikti ekspertizė. Vadovaujantis teismo eksperto K. K. 2020 m. birželio 18 d. atliktos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio 2020 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) turtas įkainotas 56 000 Eur. Už turto vertinimo paslaugas UAB „Negrita“ išrašė antstoliui 2020 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KUM Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur sumai.
15. Skolininkui 2020 m. liepos 9 d. pareiškus prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė skolininkui per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos įmokėti 600 Eur sumą už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę, šias išlaidas įmokant į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat išaiškino, kad tuo atveju, jeigu per antstolio nustatytą terminą nebus įmokėta reikiama suma už ekspertizę, ekspertizė nebus atliekama, bei nurodė, per 5 darbo dienas nurodyti tikslią datą ir laiką, kada bus sudarytos tinkamos ir realios sąlygos ekspertizę atliksiančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir padarytomis išvadomis tuo aspektu, jog pareiškėjas turėjo pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie didesnę turto vertę, pareiškėjas nepateikė. Vertindamas vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantas jų nepateikė, kad įkeisto turto vertė neatitinka rinkos kainų.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ valstybėje įvestas karantinas. Tuo tarpu Teisingumo ministro ir Lietuvos antstolių rūmų rekomendacijose nurodoma, kad išieškojimo veiksmai turi būti tęsiami užtikrinant išimtinai su viruso plitimo mažinimu susijusias priemones, bet ne išieškojimo stabdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, jog antstolis, vykdymo procese tęsdamas išieškojimą iš skolininko turto, neturėjo teisinio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjo turto įkainojimui vėliau, nenurodydamas laiko tarpo, remdamasis tik samprotavimais, kad šiuo metu rinkos ir ekonominė padėtis dėl nenuspėjamo COVID-19 poveikio nekilnojamojo turto rinkai yra neapibrėžta.
18. Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (Vilniaus apygardos teismo 2012-09-06 nutartis byloje Nr. 2SA-145-553/201). Antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Nustatyta, kad už pirminę ekspertizę išrašyta PVM sąskaita – faktūra 500 Eur sumai. Dviejų minėtų žemės sklypų pakartotinis ekspertizės aktas gali kainuoti nuo 500 iki 1000 Eur ir tik nuvažiavus į vietą apžiūrėti sklypus ekspertai galės nurodyti tikslią kainą, todėl antstolis prašė pareiškėjo sumokėti 600 Eur sumą, kuri dar nėra galutinė ir gali dar keistis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašoma įmokėti 600 Eur suma yra nepagrįstai didelė, teismas sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta išvada, jog nėra pagrindo mažinti nustatytos už pakartotinę ekspertizę įmokėti sumos.
19. Atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytus argumentus ir byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo UAB „Ekinta“ 2020 m. liepos 17 d. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus 2020 m. liepos 9 d. patvarkymo nustatyti skolininkui įmokėti už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) įmoką, dėl pakartotinės pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo kai rinkos ir ekonominė padėtis taps labiau apibrėžta bei dėl sumažinimo skolininko įmokėtinos už pakartotinę ekspertizę atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokos sumos laikė nepagrįstu. Antstolis, priėmęs skolininko prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, sutikęs skirti pakartotinę ekspertizę pagrįstai įpareigojo skolininką sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, būtiną pakartotinės ekspertizės išlaidoms apmokėti. Dėl šios priežasties antstolis Vytautas Mitkus nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus.
20. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo UAB „Ekinta“ skundo dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.