- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- 2YT-27745-1125/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22074-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekinta“
- Advokatai
- Asta Skujytė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekinta“ skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vytautas Mitkus, bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ (išieškotoja), kuriai atstovauja bankroto administratorius Justinas Stasiškis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekinta“ pateikė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, kuriame prašo 1) panaikinti antstolio 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą nustatyti skolininkei įmokėti už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę Nr. 0240/17/01644; 2) skirti pakartotinę nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypo, kurio plotas – 20,8810 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio plotas 3,7000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę kai rinkos ir ekonominė padėtis taps labiau apibrėžta; 3) sumažinti skolininkės UAB „Ekinta“ įmokėtinos už pakartotinę ekspertizę atlikimą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokos sumą.
2. Pareiškėja aiškina, kad Antstolis Vytautas Mitkus 2020 m. liepos 3 d. pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės Nr. 040/17/01644 pranešė, jog UAB „Negrita“ atliko turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo, kurio plotas – 20,8810 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 39 700 Eur, o žemės sklypo, kurio plotas – 3,7000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 16 300 Eur. Skolininkė pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės aktu Nr. 20-06-18KK nustatytos turto vertės vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/01644 ir, įvertinusi minėto akto argumentus, paprašė skirti naują žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizę kai ekonominė ir rinkos situacija taps labiau apibrėžta.
3. Nurodo, kad antstolis Vytautas Mitkus, gavęs skolininkės prieštaravimus, 2020 m. liepos 9 d. priėmė patvarkymą nustatyti skolininkui terminą įmokėti už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę Nr. 0240/17/01644, kuriuo nustatė skolininkei 5 darbo dienų terminą nuo šio patvarkymo gavimo dienos įmokėti 600 Eur sumą už prašomą paskirti ekspertizę, šias išlaidas įmokant į antstolio Vytauto Mitkaus depozitinę sąskaitą, bei išaiškino skolininkei, kad tuo atveju, jeigu per antstolio nustatytą terminą nebus įmokėta reikiama suma už ekspertizę, ekspertizė nebus atliekama.
4. Anot pareiškėjos, jei šiuo metu rinkoje susiklostė tokia situacija dėl nenuspėjamo COVID-19 poveikio nekilnojamojo turto rinkai, teisinga, protinga ir sąžininga tiek skolininkės, tiek išieškotojos interesais vertinti ir parduoti nekilnojamąjį turtą už kuo aukštesnę kainą, kad būtų kuo didesne dalimi padengtas įsiskolinimas. Todėl pareiškėjos prašymas skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę labiau apibrėžtomis rinkos sąlygomis yra racionalus ir naudingas abiem išieškojimo šalims, t.y., ir išieškotojai, ir skolininkei. Antstolis priešingai, nustatė gana trumpą terminą - 5 darbo dienas įmokos už pakartotinę ekspertizę įmokėjimui, kas reiškia, jog skolininkei įmokėjus reikalaujamo dydžio įmoką (600 Eur), ekspertizė būtų atliekama vėl per įmanomai trumpą terminą, kas tuo pačiu suponuoja išvadą, jog iš esmės turto kaina keistųsi/gali keistis labai nežymiai, nes tos pačios specifinės rinką paveikusios aplinkybės dar nėra išnykusios. Taip pat tai reiškia, jog toks laiko prasme greta atliekamas vertinimas nėra tikslingas, - tik papildomai reikalaujantis skolininkės išlaidų.
5. Pažymi, kad prie ekspertizės akto Nr. 20-06-18KK pridėtoje sąskaitoje faktūroje KUM Nr. 0133 nurodyta 500 Eur suma už ekspertizės atlikimą, tačiau skolininkė UAB „Ekinta“ įpareigota į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti 600 Eur, t.y., 100 Eur didesnę sumą negu ekspertizė kainavo antstoliui. Atsižvelgiant į tai, skolininkės įpareigojimas įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą didesnę sumą negu už ekspertizės atlikimą mokėjo antstolis, skolininkės vertinamas kaip nesąžiningas ir neteisingas.
6. Antstolis Vytautas Mitkus 2020 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. 0240/17/01644, reg. Nr. S2-107445, pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7. Antstolis patvarkyme nurodo, kad vykdomosios bylos Nr. 0240/17/01644 ir Nr. 0240/17/01645 dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB „Ekinta“ antstolio kontoroje vykdomos nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. Atnaujinus skolininkės vykdomąsias bylas antstolio patvarkymais 2020 m. balandžio 27 d. buvo paskirtos ekspertizės visiems įkeistiems turtams, tarp jų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
8. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 7 d. gavo skolininkės vadovės G. R. raštą, kuriame nurodoma, kad patvarkymai dėl ekspertizės skyrimo per 20 dienų bus skundžiami, todėl skolininkė prašo susilaikyti nuo visų jai nurodytų veiksmų, tačiau skundo nepateikė, taip pat neįvykdė ne vieno antstolio įpareigojimo.
9. Teigia, kad 2020 m. liepos 3 d. surašė pranešimą dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/01644. 2020 m. liepos 9 d. antstolio kontora gavo skolininkės prieštaravimus dėl ekspertizės išvados – pareiškėja prašė skirti naują rinkos vertės nustatyto ekspertizę kai ekonominė ir rinkos situacija taps labiau apibrėžta, todėl tą pačią dieną buvo surašytas patvarkymas nustatyti terminą įmokėti už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę, bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus duomenis, bet per nustatytą terminą skolininkė informacijos nepateikė.
Šalies argumentai
10. Antstolio nuomone, iš skolininkės pateikto skundo dėl ekspertizės išvados matyti, kad skolininkė prašo to paties, t.y. vėl skirti ekspertizę, tik vėliau, nenurodydama laiko tarpo, kai rinkos ir ekonominė padėtis bus apibrėžta. Mano, kad tokie skolininkės teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, o yra tik subjektyvi nuomonė. Teigia, kad neturi teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų ir nevykdyti hipoteka įkeisto turto realizavimo, remdamasis prielaidomis ir/ ar samprotavimais.
11. Pabrėžia, kad skolininkė sistemingai skundžia kiekvieną antstolio veiksmą bei nevykdo antstolio reikalavimų, todėl prašo skirti skolinkei ir jos vadovei baudą, numatytą CPK 585 straipsnyje.
12. Taip pat nurodo, kad paskambinus keliems vertintojams, ekspertai nurodė, jog dviejų minėtų žemės sklypų ekspertizės aktas gali kainuoti nuo 500 iki 1000 Eur ir tik nuvažiavus į vietą apžiūrėti sklypus galės nurodyti tikslią kainą, todėl antstolis prašė sumokėti 600 Eur sumą, kuri dar nėra galutinė ir gali dar keistis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 9 d. 15.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“ (išieškotoja), kuriai atstovauja bankroto administratorius Justinas Stasiškis, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundo netenkinti ir skirti iki 500 Eur baudą už nesąžiningai pateiktą nepagrįstą skundą vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
15. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
16. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0240/17/01644 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko 2017 m. rugpjūčio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ prašymą Nr. DB-6418. Šiuo tikslu 2017 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-17-240-9410 areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
17. Turto vertei nustatyti antstolio 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. 0240/17/01644 Reg. Nr. S2-106883 UAB „Negrita“ paskirta atlikti ekspertizę. Vadovaujantis teismo eksperto Kastyčio Kumpino 2020 m. birželio 18 d. atliktos ekspertizės aktu Nr. 20-06-18KK antstolio 2020 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. 0240/17/01644 Reg. Nr. S2-107310 turtas įkainotas 56 000 Eur. Už turto vertinimo paslaugas UAB „Negrita“ išrašė antstoliui 2020 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KUM Nr. 0133 500 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Skolininkei 2020 m. liepos 9 d. pareiškus prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis patvarkymu Nr. 0240/17/01644 Reg. Nr. S2-107360 nurodė skolininkei per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos įmokėti 600 Eur sumą už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę, šias išlaidas įmokant į anstolio depozitinę sąskaitą, išaiškino, kad tuo atveju, jeigu per antstolio nustatytą terminą nebus įmokėta reikiama suma už ekspertizę, ekspertizė nebus atliekama, bei nurodė, per 5 darbo dienas nurodyti tikslią datą ir laiką, kada bus sudarytos tinkamos ir realios sąlygos ekspertizę atliksiančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą. Minėtas patvarkymas 2020 m. liepos 10 d. išsiųstas pareiškėjos atstovei advokatei Astai Skujytei elektroniniu paštu; atstovė patvirtino, kad patvarkymas gautas 2020 m. liepos 12 d.
19. Pareiškėjos (skolininkės) skunde - prieštaravimuose iš esmės teigiama, jog atlikus UAB „Ekinta“ priklausančio turto vertinimą, gauta turto kaina, turto savininkės nuomone, yra nepagrįstai maža, todėl prašoma skirti pakartotinę ekspertizę kai ekonominė ir rinkos situacija taps labiau apibrėžta.
20. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.
21. Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti gali būti skiriama skolininko ar išieškotojo prašymu (CPK 682 straipsnio 2 dalis), taip pat antstolio iniciatyva, kai antstoliui kyla abejonių dėl nustatytos turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė jau buvo atlikta, remiantis 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. 0240/17/01644 Reg. Nr. S2-106883 dėl ekspertizės skyrimo, taigi už pakartotinę ekspertizę turėjo sumokėti asmuo, kuris ją prašo atlikti (skolininkė UAB „Ekinta“). Antstolis 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. 0240/17/01644 Reg. Nr. S2-107360 nutarė tenkinti skolininkės prašymą ir skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, jei pareiškėja (skolininkė) per 5 dienas į antstolio depozitinę sąskaitą įmokės sumą, reikalingą ekspertizei atlikti (600 Eur).
22. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad antstolis sutiko skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolis pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai. Iš antstolio procesinių dokumentų turinio matyti, jog ekspertizės išvados jam nekėlė abejonių, tačiau siekiant užtikrinti skolininko teisę pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolis sutiko skirti pakartotinę ekspertizę su sąlyga, jog už ekspertizę sumokės skolininkė. Nors pareiškėja nurodo, kad nustatyta turto vertė yra per maža, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia (CPK 178 straipsnis).
23. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi pareiškėja turėjo pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie didesnę turto vertę, kaip minėta, pareiškėja nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. birželio 18 d. ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra teisingas ir galiojantis.
24. Be to pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašoma įmokėti 600 Eur suma yra nepagrįstai didelė. Nustatyta, kad už pirminę ekspertizę išrašyta PVM sąskaita-faktūra 500 Eur sumai, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti nustatytos už pakartotinę ekspertizę įmokėti sumos.
25. Teismas pažymi, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes; teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Taigi, šiuo atveju antstolis, priėmęs skolininkės prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, sutikęs skirti pakartotinę ekspertizę pagrįstai įpareigojo skolininkę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, būtiną pakartotinės ekspertizės išlaidoms apmokėti.
26. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Vytautas Mitkus nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu (ne)skyrimo.
27. Suinteresuotas asmuo Kredito unija Centro taupomoji kasa prašo skirti pareiškėjai skirti 500 Eur baudą už nesąžiningai pateiktą nepagrįstą skundą vykdomojoje byloje.
28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
29. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos veiksmai proceso metu buvo nukreipti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar pareiškėja kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, nėra pagrindas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, todėl teismas prašymo dėl baudos skyrimo netenkina. Teismas pažymi, kad antstolio patvarkyme, kuriuo skundas persiųstas teismui patvarkyta skirti skolininkei UAB „Ekinta“ ir jos vadovei baudą numatytą CPK 585 straipsnyje, tačiau tai yra atskira procedūra nagrinėjama atskira tvarka pagal antstolio pareiškimą, todėl šioje byloje šis klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekinta“ skundo dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.